Lengvoji atletika, dažnai vadinama sporto karaliene, yra universali sporto šaka, apimanti įvairias bėgimo, šuolių ir metimų rungtis. Ši sporto šaka suteikia galimybę kiekvienam atrasti sau tinkamą ir patinkančią rungtį, atsižvelgiant į individualias fizines savybes ir charakterį. Nuo ištvermės reikalaujančių ilgų nuotolių bėgimų iki jėgos ir sprogstamosios galios rungčių, tokių kaip kūjo metimas ar šuoliai į tolį, lengvoji atletika siūlo platų spektrą iššūkių ir galimybių.
Lengvosios atletikos ištakos Lietuvoje
Lietuvos lengvosios atletikos istorija siekia pirmuosius nepriklausomos Lietuvos metus. Po Nepriklausomybės Akto paskelbimo 1918 m., kūno kultūra ir sportas Lietuvoje tik žengė pirmuosius žingsnius. Iš carinės Rusijos paveldėtas primityvus kūno kultūros supratimas ir vyresniosios kartos įsitikinimas, kad sportas yra per didelė prabanga, apsunkino sportinio gyvenimo vystymąsi. Nepaisant to, entuziastų dėka sportas pamažu įsitvirtino.
Pirmieji žingsniai ir organizacijos
1919 metais svarbiausia buvo supažindinti jaunimą su sportu ir parodyti, kaip reikia treniruotis. Prieš pirmąjį sportininkų pasirodymą 1919 m. liepos 13 d. "Lietuvos" dienraščio steigėjas Viktoras Jasaitis paskelbė apie įvyksiančią "sporto šventę". Tačiau S. Garbačiausko teigimu, tai nebuvo sporto šventė, o tik kvietimas visuomenei pamatyti, kaip pirmieji Lietuvos sportininkai treniruojasi. Tai vyko Kaune, Vytauto parke, kur lengvaatlečiai bėgiojo ir šuoliavo žmonėms skirtuose takuose.
1920 m. rugsėjo 15 d. V. Bagdonavičiaus, V. Dineikos, S. Garbačiausko, E. Kubiliūnaitės ir P. Olekos iniciatyva buvo įkurta Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga (LFLS). Jos tikslas buvo harmoningai lavinti narių kūno ir sielos pajėgas, vadovaujantis principu "Sveikame kūne - sveika siela". Iš pradžių LFLS didžiausią dėmesį skyrė lengvajai atletikai, kurioje išaugo daug gabių sportininkų.
Stepono Garbačiausko indėlis
Ypač reikėtų pabrėžti Stepono Garbačiausko vaidmenį kviečiant ir organizuojant jaunimą sportuoti. Jis mokė, kaip spirti kamuolį, mesti ietį, diską, stumti rutulį, kaip bėgti ir šokti. Taigi jis buvo vienas pirmųjų trenerių ir vienas pirmųjų lengvosios atletikos rekordininkų. S. Garbačiausko iniciatyva ir pastangomis LFLS pradėjo leisti pirmąjį Lietuvos sporto laikraštį "Lietuvos sportas".
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Moterų įsitraukimas
1920 metais susiorganizavo ir mergaitės sportininkės, kurios pradėjo praktikuoti lengvąją atletiką. Už tai turime būti dėkingi Elenai Kubiliūnaitei, kuri grįžo iš Rusijos ir įstojo į Lietuvos sporto sąjungą (LSS). Tai buvo moterų lengvosios atletikos užuomazga. Vėliau, ištekėjusi už S. Garbačiausko, ji tapo uoliausia vyro talkininkė visuose sporto renginiuose ir pirmo Lietuvos sporto laikraščio "Lietuvos sportas" redaktorė. 1924 m. Jai priklausė septyni rekordai.
Iššūkiai ir sunkumai
Nepaisant entuziazmo, sportininkai susidūrė su iššūkiais - trūko aikščių, stadionų ir inventoriaus. Sportinis gyvenimas vyko Ąžuolyne ir Vytauto kalne, sportuojant parkuose ir pievose. E. Garbačiauskienė rašė: "Tai buvo atstatymo laikai. Karo nualintoje Tėvynėje tik skurdas ir vargas tebuvo. Niekas negalvojo apie sportą, fizinį auklėjimą mokyklose. Tada reikėjo dirbti, bet po darbo reikėjo kuo nors pasidžiaugti".
Pirmosios varžybos ir rekordai
1921 m. liepos 30-31 d. Kaune, Vytauto kalne, įvyko pirmosios Lietuvos lengvosios atletikos jaunių ir suaugusiųjų pirmenybės. Kai kurie to meto laikraščiai šias varžybas vadino pirmąja sporto švente. Jose dalyvavo apie 100 lengvaatlečių, o visose rungtyse, išskyrus šuolį su kartimi, buvo pasiekti Lietuvos rekordai.
Šios varžybos parodė, kad lengvosios atletikos populiarumas labai išaugo. Svarbu pažymėti moterų norą rungtyniauti lengvojoje atletikoje, nepaisant nusistovėjusių tradicijų ir visuomenės spaudimo.
"Lietuvos sportas" žurnalas
1922 m. dideliu įvykiu tapo pirmasis lietuviškas sporto žurnalas "Lietuvos sportas", redaguojamas E. Garbačiauskienės. Žurnalas teikė informaciją apie sportinį gyvenimą, treniruotes, varžybų taisykles ir daug vietos skyrė lengvosios atletikos reikalams.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Lengvoji atletika kariuomenėje
1923 metais lengvoji atletika plito ir kariuomenėje, o jų leidžiamas žurnalas "Karys" spausdino informacinę ir metodinę medžiagą lengvosios atletikos klausimais.
Klaipėdos krašto įtaka
Lietuvai atgavus Klaipėdos kraštą, lengvosios atletikos perspektyva teikė gražių vilčių, nes šiame krašte lengvoji atletika turėjo senas tradicijas ir sukauptą patirtį.
Moterų sporto ribojimai
1924 m. K. Dineika teigė, kad atletika moterims negeistina daugeliu žvilgsnių ir kad moters organizmas nėra tikęs atletikai. Tačiau jis tada buvo atsilikęs nuo moterų pasaulinio sportinio gyvenimo, nes jau 1922 m. Paryžiuje įvyko pirmoji pasaulinė moterų olimpiada.
Dėmesys sportui didėja
Pamažu pradėjo didėti Lietuvos vyriausybės dėmesys sportui, o pažiūrėti varžybų kartais atvykdavo ministrai ir kiti aukšti pareigūnai. Ypač ryškų pėdsaką sporto istorijoje paliko trečiasis Lietuvos Respublikos Prezidentas dr. Kazys Grinius, kuris rašė, kad jaunimas turi įvesti Lietuvoje daugiau švarumo ir susispiesti į galingas sporto draugijas.
Nauji stadionai
1927 metai reikšmingi tuo, kad buvo įrengti nauji stadionai Klaipėdoje ir Aukštojoje Panemunėje Kaune.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Aukso lyga: istorija ir nugalėtojai
Aukso lyga buvo įsteigta 1998 metais, o sportininkai varžėsi Osle, Romoje, Monake, Ciuriche, Briuselyje ir Berlyne. 2002 metais pirmą kartą buvo įsteigtas 1 milijono JAV dolerių piniginis prizas, kuris buvo teikiamas aukso luitais.
Daugiausiai Aukso lygos trofėjų iškovojo Moroko stajeris Hichamas El-Guerrouj, kuris visus šešis etapus laimėjo 4 kartus. Per visą Aukso lygos istoriją tik trims sportininkams pavyko laimėti visą 1 milijono dolerių sumą: Mariai Mutolai (2003 m.), Tatjanai Lebedevai (2005 m.) ir Pamelai Jelimo (2008 m.).
Visi Aukso lygos nugalėtojai
- 1998: Hicham El-Guerrouj, Haile Gebreselassie, Marion Jones
- 1999: Wilson Kipketer, Gabriella Sabo
- 2000: Hicham El-Guerrouj, Morris Green, Trine Hattestad, Tatjana Kotova
- 2001: Andre Buche, Hicham El-Guerrouj, Allen Johnson, Marion Jones, Violetta Shekeli, Olga Jegorova
- 2002: Hicham El-Guerrouj, Ana Gevara, Marion Jones, Felix Sanchez
- 2003: Maria Mutola
- 2004: Christian Olsson, Tonic Williams-Darling
- 2005: Tatjana Lebedeva
- 2006: Asafa Powell, Jeremy Wariner, Sanya Richards
- 2007: Jelena Isinbajeva, Sanya Richards
- 2008: Pamela Jelimo
- 2009: Jelena Isinbajeva, Sanya Richards, Kenenisa Bekele
Seniausi pasaulio rekordai lengvojoje atletikoje
Lengvosios atletikos istorija rodo, jog rekordai gali išlikti nepajudintais kelis dešimtmečius. Kai kurie iš jų tokie įspūdingi, kad dabarties sportininkai prie jų net nepriartėja. Pačiam seniausiam lengvosios atletikos pasaulio rekordui greit sueis 37 metai, kurio autorė - čekė Jarmila Kratochvilova, 1983 m. liepos 26 d. 800 metrų nubėgusi per 1 min. 53,28 sek.
Žmonės, palaikantys idėją anuliuoti rekordus, apeliuoja į tai, kad tais laikais dar nebuvo griežtos dopingo kontrolės. Jei sportininkė bandydavo sulieknėti, suprastėdavo rezultatai ir treneris esą uždraudė tai daryti. J.Kratochvilova bėgiodavo apsivilkusi pasunkintą liemenę ir užsidėjusi dujokaukę.
XXI amžiaus devintasis dešimtmetis lengvojoje atletikoje apskritai buvo derlingas moterų rekordų. Penki seniausi moterų rekordai pasiekti nuo 1983-iųjų iki 1987-ųjų. Amerikietė Florens Grifit Džoiner (Florence Griffith Joyner) pasiekė net du - 100 ir 200 metrų bėgimo.
G.Čistiakovos rekordas yra 7,52 m. Jis irgi parodo, kad XX amžiaus devintasis dešimtmetis buvo kažkuo išskirtinis - arba talentais, arba besaikiu preparatų vartojimu. Pirmoji moteris, šuoliuose į tolį pasiekusi 7 metrų ribą, buvo lietuvė Vilhelmina Bardauskienė, 1978 m. nušokusi 7,07 m.
Pas vyrus samanomis apžėlusių rekordų yra daug mažiau, nuo devintojo dešimtmečio išliko tik du iš jų. 1986 m. Rytų Vokietijos disko metikas Jurgenas Šultas (Jurgen Schult) pasiekė 74,08 m rezultatą, o TSRS atletas Jurijus Sedychas kūjį numetė 86,74 m. Tai, kad amžinais atrodantys rekordai gali būti pagerinti, įrodo vyrų šuolių į tolį rungtis.
Nors dalis rekordų „samanoja“, kiti yra gerinami, procesas vyksta nuolat. Pavyzdžiui, šiemet švedas Armandas Duplantis šuolių su kartimi rekordą pagerino net du kartus.
Keletas seniausių lengvosios atletikos rekordų:
- 800 m bėgimas - 1983 m. liepos 26 d. čekė Jarmila Kratochvilova nuotolį įveikė per 1 min.
- 4x800 m estafetė - 1984 m. rugpjūčio 5 d.TSRS rinktinė nuotolį nubėgo per 7 min.
- 400 m bėgimas - 1985 m. spalio 6 d.
- Rutulio stūmimas - 1987 m. birželio 6 d.
- Šuoliai į aukštį - 1987 m. rugpjūčio 30 d.
- Disko metimas - 1986 m. birželio 6 d.
- Kūjo metimas - 1986 m. rugpjūčio 30 d.
- Rutulio stūminas - 1990 m. gegužės 20 d.
- Šuoliai į tolį - 1991 m. rugpjūčio 30 d. amerikietis Maikas Pauelas (Mike Powell) nušoko 8,95 m.
- 400 m barjerinis bėgimas - 1992 m. rugpjūčio 6 d.
Lengvoji atletika Panevėžyje tarpukariu
Panevėžį tarpukariu pelnytai buvo galima vadinti garsių sportininkų kalve. Miestas didžiavosi lengvosios atletikos karaliene, tituluojama lietuviškuoju Džesiu Ovensu, turėjo ir savo bokso legendą.
Tarpukario sportininkai ir sporto entuziastai susidūrė su daugeliu iššūkių. Valstybė dar tik kūrėsi, visko trūko. Negana to, vyravo ir nuomonė, kad sunkiai dirbdami žmonės ir taip prisisportuoja, o pats sportas - per didelė prabanga karų nualintai šaliai.
Tačiau būta ir kitokių nuomonių, ir jų šalininkai stengėsi plėtoti sportą visoje šalyje. 1922 metais įkūrus Lietuvos gimnastikos ir sporto federaciją, netrukus vienas po kito ėmė steigtis ir jos skyriai. Po metų - 1920-aisiais - ją pakeitė Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga. 1922 metų pavasarį įsteigta aukščiausia šalies sporto organizacija, koordinavusi visą Lietuvos sportinį gyvenimą: Lietuvos sporto lyga. Šioji pradėjo vystyti ir koordinuoti sportinę veiklą visoje šalyje. Tų metų birželį įkurta sporto sąjunga „Sveikata“ - jos būstinė buvo Respublikos gatvėje.
Sporto šakos ir populiarumas
Vis dėlto Lietuvoje iš pradžių populiariausia sporto šaka buvo futbolas. Futbolas greitai populiarėjo ir Panevėžyje. Naujieji skyriai ypač daug dėmesio skyrė kūno kultūros, lengvosios atletikos, žaidimų sporto šakų populiarinimui. Nuo 1924 metų veikė Panevėžio miesto katalikų kuopos sporto sekcija, propagavusi mankštą ir žaidimus. Sportuoti aktyvūs panevėžiečiai rinkdavosi Panevėžio mokytojų seminarijos sode.
Tarpukariu Lietuvoje vieni aktyviausių sportiniame gyvenime buvę šauliai. Panevėžio šaulių sporto klubas miesto sporto istorijoje tuo laikotarpiu suvaidino turbūt svarbiausią vaidmenį. 1928 metais Panevėžyje vyko pirmoji šaulių sporto šventė, vėliau tapusi tradicine.
Mažesniuose miesteliuose populiariausia sporto šaka buvo lengvoji atletika, nes jai nereikėjo nei didelių stadionų, nei specialaus inventoriaus. Gana daug entuziastų pritraukdavo ir tenisas, žirgų sportas. O 1934 metais Panevėžyje susidomėta mažai dar kam Lietuvoje žinomu fechtavimu.
1930 metais Panevėžyje pradėtas statyti bendrovės „Maistas“ fabrikas. Kitąmet jis jau veikė, o netrukus ši įmonė tapo ir viena sportinio judėjimo organizatorių Panevėžyje. Jo užduotis buvo vienyti visus įmonės Panevėžio fabriko darbininkus ir tarnautojus, taip pat aplinkinių rajonų gyventojus ir plėsti sporto šakas. 1933 metų gegužę įsteigta Panevėžio sporto apygarda, prie kurios prijungtos Biržų ir Rokiškio apskritys. Fabriko teritorijoje netgi įrengtos lauko teniso aikštelės.
1936 metais klubas tapo Panevėžio apygardos futbolo varžybų nugalėtoju, o 1937-aisiais „Maisto“ komanda žaidė pirmas tarpvalstybines rungtynes su estais. Jos baigėsi lygiosiomis 2:2. 1939 metais „Maisto“ futbolo komanda varžėsi srities Lietuvos futbolo čempionato pirmenybėse Pietų zonoje. Vienintelė iš tuomečių Panevėžio futbolo komandų, dalyvavusi tokio lygio varžybose. Turėjo jis ir krepšinio komandą, propagavo stalo bei lauko tenisą. Netrūko klube ir šachmatų entuziastų.
Žymūs sportininkai
Ypač Panevėžį išgarsino lengvaatletė Ona Šepaitienė, priklausiusi Panevėžio šaulių sporto klubui. O 1924 metų liepą Šiauliuose vyko pirmoji Lietuvos gimnastikos ir sporto federacijos olimpiada, kurioje dalyvavo Panevėžio lengvaatletis šuolininkas į tolį M. Tais pačiais metais lengvaatletė pasiekė Lietuvos rekordą, į tolį nušokusi 4,85 metro, o kitąmet šalies rekordą gerino net tris kartus ir pirmąkart peržengė 5 metrų ribą, tautinėje olimpiadoje iškovojo penkis aukso medalius. „Ji buvo vadinama lietuviškuoju Džesiu Ovensu“, - pabrėžia D.
Iš Panevėžio kilusi Lietuvos bokso žvaigždė Jakobas Levinas, kiek žinoma, pralaimėjo tik vieną kovą - 1924-ųjų Paryžiaus olimpiados aukso medalininkui. Dar 1927 metais spauda gyrė kylančią naują Lietuvos bokso žvaigždę - Panevėžio „Makabi“ boksininką Jakobą Leviną. J. Levinas garsėjo ir kaip geras irkluotojas.
Žydų sporto draugija „Makabi“
Tarpukariu Panevėžio sportininkai buvo išties labai aktyvūs, patvirtina D. Kone visų mieste gyvenusių tautų atstovai turėjo savo sporto klubus - lietuviai, lenkai, žydai. 1920 metais Kaune įkurta žydų sporto sąjunga „Makabi“ pradėjo vystyti bei koordinuoti sportinę veiklą visoje Lietuvoje. Tad netrukus „Makabi“ tapo viena garsiausių sporto draugijų Panevėžyje.
Draugija išsiskyrė savo futbolo komandos, stalo tenisininkų pasiekimais. Tarp žydų jaunimo buvo populiari ir gimnastika. Be to, 1921 metais antrasis metinis visos Lietuvos „Makabi“ sąjungos suvažiavimas vyko būtent Panevėžyje. 1930 metais „Makabi“ sporto draugijos nariai. 1926 metais „Makabi“ sąjungos metiniame suvažiavime į Centro komitetą pateko ir du Panevėžio atstovai.
Panevėžio žydų jaunimas mėgo ir boksą. O 1932 metais įvyko pirmos miesto stalo teniso pirmenybės. Jose antrą vietą užėmė Panevėžio „Makabi“ atstovas Goldbergas, trečiąją - Zilbermanas. Pastarasis kartu su broliu laimėjo ir pirmą vietą vyrų dvejetų varžybose.
Lietuvos sporto draugija „Makabi“ aktyviai veikė ne tik Lietuvoje. 1932 metais į Palestiną dalyvauti pirmojoje makabiadoje vyko 80 Lietuvos žydų. Žinoma, kad 1927 metais susijungė dvi Panevėžio žydų sporto draugijos - „Makabi“ ir „Hakoach“. Pastaroji prieš tai veikė keletą metų. Vėlų 1923 metų rudenį įregistruoti Panevėžio žydų sporto ir gimnastikos sąjungos „Iso“ įstatai.
Olimpinės žaidynės
1924 metais Paryžiaus olimpiadoje Lietuvai atstovavo Lietuvos futbolo komanda ir dviratininkai šiaulietis Isakas Anolikas bei Juozas Vilpišauskas. Šios varžybos buvo sudėtingos visiems Lietuvos atstovams. Kiek žinoma, dviračių sporto pirmeiviui I. Anolikui galiausiai už paskutinius pinigus teko įsigyti naują dviratį, nes nebuvo senajam suremontuoti reikiamų detalių. Abu sportininkai 188 km trasos nebaigė. J. Vilpišauskas griuvo, o I. Pritrūkta lėšų net kelionei namo.
I. Anolikas atstovavo Lietuvai ir po ketverių metų vykusiose Amsterdamo vasaros olimpinėse žaidynėse. Jis buvo pirmasis Lietuvos sportininkas, dalyvavęs du kartus iš eilės olimpiadose.
Lietuvos sportas sovietmečiu
1940 SSRS okupavus Lietuvą tautinės sporto organizacijos buvo uždarytos arba tapo SSRS sporto organizacijų filialais. Daugelis sportininkų ir sporto organizatorių buvo ištremti. Per Vokietijos okupaciją (1941-44) atsikūrė nepriklausomybės metais veikę sporto klubai ir organizacijos. Okupantų valdžia nenuolankius sportininkus ir sporto organizatorius suėmė ir išvežė į Vokietiją. 1940-41 ir nuo 1944 kūno kultūros ir sporto sistema buvo pertvarkoma SSRS pavyzdžiu.
Nuo 1945 aukštosiose mokyklose, įmonėse, gamyklose, kolūkiuose, vidurinėse mokyklose pradėti steigti sporto kolektyvai, nemažai jų vėliau tapo kūno kultūros plėtros, sportininkų ir komandų rengimo centrais. Mokyklinės kūno kultūros programos rengtos remiantis BPDG (Būk pasirengęs darbui ir gynybai) ir PDG (Pasirengęs darbui ir gynybai) kompleksų reikalavimais. Mokyklinės ir sportininkų rengimo programos buvo bendros visoje SSRS, bet Lietuvoje jos turėjo savitumų, rėmėsi mokslininkų ir pedagogų rekomendacijomis.
1945 įkurtas Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas, nuo 1954 rengiami kūno kultūros specialistai Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje, nuo 1949 Lietuvos aukštosiose mokyklose buvo steigiamos kūno kultūros katedros.
Po karo SSRS pasisavinus Lietuvos sporto organizacijų tarptautines teises į olimpines žaidynes, į pasaulio ir Europos čempionatus Lietuvos sportininkai galėjo išvykti tik patekę į SSRS rinktinę. 1947 krepšininkai tapo Europos čempionais. 1952 pirmuosius olimpinius medalius į Lietuvą parvežė krepšininkai. Boksininkas A. Šocikas pasiekė pergalių SSRS ir Europos čempionatuose. Pirmąja Lietuvos sportininke pasaulio čempione 1956 tapo tinklininkė Liudmila Meščeriakova, olimpiniu čempionu 1968 - boksininkas D. Pozniakas. 1959-90 Lietuvos sportininkai laimėjo 57 pasaulio čempionatų aukso medalius. Pirmoji Lietuvos pasaulio rekordininkė B. Kalėdienė (Zalagaitytė) 1958 numetė ietį 57 m 49 cm, pirmoji pasaulio moteris, nušokusi į tolį daugiau kaip 7 m - V. Bardauskienė (Praha, 1978; 7,09 m).
1963 T. Petreikio iniciatyva surengtas pirmasis pramoginių šokių konkursas. Didelių pergalių tarptautinėse varžybose pasiekė Lietuvos komandos. 1963, 1965, 1967 Europos čempionėmis tapo Vilniaus Žalgirio aštuonvietės irkluotojos. 4 kartus (1951, 1985, 1986, 1987) SSRS čempionais tapo Kauno Žalgirio krepšininkai. 1986 Žalgiris laimėjo aukščiausią pasaulio klubinių komandų varžybų apdovanojimą - tarpžemyninę Jones taurę.
Sportininkus rengė sporto mokyklos, sporto kolektyvai, kurių geriausiems buvo suteiktas sporto klubų statusas. 1968 Lietuvoje buvo 140 įvairių sporto mokyklų. Reguliariai vyko sporto šakų vaikų, jaunučių, jaunių, jaunimo, suaugusiųjų čempionatai, taurių varžybos. Buvo populiarios kompleksinės varžybos: moksleivių, studentų, suaugusiųjų žiemos ir vasaros spartakiados. Paplito naujos sporto šakos: meninė gimnastika (1950), rankinis (nuo 1954), regbis (1961), mažasis krepšinis (1967), žolės riedulys (1970).
Lengvoji atletika nepriklausomoje Lietuvoje
1988 12 11 atkurtas LTOK, kurio prezidentu išrinktas A. Poviliūnas. Atsikūrė žydų sporto draugija Makabi, lenkų - Polonia. 1989 įkurta Lietuvos olimpinė akademija.
1990 Lietuvai atkūrus nepriklausomybę vietoj LSSR valstybinio kūno kultūros ir sporto komiteto įkurtas Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės.
1988 Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse Adelaidėje. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (1990) beveik visi sportininkai atsisakė dalyvauti SSRS rinktinėse ir čempionatuose. Daug geriausių žaidėjų išvažiavo sportuoti į užsienio klubus. Š. Marčiulionis pirmas iš Lietuvos krepšininkų 1989 debiutavo NBA (San Francisko Golden State Warriors komandoje). 1991 vasarą Lietuvoje buvo surengtos IV Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, kuriose dalyvavo apie 2000 lietuvių sportininkų iš Argentinos, Australijos, Baltarusijos, Brazilijos, Čilės, Estijos, JAV, Kanados, Latvijos, Prancūzijos, Rusijos, Urugvajaus, Vokietijos ir Lietuvos.
Tarptautinis olimpinis komitetas 1991 08 18 Berlyne atkūrė LTOK tarptautines teises. Savarankiškomis pasiskelbė Lietuvos sporto šakų federacijos, atgavo savo tarptautines teises, tapo tarptautinių federacijų narėmis. 1992, po 64 m. pertraukos, savarankiška Lietuvos olimpinė rinktinė vėl dalyvavo žiemos olimpinėse žaidynėse Albertville’yje. Tais pačiais metais 47 sportininkų Lietuvos olimpinė rinktinė varžėsi vasaros olimpinėse žaidynėse, kur disko metikas R. Ubartas tapo olimpiniu čempionu, o vyrų krepšinio rinktinė laimėjo bronzos medalius.
1993 įsteigta Lietuvos sporto federacijų sąjunga. V. Vitkauskas 1993 05 10 pirmasis iš Lietuvos įkopė į Everestą. R. Gintautas, Vasilijus Gubanovas, Ignas Miniotas (kapitonas), Tadas Miniotas, Algimantas Patašius, Gintaras Žukauskas - jachta Laisvė rytų kryptimi pro Horno ragą 1993 10-95 01 10 apiplaukė Žemę (startavo ir finišavo Buenos Airėse). Unikalų rekordą 1998 pasiekė P. Silkinas: 1000 mylių (1609 km) nubėgęs per 11 d.
Pakito sportinės veiklos struktūra, organizavimas. Vietoj sporto draugijų steigiami sporto klubai, žaidimų varžybas ima rengti sporto lygos. Sportininkų ir komandų rengimas sutelktas sporto mokymo įstaigose (SMI) ir klubuose. Atgaivintas Lietuvos kūno kultūros ženklas (1996), praplėstas ir patobulintas jo turinys, ėmė veikti Lietuvos ištvermingųjų sąjūdis (1989), Lietuvos Karolio Dineikos sveikatos sąjunga (1990, nuo 1996 - Lietuvos sveikuolių sąjunga), Bėgimo mėgėjų (1992), Sportas visiems (1991) asociacijos. Kasmet rengiamos moksleivių sporto žaidynės, nuo 2006 - olimpinis festivalis, konkursai Sportiškiausia mokykla, Sportas ir aplinka ir kiti.