Įvadas
Kalnų slidinėjimas Lietuvoje kasmet tampa vis populiaresnis sportas. Straipsnyje aptarsime sportininkų finansavimo programas kalnų slidinėjime Lietuvoje, jaunimo žiemos olimpines žaidynes ir pasiruošimą joms.
Jaunimo žiemos olimpinės žaidynės
Lietuvos sportininkai dalyvauja jaunimo žiemos olimpinėse žaidynėse, kurios vyksta kas ketverius metus. Šiose žaidynėse dalyvauja jaunieji atletai iš viso pasaulio, varžydamiesi įvairiose žiemos sporto šakose.
Dalyvavimas jaunimo olimpinėse žaidynėse
Šią savaitę pirmieji Lietuvos sportininkai išvyko į Pietų Korėją, kur vyko ketvirtosios jaunimo žiemos olimpinės žaidynės. Iš viso į žaidynes vyko 13 Lietuvos sportininkų, kurie varžėsi 5 sporto šakų disciplinose: kalnų slidinėjimo, biatlono, lygumų slidinėjimo, greitojo čiuožimo trumpuoju taku ir akrobatinio slidinėjimo.
Pasiruošimas žaidynėms
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) pasirūpino kelionės bilietais, sveikatos draudimu, aprangos komplektais ir technine informacija. Prieš kiekvieną olimpinį renginį Lietuvos rinktinės nariai supažindinami su antidopingo naujienomis ir taisyklėmis.
Kalnų slidinėjimo populiarumas ir finansavimas Lietuvoje
Kalnų slidinėjimo populiarumas Lietuvoje kasmet auga. Tačiau finansavimo klausimai vis dar išlieka aktualūs.
Taip pat skaitykite: Motokroso sporto perspektyvos Lietuvoje
Vitalijus Rumiancevas: kelias į Sočio olimpiadą
Geriausias Lietuvos kalnų slidininkas Vitalijus Rumiancevas žino, ko siekia. Jo tikslas - Sočio olimpiada. Po to laukia trenerio karjera. Sportininkas pasakojo, kad pasirengimą sezonui pradėjo Latvijoje, Siguldoje, o po to išvyko į Čekiją, kur vyko Tarptautinės slidinėjimo federacijos (FIS) varžybos. V. Rumiancevas jau dalyvavo dvejose olimpinėse žaidynėse - 2006 metais Turine ir Venkuveryje.
Finansavimo iššūkiai
V. Rumiancevas atvirai kalbėjo apie finansavimo trūkumą. Jis teigė, kad vasarą neturėjo galimybių treniruotis Alpių ledynuose, nes neturėjo pinigų. Dabar jį parėmė treneris, todėl bando atsigauti. Sportininkas treniruojasi su sena įranga, nes finansavimo negauna.
Trenerio karjera
V. Rumiancevas galvoja apie trenerio karjerą. Jis teigia, kad Lietuvoje trūksta kalnų slidinėjimo trenerių, o sportininkų, norinčių rimtai treniruotis, atsiranda vis daugiau. Todėl galima imtis šio darbo Lietuvoje.
Druskininkų indėlis į kalnų slidinėjimo plėtrą
Druskininkai planuoja dar labiau išnaudoti kurorte sukurtą profesionalią „Snow Arena“ bazę, ugdant jaunuosius kalnų slidinėjimo talentus.
Savivaldybės iniciatyvos
Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas akcentavo, kad būtina surasti finansavimo mechanizmą, kuris leistų perspektyviems slidininkams treniruotis ir gyventi Druskininkuose. Jis teigė, kad Druskininkuose yra profesionalių sportininkų iš viso pasaulio vertinama žiemos sporto infrastruktūra. Druskininkų savivaldybė pirmoji Lietuvoje dar 2014 metais inicijavo nemokamą slidinėjimo programą visiems savivaldybės šeštų klasių moksleiviams. Ši programa tęsiama iki šiol.
Taip pat skaitykite: Sporto šlovė Lietuvoje: olimpinės žaidynės
„Snow Arena“ projektai
Šiais metais „Snow Arena“ taip pat pradėjo įgyvendinti Sporto rėmimo fondo finansuojamą dviejų metų trukmės projektą, kurio metu nemokamai slidinėti mokys visus Druskininkų savivaldybės antrokus bei Druskininkų savivaldybės kaimiškųjų bendruomenių narius. Nuolat talentų besižvalgantis kalnų slidinėjimo klubas „Snow Bees“ nuo spalio vidurio Druskininkuose pradės įgyvendinti Sporto fondo finansuojamą projektą „Vaikų ir jaunimo fizinio aktyvumo ir socialinio įsitraukimo skatinimas mokantis slidinėti“. Dalyvauti projekte gali vaikai ir paaugliai iš visos Lietuvos.
Ateities vizija
Druskininkai nori sukurti ilgalaikį projektą, kad jaunieji žiemos sporto talentai būtų ugdomi nenutrūkstamai. Jei vaikai galės gyventi ir mokytis Druskininkuose, kasdien jiems bus rengiamos profesionalios treniruotės, jų rezultatai bus žymiai geresni.
Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos (LNSA) veikla
Lietuvos nacionalinė slidinėjimo asociacija (LNSA) siekia efektyvinti sportininkų rengimą ir didinti finansavimą.
Strateginiai tikslai
Praėjusiais metais LNSA prezidentu tapęs Algirdas Raslanas teigia, kad reikia visose asociacijos sporto šakose sukurti trijų lygių jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų rinktines, paskirti trenerius, efektyvinti trenerių tarybų veiklas, detaliau rengti treniruočių planus ir periodiškai tikrinti sportininkus. Jis nori pabandyti vasaros sporto šakoms taikytus sėkmingus sprendimus įdiegti ir žiemos sporte.
Prioritetai
LNSA veikla ir lėšos nukreipiamos į jaunųjų sportininkų ugdymą, plečiant slidinėjimo, kalnų slidinėjimo, snieglenčių sporto atramos taškus. Kuriant naujus slidinėjimo taškus, svarbu surasti trenerį, gauti etatą ar jo dalį iš savivaldybės institucijos, turėti sąlygas, inventorių ir transportą vykti į varžybas.
Taip pat skaitykite: Sporto Centro Iniciatyvos
Bendradarbiavimas
LNSA bendradarbiauja su savivaldybėmis, pasirašydama sutartis ir kartu vykdydama savo įsipareigojimus. Eidami tokiu keliu galima plėsti žiemos sportą kultivuojančių savivaldybių ratą, gausinti sportininkų, dalyvaujančių rajono, regioninėse ir nacionalinėse varžybose, skaičių.
Iniciatyvos
Lietuvos slidinėjimo ir snieglenčių sporto mokyklos pradedantiems vaikams organizuoja kalnų slidinėjimo mokyklėles. Druskininkų iniciatyva visų mokyklų 6 klasių mokiniams vietoje kūno kultūros pamokų salėje ar stadione organizuojamos kalnų slidinėjimo pratybos.
Sporto finansavimo reforma
Sporto finansavimo reforma siekiama užtikrinti viešą, skaidrų finansavimą su aiškiais kriterijais, atsakomybe bei priežiūra.
Finansavimo principai
Visos lėšos išskirstytos trims sporto šakų grupėms: strateginėms olimpinėms sporto šakoms, kitoms olimpinėms sporto šakoms ir likusioms sporto šakoms. Šios grupės sudarytos atsižvelgiant į 2017-ųjų metų finansavimą. Šiemet procentinis pasiskirstymas išlaikytas toks pats. Ateityje, jeigu didės bendras krepšelis, atitinkamai didės ir kiekvienos grupės lėšos.
Didelio meistriškumo programos
Didelio meistriškumo programoms išdalinta 6,33 mln. eurų. Keturiolikai strateginių sporto šakų teko 3,56 mln. eurų. Į olimpinių žaidynių programą įtrauktų sporto šakų grupei šiemet atseikėta 1,27 mln. Kitoms sporto šakoms - šiek tiek daugiau kaip 965 tūkst., o neįgaliųjų sportui - apie 0,5 mln.
Rokas Zaveckas: karjeros akligatvis
Sočio olimpinių žaidynių dalyvis Rokas Zaveckas pernai nebevyko į olimpinį Pjongčangą, o šiame sezone jo karjera apskritai pasiekė akligatvį. 22-ejų kalnų slidininko nebėra Lietuvos rinktinės sąrašuose, nors jis vis dar antras pagal pajėgumą šalyje.
Finansavimo trūkumas
Vilnietis ištisus metus negavo jokio finansavimo ir tenkinosi nereguliariomis pratybomis tik mėgėjams ar slidinėjimo pradinukams tinkamose Liepkalnio trasose. Per visą sezoną jis nedalyvavo nė vienoje stovykloje ir vos kartą buvo nuvažiavęs į varžybas kaimyninėje Latvijoje - už asmenines lėšas.
Ginčai su LNSA
Dėl neišspręstų ginčų su Lietuvos nacionaline slidinėjimo asociacija (LNSA) olimpietis svarsto apie karjeros pabaigą. Nepaisant kelis mėnesius užsitęsusių aršių derybų, sportininkas ir jį treniruojantis tėvas Giedrius Zaveckas bei LNSA atstovai nesugebėjo susitarti dėl finansavimo.
Atsiskyrimas nuo tėvo
R. Zaveckas buvo raginamas išmainyti savo tėvą į rinktinės trenerį V. Aleksandravičių. Sportininkas teigia, kad negalėjo su tuo sutikti, ypač kai jo pagrindiniam konkurentui duodama visiška laisvė rinktis, kur ir su kuo treniruotis.
tags: #sportininku #finansavimo #programos #kalnu #slidinejimas