Šiame straipsnyje apžvelgiama Liublianos „Olimpija“ futbolo klubo istorija, svarbiausi pasiekimai ir lietuvių indėlis į šios komandos gyvenimą. Aptarsime klubo raidą, žaidėjų pasirodymus įvairiose lygose ir turnyruose bei lietuvių futbolininkų vaidmenį „Olimpijos“ istorijoje.
Istorijos vingiai ir atsikūrimai
Slovėnijos futbolo klubas NK „Mura“ buvo įkurtas 1924 m. Prekmurjės regione, Mursko Sobotos mieste. Kaip ir upės, taip ir „Mura“ kelias buvo vingiuotas - su pakilimais ir nuopuoliais. 1995-ųjų vasarą „Mura“ susitiko ir su „Žalgiriu“. Tuomet Vilniuje Virginijaus Baltušniko ir Andrejaus Tereškino įvarčiai lėmė vilniečių pergalę 2:0. Atsakomosiose rungtynėse „Mura“ įmušė dvikovos pradžioje, 72 min. 2005 metais NK „Mura“ bankrutavo ir įsikūrė naujas klubas „ND Mura 05“. Jis startavo trečiajame šalies divizione, iš jo per 6 metus pakilo į aukščiausiąjį. Dar kartą klubas atsikūrė dabartiniu NŠ „Mura“ pavadinimu. Ši pergalė buvo itin netikėta. Didelę sezono dalį „Mura“ čempionato užėmė trečią vietą, tačiau sezono pabaigoje taškus prarado abu lyderiai. Paskutiniame ture įveikę pagrindinį konkurentą „Maribor“ Murska Sobotos futbolininkai pasidabino auksu. Komandą su partneriais iš Rusijos atgaivino vietos verslininkas Robertas Kuzmičius. Vienas sėkmingiausių jo sprendimų - trenerio Ante Šimundža pakvietimas. Buvęs žinomas Slovėnijos futbolininkas, „Maribor“ klubo legenda (su juo patekęs į Čempionų lygą ir kaip žaidėjas, ir kaip treneris) du kartus dirbo ankstesniame „Mura“ klube. Ekipos pagrindą sudaro slovėnai ir legionieriai iš Kroatijos (jų 7), taip pat yra futbolininkų iš Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Juodkalnijos. Vienas iš kroatų - Marinas Karamarko - yra žalgiriečio Marko Karamarko pusbrolis. N. Kouteris pernai buvo daugiausiai minučių aikštėje praleidęs žaidėjas ir debiutavo Slovėnijos rinktinėje. Šią netektį „Mura“ padės kompensuoti sugrįžusi vietos žvaigždė. Į komandą iš Vokietijos parvyko čia profesionalo karjerą pradėjęs saugas Mitja Lotričius. Jis - vienas ryškiausių individualiais talentais neišsiskiriančios komandos žaidėjų. Praėjusį sezoną tokiu buvo saugas iš Kroatijos Luka Bobičanecas, kuris su 11 įvarčių buco rezultatyviausias ekipoje.
Pasiekimai Europos turnyruose
Tarptautiniame fronte Slovėnijos čempionai atrodė labai solidžiai. Čempionų lygos atrankos pirmajame etape bendru rezultatu 6:0 pranoktas Šiaurės Makedonijos čempionas „Škendija“. Toliau dvikovoje su bulgarų „Ludogorets“ namuose „Mura“ sužaidė lygiosiomis 0:0. Šiose rungtynėse „Mura“ daugiau žaidė daugiausiai gynyboje, tačiau anot K. Bolhos, šį kartą vaizdas gali būti kitoks: „Tai komanda, kuri gerai valdo kamuolį, daug sužaidžia ir su vartininku. „Žalgirio“ ir „Mura“ akistata vyks rugpjūčio 5-ąją, ketvirtadienį, nuo 21 val. Po savaitės, rugpjūčio 12 d., komandos susitiks Vilniuje.
Lietuvių indėlis į Slovėnijos futbolą: Justas Lasickas
Pastaraisiais metais Liublianos „Olimpija“ klube ryškų pėdsaką paliko krašto gynėjas Justas Lasickas. Lietuvis „Olimpija“ klube praleido trejus metus ir juos pažymėjo trofėjais. 27-erių lietuvis du kartus tapo Slovėnijos čempionu, įskaitant šį sezoną, ir kartą iškovojo Slovėnijos taurę. Bendrai J. Lasickas už „Olimpija“ iš viso sužaidė 107 rungtynes, pelnė 5 įvarčius ir atliko 6 rezultatyvius perdavimus. J. Lasickas tapo pirmuoju gynėju „Olimpija“ istorijoje, kuris pasižymėjo įvarčiais lygos ir taurės rungtynėse „amžinajame derbyje“ prieš „Maribor“.
Atsisveikinimas su klubu
Ketvirtadienį J. Lasickas surašė išsamų tekstą apie savo laikotarpį „Olimpija“ klube ir patalpino jį tinklapyje „timax.si“. „Jeigu svarstote, apie ką apskritai yra šis tekstas - luktelkite. Tai mano būdas atsisveikinti su vieta, kurią vadinau namais pastaruosius trejus metus, - rašė J. Lasickas. - „Instagram“ įrašai turi simbolių limitą ir yra supami žmonių, kuriems nerūpi tavo sentimentai apie „gerus senus laikus“. Bet esu dėkingas Timi, kad davė man erdvę pasidalyti mintimis ir prisiminimais iš šių trijų sezonų. Sakyti, kad pradžia buvo sunki - būtų labai švelnu. Buvau girdėjęs istorijas apie nestabilumą „Olimpijoje“, bet tikrai atvykau pačiu beprotiškiausiu metu. Neturėjau atostogų po rinktinės, tad atvykau anksčiau pasiruošti sezonui. Praėjus savaitei po atvykimo, klube kilo vidinis konfliktas ir viskas pradėjo keistis. Vieninteliai žmonės, kuriuos pažinojau - treneris ir sporto direktorius - paliko klubą. Aistruoliai atvykdavo į treniruotes, kad išvyti naująjį trenerį (kuris dar net nebuvo atvykęs), o aš net neturėjau ko paklausti, kas, po velnių, vyksta.
Taip pat skaitykite: Liublianos „Cedevita Olimpija“
Trenerių kaita ir asmeninis augimas
J. Lasickas atkreipė dėmesį į dažną trenerių kaitą klube: „Olimpijoje“ treneriai retai išsilaiko ilgiau nei sezoną. Net po tokio sezono vėl įvyko pasikeitimų. Nors niekada nebuvau kertinis žaidėjas Rieros komandoje, bent jau žinojau savo vaidmenį. Kai atvyko Joao Henriquesas, pasijutau tarsi čia net neturėčiau vietos. Tas laikotarpis man buvo labai svarbus asmeniniam augimui. Lengva išlikti pozityviam ir motyvuotam, kai viskas sekasi, bet sunkiais momentais teko prisitaikyti. Norėjau būti komandos žaidėju ir žinojau, kad futbole viskas gali greitai pasikeisti. Joao laikotarpis truko neilgai. Jis visada bus prisimenamas kaip treneris, kuris nuvedė „Olimpiją“ į Europos varžybų grupių etapą, bet čia lūkesčiai dar didesni. Lygoje buvome prasti, todėl jo vietą užėmė Zoranas Zeljkovičius. Jam patiko kovotojai aikštėje, tad, žinoma, pradėjau gauti daugiau minučių nei talentingesni, bet galbūt mažiau disciplinuoti portugalų krašto gynėjai. Vis dėlto tai, kas puikiai veikė Koperyje, neveikė „Olimpijoje“. Trūko aiškaus stiliaus ir vizijos. Įdirbis ir kovingumas išgaravo, o sezoną baigėme katastrofiškai. Tie patys sirgaliai, kurie mus anksčiau dievino, nusisuko. „Klubas tapo cirku. Žaidėjai - be motyvacijos. Atėjome palaikyti naujos kartos.“ Ši „Green Dragons“ žinutė skaudino ne mažiau nei švilpimas ar tuščios tribūnos. Tarp herojaus ir atpirkimo ožio - labai plona riba… Visa tai atvedė į Viktoro Sanchezo erą „Olimpijoje“. Esu be galo dėkingas, kad galėjau dirbti su dviem Ispanijos futbolo autoritetais per šiuos metus. Vien apie šių metų istorijas ir prisiminimus galėčiau parašyti atskirą tinklaraštį. Niekada nebuvau „Real“ gerbėjas (tiesą sakant, iki šiol negaliu pamiršti „Barcelona“ 2008-2012 metų), bet su V. Sanchezu turėjau galimybę pajusti tą mentalitetą, kuris „Real“ klubą daro tokį sėkmingą. „Mes nekalbame per spaudą, mes kalbame aikštėje“ ir „Kol nevykėliai verkia, nugalėtojai bando dar kartą“ - tik kelios citatos iš jo, kurios man liks ilgam. Nuo antrojo atrankos etapo pasiektas Konferencijų lygos grupių etapas, patekimai į atkrintamąsias, kova dėl taurės ir dominavimas lygoje - tai neįtikėtina. Tai rodo, kiek daug pasitikėjimo V. Sanchezas ir jo štabas turėjo kiekvienu žaidėju. Ne visi turėjo svarbų vaidmenį, bet visi prisidėjo prie šios istorinės sėkmės. Buvau pasirengęs dėl jo atiduoti viską aikštėje.
„Toyota“ metafora
J. Lasickas save palygino su patikima „Toyota“: Kai žmonės po kelerių metų prisimins šiuos sezonus, žinau, kad nebūsiu pirmas vardas, kuris šaus į galvą. „Olimpija“ pagrįstai didžiuojasi, kad išugdo geriausius Slovėnijos futbolo talentus - dabartinius ir būsimus rinktinės žaidėjus. Bet grįžkime prie šio teksto pavadinimo. Po vienų sunkių rungtynių išvykoje komandos draugas Diogo Pintas juokais pasakė: „Lasi - kaip Toyota, visada gali juo pasitikėti.“ Ir tai man įstrigo. Aš ne „Ferrari“ ar „Lamborghini“ (ar koks ten jūsų mėgstamiausias sportinis automobilis). Aš tas senas, patikimas „Toyota“ tavo garaže. Žaidžiau „Olimpijoje“ būdamas traumuotas, su sulaužyta nosimi, buvau metamas į aikštę nuo pirmos minutės ar po pertraukos, žaidžiau skirtingose pozicijose ir vaidmenyse. Tikiu, kad pravėriau duris talentingesniems savo krašto žaidėjams atvykti čia ir įrodyti savo vertę. Tai buvo neįtikėtina kelionė, pilna pakilimų ir nuopuolių, o dabar atėjo metas žengti toliau.“
Justo Lasicko statistika
Slovėnijos lygoje krašto gynėjas Justas Lasickas žaidė visas rungtynes bei per pridėtą rungtynių laiką buvo įspėtas geltona kortele, o lietuvio ginamas Liublianos „Olimpija“ klubas galiausiai svečiuose 3:2 nugalėjo „Rogaška“ ekipos žaidėjus. Iš Slovėnijos taurės pasitraukė dar vienas klubas, kuriame žaidžia lietuvis. Titulą ginantis Liublianos „Olimpija“ su Justu Lasicku namuose 2:4 pralaimėjo aštuntfinalio rungtynes „Koper“ ekipai. J.Lasickas žaidė 51 minutę, o jo ekipa du kartus pirmavo, bet lietuvis aikštę paliko jau esant rezultatui 2:3, o „Koper“ per … Slovėnijos lygoje Justas Lasickas žaidė tik nuo 62 minutės, o tuo metu jo atstovaujamas Liublianos „Olimpija“ klubas atsiliko dviem įvarčiais, bet per paskutinį pusvalandį sugebėjo įmušti du įvarčius ir su „Rogaska“ klubu sužaisti lygiosiomis 2:2. Liublianos „Olimpija“ klubas prieš išvykdamas į pasiruošimo stovyklą Turkijoje pratęsė sutartį su lietuviu Justu Lasicku. Nuo 2022-ųjų liepos mėnesio prie „Olimpija“ klubo prisijungęs dešiniojo krašto gynėjas žaliai baltų gretose rungtyniaus iki 2025-ųjų metų vasaros. Ketvirtadienį UEFA Konferencijų lygoje paskutines grupių etapo rungtynes sužaidė Justo Lasicko atstovaujamas Liublianos „Olimpija“ klubas. Su Europa Slovėnijos čempionai atsisveikino pergalingai - svečiuose 2:1 nugalėjo Bratislavos „Slovan“. Po šios pergalės „Olimpija“ su 6 taškais savo grupėje finišavo trečioje vietoje, … Tuo metu Slovėnijos lygoje Justas Lasickas žaidė visas rungtynes bei … Ketvirtadienį UEFA Konferencijų lygoje Justas Lasickas žaidė startinėje Liublianos „Olimpija“ sudėtyje, bet lietuvio atstovaujamas klubas namuose 0:2 pralaimėjo „Lille“ klubui. J.Lasickas šiame mače žaidė 62 minutes, o po įvartį „Lille“ pelnė ir būnant, ir nebūnant lietuviui aikštėje. Po šio pralaimėjimo „Olimpija“ su 3 …
Kiti lietuviai Slovėnijos futbole
Nors Justas Lasickas yra vienas žymiausių lietuvių, žaidusių Liublianos „Olimpija“ klube, jis nėra vienintelis lietuvis, susijęs su Slovėnijos futbolu.
Merginų futbolo akcentai
Slovėnė laikinai užims komandos kapitonės Gretos Lukjančukės vietą, kuri šį sezoną dėl asmeninių aplinkybių UEFA Čempionių lygos turnyrą turės praleisti. M. Zajc į „Gintros-Universiteto“ gretas atvyko iš Slovėnijos sostinės klubo „Žnk Krim Rolljet“, kuri vietos čempionate praėjusį sezoną finišavo ketvirtoje pozicijoje. Dar prieš atvykdama į Šiaulius M. Zajc žinojo, kad „Gintros-Universiteto“ gretose ji sutiks ir pažįstamų veidų. Šiaulių klube M. Zajc tikisi įgyti solidžios patirties rungtyniaujant Čempionių lygos turnyre, kuriame jai dalyvauti dar neteko. „Nors futbolą žaidžiu jau daugiau nei aštuonis metus negaliu teigti, kad esu labai patyrusi žaidėja. Žaidėjos patirtis atsiskleidžia atsakingose aukšto lygio rungtynėse, o vartininkės pozicijoje tai turi didelę svarbą. Mes turime būti ne tik paskutinėmis gelbėtojomis, bet ir savotiškomis aikštės generolėmis, kurios galėtų koordinuoti visos komandos veiksmus. Nudžiugau sulaukusi „Gintros-Universiteto“ kvietimo, kadangi tai didelę patirtį tarptautinėje arenoje turintis klubas, kuris kasmet yra tarp favoritų patekti į pagrindinį Čempionių lygos turnyrą. Vos tik prisijungusi prie „Gintros-Universiteto“ gretų M. Zajc teigia jaučianti puikią komandinę atmosferą ir ryžtingą nusiteikimą būsimoms kovoms. „Nuo pat pirmos treniruotės jaučiuosi labai gerai, kadangi patekau į profesionalų kolektyvą pradedant nuo trenerių iki žaidėjų. Jaučiasi, kad visos žaidėjos esančios komandoje žino su kokiais tikslais čia yra, todėl įdeda maksimumą pastangų. Paklausta apie kol kas įsimintiniausią savo karjeros mačą M. Zajc truputį pagalvojusi prisiminė įspūdingai rezultatyvų Liublianos klubų derbį šalies čempionate vykusį prieš dvejus metus. „Nors kaip vartininkei, tokiomis rungtynėmis, kuriose 4 kartus tenka traukti kamuolį iš savo vartų tinklo pasigirti sudėtinga, vis tik būtent šis susitikimas buvo tikrai įsimintinas. Trečiadienį „Gintra-Universitetas“ Šiaulių miesto savivaldybės centriniame stadione priims antroje turnyrinės lentelės vietoje žengiančias Vilniaus MFA „Žalgirio“-MRU futbolininkes. Rungtynių pradžia - 19 val. Įėjimas nemokamas.
Taip pat skaitykite: Slovėnijos rinktinės kelias
Taip pat skaitykite: Slovėnijos vyrų krepšinio rinktinės apžvalga
tags: #slovenijos #futbolo #klubas #is #liublianos