Šiame straipsnyje aptariamas slidinėjimo krosas ir šaudymas, atsižvelgiant į paralimpinį sportą.
Paralimpinės žaidynės: įtrauktis ir lygybė sporte
Paralimpinės žaidynės yra esminis įvykis, skirtas neįgaliesiems atletams. Šis sporto festivalis yra lygiavertis olimpinėms žaidynėms, pabrėžiant įtrauktį ir lygybę sporte. Pirmosios varžybos, kuriose dalyvavo sportininkai su negalia vežimėliuose, įvyko 1948 m. Nuo 1960 m. šios varžybos vyksta reguliariai, o nuo 1988 m. yra susietos su olimpinėmis žaidynėmis. Paralimpinės žaidynės prasideda praėjus trims savaitėms po olimpinių žaidynių pabaigos. Žiemos paralimpinės žaidynės pradėtos rengti 1976 m.
Nuo 2021 m. Tokijo paralimpinių žaidynių sportininkai skirstomi į devynias kategorijas, atsižvelgiant į jų negalią. Be to, sportininkai kategorijose skirstomi pagal negalios išsivystymo lygį. Žaidynėse negali dalyvauti kurtieji ir proto sutrikimų turintys sportininkai. Aklieji sportininkai gali dalyvauti žaidynėse su gido pagalba, kuris tampa lyg žaidėjo akimis. Nuo 2012 m. gidai taip pat apdovanojami medaliais.
Paralimpinėse žaidynėse atletai gali varžytis 22 sporto rungtyse, įskaitant golbolą, plaukimą, irklavimą, jodinėjimą ir šaudymą iš lanko. Žiemos paralimpinėse žaidynėse sportininkų laukia šešios sporto šakos: slidžių krosas, kalnų slidinėjimas, biatlonas, rogučių ledo ritulys, vežimėlių akmenslydis ir snieglenčių sportas.
Finansinis aspektas: paralimpinio aukso kaina
Vyriausybės vertinimuose pastebimas didelis skirtumas tarp olimpinių ir paralimpinių žaidynių aukso medalių. Sumos skiriasi šokiruojančiai: 17,38 tūkst. eurų vietoj 115,85 tūkst. eurų. Tokią diskriminacinę tvarką nustato Vyriausybės nutarimas.
Taip pat skaitykite: Darbo laikas ir pramogos Ignalinoje
Vyriausybės dėmesys paralimpiniams prizininkams
Lietuvos Respublikos Vyriausybėje buvo pasveikinti Pekino paralimpinių žaidynių medalius iškovoję sportininkai. Prieš žaidynes Pekine buvo tikėtasi, kad Lietuvos atstovai iškovos 3-5 medalius, tačiau jie iš Kinijos parsivežė du sidabro apdovanojimus rutulio stūmimo rungtyje.
Biatlonas: ištvermės ir taiklumo derinys
Biatlonas yra sporto šaka, reikalaujanti ne tik fizinės ištvermės, bet ir gebėjimo susikaupti bei tiksliai šaudyti. Kultivuoti biatloną ypač sudėtinga, nes sportininkas privalo gebėti žaibiškai reaguoti ir būti ištvermingas - šios savybės būtinos norint įveikti ilgas distancijas ir taikliai šaudyti į mažus taikinius. Biatlono tėvyne laikoma Skandinavija, kur ginkluoti pasienio patruliai, apsiavę slides, treniravo greitį ir taiklumą. Pirmosios kareivių varžybos įvyko 1767 m. tarp švedų ir norvegų pasieniečių dalinių, o nuo 1924 m. ši sporto šaka įtraukta į žiemos olimpinių žaidynių programą.
Iki pat 1965 m. visas biatlono varžybas sudarė vienintelė rungtis - individualios lenktynės 20 km trasoje, o 1966 m. šio sporto gerbėjai pirmą kartą išvydo estafetę - 4 po 7,5 km. 1974 m.
Biatlono rungtys: nuo sprinto iki masinio starto
Biatlonas apima keletą skirtingų rungčių, kurių kiekviena turi savitas taisykles ir iššūkius.
- Sprintas: viena iš biatlono rūšių, kurios taisyklės skiriasi nuo individualių varžybų taisyklių. Vyrai varžosi 10 km, o moterys - 7,5 km trasoje su dviem šaudymo ruožais. Į taikinį reikia pataikyti iš 50 m atstumo gulint (diametras 45 mm) ir stovint (diametras 115 mm). XX a. aštuntajame dešimtmetyje biatlono sprinteriai šaudė iš griozdiškų karabinų, varžybų taisyklių painumas lėmė mažą sirgalių susidomėjimą šia dinamiška rungtimi. Prasidėjus devintam dešimtmečiui sprintas galutinai reformuotas ir įtraukiamas į kiekvienų žiemos olimpinių žaidynių programą. Pirmuoju olimpiniu čempionu biatlono sprinto rungtyje tapo Vokietijos atletas Frankas Ullrichas, dalyvavęs 1980 m.
- Estafetė: vaizdingiausia, azartiškiausia ir populiariausia biatlono rungtis. Šio tipo varžybose šaudymo taisyklės skiriasi tuo, kad kiekvienam sportininkui skiriami trys papildomi šoviniai. Pirmą kartą į oficialią pasaulio čempionato programą vyrų estafetė buvo įtraukta 1966 m. Čempionatas vyko Vokietijos Garmišo-Partenkircheno mieste, nugalėtojais tapo norvegai. Jau po dvejų metų Prancūzijos Grenoblyje auksą estafetės varžybose iškovojo SSRS biatlonininkai. Iki pat 1988 m.
- Persekiojimo varžybos: ganėtinai jauna rungtis, atsiradusi vos prieš 20 metų. 1996 m. persekiojimo varžybos pirmą kartą surengtos Lilehameryje, pirmajame pasaulio čempionato etape. Šioje rungtyje negali būti dviejų pirmųjų arba antrųjų vietų. Nepavykus nuspręsti, kuris biatlonininkas finišavo pirmas, į pagalbą pasitelkiamas fotofinišas. Visgi būta išimčių - 2003 m. pasaulio biatlono čempionate fotofinišas sugedo. Į olimpinių žaidynių programą persekiojimo varžybos įtrauktos 2002 m. Dar viena rungties ypatybė - negalima per daug atsilikti nuo lyderio. Persekiojimo varžybos - tai rungtis, kurios baigtį nuspėti labai sudėtinga.
- Masinis startas: viena iš jauniausių biatlono rungčių, atsiradusi pasaulio taurės varžybose 1996-1997 m. sezono paskutiniajame etape, o 2006 m. Kuo ši rungtis ypatinga? Daug ką pasako pavadinimas. Skirtingai nuo individualių rungčių, masinio starto varžybose sportininkai startuoja vienu metu, jų skaičius ribojamas - ne daugiau kaip trisdešimt. Iš pradžių dalyvius atrinkdavo labai paprastai. Masiniame starte leisdavo dalyvauti biatlonininkams, užimantiems pirmąsias trisdešimt vietų Pasaulio taurės įskaitoje. 2011-2012 m. sezone nuspręsta suteikti galimybę ir kitiems sportininkams.
Kitos žiemos sporto šakos
Be slidinėjimo kroso ir biatlono, žiemos olimpinėse žaidynėse yra ir kitų sporto šakų. Pjongčango žiemos olimpinėse žaidynėse atletai varžėsi penkiolikos sporto šakų varžybose, kurias sudarė net 102 rungtys. Oficialios žiemos olimpinės sporto šakos yra: kalnų slidinėjimas, biatlonas, bobslėjus, slidinėjimo krosas, kerlingas, dailusis čiuožimas, akrobatinis slidinėjimas, ledo ritulys, rogučių sportas, šiaurės dvikovė, greitasis čiuožimas trumpuoju taku, skeletonas, šuoliai su slidėmis, snieglenčių sportas, greitasis čiuožimas.
Taip pat skaitykite: Slidinėjimo trasos Šiaurės Lenkijoje
Taip pat skaitykite: Patarimai planuojant slidinėjimo kelionę
tags: #slidinejimo #krosas #ir #saudymas