Įvadas
Žiema nebūtinai turi būti sėslus metas. Slidinėjimas - tai ne tik puikus būdas aktyviai praleisti laiką gryname ore, bet ir reikšmingai pagerinti fizinę bei psichinę sveikatą. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kokią įtaką slidinėjimas daro žmogaus organizmui, remiantis moksliniais tyrimais ir gydytojų rekomendacijomis.
Fizinis Aktyvumas ir Imuninė Sistema
Pasak medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ sporto medicinos gydytojo Daliaus Romano Barkausko, didžiausias lygumų slidinėjimo privalumas - buvimas gamtoje. Žiemą, kai orai permainingi, žmonės retai būna lauke, o tai kenkia sveikatai. Grynas oras teigiamai veikia imuninę sistemą ir didina atsparumą peršalimo ligoms. Slidinėjant dirba didžioji dalis žmogaus raumenų, todėl tai yra puiki sporto treniruotė. Kaip ir plaukimas, bėgimas ar važiavimas dviračiu, slidinėjant mokomasi tinkamai kvėpuoti, treniruojama širdies ir kraujagyslių sistema. Tai puiki lėtinių ligų prevencija.
Slidinėjimas - Sportas Bet Kokiam Amžiui
Sporto medicinos gydytojas D. R. Barkauskas teigia, kad amžiaus cenzo nėra. Jeigu pastačius vaiką ant slidžių, jis pastovi, reiškia šliuožti jau gali. Ir taip iki tol, kol dar paeiname. Gydytojo teigimu, tai lemia šios sporto šakos saugumas ir paprastumas. Dėl to prieš pirmąjį kartą ant slidžių esą nereikia ir ypatingo pasiruošimo. Užtenka penkių minučių apšilimo namuose: prasukti sąnarius, šiek tiek pasirąžyti, kad kūnas išsijudintų.
Slidinėjimo Stiliai ir Nugaros Problemos
Visgi atidesni esą turėtų būti nugaros problemų turintys žmonės. Pasak D. R. Barkausko, jiems ypač svarbu pasirinkti tinkamą slidinėjimo stilių. Yra du stiliai - klasikinis ir laisvasis, dar žinomas kaip čiuožėjo. Pirmasis yra lengvesnis, nes labiau primena natūralų žmogaus judėjimo būdą - bėgimą ar ėjimą, tik pasispiriant slidinėjimo lazda. Tuo metu šliuožiant laisvuoju (čiuožėjo) stiliumi vienu metu kontaktą su žeme turi tik viena slidė, tad žmogui ypač svarbu išlaikyti pusiausvyrą. Be to, laisvasis stilius reikalauja daugiau įgūdžių ir geresnio pasiruošimo. Turintieji nugaros problemų ir neišmanantys tokio slidinėjimo technikos gali sau dar labiau pakenkti.
Traumų Prevencija Slidinėjant
Norint išvengti traumų, taip pat svarbu nepervertinti savo jėgų. Jeigu ant slidžių stovime kartą per metus arba tai darėme tik vaikystėje, nereikėtų jaustis visagaliais. Nepamirškime, kad tai yra lygumų slidės, tad šliuoždami nuo kalvų, griuvimų greičiausiai neišvengsime. Ar skaudūs jie bus, priklauso nuo mūsų greičio, reakcijos ir gebėjimo parkristi. Jeigu daug patirties neturime, geriau nuo kalvos nulipti, pasiėmus slides į rankas. Tas pats galioja ir slidinėjant tarp medžių - kartais pasitaiko skaudžių incidentų, kai netinkamai statoma slidinėjimo lazda įstringa į medžio šaknį ir gali sulaužyti net šonkaulius. Jeigu būsime atsargūs ir nepervertinsime savo jėgų, tikėtina, to išvengsime.
Taip pat skaitykite: Darbo laikas ir pramogos Ignalinoje
Alkoholis ir Slidinėjimas - Pavojingas Derinys
Kartais traumų priežastimi tampa ir alkoholio vartojimas - svaigieji gėrimai pakenkia bendrai kūno koordinacijai ir reakcijos greičiui, o tai ypač svarbu slidinėjant. Vis dar gajus mitas, kad alkoholis padeda apsisaugoti nuo šalčio, tačiau gydytojas D. R. Barkauskas tokį mąstymą vadina absurdišku. Neįsivaizduoju, kas sugalvojo, kad žiemos sportas neatsiejamas nuo alkoholio. Apsauga nuo šalčio? Sušalti neįmanoma, jeigu pasirinksime tinkamą sportinę aprangą. Tokios šiais laikais - apstu. Veidą galime tepti riebiais kremais ar naudoti specialias kaukes. Visgi to reikia tik jei lauke nukrenta žemiau dešimties laipsnių šalčio ar pučia žvarbus vėjas. Mažesnio šaltuko veidas tikrai neišsigąs.
Po Slidinėjimo - Laikas Atsipalaiduoti
Jis taip pat pataria po aktyvios slidinėjimo dienos nepamiršti pailsinti kūno. Tam esą tinkamiausios SPA procedūros - sūkurinės vonios, masažas, pirtis. Pastarajai D. R. Barkauskas teikia pirmenybę. Tai dar vienas nuostabus sezoninis džiaugsmas. Kas gali būti geriau nei po poros valandų ant sniego maloniai pasišildyti švelnioje pirtelėje?
Slidinėjimas ir Psichinė Sveikata
„Snow Magazine“ į klausimą, ar slidinėjimas gali padaryti jus laimingais, atsako paprastai: tai - oficialu, nes tiek slidžių, tiek snieglenčių sportas gerina ir fizinę, ir psichinę sveikatą. Jeigu fiziniai slidinėjimo privalumai akivaizdūs, tai apie šio sporto naudą psichinei sveikatai kalbama palyginus neseniai. Tad kas vyksta mūsų kūnuose ir protuose, kai užkylame ant kalno?
Šviežias Oras ir Saulė - Kuras Psichinei Sveikatai
Kadangi dažniausiai slidinėjama gamtoje, kaskart išsiruošę lipti ant slidžių ar ant snieglentės gauname ir gaivią dozę gryno oro bei saulės. Šviežias oras ir saulė yra lyg kuras mūsų psichinei sveikatai ilgais žiemos mėnesiais. Ne paslaptis, kad saulės šviesa yra vitamino D šaltinis, o jo trūkumas žiemą - sparčiai auganti problema, nes vis daugiau žmonių šį metų laiką praleidžia retai iškeldami koją iš namų. Įrodyta, kad vitaminas D padeda organizmui kautis su ligomis ir sumažinti depresijos riziką, todėl diena ar savaitė slidinėjimo gryname ore aprūpina mus reikiamu jo kiekiu. „Snow Magazine“ rašo, kad ir apniukusios dienos gali būti įskaitytos, o sveikatą pagerina ir 13 minučių praleistų saulės šviesoje. Stanfordo universiteto mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad miesto žmonės pasižymi 20 proc. didesne rizika susirgti depresija nei kaimo gyventojai. Be to, jiems būdinga ir 40 proc. didesnė rizika patirti nuotaikų svyravimus. Kadangi pusė pasaulio populiacijos gyvena miestuose, slidinėjimas - puikus būdas gerinti psichinę sveikatą ir švarinti mintis galvoje.
Slidinėjimas Gerina Propriocepciją
Slidinėjimas ne tik suteikia laimės, bet ir gerina protinį vikrumą, nes sniego sportas yra priskiriamas proprioceptinėms veikloms. Anot portalo „Globo Surf“, šis terminas daug kam yra naujas ir negirdėtas. Paprastai tariant, propriocepcija reiškia gebėjimą pajusti skirtingų kūno dalių padėtį ir pastangas judinant kūno dalis. Pavyzdžiui, jeigu užsimerktumėte ir savo pakeltą ranką laikytumėte tiesiai prieš veidą, žinotumėte, jog ranka yra pakelta, nors jos ir nematote. Slidinėjime yra reikalinga koordinacija ir balansas, o norint slidinėjant negriuvinėti, reikia aiškiai suvokti skirtingų, net mažiausių savo kūno judesių ir pozicijų svarbą. Visa tai gerina propriocepciją, kuri su amžiumi silpnėja.
Taip pat skaitykite: Slidinėjimo trasos Šiaurės Lenkijoje
Koncentracija, Pažintiniai Gebėjimai ir Miego Kokybė
Tyrinėjant trasas ant snieglentės ar slidžių, išsiskiria adrenalinas ir endorfinai, kurie atsakingi už laimę ir gerą savijautą. Išsiruošus slidinėti, atsitrauki nuo rutinos ir darbų, esi apsuptas gamtos ir gražių vaizdų, kas padeda pasisemti gerų emocijų ir pailsėti. „Globo Surf“ priduria, kad šis sportas gerina koncentraciją ir pažintinius gebėjimus, gerina ir miegą, kurio kokybė, žinoma, taip pat priklauso nuo mūsų psichinės gerovės. Ilgiau slidinėjant, fizinės ir psichinės sveikatos pokyčiai tampa pastebimi, miego kokybė pagerėja, sumažėja šansų kentėti nuo nerimo ir depresijos, tad dienas pasitinkame geros, žvalios nuotaikos. Kitaip tariant, slidinėjimas gali paversti mus laimingais.
Moksliniai Tyrimai Patvirtina Slidinėjimo Naudą
Lundo ir Upsalos universitetų mokslininkai ištyrė 200 tūkst. slidininkų, nuo 1989-ųjų iki 2010-ųjų dalyvavusių kasmetiniame „Vasaloppet“ slidžių maratone. Tai - vienas seniausių ir žymiausių Švedijos slidinėjimo maratonų, kuris vyksta kasmet jau nuo 1922-ųjų ir yra rengiamas Švedijos karaliaus Gustavo Vazos kovai prieš danus paminėti. Palyginę slidinėtojus su neslidinėjančia grupe tiriamųjų, mokslininkai nustatė, kad slidininkai nuo depresijos kenčia perpus mažiau. Žvelgiant į šį laikotarpį, depresija buvo diagnozuota 3075 tiriamiesiems, iš kurių 1030 sudarė „Vasaloppet“ slidininkai, o 2045 - visi kiti.
Kiti Slidinėjimo Privalumai
- Jaunystės išsaugojimas: Skandinavijos šalių tyrėjai pastebėjo, kad 12 savaičių slidinėjimo treniruotės turėjo didelį poveikį 60 - 76 metų asmenims, gerindamas širdies ir kraujagyslių sveikatą bei fizinį pasirengimą.
- Raumenų stiprinimas ir ištvermės didinimas.
- Laimės jausmas: Yonsei universiteto Pietų Korėjoje tyrėjai apklausė 279 lankytojus trijuose didžiausiuose slidinėjimo kurortuose ir nustatė, kad slidininkai ir snieglentininkai patyrė daugiausiai pasitenkinimo ir malonumą, užsiimdami šiomis žiemos sporto rūšimis.
- Kalorijų deginimas: 70 kg sverianti moteris per 30 minučių slidinėjimo treniruotę gali sudeginti 223 kalorijas.
- Viršutinės kūno dalies stiprinimas: Naudojant slidžių lazdas, stiprinami rankų raumenys.
- Sezoninės depresijos įveikimas: Fizinė veikla lauke yra tokia pat efektyvi kaip 2,5 val. šviesos terapija.
- Imuninės sistemos stiprinimas: Reguliarus slidinėjimas padeda stiprinti imuninę sistemą.
- Socialinių ryšių stiprinimas: Bet koks sportas, įskaitant slidžių ir snieglenčių, skatina bendravimą ir naujų socialinių ryšių kūrimą.
- Atsipalaidavimas: Slidinėjimas yra puikus būdas sumažinti įtampą ir atsipalaiduoti.
Ką Reikia Žinoti Prieš Pradedant Slidinėti?
Prieš važiuojant į kalnus būtina turėti tam tikrą fizinį pasiruošimą, nes apatinė kūno dalis gauna didžiulį fizinį krūvį dėl greičio, inercijos, reljefo pokyčių ir slidinėjimo krypties keitimo. Todėl mažiausiai prieš 2-3 savaites reikėtų pradėti nuosekliai, intensyviai ruoštis kelionei. Svarbu paruošti šerdinius raumenis, atlikinėti balanso, funkcinius pratimus, stiprinti kojas, pratinti jas prie didesnio krūvio, kad nebūtų pernelyg intensyvaus šoko ir nuovargio pirmomis kelionės dienomis.
Snieglentė ar Slidės: Kas Pavojingiau?
Slidinėjant su snieglente, tikimybė patirti kojų raiščių traumas yra mažesnė, nes abi kojos fiksuotos ant tos pačios lentos. Vis dėlto traumų rizika susijusi su griuvimais - rankų, pečių, riešų, kelių, sėdmenų sumušimų traumų tikimybė smarkiai išauga. Slidinėjant slidėmis, didesnė rizika traumuoti kelio sąnario raiščius, dėl slidinėjimo lazdų laikymo griūnant patirti plaštakos, nykščių, dilbio traumas. Pagal statistiką, snieglentininkai traumas patiria dažniau nei slidininkai.
Lygumų Slidinėjimas - Saugus ir Naudingas
Slidinėti su lygumų slidėmis yra tikrai saugiau, nes nebus išvystomas greitis. Slidinėjimas su lygumų slidėmis - puikus ištvermės sportas, nes intensyviai šliuožiant dirba didžiausias kiekis kūno raumenų.
Taip pat skaitykite: Patarimai planuojant slidinėjimo kelionę
Kaip Sumažinti Traumų Galimybę?
Labai daug įtakos turi slidinėjimo technika, įgūdžiai. Žmogus, kuris fiziškai pasiruošęs mažiau, bet išmano techniką ir turi patirties, įgūdžių, tikrai mažiau rizikuoja nei tas, kuris pasirengęs fiziškai, bet neturi įgūdžių. Jei jų nėra, reikia mokytis su instruktoriumi arba nusiteikti bent kelias valandas praleisti paruošiamojoje trasoje.
Apšilimas Prieš Slidinėjimą
Reikia nepamiršti, kad vienas iš pavojingesnių rizikos traumos faktorių yra nuovargis, dėl to slidinėjant yra būtinos poilsio ir pasistiprinimo pertraukėlės.
Ką Patartumėte Po Slidinėjimo Dienos?
Po aktyvios slidinėjimo dienos labai padeda SPA procedūros - sukūrinės vonios, pirtis, masažas, taip pat raumenų pratempimas, pakankamas skysčių vartojimas. Taip, žinoma, tai pagerina limfos ir veninio kraujo nutekėjimą. Kad ir pertraukos metu labai naudinga nusiimti batus ir pakelti kojas, kad jos pailsėtų.
Magnis ir Raumenų Traukimas
Apskritai, magnis yra gal tik 7 vietoje pagal mėšlungio priežastis. Žymiai dažniau mėšlungis traukia dėl raumens nuovargio, dehidratacijos, druskos trūkumo. Svarbu nepervargti, pakankamai atsigerti vandens, užtenka ir paprasto vandens, nebent sportuojame ir prakaituojame labai daug. Tokiu atveju verta pagalvoti apie gausiai mineralizuotą vandenį. Tepalai šiek tiek padeda mažinti skausmą, atpalaiduoja raumenis. Yra naudos, labai padeda vien pats tepalo įtrynimas, nes tai būna tarsi lengvas masažas.
Ką Daryti, Jei Ryte Labai Skauda Raumenis?
Jei ryte skauda raumenis, reikėtų padaryti paprastus tempimo pratimus. Taip pat reiktų sužadinti raumenis pusiausvyros ar funkciniais pratimais.
Kada Kreiptis Į Medikus Susižeidus Kalnuose?
Visų pirma, reikia įvertinti, ar galiu pats pajudėti, remtis, ar galiu atsistoti. Jei trauma rimta, skausmas didelis, reikia kviesti pagalbą. Ir, žinoma, būtinas šalmas, geri batai, tinkama apranga, slidinėjimo akiniai, tinkamas inventorius.
Kaip Apsisaugoti Nuo Šalčio?
Apsirenkite tinkamai: rinkitės specialius sportui skirtus šildančius drabužius, viršutinis sluoksnis turėtų būti neperšlampamas, o vidiniai rūbai išstumti prakaitą į išorę. Norėdami neperšalti, kvėpuokite tik pro nosį. Jei sparčiai judant pristinga oro, sulėtinkite tempą.
tags: #slidinejimo #reiksme #zmogui