Šiame straipsnyje nagrinėjamos 15 minučių parlamentinio krepšinio taisyklės, atsižvelgiant į Lietuvos sporto finansavimo ir rėmimo ypatumus, susijusius su azartinių lošimų reklamos ribojimais. Straipsnyje atskleidžiama, kaip galimi įstatymų pakeitimai, susiję su azartinių lošimų reklama, gali paveikti Lietuvos krepšinį ir kitas sporto šakas.
Azartinių lošimų reklamos ribojimai ir jų poveikis sportui
Lietuvos parlamentarai siūlo susiaurinti azartinių lošimų reklamos išimtis, paliekant tik kelis atvejus, kada draudimas nebūtų taikomas. Būtų galima skelbti azartinius lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimą, prekės ženklą bei interneto svetainės adresą. Reklama nebūtų laikomas informacijos apie įmonės siūlomus azartinius lošimus skelbimas lošimų organizavimo vietoje ir interneto svetainėje.
Šie siūlymai kelia nerimą sporto organizacijoms, kurios didžiąja dalimi priklauso nuo lažybų bendrovių paramos. Kauno „Žalgirio“ vadovas Paulius Motiejūnas pabrėžė, kad praėjusį sezoną tokia įmonė buvo generalinė „Žalgirio“ rėmėja, o Lietuvos krepšinio federacijos ir Lietuvos krepšinio lygos pagrindiniai rėmėjai taip pat yra lažybų bendrovės.
„Visiškas reklamos uždraudimas turėtų labai stiprią įtaką tiek verslui, tiek partnerystės ar rėmimo projektams, biudžetai neabejotinai būtų peržiūrimi“, - teigė S.Petravičius, vadovaujantis „OlyBet“, kuri remia ne tik Kauno „Žalgirį“, bet ir Klaipėdos krepšinio lygą, Mažojo futbolo lygą, Sostinės krepšinio lygą bei Smuklės krepšinio lygą.
Lažybų bendrovių parama Lietuvos sportui
Lažybų bendrovės yra tarp didžiausių Lietuvos sporto paramos tiekėjų. LKL prezidento Remigijaus Milašiaus teigimu, šios kompanijos pinigai sudaro 35 proc. LKL biudžeto. Pagrindinio LKL partnerio parama atitenka LKL klubams - po sezono išdalijamas prizinis fondas.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Vilniaus futbolo klubo vadovė teigė, kad dabar lažybų bendrovių parama sudaro didelę biudžeto dalį. „Jei įstatymas draustų reklamą, koks tikslas būtų skirti pinigus sportui? Tai yra verslas ir altruizmo tikėtis neverta“, - sakė ji.
V.Rinkevičius mano, kad visuomenei azartinių lošimų verslas duoda ne tik naudą, bet ir žalą. Kompensuodami žalą, jie remia sportą, skirdami lėšų labdarai. Tai būtų gražus žingsnis. Darykite verslą, gaukite pelną, bet, jei jūsų verslas nėra visuomenei naudingas, skirkite pinigų kilniems tikslams.
Alternatyvūs finansavimo šaltiniai ir užsienio šalių pavyzdžiai
Vilniaus „Žalgirio“ vadovė V.Venslovaitienė siūlė ieškoti analogų užsienyje, kuriuose stiprios lygos ir klubai surenka daug pajamų iš televizijos transliacijų, bilietų prekybos stadionuose. Tačiau ji atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje trūksta stadionų, svetingų žiūrovams - su stogu, su kavinėmis.
Anglijos futbolo „Premier“ lygoje iš 20 klubų net devyni yra sudarę sutartis su lažybų kompanijomis. Bendra jų sandorių vertė sudaro 47 mln. svarų (53 mln. eurų).
Moralinis aspektas ir jaunimo apsauga
V.Rinkevičius teigia, kad azartiniai lošimai - nėra tas produktas, kurį reikėtų reklamuoti ir populiarinti. Tai nėra toks nekaltas dalykas, nes sukelia priklausomybę. Jis mano, kad tie, kurie mėgsta žaisti, susiras ir be reklamos.
Taip pat skaitykite: Krepšinio rungtynių transliacijos: vadovas
Tačiau, uždraudus alkoholio ir lažybų reklamą, sportui beveik nelieka pajamų šaltinio, nors, globaliai galvojant, sportas ir yra ta vieta, kur jaunimas pamato savo žvaigždes ir svajones. Per tai ir reikėtų juos atitraukti nuo žalingų įpročių. Gal geriau kryptingai dirbti su jaunimu, įspėjant juos apie galimus pavojus. Suaugę žmonės turi teisę rinktis - jie nusprendžia patys, o vaikus sudominti gerais dalykais yra kitų būdų.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos prieš varžybas
tags: #15 #min #parlamentaru #krepsinio