Sporto ir laisvalaikio infrastruktūros problemos ir plėtros galimybės Lietuvoje

Įvadas

Neįgaliųjų sportas Lietuvoje atlieka svarbų vaidmenį socialinėje integracijoje ir reabilitacijoje. Ši sritis apima įvairius aspektus, pradedant finansavimu ir infrastruktūra, baigiant visuomenės požiūriu ir strateginių sporto šakų, pavyzdžiui, pulo, potencialo išnaudojimu. Šiame straipsnyje aptarsime neįgaliųjų sporto situaciją Lietuvoje, problemas, galimybes ir plėtros kryptis, remiantis įvairių organizacijų veikla ir iniciatyvomis, taip pat apžvelgsime Lietuvos sporto infrastruktūros būklę, iššūkius ir ateities perspektyvas.

Neįgaliųjų sporto aktualijos ir problemos Lietuvoje

2022 m. gruodžio 5 d. Seime įvyko Jaunimo ir sporto reikalų komisijos kartu su Lietuvos neįgaliųjų sporto federacija organizuota konferencija „Neįgaliųjų sporto aktualijos ir plėtros galimybės Lietuvoje“. Konferencijos tikslas - pabrėžti aktyvių neįgaliųjų ir sporto klubų progresą, pasiekimus ir sukurti bendrą viziją apie tolesnę neįgaliųjų veiklos plėtrą bei ieškoti būdų, kaip padėti neįgaliesiems, norintiems sportuoti.

Konferencijoje iškeltos pagrindinės neįgaliųjų sporto problemos, kurios aktualios ir Lietuvos triračių sporto bendruomenei. Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos prezidentas doc. dr. pabrėžė palaikymo neįgaliųjų sportui svarbą. Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkė L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė akcentavo neįgaliųjų sportininkų užsispyrimą, atsidavimą ir indėlį garsinant Lietuvos vardą pasaulyje.

Nepaisant pasiekimų, neįgaliųjų sportas Lietuvoje susiduria su iššūkiais. Mažesnis finansavimas tam tikrai negalios grupei apriboja konkrečių žmonių galimybes. Klubų situacija blogėja, o kai kurie klubai negauna finansavimo. Nutrūkus finansavimui iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kai kuriuose klubuose padėtis yra sudėtinga. Visoje šalyje tėra keletas sporto trenerių, galinčių pasiūlyti treniruotes neįgaliems vaikams. Savivaldybėse nėra skatinimo mechanizmų, kurie padarytų šią veiklą patrauklią treneriams.

Sporto rėmimo fondo indėlis į neįgaliųjų sporto plėtrą

Sporto rėmimo fondas skiria lėšas neįgaliųjų sporto plėtrą skatinantiems projektams, susijusiems su sporto renginių organizavimu. Paskirstytos lėšos 5 projektams, kuriems numatyta beveik 228 tūkst. eurų. Lietuvos aklųjų sporto federacija planuoja surengti tarptautinius aklųjų riedulio - golbolo ir aklųjų bei silpnaregių žaidimo - šoudauno turnyrus. Lietuvos žmonių su negalia tinklinio ir badmintono asociacija surengs para-badmintono čempionatą, taip pat salės ir paplūdimio tinklinio sėdint turnyrus. Neįgaliųjų sporto plėtrą skatinančių projektų, susijusių su sporto renginių organizavimu, finansavimo konkursui buvo pateikta 15 paraiškų, bendra prašomų lėšų suma - beveik 605 tūkst. eurų. Konkurso reikalavimus atitikusius projektus vertino ekspertai, po to - ministro sudaryta Sporto projektų komisija, į kurią įeina Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK), sporto federacijų, asociacijos „Sportas visiems“, sporto asociacijų, Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto, ministerijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir kt. atstovai.

Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko

Iš Sporto rėmimo fondo neįgaliųjų sporto plėtrai skiriama daugiau nei 1,1 mln. Eur, arba 10 proc. visų fondo lėšų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu paskirstytos Sporto rėmimo fondo lėšos neįgaliųjų sporto plėtrą skatinantiems sporto projektams, susijusiems su fizinio aktyvumo veiklomis. Devyniems projektams paskirstyta daugiau nei 530 tūkst. eurų. Projektus pirmiausia įvertino ekspertai, po to - ministro sudaryta Sporto komisija, į kurią įeina LTOK, sporto federacijų, asociacijos „Sportas visiems“, sporto asociacijų, Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto, ministerijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir kt. atstovai.

Lietuvos pulo federacijos veikla ir strateginė svarba neįgaliųjų sporte

Strateginės sporto šakos, tokios kaip pulas, gali atlikti ypatingą vaidmenį neįgaliųjų sporte. Pulas, populiariausia biliardo šaka Lietuvoje, pasižymi prieinamumu, nereikalauja didelių fizinių pastangų ir lavina strateginį mąstymą. Pulo populiarinimą: Skatinti vaikus, jaunimą ir suaugusius domėtis pulo sportu, tobulėti ir praturtinti savo laisvalaikį.

Sporto bazių plėtrą: Skatinti sporto bazių plėtrą, kad būtų užtikrintos tinkamos sąlygos treniruotėms ir varžyboms.

Visuomenės informavimą: Plėsti ir populiarinti pulą Lietuvoje visomis įmanomomis viešojo informavimo priemonėmis, pristatant šią sporto šaką visuomenei kaip auklėjimo, sveikatos stiprinimo, aktyvaus poilsio bei turiningo laisvalaikio priemonę.

Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą

LPF susiduria su šiais iššūkiais:

• Mažas entuziastų skaičius.
• Mažas finansavimas.
• Visuomenės požiūris: Visuomenė nevertina pulo kaip sporto šakos.
• Motyvacijos stoka: Sportininkų motyvacijos stoka.
• Inventoriaus trūkumas: Nepakankamas pulo inventoriaus kiekis rajonuose.
• Mažas moterų įsitraukimas.
• Klubų orientacijos trūkumas: Trūksta biliardo klubų orientacijos į pulo sporto šakos vystymą.
• Žmogiškųjų išteklių trūkumas: Nėra fiksuotai apmokamo etato už rūpinimąsi einamaisiais LPF reikalais.
• Finansavimo trūkumas: Dėl mažo LPF biudžeto federacija negali užtikrinti pastovaus profesionalių Lietuvos sportininkų finansavimo įvairiose tarptautinėse varžybose.
• Savanoriškas darbas: LPF komanda dirba savanoriškai.
• Mažas narių skaičius: LPF narių skaičius yra labai mažas, darbų pasidalijimas tarp narių nėra efektyvus.
• Nepakankamas jaunimo dėmesys: Kasmet LPF organizuoja apie penkiolika varžybų, kuriose nėra amžiaus cenzo, ir tik keletą varžybų skirtų specialiai jaunimui.

LPF numato šias strategines kryptis ir ateities planus:

• Žinomumo didinimas: Didinti pulo žinomumą, populiarinti šią sporto šaką ir skleisti informaciją apie LPF veiklą įvairiais komunikaciniais kanalais. Iki 2025 metų LPF planuoja pasikviesti nacionalinį televizijos kanalą į nacionalinio lygio varžybas ir sukurti reportažą apie pulą. Taip pat planuojama sukurti reklaminius bukletus.
• Jaunimo įtraukimas: Motyvuoti LPF narius (biliardo klubus) rengti mokymus ir treniruotes jaunimui, organizuoti vaikų užsiėmimus. Sudaryti palankias sąlygas sportuoti aukštą meistriškumą turintiems pulo žaidėjams yra viena iš pagrindinių LPF strateginių krypčių. 2024-2027 metų pagrindinis tikslas yra pritraukti kuo daugiau vaikų į pulo bendruomenę. Pradedant 2024 metais organizuoti daugiau jaunių, jaunučių ir mergaičių varžybų. Jaunių, jaunučių ir merginų varžybas organizuoti tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje kaip ir suaugusių varžybas.
• Kvalifikacijos kėlimas: Vienas iš prioritetinių LPF ateities planų - trenerių, teisėjų ir sporto specialistų kvalifikacijos kėlimas. Planuojama kasmet suorganizuoti 1-2 kvalifikacijos kėlimo seminarus, kuriuose būtų supažindinama su pulo naujienomis iš viso pasaulio, pažangiomis treniruočių sistemomis, geromis tarptautinėmis praktikomis. 2024 metais suorganizuoti pulo trenerių atestavimo seminarą, kurį pravestų specialistas iš užsienio. 2024 metais suorganizuoti pulo teisėjų atestavimo seminarą, kurį pravestų specialistas iš užsienio.
• Tarptautiniai renginiai: Iki 2025 metų Lietuvoje planuojama suorganizuoti jaunimo ir veteranų Europos pulo čempionatą.
• Finansavimo didinimas: Ateityje tikimasi gauti lėšų iš valstybės biudžeto, miestų sporto skyrių bei rėmėjų. Pasitelkinat visas įmanomas priemones per ateinančius keturis metus reikia išlaikyti ir padidinti LPF metinį biudžetą apie 15 000 - 20 000 eurų per metus. 2024 metais numatyta deleguoti du sportininkus vyrų grupėje.
• Reikalavimai klubams: Standartizuoti biliardo klubams keliamus minimalius reikalavimus varžyboms rengti bei įtraukti mažesnių Lietuvos miestų biliardo klubų kandidatūras sporto renginiams organizuoti.

Šiandien yra organizuojamos neįgaliųjų pulo varžybos įvairiuose Lietuvos miestuose, tačiau daugelis jų vyksta pačių neįgaliųjų iniciatyva ir jėgomis.

Kitos iniciatyvos ir organizacijos

Lietuvos neįgaliųjų sporto federacija kviečia visus norinčius prisijungti į nuotolinį 2024 m. LNSF vykdyto projekto "Asmenų su fizine negalia atstovavimas, jų teisių gynimas, švietimas, paslaugų prieinamumo skatinimas fizinio ugdymo srityje" pristatymą. Projektas orientuotas į Alytaus regiono funkcinės zonos neformaliojo švietimo bei visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugų prieinamumo ir kokybės pagerinimą, juo siekiama ne tik padidinti paslaugų prieinamumą, tačiau ir siekti infrastruktūros panaudojimo efektyvumo. Lazdijų rajono savivaldybėje rekonstruojamas pastatas Lazdijos g. Projektas atitinka Horizontaliuosius principus: paslaugos bus didinamos atokesnių rajonų gyventojams, kur ekonominė situacija yra prastesnė nei didmiesčiuose. Visos planuojamos paslaugos, tame tarpe ir infrastruktūra bus pritaikyta neįgaliesiems. Projektui finansavimas skiriamas pagal 2021‒2027 metų Europos Sąjungos fondų plėtros programos Regioninės pažangos priemonę 01-004-07-02-01 (RE) „Pagerinti viešųjų paslaugų prieinamumą, darbo vietų pasiekiamumą ir tam reikalingų išteklių naudojimo efektyvumą“.

Sporto infrastruktūra Lietuvoje: apžvalga

Sportas yra neatsiejama sveikos gyvensenos dalis, o tinkama sporto infrastruktūra yra būtina sąlyga, norint užtikrinti galimybes užsiimti įvairiomis sporto šakomis tiek profesionalams, tiek mėgėjams. Lietuva, siekdama didinti gyventojų fizinį aktyvumą ir gerinti sportinius pasiekimus, nuolat investuoja į sporto infrastruktūros plėtrą ir modernizavimą. Šiame straipsnyje apžvelgiama Lietuvos sporto infrastruktūros būklė, iššūkiai ir ateities perspektyvos.

Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje

Istorinis kontekstas

Kauno miesto sporto infrastruktūros istorija yra ilga ir turtinga, prasidėjusi dar tarpukario laikais. 1920-aisiais ir 1930-aisiais Kaunas tapo Lietuvos kultūros ir sporto centru, kuomet buvo statomos pirmosios arenos, stadionai ir sporto salės. Vienas iš ryškiausių to laikotarpio objektų - Kauno sporto halė, atidaryta 1939 metais. Po Antrojo pasaulinio karo situacija Kaune pasikeitė. Sovietmečiu sporto bazės plėtėsi, tačiau dauguma jų buvo orientuotos į masinį sportą. Atkūrus nepriklausomybę 1990-aisiais, sporto infrastruktūra vėl ėmė keistis. Buvo investuojama į senų objektų renovaciją ir naujų statybą.

Dabartinė situacija

Šiuo metu Lietuvoje vyksta aktyvus sporto infrastruktūros plėtros procesas. Valstybė ir savivaldybės investuoja į sporto objektų atnaujinimą ir naujų statybą, siekdamos pagerinti sąlygas sportininkams ir skatinti gyventojų fizinį aktyvumą.

Lauko treniruoklių aikštelės

Vienas iš populiarėjančių sprendimų - lauko treniruoklių aikštelės, prieinamos visoms amžiaus grupėms. Šiuo metu Lietuvoje įrengta 10 tokių aikštelių, jose įrengta po 7-10 treniruoklių. Daugiausia jų yra Kaune ir Kauno rajone - iš viso net penkios aikštelės. Vilniuje įrengtos dvi aikštelės, Vingio parke ir Dariaus ir Girėno g., o Druskininkuose, Elektrėnuose ir Palangoje - po vieną. Norintieji lengvai rasti artimiausią aikštelę, gali apsilankyti svetainėje www.omnigym.lt ir pasinaudoti interaktyviu žemėlapiu, padėsiančiu planuoti aktyvų laisvalaikį.

„Omnigym Lietuva“ atstovai džiaugiasi, kad vis daugiau Lietuvos savivaldybių reaguoja į visuomenės poreikius ir kuria viešąsias erdves, kurios yra ne tik estetiškos, bet ir funkcionalios - skatinančios fizinį aktyvumą, nemokamai prieinamos visoms amžiaus grupėms. „Mums itin svarbu, kad savivaldybės renkasi ne tik „dėl vaizdo“ pastatytą įrangą, bet investuoja į kokybiškus, patvarius ir profesionalius treniruoklius, atitinkančius realius gyventojų poreikius.

„Omnigym" Išskirtinumas

Pagrindinis „Omnigym“ treniruoklių pranašumas - daugiafunkciškumas. Vienas įrenginys leidžia atlikti visą pratimų spektrą, pritaikomą pagal vartotojo amžių, fizinį pasirengimą ir tikslus. Įranga skirta visiems: nuo paauglių ir senjorų iki profesionalių sportininkų ar žmonių su judėjimo negalia. „Siūlome sprendimus su optimaliu skaičiumi kokybiškų treniruoklių, kurie leidžia treniruoti skirtingas raumenų grupes ir individualiai pritaikyti treniruotės pobūdį. Tai leidžia užtikrinti visapusišką, saugią ir efektyvią fizinę veiklą“, - sako įmonės atstovai.

Treniruokliai gaminami iš aukščiausios kokybės medžiagų - nerūdijančio plieno ir kitų atsparių paviršių. Jie atlaiko lietuvišką klimatą: drėgmę, temperatūros svyravimus, UV spindulius. Visi įrenginiai pasižymi saugumu, o jų dizainas bei konstrukcija kuria patikimą, estetiškai patrauklią erdvę.

Bandomoji programa savivaldybėms

„Omnigym Lietuva“ inicijavo programą „Padidinkite fizinį aktyvumą“, kurios metu treniruokliai laikinai įrengiami savivaldybių pasirinktoje vietoje. Vietos gyventojai kviečiami nemokamai jais naudotis ir pateikti savo atsiliepimus apie įrenginių funkcionalumą, patogumą, prieinamumą bei bendrą patirtį. Pasibaigus bandomajam laikotarpiui, surinkta informacija apdorojama ir pateikiama savivaldybei. Tai padeda priimti pagrįstą sprendimą dėl nuolatinės aikštelės įrengimo bei įvertinti tokios infrastruktūros naudą konkrečiai bendruomenei.

Naudotojų atsiliepimai

Programoje dalyvaujantys vartotojai ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse nuolat pabrėžia įrenginių kokybę, funkcionalumą ir ergonomiką. „Daugelis sako, kad treniruokliai prilygsta vidaus sporto salės įrangai - jaučiamas tikras fizinis krūvis, o ne tik simbolinis judesys, kaip su įprastais lauko treniruokliais. Žmonės džiaugiasi, kad gali sportuoti bet kada - be klubo narystės ar registracijos. Tai ypač vertina vyresnio amžiaus gyventojai“, - sako įmonės atstovai.

Naudotojai taip pat pažymi, kad tvirta konstrukcija, patrauklus dizainas ir aiškus funkcionalumas kuria pasitikėjimą.

NT vystytojai atranda „Omnigym“

„Omnigym“ treniruokliai vis dažniau įrengiami ne tik viešosiose erdvėse, bet ir privačiuose gyvenamuosiuose kvartaluose. Nekilnojamojo turto vystytojai, siekdami suteikti gyventojams daugiau vertės ir išsiskirti konkurencingoje rinkoje, investuoja į modernias lauko treniruoklių aikšteles, kurios tampa natūralia bendruomenės traukos vieta. Tokios aikštelės ne tik prisideda prie gyventojų gyvenimo kokybės, bet ir didina projektų patrauklumą būsimiems pirkėjams - ypač šeimoms su vaikais ar aktyvų gyvenimo būdą vertinantiems miestiečiams. Galimybė sportuoti tiesiog savo kieme tampa svariu privalumu, didinančiu projekto vertę.

Sporto infrastruktūra Kaune

Kauno miesto savivaldybė nuolat investuoja į sporto infrastruktūros plėtrą. Tokios investicijos ne tik gerina esamų sporto objektų būklę, bet ir kuria naujas erdves. Sporto infrastruktūra taip pat yra būtina norint parengti būsimus čempionus. Jauni sportininkai, turintys galimybę treniruotis moderniose ir gerai įrengtose sporto bazėse, turi didesnes galimybes tobulėti ir pasiekti aukštus rezultatus. Galiausiai, sporto infrastruktūros plėtra Kaune ne tik prisideda prie profesionalaus sporto, bet ir skatina masinį sportą. Tokiu būdu visi miesto gyventojai, nepriklausomai nuo amžiaus ar fizinio pasirengimo lygio, gali aktyviai dalyvauti sportinėje veikloje.

Vienas iš pavyzdžių - Girstučio kultūros ir sporto centras, kurio sportinė dalis rekonstruota. 2013 m. duris atvėrė Kauno plaukimo centras, kuris vienintelis Kaune turėjo 50 metrų ilgio baseiną. Šis kultūros ir sporto centras rekonstruotas dalinai panaudojant iš Europos Sąjungos gautas lėšas, taip pat Kauno miesto savivaldybės ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšas. Projekto tikslas - rekonstruoti Girstučio kultūros ir sporto rūmus, įkuriant daugiafunkcinį vandens sporto, pramogų ir sveikatingumo kompleksą. Nuo 2015 m. spalio 10 d. veikia Kauno Girstučio baseinas, kurio valdymo teisę dešimčiai metų įgijo UAB „Sporto infrastruktūra“.

Sporto infrastruktūra Druskininkuose

Pernai Lietuvos sporto miesto titulą pelnę Druskininkai 2025-aisiais dar labiau sustiprins savo pozicijas, nes kurorte jau suplanuota daugiau kaip 60 įvairių renginių - nuo vaikų ir jaunimo varžybų iki Lietuvos galiūnų čempionato, ralio lenktynių bei prestižinių Pasaulio ir Europos čempionatų. Pasak Druskininkų sporto centro vadovo Gintaro Šikšnio, vien pernai į Druskininkų sporto centro organizuotus renginius susirinko daugiau nei 12 000 dalyvių. LSC sporto komplekse „Druskininkai“ šių metų renginių tvarkaraštis jau užpildytas įvairiais čempionatais ir varžybomis. Šiame centre organizuojami pasaulinio lygio sporto renginiai. Praėjusiais metais Druskininkų sporto infrastruktūra pasipildė naujais objektais - prie Vijūnėlės tvenkinio įrengta moderni 3×3 krepšinio aikštelė, o K. Dineikos sveikatingumo parke - lauko treniruoklių kompleksas.

Iššūkiai ir problemos

Nepaisant teigiamų pokyčių, Lietuvos sporto infrastruktūra vis dar susiduria su tam tikrais iššūkiais:

• Finansavimo trūkumas: Nepakankamas finansavimas stabdo naujų sporto objektų statybą ir esamų renovaciją.
• Infrastruktūros pasiskirstymo netolygumas: Sporto infrastruktūra nėra tolygiai išvystyta visuose Lietuvos regionuose.
• Prieinamumo problemos: Ne visi sporto objektai yra pritaikyti žmonėms su negalia.
• Sporto klubų finansiniai sunkumai: Nuo 2020 m. Lietuvoje bankrutavo 19 sporto klubų.

Valstybinė politika ir strategijos

Lietuvos kūno kultūros ir sporto plėtros strateginis tikslas - didinti sportuojančių ir besimankštinančių gyventojų dalį Lietuvos visuomenėje. Siektina, kad 2020 m. sportuojančių ir besimankštinančių gyventojų dalis sudarytų 75 proc., o organizuotai sportuojančių - 25 proc. Taip pat siekiama padidinti sporto infrastruktūros objektų, tenkančių 10 000 gyventojų, skaičių iki 40.

Pagrindiniai tikslai:

• Sistemingai didinti suvokimą visuomenėje, kad fizinis aktyvumas, sportiškumas yra asmens darnos prielaida ir visuotinė vertybė.
• Sukurti ir tobulinti horizontalią kūno kultūros ir sporto viešojo administravimo struktūrą, apimančią daugelį valstybės valdymo sričių bei savivaldybes, o taip pat - plėtojančią bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis sporto organizacijomis ir privačiu sportinės veiklos sektoriumi.
• Plėtoti žmogiškuosius išteklius kūno kultūros ir sporto srityje, kad jie būtų pakankami tarpinstitucinėms socialinėms programoms įgyvendinti (didėjančiam kūno kultūros ir sporto vaidmeniui visuomenėje užtikrinti).
• Sukurti ir/ar renovuoti bazinę kūno kultūros ir sporto infrastruktūrą, kad ji būtų tolygiai išvystyta visuose Lietuvos regionuose, prieinama kiekvienam gyventojui jo aplinkoje ir sudarytų tinkamas sąlygas įgyvendinti įvairių amžiaus grupių fizinį ugdymą, organizuoti visuotinį sportavimą ir vystyti mėgėjišką bei didelio meistriškumo sportą.

Nacionalinė sporto agentūra

Nacionalinė sporto agentūra prie LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (NSA) yra institucija, atsakinga už sporto infrastruktūrą ir rūpinimąsi sportininkų teisėmis, sąlygomis. Agentūroje sutelktos ir visos šalies sporto finansavimo funkcijos. Šios organizacijos teikiamas finansavimas padeda įvairioms sporto asociacijoms, akademijoms bei daugybei sporto ar sveikatingumo srities bendruomenių ir plačios visuomenės narių didinti Lietuvos gyventojų fizinį aktyvumą, gerinti sportinę materialinę bazę ir didinti trenerių bei teisėjų kvalifikaciją.

Ateities perspektyvos

Artimiausiu metu planuojama didinti finansavimą sporto infrastruktūrai. Tai apims naujų sporto salių, stadionų, baseinų ir kitų objektų statybą. Tokios investicijos ne tik pagerins treniruočių sąlygas, bet ir suteiks galimybes rengti tarptautinius sporto renginius. Technologijų pažanga taip pat žada didelę įtaką sporto objektų plėtrai. Inovatyvūs sprendimai, kaip pažangios apšvietimo sistemos, ekologiškos energijos sprendimai ir modernios treniruotės technologijos, taps standartinėmis naujų sporto objektų savybėmis.

Be to, investicijos į sporto objektus gali skatinti bendruomeniškumą ir aktyvų gyvenimo būdą. Sporto centrai, atviri visiems, gali tapti vietomis, kur žmonės ne tik sportuoja, bet ir bendrauja, dalyvauja renginiuose, vysto socialinius ryšius. Svarbu ir tai, kad investicijos į sporto infrastruktūrą gali užtikrinti geresnes sąlygas talentingiems sportininkams. Galiausiai, sporto infrastruktūros plėtra gali teigiamai paveikti ekonomiką. Naujų sporto objektų statyba ir priežiūra kuria darbo vietas, o tai prisideda prie vietos ekonomikų augimo.

Regbio infrastruktūra Lietuvoje

Aukščiausiojo diviziono komandos negali žaisti bet kokiame stadione. Yra tam tikri reikalavimai. Ir baudos už jų nesilaikymą. Turi būti mažiausiai 500 sėdimų vietų, drabužinės. Iš viso daugiau nei 30 punktų, kuriuos reikia įvykdyti. Jei norime augti, tai ir mūsų organizacijos, klubai turi stiebtis. Sunku. Bet jei leisime pievoje žaisti regbį, tai ir liksime pievoje.

Aukščiausiasis divizionas reprezentuoja visai Lietuvai regbį. Ir žmonės turi matyti kokybišką vaizdą. Jei kokybės nėra, tai ar norės tėvai atvesti vaikus į treniruotes?

Vaikus irgi reikia sudominti. Todėl per vaikų čempionatą užsisakėme batutų miestelį, kad vaikai ne tik žaistų, bet ir gerai praleistų laiką.

Druskininkų pavyzdys

„Druskininkų infrastuktūra yra pritaikyta įvairiems sporto renginiams. Kurorto erdvės ir čia esantys sporto objektai pritaikyti pačioms įvairiausioms sporto šakoms. Renginių organizatoriai ir dalyviai vertina tai, kad Druskininkuose galima organizuoti ir visai mažus, ir masinius renginius, nes turime tam pritaikytą maitinimo, apgyvendinimo infrastruktūrą. Esame atviri naujoms iniciatyvoms, visada laukiame sporto renginių organizatorių, norime organizuoti kuo daugiau pridėtinę vertę kuriančių sporto renginių tiek mėgėjams, tiek profesionalams“, - sako vicemeras S. Pasak Druskininkų sporto centro vadovo Gintaro Šikšnio, vien pernai į Druskininkų sporto centro organizuotus renginius susirinko daugiau nei 12 000 dalyvių. LSC sporto komplekse „Druskininkai“ šių metų renginių tvarkaraštis jau pilnas įvairių čempionatų ir varžybų. Šiame centre organizuojami pasaulinio lygio sporto renginiai. Praėjusiais metais Druskininkų sporto infrastruktūra pasipildė naujais objektais - prie Vijūnėlės tvenkinio įrengta moderni 3x3 krepšinio aikštelė, o K.

„Druskininkai - sveikatos šaltinių kurortas, o sportas yra neatsiejama sveikos gyvensenos ir geros savijautos dalis. Sportas padeda gerinti ne tik fizinę, bet ir emocinę sveikatą. Todėl kviečiame ne tik stebėti sporto renginius, bet ir juose dalyvauti arba tiesiog pasirinkti mėgstamą sporto šaką ir sportuoti kurorto erdvėse“ - sako Druskininkų savivaldybės vicemeras S.

tags: #sporto #ir #laisvalaikio #infrastrukturos #problemos