Sporto klubai vis dažniau siūlo nuolaidas kariuomenės nariams, siekdami prisidėti prie jų fizinės ir emocinės gerovės. Tai puiki galimybė tėvynės sargams pasirūpinti savo sveikata ir gerai praleisti laiką aktyviai sportuojant.
Sporto klubų iniciatyvos
Sporto klubai supranta kariuomenės narių svarbą ir sunkų darbą, todėl stengiasi jiems sudaryti palankias sąlygas sportuoti. Vienas iš būdų - nuolaidos narystei. Pavyzdžiui, vieno sporto klubo mėnesio narystė kainuoja vos nuo 24 eurų.
„Stengiamės prisidėti prie mūsų tėvynės sargų“, - teigia sporto klubo atstovas D. Jis taip pat pažymi, kad kasmet vis daugiau jaunų žmonių prisijungia prie sporto klubų bendruomenės ir renkasi aktyvų gyvenimo būdą, o vyresnio amžiaus klientai taip pat tampa aktyvesni.
Aktyvus gyvenimo būdas - svarbus kiekvienam
Sportas šiandien neapsiriboja vien svoriais ir treniruokliais. Žmonės ieško visapusiškai geros savijautos - tiek fizinės, tiek emocinės. Tai puikiai supranta sporto klubų tinklas „Lemon Gym“, kuris žengia į naują etapą. Atnaujinome ir praplėtėme savo sporto klubą miesto gyvenimo centre „Europa“, kad mūsų nariai turėtų dar daugiau galimybių treniruotis, atsistatyti ir pailsėti.
„Lemon Gym“ klubas įsikūręs trečiajame „Europos“ aukšte - čia beveik 1500 kv. metrų plote be įprastų sporto klubo paslaugų galima rasti ir naujai įdiegtą „Recovery zoną“ su „Roll Shaper“ aparatais, masažiniais krėslais, raudonosios šviesos terapija. Greta Radzevičienė akcentuoja, kad „Lemon Gym“ toliau kryptingai dirbs, kad ši vieta būtų ta, į kurią norisi sugrįžti - judėti, pailsėti ir pasikrauti energijos. Ieva Goštautaitė-Gedutė, „Europos“ vadovė. „Sveikiname „Lemon Gym“ su atnaujinimais ir plėtra - tai svarbus žingsnis mūsų kuriamo sporto, grožio ir sveikatingumo „hubo“ išpildyme.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Pasaulinės tendencijos ir inovacijos „Lemon Gym“ ne tik seka sporto rinkos naujoves, bet ir tampa inovacijų diegimo lyderiu Lietuvoje. „Atidarydami ar atnaujindami kiekvieną klubą, ieškome būdų, kaip suteikti daugiau vertės. Mūsų stiprybė - gebėjimas greitai reaguoti į sportuojančiųjų poreikius ir pritaikyti pasaulinius formatus vietinei rinkai. „Lemon Gym“ tinklo plėtra - tai ne tik kiekybės, bet ir kokybės augimas“, - sako G. G. Greta Radzevičienė, „Lemon Gym“ vadovė. „Grupinės treniruotės - mūsų klubų širdis. Jose siūlome tik populiariausias ir naujausias programas, kurios motyvuoja, įtraukia ir suburia bendruomenę. Nuolat atnaujiname tvarkaraščius, kad žmonės galėtų rasti jiems labiausiai tinkantį būdą judėti“, - sako G. Pasak G. Radzevičienės, labai daug dėmesio skiriama trenerių kompetencijai, siekiant tikslo, kad kiekvienas instruktorius būtų ne tik sporto profesionalas, bet ir įkvėpimo šaltinis. Čia tikrai kiekvienas ras trenerį ir sau, jei nori sportuoti individualiai.
Investuodami į kokybę, „Lemon Gym“ plečia ir savo prieinamumą. „Šis ruduo mums - itin darbingas. Atidarome net penkis naujus „Lemon Gym“ klubus Lietuvoje. Norime, kad kokybiškas sportas ir gera savijauta būtų prieinama kiekvienam, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. Plėtra - tai mūsų atsakas į augantį aktyvaus gyvenimo būdo poreikį“, - sako G. Pasak G.
Svarbu žinoti
Vis dėlto, renkantis sporto klubą ir narystę, svarbu atkreipti dėmesį į kelis aspektus. Kaip teigia klientas G., lankęsis viename sporto klube Klaipėdoje, sąlygos sportuoti jam tikrai patiko, tačiau iškilo problemų nutraukiant narystę. „Manęs paprašė medicininių įrodymų, kad trauma tikra - be jų narystės klube nenutraukė“, - pažymėjo G. „Man vis tiek ir toliau buvo siunčiamos sąskaitos apmokėti“, - tvirtino G.
Sporto klubo atstovas L. paaiškina, kad „Klientai turi patys nutraukti narystę, kitaip ji automatiškai pratęsiama. Jei renkasi dvylikos mėnesių paną su nuolaida - nutraukimas galimas tik grąžinus tą nuolaidą“. Todėl prieš pasirašant sutartį svarbu atidžiai perskaityti sąlygas ir išsiaiškinti visus narystės nutraukimo niuansus.
Sporto klubas D. teigia, kad jie turi „vidinę gedimų registravimo sistemą, todėl net smulkūs nesklandumai yra fiksuojami kasdien“. Tai rodo, kad klubas rūpinasi savo klientų patogumu ir stengiasi užtikrinti aukštą paslaugų kokybę.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Vienybės vėliavėlės - Lietuvos simbolis
Sporto klubų nuolaidos kariuomenės nariams - tai tik vienas iš būdų, kaip galime prisidėti prie jų gerovės. Ne mažiau svarbu puoselėti patriotiškumą ir vienybę. Lietuvos vienis arba kaip mes kartais vadiname #vienybės vėliavėlės - tai Lietuvos valstybės ir kariuomenės simboliai. Jie mus motyvuoja, kuria ryšį su Lietuva, verčia pasitempti. Ypač svarbu šiuos simbolius demonstruoti nuolat ir visur. Tuomet jie išliks ilgaamžiai ir toliau vienys Lietuvos žmones.
Kur mes Lietuvos vienius naudojame ? Neatlygintinai daliname per Lietuvos valstybines šventes organizuotose renginiuose. Kaip paskatinimą duodame juos mūsų kursų dalyviams. Specialiai pagamintus atšvaitinius Vienius daliname vaikams prie mokyklų gimnazijų. Juos taip pat gauna mūsų pilietinio pasipriešinimo ir/ar rezistencijos seminarų dalyviai. Vieniai dalinami buvo važiuojant aplink Baltijos jūrą, aplink Lietuvą žygių ir kitų pėsčiųjų ir dviračių žygių metu. Ukrainos vienius vežama į Ukrainą, Sakartelo vienius daliname karvelams. Taip pat per Lietuvos šventes policijos ekipažas, taksitų bendruomenei, per COVID - mūsų mylimiausiems medikams, mus remenčios įmonėms ir organizacijos ir t.t. Lietuvos vienis atitinka valstybės patvirtintus etalonus ir yra dalijamos nemokamai. Jas gaminame panaudodami Jūsų suteiktas paramai lėšas. Prie šių vėliavėlių gamybos gali prisidėti tiek pavieniai asmenys, tiek kolektyvai ir organizacijos. Visomis medžiagomis mes aprūpiname ir pamokome, kaip reikia jas gaminti. Prašymas turėti karštų klijų piostoletus. Moksleiviams yra užskaitomos socialinės valandos.Kviečiame pasidaryti sau Lietuvos vienių. Rašyti el. AČIŪ UAB "Baltijos arsenalas" už paramą, skirtą pagaminti 16 000 vnt. Vienybės vėliavėlių. AČIŪ Krašto apsaugos ministerijai už paramą, skirtą pagaminti 3000 vnt.
Vienybės vėliavėlės pritaikytos masiniam universaliam naudojimui. Vienybės vėliavėlės bus naudojamos ir dovanojamos Lietuvos kariuomenei ir Valstybei svarbių datų minėjimuose ir renginiuose. Apvažiavę Lietuvą dviračiais neatlygintinai išdalijome apie 10000 mūsų pagamintų vienybės vėliavėlių. AČIŪ Giedrė Andziulytė, Mindaugas Stiklioraitis, Lina Mikelyte, Audrius Ilgunas, kad padėjote jas gaminti. Jūs nuostabūs. Pradėjome ruoštis ir gaminti vienybės vėliavėles kitų metų žygiams. Žinoma, labai džiaugiamės, kad išaugo šių vėliavėlių poreikis ir tuo didžiuojamės. Pajėgumų jas gaminti jau turime, taip pat vis daugiau dalyvių moka ir nori jas gaminti. Dabar ieškome, kas galėtų padėti įsigyti medžiagų, t. y. yra ieškome rėmėjų. Tai gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Pinigai nėra dideli, bet atsižvelgdami į vėliavėlių poreikį, visų kaštų padengti negalime. Taigi, jei kas sugalvotų prisidėti prie šios veiklos, visada laukiame. Šių vėliavėlių neplanuojame pardavinėti, tik dalinti neatlygintinai mūsų draugams, pažįstamiems ir kitiems geriems žmonėms. Gal kas atsilieps :) Visą šią veiklą organizuojame sananorystės pagrindais. Laukiame bendraminčių pagalbos. Esame mėgstanti keliauti šeima. 2018-aisiais, norėdami paminėti Lietuvos nepriklausomybės 100-metį, nusprendėme apkeliauti Lietuvos Respublikos perimetru ir lankytinose vietose pastebėjome, kad dauguma jų paženklintos įdomiomis vėliavėlėmis - LKA Keliautojų klubo "Valstybės vieniais", todėl kilo mintis papuošti ir įprasminti savo būsimas keliones valstybingumo atributika. Atėjus 2019-iesiems, sugalvojome keliauti baidarėmis Nemunu Birštonas-Nida, o kelionėje aplankytas vietas nusprendėme pažymėti būtent "Valstybės vieniais", todėl prieš kelionę draugų tarpe suorganizavome "Vienio" gamybos dirbtuvėles, kurių metu LKA Keliautojų klubo prezidentas ir jo nariai papasakojo apie "Vienio" sukūrimo idėją ir prasmę - tai buvo puiki proga ne tik mums, mylintiems Lietuvą ir mėgstantiems po ją keliauti žmonėms, bet ir draugams, turintiems ne tik lietuviškų, bet ir kitų tautybių šaknų, prisiliesti prie lietuviškumo idėjos puoselėjimo! O "Vieniai" papuošė Nemuno pakrančių lankytinas ir istorines Lietuvos vietas bei padovanotos kelionėje sutiktiems žmonėms. Ačiū Jums, LKA Keliautojų klubas už lietuviškumo idėjos sklaidą!
Kariuomenės kūrimas atkūrus nepriklausomybę
Atkūrus nepriklausomybę, užtikrinti nors minimalų jos saugumą ir sukurti Lietuvos krašto apsaugos sistemą nebuvo paprasta. Kariuomenės kūrimui priešinosi Sovietų Sąjunga, be to, ir kai kurie tuometiniai Lietuvos politikai. Kariuomenės (at)kūrimui neigiamai „pasitarnavo“ ir Lietuvos istorinė patirtis - 1940 m. Pirmaisiais vėl nepriklausomos Lietuvos metais buvo bijoma ne tik kurti savo kariuomenę, bet apskritai tvyrojo baimė, vos prakalbus apie tarpukarines militaristines organizacijas. Be to, kurti kariuomenę 1989-1990 m. buvo sudėtinga dar ir dėl to, kad Lietuvos teritorijoje buvo dislokuota sovietinė armija.
Prieš 35-erius metus pagrindine politine jėga Lietuvoje buvo Lietuvos persitvarkymo sąjūdis (toliau - LPS, Sąjūdis). 1988 m. birželio 3 d. įkurtas judėjimas savo veiklos pradžioje deklaravo esąs judėjimas, remiantis Sovietų sąjungoje Michailo Gorbačiovo pradėtą “pertvarkos” procesą. Laikui bėgant, strateginiu Sąjūdžio tikslu tapo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas. Tokia nuostata jau aiškiai buvo suformuluota oficialioje LPS rinkiminėje programoje. Iki šio aiškiai suformuluoto tikslo Sąjūdis ėjo palaipsniui. Palaipsniui kito ir LPS požiūris į kariuomenės reikalingumą. Apie požiūrį į karines struktūras LPS dokumentuose ir narių pasisakymuose pirmuoju laikotarpiu (iki Kovo 11-osios) kalbėti nėra paprasta. Didesnis dėmesys tuo metu buvo skiriamas apibrėžti sovietinės kariuomenės statusą Lietuvoje ir Lietuvos jaunuolių tarnybą Lietuvos teritorijoje. Tam tikslui (suteikti galimybę Lietuvos jaunuoliams tarnauti Lietuvos teritorijoje, nacionalinėse karinėse formuotėse) įgyvendinti, kaip įvardinta bendrojoje LPS programoje 1988 m., jų siekis buvo atgaivinti lietuviškų karinių dalinių tradicijas, nacionalinės karininkijos ruošimo institucijas. Vėliau, 1989 m. pabaigoje, ruošiantis rinkimams į LTSR Aukščiausiąją Tarybą, rinkiminėje Sąjūdžio programoje tarp svarbiausių Sąjūdžio uždavinių vidaus politikoje buvo ir siekis sukurti krašto apsaugos sistemą, įkurti Krašto apsaugos ministeriją (KAM).
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Laimėjus rinkimus ir paskelbus Kovo 11-osios aktą, pasikeitė ir nuostatos karinių organizacijų atžvilgiu. Pradėti registruoti savanoriai, turėję saugoti svarbiausius valstybės objektus, patvirtinti Lietuvos šaulių sąjungos įstatai, pradėtą diskutuoti ir apie kariuomenę. Priimti sprendimai, kad Lietuvos jaunuoliai neprivalo tarnauti kitos valstybės kariuomenėje ir kad sovietų karinių komisariatų veikla Lietuvoje nutraukiama. Pirmas bandymas įkurti KAM buvo 1990 m. kovo 23 d., kai LR AT, tvirtinant pirmąją Lietuvos Respublikos vyriausybę, tuometinė ministrė pirmininkė Kazimiera Prunskienė krašto apsaugos ministru siūlė paskirti LR AT deputatą Vidmantą Povilionį. Tačiau tiek jo, tiek ir apskritai Krašto apsaugos ministro paskyrimui buvo pasipriešinta teigiant, kad šiuo metu sukurta kariuomenė vis tiek su niekuo nesugebės kariauti, o ministerijos kūrimas gali labai sunervinti buvusius „šeimininkus“ ir būtų argumentas prieš Lietuvos pripažinimą derybose su Rusija. LR AT nepatvirtinus krašto apsaugos ministro ir atsisakius įsteigti Krašto apsaugos ministeriją, visiškai kariuomenės kūrimo atsisakyta nebuvo. 1990 m. balandžio 25 d. buvo įkurtas Krašto apsaugos departamentas (KAD) prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurio generaliniu direktoriumi buvo paskirtas LR AT deputatas Audrius Butkevičius. Vienas pagrindinių KAD uždavinių buvo sukurti krašto apsaugos koncepciją. „Koncepcijos“ nebuvimas arba priešo neįvardijimas, buvo pagrindinis priekaištas pristatant bet kokį teisės akto projektą susijusį su kuriama krašto apsauga. Ar tai būtų Pasienio apsaugos, ar karinės prievolės ir pan. įstatymas. Pastarasis požiūris buvo nulemtas kelių dalykų: istorine patirtimi (kai Lietuvos kariuomenė 1918 m.
Vykstant šioms diskusijoms kariuomenės (at)kūrimas jau buvo prasidėjęs. Atsikuriančių Lietuvos karinių struktūrų užuomazga reiktų laikyti LPS saugos būrius, kurių nariai dėl ryšimo žalio raiščio buvo vadinami žaliaraiščiais. Ši struktūra susiformavo 1988 m., siekiant apsaugoti Sąjūdžio renginius nuo galimų provokacijų iš sovietinių institucijų pusės. Būtent Kauno Sąjūdžio žaliaraiščių tarpe kilo idėja atkurti Lietuvos šaulių sąjungą (oficiali atkūrimo data - 1989 m. Nemaža dalis žaliaraiščių, sumažėjus Sąjūdžio renginių, po Kovo 11-osios atsiliepė į kvietimą registruotis savanoriais, iš kurių vėliau susiformavo Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT), kuri oficialiai buvo įteisinta 1991 m. sausio 17 d. Iš žaliaraiščių po Nepriklausomybės atkūrimo išaugo ir pirmoji įteisinta struktūra - Aukščiausiosios Tarybos apsaugos tarnyba, kuri oficialiai įkurta 1990 m. Nors kvietimas kviečiantis savanorius registruotis Sąjūdžio būstinėse ir buvo oficialiai išspausdintas spaudoje, atrodo, kad tai buvo su niekuo nederintas veiksmas arba nesulaukus detalesnės informacijos buvo nuspręsta vadovautis sava logika. Štai, Klaipėdoje, buvo nuspręsta, jog tai reiškia kad pradedama formuoti savanoriška krašto apsaugos kariuomenė. Tuo tikslu, Klaipėdos sąjūdžio taryba įkūrė Piliečių iniciatyvos komitetą, kurio vienas iš tikslų buvo formuoti krašto apsaugos pajėgas. Ilgai nelaukus, dar 1990 m.
Nežiūrint šių, labiau iš apačios kylančių, iniciatyvų tikrasis kariuomenės (at)kūrimas prasidėjo tik įkūrus Krašto apsaugos departamentą ir jis vyko gana greitai, dažnu atveju pirmiau kažką padarant, o tik po to tai įteisinant. Kitaip tariant, praktiniai veiksmai labai dažnai aplenkdavo politikų sprendimus. Štai, didžiausios, šiuo metu, Lietuvos kariuomenės dalies - Sausumos pajėgų kūrimas prasidėjo nuo karinio techninio sporto klubo (įkurtas 1990 m. gegužės 31 d), tapusio Mokomojo junginio (įkurtas 1991 m. vasario 22 d.) pirmtaku. Tiek, karinio techninio sporto klubo, tiek Mokomojo junginio vadu buvo paskirtas Česlovas Jezerskas. 1991 m. rudenį pasikeitus politinei situacijai Maskvoje, savo ruožtu, Mokomasis junginys buvo performuotas į Greitojo reagavimo brigadą (1991 m. lapkričio 14 d.), kuriai 1992 m. birželio 6 d.
Sienų apsauga ir Pasienio apsaugos tarnybos kūrimas buvo vienas iš svarbiausių pirmųjų krašto apsaugos kūrėjų užduočių, to reikalingumą matė ir tie politikai, kuriems kariuomenės reikalingumas buvo diskutuotinas klausimas. Tik pradėjusiam kurtis KAD buvo patikėta pradėti saugoti valstybinę Lietuvos sieną. Departamentas turėjo perimti 1747 km sausumos, 99 km jūrų sienos ir oro erdvės kontrolę. Tam užtikrinti besikuriančioje Lietuvos krašto apsaugos sistemoje, buvo įkurta Pasienio apsaugos tarnyba (toliau - PAT), kurios viršininku 1990 m. spalio 15 d. paskirtas V. Iki pirmojo šaukimo į privalomąją krašto apsaugos tarnybą ši struktūra buvo kuriama profesionalios kariuomenės pagrindu. Pirmame etape į ją dirbti buvo priimami tam darbui tinkantys, ne mažesnį kaip vidurinį išsilavinimą turintys asmenys. Nežiūrint visų teigiamų dalykų ir pastangų įdėtų kuriant PAT ir bandant užtikrinti ekonominę Lietuvos sienos apsaugą, pats sienos kontroliavimas nebuvo lengvas uždavinys. Visų pirma dėl to, kad Sovietų Sąjunga apie Lietuvos sienų kontrolę nenorėjo net girdėti.
Viena iš rimtesnių problemų besikuriančiai Lietuvos kariuomenei buvo karininkų ir karių ruošimas. Didžiąją dalį pirmųjų karininkų sudarė buvę sovietinės armijos, esantys atsargoje ar prasidėjus Sąjūdžiui iš tarnybos pasitraukę karininkai lietuviai. Savi karininkai Krašto apsaugai buvo ruošiami dviejose vietose: Lietuvos karininkų kursuose ir Lietuvos karo akademijoje. Pirmus karininkus krašto apsaugai ruošti nuspręsta 1990 m. gruodžio 20 d., įsteigus 4 mėnesių trukmės Lietuvos karininkų kursus Kaune. Iki 1993 m. kovo 19 d. 1992-1993 m. buvo sparčiai kuriamos naujos Lietuvos kariuomenės pajėgos. 1992 m. sausio 2 d. atkurta Lietuvos karo aviacija - suformuota Krašto apsaugos aviacijos tarnyba. Pirmasis lėktuvas su karo oro pajėgų ženklais pakilo jau vasarą, birželio 18-ąją. Organizuojant karinį mokymą 1992 m. rugsėjo 1 d. Vilniuje duris atvėrė Krašto apsaugos mokykla. 1992 m. lapkričio 1 d. įkurta Karinių jūrų pajėgų flotilė, jai perduoti anksčiau suformuoto Atskirojo laivų diviziono laivai ir įranga. 1991 m. sausio 17 d. Lietuvos kaip ir kiekvienos kitos kariuomenės uždavinys buvo aiškus - ginti valstybę arba, kitaip sakant, neleisti, kad pasikartotų 1940 m. Iki 1994 m. Lietuvoje buvo sukurtos visų rūšių karinės dalys: sausumos kariuomenė, Karinės jūrų pajėgos bei Karinės oro pajėgos. Tačiau dėl menkos materialinės bazės, pagrindinių įstatymų, kurie įvardintų jų vietą valstybėje bei nusakytų pagrindines funkcijas, nebuvimo jos negalėjo gerai funkcionuoti. Iki 1992 m. šių karinių padalinių net nebuvo galima įvardinti kaip Lietuvos kariuomenės, kadangi iki tų metų nebuvo ir pačio kariuomenės įstatymo. Formaliai Lietuvos kariuomenė Aukščiausios Tarybos sprendimu buvo atkurta tik 1992 m.
Parama Ukrainai
Artėjant didžiosioms metų šventėms, viešoji įstaiga „Iki pergalės“ drauge su Kauno savivaldybe kviečia susivienyti gerumui - siųsti kalėdines dovanas Chersono, Pakrovsko, Torecko ir Sumų apskrityse kovojantiems ukrainiečiams. Prie akcijos „Kalėdos keliauja į apkasus“ jungiasi ir „Žalgiris“. Geradarių paramos laukiama gruodžio 13-19 dienomis Dariaus ir Girėno stadione. „Kalėdos keliauja į apkasus“ - iškalbingas kvietimas gyventojams, įstaigoms, bendruomenėms bei verslams. „Kas yra Kalėdos, pasakys net pats mažiausias vaikas - DOVANOS. Šiltos, prasmingos ir reikalingos. Suremkime pečius ir padėkime Kalėdoms nukeliauti į apkasus - ten, kur šaltis, drėgmė, pilkuma, kur nebus jaukaus šv. Kūčių ir Kalėdų stalo su artimiausiais ir mylimiausiais. Ten, kur purvas, mirtis, bet tuo pačiu ir neblėstanti viltis - tikėjimas pergale.
Pasak jos, ukrainiečiams labiausiai trūksta šiltų rūbų, energijos ir šviesos šaltinių, įrankių darbui ir sąlygoms palengvinti. Geradariai lauktuves galės pristatyti gruodžio 13-19 dienomis į Dariaus ir Girėno stadioną (Perkūno al. Atvykstantieji pėsčiomis į paramos priėmimo patalpas pateks iš Sporto g. aikštės, per stadione įsikūrusio Žiemos miestelio įėjimą. Keliaujantiems automobiliais numatytas privažiavimas iki pat sandėliavimo patalpų - Ąžuolyno gatve, pro Kauno sporto halę. Visos lauktuvės Chersono, Pakrovsko, Torecko ir Sumų kovotojams renkamos pagal pateiktą sąrašą. Kauniečiai kviečiami prikrauti pilnus maišus šiltų dovanų: termo aprangų, apatinių drabužių ir neperšlampančių rūbų, guminių batų, šiltų ir greitai džiūstančių pirštinių bei kojinių. Gyvybiškai svarbi ir reikalinga parama: turniketai, termo užklotai, medžiaginiai neštuvai, minkšti įtvarai, tvarsliava, vaistai nuo sezoninių ligų bei vitaminai. Punkte veiks ir kalėdinis paštas: palinkėjimus galėsite atnešti iš namų arba užrašyti vietoje. Kariams skirti atvirukai su šiltais žodžiais iš Lietuvos, vaikų piešiniai, rankdarbiai - ypač mielos lauktuvės. Visą surinktą paramą nuveš ir Chersono, Pakrovsko, Torecko bei Sumų kovotojams tiesiogiai perduos misijos „Gyvačių sala“ savanoriai. Kol kas suplanuotos dvi kelionės: šv.
„Ukrainiečiai nepailstamai kovoja už kiekvieną savo žemės gabalėlį, nepriklausomybę ir tuo pačiu mūsų visų laisvę. Šiandien jaučiamės saugūs dėl jų drąsos ir pasiaukojimo. Nekalbėkime apie jokį nuovargį, nes čia tiesiog nevalia pavargti. Kiekvieno parama yra gyvybiškai svarbi: sušildo žvarbiu oru, pakelia karių moralę. Kviečiu Kauną, visas įstaigas ir nevyriausybines organizacijas, verslus, bendruomenes bei pavienius kauniečius dar kartą susitelkti. Paramos rinkimo punkte pasikeisdami dirbs Kauno miesto savivaldybės, „Žalgirio arenos“ ir Lietuvos šaulių sąjungos savanoriai: priims, rūšiuos ir sandėliuos. Verslų atstovai, norintys padovanoti didesnius paramos kiekius ir tai įtvirtinti juridinėmis sutartimis, kviečiami susisiekti su A. +370 612 09663. Galintieji prisidėti finansiškai, banko rekvizitus ras internete: ikipergales.lt/. „Kaunas aktyviai remia Ukrainą nuo pirmųjų karo dienų. Palaikysime ir toliau. Bendraujame su miestais-partneriais, girdime apie ten gyvenančių, dirbančių ukrainiečių bei savanorių poreikius. Greta pagalbos jiems, miestas ir toliau stengsis prisidėti prie tiesioginės paramos fronte kovojantiems kariams. Ilgamečiams partneriams - Charkivui, Luckui ir Lvivo apskričiai - Kaunas jau yra nugabenęs humanitarinės pagalbos siuntas su maistu, medikamentais, rūbais bei deficitine produkcija. Vien šiemet pavasarį Charkivui perduota 20 autobusų, greitosios pagalbos automobilis. Į Ukrainą išvairuoti ir penki buvę Kauno policijos automobiliai.
tags: #sporto #klubas #nuolaidos #kariuomenes