Švietimo įstaigos, kaip ir miestai ar giminės, dažnai turi savo simbolius - herbus, kurie atspindi jų istoriją, vertybes ir siekius. Sporto gimnazijos, ugdančios jaunuosius sportininkus, taip pat nėra išimtis. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip formavosi sporto gimnazijos herbo istorija Lietuvoje, remiantis įvairių mokyklų pavyzdžiais ir istorinėmis detalėmis.
Švietimo Pradžia ir Parapinės Mokyklos
Švietimo tradicijos Lietuvoje siekia gilią senovę. XVI a. pabaigoje (1597 m.) Viekšniuose jau buvo bažnyčia, o šalia jos kūrėsi ir mokyklos. 1636 m., 1764 m. ir 1824-1847 m. minimos parapinės mokyklos. 1844 m. mokytojas bajoras Juozapas Legeckis savo namuose įkūrė mokyklą. Vėlesniais metais, 1859 m., 1865 m., 1881 m. ir 1892-1894 m., švietimas toliau plėtėsi. 1908-1914 m. pirmasis mokytojas lietuvis Petras Bimba dirbo mokykloje.
Keturklasės Mokyklos Įkūrimas ir Lietuviškas Švietimas
1911 m. lapkričio 1 (14) d. - 1915 m. balandžio 5 (18) d. Knabiko namuose (dabar Biržiškų g. Nr. 7) buvo atidaryta keturklasė valdinė mokykla, pavadinta “Векшняйское (aukštesnioji) начальное училище”. 1916 m. kaizerinės okupacijos metu keturklasė mokykla atkurta su dėstomąja lietuvių kalba. Po Lietuvos Nepriklausomybės Akto (nuo 1918 m.) 1919 m. rugsėjo 23 d. švietimo ministerijos išlaikoma mokykla pradeda nenutrūkstamą pedagoginę veiklą dėstomąja lietuvių kalba. 1922 m. greta provoslavų cerkvės buvo iškirstas žemės sklypas tipinei keturklasei mokyklai statyti ir 1925 m. lapkričio 25 d.
Mokyklos Transformacijos ir Pavadinimų Kaita
Iki 1936 m., 1940 m. ir 1941 m. mokykla toliau gyvavo. 1941 m. mokykla reorganizuota į progimnaziją. Nuo 1942 m. ir nuo 1950 m. švietimo sistema nuolat keitėsi, siekiant prisitaikyti prie politinių ir visuomeninių pokyčių. 2007 m. sausio 4 d. LR švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. 2007 m. sausio 25 d. Mažeikių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-8 pakeistas mokyklos pavadinimas.
Giminės Herbai ir Istorijos Ryšys
2013 m. birželio 7 d., kaip pastebėjo KTKC direktorė Vilija Kepežinskienė, renginys sutapo su KTKC ir Kauno sąjūdžio Sekmadieninės lietuvių kultūros mokyklos 30-mečiu. Tokie sutapimai neatsitiktiniai - jie patvirtina tautinės kultūros ir istorijos ryšį. Viena iš tokio ryšio puoselėjimo krypčių - KTKC drauge su Kauno apskrities bajorų draugija ir Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija organizuojamas moksleivių kūrybinių darbų konkursas "Giminės medis". Baigiamąjį jubiliejinio konkurso renginį vedusi projekto koordinatorė Jurgita Kilikauskienė pasidžiaugė kasmet augančiu moksleivijos susidomėjimu savo šeimos, giminės istorija, konkurso dalyvių išradingumu, kūrybingumu, sumanumu. Štai molėtiškis K.Mongirdas, vadovaujamas mokytojos Virginijos Petrauskienės, pateikė įdomią gilias šaknis turinčios giminės herbo sukūrimo istoriją, paaiškino herbe esančių simbolių reikšmę. Pavyzdžiui, stručio plunksnos simbolizuoja tiesą, tvarką ir teisingumą, žuvys - privilegijas, ąžuolo lapai - stiprybę ir tvarką. Kipras šį giminės herbą sukūrė iš dviejų ankstesnių, rastų Lietuvos centriniame istorijos archyve dviejų herbų. "Darbą atlikau remdamasis savo prosenelio Mikalojaus Mongirdo (1908-1965) archyviniais dokumentais ir J.Klietkutės knyga "Pirmieji pajūrio fotografai: Paulina Mongirdaitė ir Ignas Stropus". Kipras pateikė ir įspūdingą herbo istoriją, prasidedančią nuo LDK laikų. Tėvo dienos proga sukurtą naująjį herbą Kipras padovanojo tėčiui, perkėlęs jį ant baltos vėliavos. Skuodo rajono Mosėdžio gimnazijos ketvirtokė Renata Ereminaitė "Giminės medžio" projekte dalyvauja jau penkerius metus. Šį kartą ji tapo viena iš geriausių projekto dalies "Mano šeimos istorija" (20 dalyvių) autorių. Renata savo darbą iliustravo septynių kalbintų Skuodo rajono 94-99 metų senolių nuotraukomis ir jų pasakojimais, kurie, darbo autorės įsitikinimu, yra svarbūs ne tik jai ir šalies istorijai, bet ir senoliams, kurie labai džiaugėsi pasitaikiusia proga pakalbėti, prisiminti praeitį. Renata savo darbą iškalbingai pavadino "Septynios širdys - 100-mečio istorijų saugotojos". Tokį pavadinimą patvirtina, pavyzdžiui, Renatos kalbintos senolės Adelės Eidiejienės pasakojimas apie tėvą knygnešį, kuris buvo įsitikinęs - jei išliks lietuviška spauda ir žodis, Lietuva vėl bus laisva. Moksleivė savo darbe pateikė tris valandas vaizdo įrašų ir 36 spausdintus puslapius su senolių pasakojimais. Renginio dalyviams labai patiko nuoširdus Margaritos Mateikatės (mokytoja Eglė Nachajienė) iš Vilniaus "Ryto" progimnazijos darbas. Konkurso dalyje "Šeimos relikvijos ir fotografijos" savo šeimos relikvijas, senas fotografijas tyrinėjo ir kūrybinius darbus pristatė net 38 vaikai ir jaunuoliai iš visos Lietuvos. Net 55 dalyviai pateikė kūrybinius darbus tema "Giminės medis". Giminės istorinio paveldo, genealogijos tyrinėtojus ir savo šeimos herbų kūrėjus, jų mokytojus pasveikino, įteikė dovanas, dėkojo Kauno apskrities bajorų draugijos vadas Algirdas Prekeris, K.Savickytė-Giedraitienė, Snieguolė Jurskytė ir kiti šio 20-jo konkurso rėmėjų ir partnerių atstovai.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Naujų Mokyklų Steigimas ir Reorganizavimas
1992-aisiais metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas Arūnas Eigirdas įsteigė Turgelių pradinę mokyklą. Pirmoji mokyklos mokytoja buvo Laima Matonytė. „Vilnijos“ draugijos Kauno skyriaus pirmininkas Alfonsas Petrukevičius rūpinosi mokyklos steigimu ir plėtra. Antraisiais mokyklos gyvavimo metais buvo įkurtos dvi klasės, kuriose mokėsi 11 mokinių. 1996 - aisiais pradinė mokykla reorganizuota į pagrindinę. Tuo metu mokykloje jau mokėsi 28 mokiniai, su kuriais dirbo 3 mokytojai. 1997-aisiais metais 40 mokinių mokė 6 mokytojai. 2001-ųjų metų pavasarį, įvyko pirmasis, šioje mokykloje, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas. 2002-aisiais metais mokykla ne tik šventė dešimties metų jubiliejų, bet ir buvo reorganizuota iš pagrindinės į vidurinę. Per dešimtmetį mokykla jau buvo surinkusi 122 mokinių ir 22 mokytojų kolektyvą. Dvyliktaisiais mokslo metais mokykla išleido pirmąją abiturientų laidą.
Palemono Vidurinės Mokyklos Transformacija į Gimnaziją
Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1976 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. 1976 m. rugsėjo 1 dieną Palemone pradeda veikti Kauno m. 36-toji vidurinė mokykla. Per dešimtmetį mokykla išleidžia 7 abiturientų laidas. 1986 m. įkurtas R. Samulevičiaus, S. Samulevičienės ir A. Samuolio atminimo kambarys, kuriame įkurtas ir S. Samulevičienės žaislų muziejus. Puoselėjamos popamokinio ugdymo tradicijos - stiprūs orientacinio sporto, turizmo, modeliavimo būreliai. 1989 m. mokyklos bendruomenės ir Kauno miesto mero V. Adamonio sprendimu Kauno 36-tąją vidurinę mokyklą pradeda vadinti Palemono vidurine mokykla. Tais pačiais metais įkurtas centras „Mokykla - mikrorajonas”. 1991 m. mokyklos direktoriumi paskiriamas J. Strašunskas, 1992 m. - J. Intas, 1994 m. Per dešimtmetį mokykla išleidžia 10 abiturientų laidų. 1996 m. nuo 2 kl. mokiniai pradedami mokyti ankstyvosios , o nuo 5 kl. 1995 m. sukuriama mokyklos atributika: himnas, vėliava ir herbas. Mokykloje tradiciniais tampa Lietuvos nepriklausomybės švenčių minėjimai, 11-okų krikštynos, „Šimtadieniai“, šauniausiųjų moksleivių konkursas, muzikos diena, „Gerumo“ akcijos, aerobikos šventė, tėvų ir mokytojų vakaronės ir kt. Moksleiviai po pamokų be tradicinių būrelių renkasi sportinių šokių, dramos studijos ir kt. užsiėmimus. Per dešimtmetį mokykla išleidžia10 abiturientų laidų. 1997 m. Seimo narės L. Nuo 2000 m. mokykla tampa profiline: 11-12 kl. Ypatingai suaktyvėja projektinė veikla. 2003 m. Geri mokinių pasiekimai miesto ir respublikos dalykinėse olimpiadose. Pradedamas mokyklos renovavimas. Dalyvaujant Mokyklų modernizavimo projekte įrengtos 6 mokytojų darbo vietos, vaizdo stebėjimo kameros, 2/3 mokyklos kabinetų turi internetinę prieigą. Toliau vykdomas mokyklos renovavimas. Iki 2011 m. renovuota aktų salė, skaitykla, 2013 m. - biologijos ir konferencijų kabinetai, 2014 m. 2011 m. švenčiamas mokyklos 35 m. 2012 m. Mokykloje plėtojamas neformalusis ugdymas. Pertvarkyta (nuo 2015 m. kovo 1 d.) Kauno Palemono vidurinės mokyklos struktūra pakeičiant mokyklos tipą iš vidurinės mokyklos į gimnaziją. Pakeistas Kauno Palemono vidurinės mokyklos pavadinimas į Kauno Palemono gimnazija. Patvirtinti Kauno Palemono gimnazijos nuostatai. (Protokolas 2015 m. sausio 22 d. Nr.
Butrimonių Herbo Atgimimas Gimnazijos Erdvėje
Rekonstruojant miestelio aikštę 2019 m., gimnazijos direktorius atlikusius, turinčius istorinę atmintį akmenis parvežė į gimnazijos teritoriją, vildamasis iš jų sukurti ką nors įdomaus ir gražaus. Gimnazijos ,,Tėvų klasės“ atstovams apžiūrėjus teritoriją kilo idėja šalia mokyklos įrengti naują erdvę. Gimnazijos direktoriui pritarus, idėja virto įdomiu projektu - rytinėje gimnazijos pusėje, vejoje prieš gimnazijos langus pavaizduoti Butrimonių miestelio herbą. Herbą puošia stilizuota, unikali Butrimonių trikampė aikštė, vienintelė Lietuvoje paskelbta Lietuvos urbanistikos paminklu (daugiau informacijos apie herbą). Stilizuoto herbo senoviniam grindiniui nutarta panaudoti iš aikštės parvežtus akmenis, galbūt, menančius 17 a., nes Butrimonių kaimas pirmą kartą paminėtas 1699 m. Trakų žemės teismo knygose. Tai padės jiems geriau pažinti savo gimtojo miestelio istoriją, ugdys patriotiškumą, pilietiškumą ir meilę savo kraštui. Tikimės, kad ši erdvė bus patraukli ir įdomi į miestelį užsukusiems svečiams.
Šiaulių Sporto Gimnazijos Jubiliejus ir Pavadinimų Kaita
Nesenai pakeitusi statusą, o nuo šių mokslo metų Šiaulių sporto gimnazija besivadinanti mokykla švenčia 55 metų jubiliejų. Ratus gimnazijos stadione suko ir mokiniai, ir mokytojai, ir treneriai. Nei kilometrai, nei laikas nebuvo skaičiuojami. Mokiniai ir mokytojai bėgo komandomis, pagal sporto šakas. Laukiantieji šildėsi gurkšnodami karštą arbatą ir stiprinosi sočia koše. Jubiliejų mokykla minės ir šiandien. Vakare bus surengtas iškilmingas minėjimas, kuriame laukiama buvusių mokinių, tarp kurių ir buvęs Šiaulių meras Justinas Sartauskas, „Laiptų“ galerijos direktorė Janina Ališauskienė, futbolininkas vartininkas Giedrius Arlauskis ir daugelis kitų, Šiaulių miesto valdžios, įvairių sporto šakų federacijų, Kūno kultūros ir sporto departamento atstovų. Dabartinė Sporto gimnazija per 55 metus ne kartą keitė pavadinimą. Mokykla savo istoriją skaičiuoja nuo 1961 metų sausio 15 dienos. Iki 1989 metų vadinosi 2-ąja vidurine mokykla-internatu, vėliau buvo reorganizuota į Šiaulių 2-ąją vidurinę mokyklą-internatą ir Aukštesniąją Olimpinio rezervo mokyklą. 1992 metais mokykla buvo padalyta į dvi įstaigas: Šiaulių 2-ąją vidurinę mokyklą ir Vaikų globos namus. BĖGIMAS: Atskirų sporto šakų atstovai pamainomis Šiaulių sporto gimnazijos stadione bėgo ir nešė mokyklos vėliavą. Renginys truko 55 minutes.
Kauno Veršvų Gimnazijos Istorija: Nuo Pradžios Iki Šių Dienų
Mokyklą kuria žmonės… nuo Veršvų gyvenvietės pradinės iki Kauno Veršvų gimnazijos… Veršvų piliakalnis, Veršvos upelis, Veršvų, Lampėdžių, Kaniūkų ir Mikalinavos gyvenvietės - čia mūsų mokyklos pradžių pradžia. O ką ši vieta ir mokykla žmogui reiškia šiandien? Po daugiau kaip šimto kaitos metų? Tikriausiai tą patį…“ Pradžių pradžia - 1919m. Pradžių pradžia… Tai tarsi dabarties klodų formavimosi etapas, kuris prasidėjo Veršvų kaimo gyventojų, brolių Petro, Broniaus ir Antano Mikšų namuose. Juose įkurta pati pirmoji pradžios mokykla, kurioje buvo įsteigtos pradines mokyklos klasės. Atliepiant į pirmojo Lietuvos švietimo ministerijos valdytojo Jono Yčo mintį, kad „Žmonių švietimas - tai mūsų gyvybės ir ateities klausimas“, šių gyvenviečių šviesuoliai pasirįžo misijai šviesti ir lietuvinti savo bendruomenę.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Veršvų Pradinė Mokykla: Lietuviška ar Lenkiška? (1919-1945 m.)
Metams bėgant pradinė mokykla vis augo, nuo 1919 m. iki 1945 m. ji buvo žinoma kaip Veršvų, vėliau 32-oji pradinė mokykla. Ji buvo mišri, joje buvo mokoma lenkų ir lietuvių kalbomis. 1926 m. į šią mokyklą buvo paskirta mokytoja Marija Barniškytė, kuri ypatingai prisidėjo prie šios mokyklos augimo ir tobulėjimo. Ji įtraukė į skautų organizaciją daug mokinių, jos dėka buvo pradėta rašyti mokyklos kronika. 1930 m. Lietuvoje buvo įvesta privalomojo mokslo prievolė.
Pokario Verpetuose (1945-1959 m.)
Pasibaigus II - ąjam pasauliniam karui ir Lietuvai likus sovietinėje okupacijoje, pradinė mokykla buvo reorganizuota į progimnaziją. Kaip ir daugelis to laikotarpio Lietuvos mokytojų, taip ir šios mokyklos mokytojas Masaitis bei grupelė mokinių buvo ištremti į Sibirą už savo viešai išsakytas mintis. 1946 m. Iki 1959 m. mokykla veikė net septyniuose pastatuose.
Istorijos Sąvartose (1959 - 1988 m.)
1959 m. buvo atidarytas naujas mokyklos pastatas, kuris to meto valstybei kainavo 5 mln. Mokyklai buvo suteiktas 18-osios vidurinės pavadinimas. Joje veikė vienintelės tuo laikotarpiu galimos sovietinės jaunimo organizacijos, buvo įsteigta daugiau įvairių būrelių, organizuojama renginių, sustiprintas anglų kalbos mokymas, įkurtas muziejus, praplėsta biblioteka. Mokykla garsėjo Kauno sporto mokyklos įkurtų futbolo klasių pasiekimais bei išugdytais garsiais futbolo žaidėjais ir treneriais. Daugelis to meto mokinių garsino mokyklą ir savo akademiniais bei kūrybiniais pasiekimais. Mokykloje keletą metų mokėsi Lietuvos laisvės šaukliu vadinamas Romas Kalanta.
Permainų Vėjams Papūtus (1989 - 2017 m.)
Kauno Veršvų vidurinė mokykla. 1989 m., Lietuvoje prasidėjus Atgimimui, mokyklai grąžintas senasis/istorinis Veršvų vardas. Tautinės mokyklos kūrimas, remiantis senosiomis ir kuriant naujas mokyklos tradicijas tuo metu atiteko direktoriui Vygantui Gudėnui. Jis pasakojo, kad ruošiantis mokyklos 70-ies metų jubiliejui, atsitiktinai rado dokumentus, kuriuose buvo aprašyta mokyklos veiklos pradžia ir paminėtas Veršvų vardas. Kartu su bendraminčių grupe pasiūlė TSKP partijos komitetui grąžinti senąjį mokyklos vardą. Mokyklos bendruomenė pradėjo minėti Lietuvos valstybines/tautines atmintinas datas, įsteigė Garbės mokinių galeriją, kurios nariai bendradarbiauja su savo Alma mater bei asmenine veikla garsina jos vardą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Prezidento Valdo Adamkaus išleistu dekretu dėl Tarptautinės istorinio teisingumo komisijos įsteigimo ir, 2004 m. 2007 m. Puoselėjant tautinę mokyklą, joje veiklas pradėjo atsinaujinę ir nauji kolektyvai: mokyklos mišrus choras „Allegro“, Berniukų choras, tautinių šokių kolektyvas „Veršva“, Maironiečių būrelis, buvo įsteigta kryptingo meninio ugdymo programa, gilias sportines tradicijas tęsė Žolės riedulio komandos. Atnaujintos bibliotekos - skaityklos erdvės.
Mes Šiandien (2017 - ….)
Kauno Veršvų gimnazija. Po įvairių gyvenimo permainų, vingiuotų ir duobėtų kelių bei patirtų išbandymų nuo 2017 m. mokykla vadinasi novatoriško verslumo ugdymo krypties Kauno Veršvų gimnazija. Mokiniai ir mokytojai turi puikias galimybes mokytis ne tik bendrų dalykų ar klausyti teorinių žinių apie ekonomiką bei verslą, bet ir plėsti savas žinias, jas tobulinti, pritaikyti tai praktinėse veiklose. Bendruomenės narių įdirbio dėka, 2018 m. Palaipsniui gimnazija tampa ne tik versli, bet ir išmani. Klasės yra aprūpintos kompiuterine technika, ugdymo procesą pagyvina išmaniųjų lentų pritaikymo galimybės. Įrengta konferencijų salė. Džiugu, kad net trečdalis dabar dirbančių mokytojų yra buvę šios mokyklos alumnai. 2018 m. rugsėjo 1 d. pradinių klasių mokiniams duris atvėrė naujai atstatyta Romainių pradinė mokykla. 2019 m. gimnazijos bendruomenė minėjo mokyklos 100 metų sukaktį. 2023 m. Būtent jų dėka turime tokią mokyklos istoriją, kurią Jums pristatome.„Mes mokomės apie praeitį ir svajojame apie ateitį, bet vis dėl to tai, kas viską pakeis, vyksta dabar. Mes darome dabar, kuriame dabar ir, kaip niekada greitai, keičiamės…“ Julija Stankevičiūtė, gimnazijos alumnė. Rimantė Škarnulytė IIIi gimn., Eilinga Stočkelytė IIIi gimn.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Herbo Simbolika ir Istorija
Remiantis pateikta informacija apie giminės herbų kūrimo konkursą, galima teigti, kad herbo simbolika yra labai svarbi. Stručio plunksnos simbolizuoja tiesą, tvarką ir teisingumą, žuvys - privilegijas, ąžuolo lapai - stiprybę ir tvarką. Kuriant sporto gimnazijos herbą, reikėtų atsižvelgti į šiuos simbolius ir pasirinkti tuos, kurie geriausiai atspindi mokyklos vertybes ir siekius.
tags: #sporto #gimnazijos #herbas