Sportas - tai ne tik fizinis aktyvumas, bet ir dvasios stiprybė, charakterio ugdymas bei vertybių formavimas. Drausmė, drąsa, užsispyrimas, atsakomybė, tinkamai nukreiptos emocijos, motyvacija ir net malda - visa tai ir daugybė kitų dalykų padeda sportininkams siekti tikslo, įveikti iššūkius, suvaldyti kūną ir protą. Apie tai olimpinių žaidynių medalininkai ir olimpiečiai kalbėjo Kaune vykusiame dešimtajame Olimpinio švietimo forume, kurio tema „Tai - daugiau nei tik sportas“ kvietė pažvelgti į sportą ne kaip į rezultatų siekimą, o kaip į įvairiapusę ugdymo priemonę, kuri formuoja žmogų.
Sportas kaip vertybių ugdytojas ir lyderystės mokykla
„Sportas man davė viską“, - teigė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, Sidnėjaus olimpinė čempionė, Tarptautinio olimpinio komiteto narė ir Europos olimpinių komitetų asociacijos viceprezidentė. Ji dalyvavo forumo diskusijoje „Nuo sportininko iki lyderio: kaip sportas padėjo pasiekti karjeros aukštumų?“. Jai antrino Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių bronzos medalininkas, Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos prezidentas, LKU kredito unijų grupės valdybos narys ir kredito unijos „Ebitum“ generalinis direktorius Aurimas Lankas, kuris atkreipė dėmesį, kad sportuojant išsiugdytos savybės labai padeda visose gyvenimo srityse.
Savarankiškumas, drąsa ir disciplina - tai savybės, kurias, pasak D. Gudzinevičiūtės, pirmiausia jai padėjo išsiugdyti sportas. „Man nuo dvylikos metų teko per visą Vilnių vienai važinėti į treniruotes šaudykloje. Tad kai klausiama, ką pirmiausia duoda sportas vaikams, galiu atsakyti - savarankiškumą ir supratimą, kad už tave niekas nieko nepadarys. Ir tai ateina labai greitai, nesvarbu, kokia sporto šaka užsiimi“, - pabrėžė olimpinė šaudymo čempionė.
Ji išskyrė dar vieną sportininkams labai svarbią savybę - drąsą. „Sportininkams drąsa būtina. Juk kiekvieną kartą per varžybas laikai egzaminą. Ir galvoji: jei laimėsiu, būsiu geras, gražus ir išdidus. Bet kiekvienas pagalvoja ir apie tai, koks jis bus, jei pralaimės. O aš tikrai nebuvau ta sportininkė, kuri visą laiką laimi. Ar iš viso tokių yra? Todėl reikia drąsos ir atkaklumo nenuleisti rankų", - svarstė LTOK prezidentė.
A. Lankas prisiminė sportavimo pradžią: „Man ji buvo kiek kitokia, nes treniravo tėtis, todėl jis mane visada nuveždavo į treniruotes. Tad savarankiškumas atėjo vėliau. Bet gana greitai susiformavo užsispyrimas ir tikslo siekimas. Juk mūsų sporto šakos atstovai, kol nebūna pasiekę gerų rezultatų, irkluoti pradeda vos nutirpus ledui. Tai kartais pagalvodavau: kam aš ką bloga padariau, kad esant nuliui laipsnių reikia lipti į baidarę, irkluoti ilgus kilometrus ir taip ruoštis sezonui.“
Taip pat skaitykite: Lietuvos sportas 2000-aisiais
Didžiąją karjeros dalį jis irklavo dvivietę drauge su Edvinu Ramanausku. Kartu jie 2016 m. Rio de Žaneire laimėjo olimpinę bronzą. Komandinis darbas padėjo išsiugdyti ir atsakomybės prieš kitą žmogų jausmą. „Save gal gali šiek tiek apgauti - ai, pamiegosiu, vieną treniruotę praleisiu. Bet nenorėdavai nuvilti porininko. Todėl keldavaisi, eidavai ir darydavai tai, ką privalai. O paskui tai tapo tiesiog rutina ir nebegalvodavai, kad darai kažkokį žygdarbį, jei keliesi anksčiau ar lipi į baidarę, nors lauke nulis laipsnių“, - tikino A. Lankas.
Emocijų valdymas ir kelias į sėkmę
Diskusijoje „Proto, kūno ir dvasios darna“ Paryžiaus žaidynių bronzos medalio laimėtoja irkluotoja Viktorija Senkutė papasakojo apie tai, kas jai padėjo nepalūžti sunkiausiais momentais, ir atskleidė savo kasdienius ritualus, padedančius atsikratyti blogų emocijų.
Dar prieš kelerius metus ji buvo pasitraukusi iš irklavimo ir perėjusi į dviračių sportą, nes tuomečiams Lietuvos irklavimo federacijos vadovams atrodė, kad jauna sportininkė neperspektyvi, ir užkirto galimybę gauti finansavimą, o treneriams neleido dirbti su ja net nemokamai. „Irkluoju, kūnas lyg ir veikia, bet galvoje toks chaosas. Žinau, kad federacija manim netiki, treneriai netiki, atrodo, niekas nebetiki. Tada viską užgožia mintis, kaip aš galiu savimi tikėti? Ramybės neliko. Atsimenu, irkluoju ir nebejaučiu džiaugsmo, malonumo, nors dar prieš savaitę norėjau sportuoti. Bet nebegaliu fiziškai, nes apleido protas ir dvasia", - pasakojo V. Senkutė. Palaikymas, kurį ji juto būdama dviračių sporte, padėjo atkurti visą sinergiją. O pamačiusi olimpinius žiedus Paryžiuje, ji suprato, kad dar ne viską padarė ir grįžo į irklavimą.
Pasak sportininkės, pasiekimų siekimas gyvenime ar sporte reikalauja tinkamo požiūrio, tikslo aiškumo ir efektyvių strategijų. Svarbiausia - susitelkti ties galutiniu tikslu, o ne atskiromis veiksmų detalėmis. Tyrimai rodo, jog daug veiksmingiau yra galvoti apie rezultatą, kurį norite pasiekti. Pavyzdžiui, jei treniruojatės šuoliui į tolį, užuot galvoję apie kojų judesių techniką, koncentruokitės į tai, kaip toli norite nušokti.
Sporto psichologija ir motyvacija
Olimpietė ieties metikė, o dabar - sporto psichologė, lyderystės ugdymo mentorė Inga Stasiulionytė diskusijoje „Sveika piliečių gyvensena - investicija į sėkmingą Lietuvą“ teigė, kad labai svarbi aplinka, kuri skatintų judėjimą, - draugai, bendruomenė, mokytojai.
Taip pat skaitykite: Kurioziniai atvejai sporto varžybose
Sporte, kaip ir gyvenime, didžiausiu priešu neretai tampa baimė ir nerimas. Emocinė įtampa kiša koją net profesionaliausiems sportininkams. Prieš svarbias varžybas su stresu atletams padeda susidoroti sporto psichologai. Psichologė Lina Vaisetaitė teigia, kad sporto psichologijos žinios gali būti naudingos ne tik profesionalams, bet ir eiliniams žmonėms. Juk klaidų baimė ir nepasitikėjimas savimi būdingas visiems.
„Būtų sunku rasti žmogų, kuris nejaustų abejonių, nerimo nepažįstamose situacijose, ir savęs nekritikuotų. Tačiau kartais nuo gebėjimo save suvaldyti priklauso didžioji dalis sėkmės“, - sako ji.
L. Vaisetaitė pabrėžia, kad tikslinis darbas su savo psichologiniais įgūdžiais atletams yra toks pat svarbus, kaip ir fizinis pasirengimas ar sporto šakos technikos tobulinimas. Idealiu atveju, atletas turėtų dirbti su sporto psichologu.
Pasak L. Vaisetaitės, 90 proc. sportininkų, su kuriais jai teko dirbti, norėjo išlavinti įgūdį susidoroti su nerimu prieš varžybas. Jie jautė, kad dėl šios būsenos negali parodyti viso savo potencialo, pralaimi varžovams, kuriems „neturėtų pralaimėti“, bėga ar plaukia lėčiau nei per treniruotes.
Ji taip pat teigia, kad sporto psichologijos žinios gali būti pritaikomos visiems. Sporto psichologija neegzistuoja be bendrosios psichologijos. Pamatiniai principai bet kurioje žmogaus gyvenimo srityje yra tie patys.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie korupciją sporte
Daugiamečio sportininkų rengimo svarba
Sportininkų rengimas yra kompleksinis procesas, apimantis daugybę veiksnių. Mokslinė literatūra atskleidžia, kad sisteminis rengimas yra pagrindas didelio meistriškumo sportininko ugdymui. Pasaulyje parengta įvairių daugiamečio sportininkų rengimo programų, skirtų sporto talentų atrankai, jų ugdymui ir gyvenimo būdo palaikymui, bet šiuolaikinė sportininkų konkurencija verčia nuolatos keisti esamas programas ir taikyti jas prie rinkos poreikių.
Daugiametį sportininkų rengimą lemiančius veiksnius galima suskirstyti taip:
- Genetiniai
- Fiziologiniai
- Psichologiniai
- Socialiniai
- Edukaciniai
Siekiant sportinių rezultatų, sportininkas ir treneris privalo įvertinti daugybę veiksnių ir juos tinkamai susieti kasdieninėje veikloje. Sportininkui svarbu įvertinti sportinius ir nesportinius veiksnius, taikomą treniravimo programą ir įgimtas savybes.
Psichologinis parengtumas sąlygoja sportininko pasitikėjimą savimi ir padeda pasiekti geresnių rezultatų. Todėl sportininko emocinės ir kitos būsenos diagnostika bei valdymas yra itin svarbūs. Priešvaržybinės emocijos gali daryti įtaką sportininko požiūriui į savo veiklą ir galimybes, taip pat gerinti arba bloginti komandos psichologinį klimatą.
Štai keletas svarbiausių psichologinių veiksnių sporte:
- Motyvacija: Tai vidinė jėga, skatinanti sportininką siekti tikslų.
- Pasitikėjimas savimi: Tikėjimas savo gebėjimais yra būtinas norint sėkmingai pasirodyti varžybose.
- Koncentracija: Gebėjimas sutelkti dėmesį į svarbiausius dalykus ir atsiriboti nuo trukdžių.
- Emocijų valdymas: Gebėjimas kontroliuoti savo emocijas, ypač streso ir nerimo metu.
- Psichologinis atsparumas: Gebėjimas atlaikyti sunkumus ir greitai atsigauti po nesėkmių.
Streso valdymas sporte
Varžybinė situacija yra pakankamai stiprus stresorius. Sportinėje veikloje stresą sukelia ir fiziologiniai, ir psichologiniai stresoriai. Reikšmingų varžybų metu verda inirtinga lygiareikšmių varžovų kova. Tai ir varžybiniai krūviai.
Priešvaržybinė būsena - asmenybės ir būsimo įvykio (varžybų) tarpusavio sąveika, kurią lemia daugelis vidinių ir išorinių veiksnių. Stresas - būsena, atsirandanti dėl įvairių ekstremalių poveikių. Varžybinis stresas - teigiama arba ir neigiama emocinė reakcija į savigarbai kilusią grėsmę dėl neatitikimo tarp sportininkui keliamų reikalavimų per varžybas ir jo paties suvokiamų gebėjimų, įgalis tinkamai vykdyti tuos reikalavimus.
Stresinė varžybų situacija trukdo sportininkui atskleisti maksimalius fizinius gebėjimus todėl, kad dėmesį sunku sukoncentruoti tuo momentu svarbiems faktoriams. Stresinėje situacijoje sportininkas išeikvoja daug nervinės energijos pergyvendamas ir įveikdamas savo prislėgtą būseną, ir kuo blogiau atliekamas veiksmas, tuo labiau tokia būsena apima sportininką.
Psichologinis stresas atima iš sportininkų daugiau psichinės energijos nei bet koks kitas veiksnys. Stresas gali palaužti pasitikėjimą savimi ir priversti sportininkus suabejoti savo pajėgumu.
Tikslų siekimas ir motyvacija
Jei neseniai pradėjai sportuoti, turbūt turi tam tikslą - galbūt sieki numesti ar priaugti svorio, padailinti kūno formas ar tiesiog naudingai praleisti laisvalaikį. Tikslų išsikėlimas ir nuoseklus jų sekimas padės tau susikoncentruoti ir efektyviau siekti rezultatų.
- Pirmiausia, įvertink esamą situaciją ir tuomet pradėti galvoti apie tikslus. Įvertink keletą atributų: kas tau kelia diskomfortą, ką norėtum patobulinti? Kaip jautiesi dabar ir kaip norėtum jaustis?
- Jeigu tavo išsikelti tikslai bus tokie, kurių progreso niekaip sekti negalėsi, ilgainiui prarasi motyvaciją, o išsikelto tikslo siekti taps nebeįdomu. Jei tavo tikslas susijęs su svoriu, turbūt geriausias būdas tai pamatuoti yra stebėti ir fiksuoti savo apimtis. Jeigu tikslas susijęs su ištverme, ko gero, reikėtų susikoncentruoti į tai, kiek ir kokių pratimų gali atlikti daugiau per tą patį laiką.
- Jeigu nori savo tikslus pasiekti, nepamiršk jų nusistatyti realistinių. Nusistatyk tokį tikslą, kurį gali pasiekti per tam tikrą laiko tarpą.
Mūsų tikslai apibrėžia, kokiais mes norime būti. Būtent todėl turi atminti, kad tikslų išsikėlimas ir jų siekimas yra procesas, reikalaujantis nuoseklumo, motyvacijos ir laiko.
Sportinių tikslų nustatymas yra svarbus procesas kiekvienam, kuris nori pasiekti geresnių rezultatų ir tobulėti savo mėgstamoje sporto šakoje. Norint sėkmingai nustatyti tikslus, pirmiausia reikėtų apibrėžti, kokie yra asmeniniai lūkesčiai ir ambicijos. Pirmasis žingsnis yra SMART metodika, kuri padeda formuluoti tikslus: jie turi būti konkretūs (Specific), išmatuojami (Measurable), pasiekiami (Achievable), aktualūs (Relevant) ir laiku apriboti (Time-bound).
Motyvacija yra esminis veiksnys, lemiantis mūsų pasiekimus sporte ir asmeniniame gyvenime. Ji gali būti apibrėžiama kaip vidinė energija, skatinanti žmogų siekti savo tikslų, įveikti sunkumus ir išlaikyti pastovumą. Svarbu, kad kiekvienas sportininkas suprastų, kas juos motyvuoja, nes tai padeda nustatyti tikslus ir siekius.
Sportas Lietuvoje
Lietuvoje sportas užima svarbią vietą visuomenėje, o įvairios sporto šakos pritraukia tiek profesionalius atletus, tiek mėgėjus. Šalyje ypač populiarūs krepšinis, futbolas, lengvoji atletika, tinklinis ir plaukimas.
Krepšinis - tai neabejotinai labiausiai mėgstama sporto šaka Lietuvoje. Šalis gali pasigirti ne tik talentingais žaidėjais, bet ir sėkmingomis nacionalinėmis komandomis, kurios visame pasaulyje garsina Lietuvos vardą.
Futbolas taip pat sulaukia didelio dėmesio. Nors Lietuva dar neturi tokios stiprios futbolo tradicijos kaip kai kurios kitos Europos šalys, pastaraisiais metais futbolo populiarumas auga.
Lengvoji atletika yra dar viena labai populiari sporto šaka, kurioje dalyvauja daug žmonių. Ši sporto šaka apima daugybę disciplinų, tokių kaip bėgimas, šuoliai ir metimai, ir suteikia galimybę kiekvienam rasti sau tinkamą veiklą.
Tinklinis, tiek lauko, tiek uždarose patalpose, taip pat turi savo gerbėjų. Daugelyje miestų ir miestelių yra įrengtos tinklinio aikštelės, o organizuojami turnyrai leidžia mėgėjams dalyvauti ir varžytis tarpusavyje.
Plaukimas Lietuvoje yra itin populiarus, ypač vasaros metu, kai žmonės renkasi prie ežerų ir upių. Plaukimo mokyklos siūlo pamokas visiems amžiaus grupėms, o plaukimo varžybos suburia tiek jaunus, tiek patyrusius sportininkus.
Visos šios sporto šakos ne tik suteikia galimybę fizinei veiklai, bet ir skatina bendruomeniškumą, bendravimą ir sveiką gyvenimo būdą.