Šis straipsnis skirtas „Vėtros“ vardui, kuris paliko ryškų pėdsaką Lietuvos sporto istorijoje. Nuo beisbolo aikštelių Utenoje iki futbolo arenų Vilniuje ir triumfo Didžiojoje Britanijoje, „Vėtra“ įkūnijo tiek pakilimus, tiek ir nuopuolius. Šiame straipsnyje panagrinėsime skirtingus „Vėtros“ klubus, jų istoriją, pasiekimus ir iššūkius.
Beisbolo „Vėtros“ istorija: nuo Utenos iki Didžiosios Britanijos čempionų titulo
Utenos „Vėtros“ įkūrimas ir gyvavimas
„Vėtros“ kelionė prasidėjo 1984 metais, kai Valentinas Bubulis įkūrė Utenos „Vėtros“ komandą. Daugiau nei du dešimtmečius gyvavęs klubas tapo beisbolo sinonimu Utenoje. Vis dėlto, apie 2007 metus daugelis jaunių, baigusių vidurines mokyklas, išvyko mokytis ir žaisti į didmiesčius - Kauną ir Vilnių. Po kurio laiko Utenoje liko tik maža dalis žaidėjų.
Išeivijos „Vėtra“ Didžiojoje Britanijoje: naujas etapas
Vienas iš Utenos „Vėtros“ žaidėjų, G., tęsė savo beisbolo karjerą Anglijoje. „Po poros metų susiradau Anglijoje „Nottingham Rebels“ klubą ir pradėjau už jį žaisti. Po kurio laiko per socialinius tinklus ir senas pažintis į mane kreipėsi kiti išeiviai iš Lietuvos, anksčiau taip pat žaidę Utenos „Vėtroje“. Aš per savo klubo trenerį suradau jiems beisbolo klubą Bristolyje. Pažaidę 4-5 metus, paskaičiavome, kad surinkus visus lietuvius iš kelių Anglijos miestų, būtų pilna beisbolo komanda ir nereikėtų žaisti už kitus klubus“, - prisiminė G. G. iniciatyva ir pastangomis gimė naujas klubas - Bristolio „Vėtra“.
Pirmasis lietuviškas beisbolo klubas užsienyje
„Kiek domėjomės, esame pirmas lietuvių klubas pasaulyje, žaidžiantis beisbolą ne Lietuvoje. Pirmajame sezone turėjome 23 žaidėjus iš Utenos, Vilniaus, Kauno, Radviliškio ir Kupiškio“, - pasakojo G. Tai buvo ne tik sportinis projektas, bet ir lietuvių bendruomenės susibūrimo vieta.
Kelias į čempionų titulą
Pirmajame sezone trečiojoje D. Britanijos lygoje Bristolio „Vėtra“ užėmė 5 vietą tarp 12 komandų. Antrajame sezone, jau labiau susižaidę ir pasikoregavę sudėtį, lietuviai nusprendė dalyvauti antroje lygoje. Vyr. treneriu buvo paskirtas Tadas Šarakojis, o jo asistentu - G. „Tikslai buvo laimėti kuo daugiau rungtynių, kad patektume į atkrintamąsias varžybas. Ir nutiko kažkas įspūdingo. „Vėtra“ pateko į finalo ketvertą, bet tik iš ketvirtos vietos, todėl pusfinalyje turėjo kautis su stipriausia reguliariojo sezono komanda - „Bournemouth Bears“. „Prieš pusfinalį pasakėme sau, kad turime laimėti prieš juos ir tada finalas nebus baisus, nes vėl viską lems vienintelės rungtynės“, - teigė G. Užsivedę Lietuvos beisbolininkai turnyro favoritus pusfinalyje sutriuškino net 12:1. Tada liko paskutinis žingsnis - finalas su Londono „Arrows“.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Čempionų mentalitetas ir V. Bubulio įtaka
„Manau, kad visi sezono pradžioje turi tikslą tapti čempionais, nes kitu atveju, kam tada žaisti? Bet, žinoma, patikėjome tik kai gavome taurę ir uždainavome Marijono Mikutavičiaus „3 milijonus“, - prisiminė G. „Buvome kaip vienas kumštis, net kai ir nesisekė. Pastebėjau, kad finalo varžovai po nesėkmingos atkarpas ėmė pyktis. Net kai atsilikome 3:8, palaikėme vienas kitą ir po truputį persvėrėme rezultatą savo naudai. Labai padėjo ir tai, kad į rungtynes atvyko ilgametis Utenos „Vėtros“ treneris V. Bubulis. Jis padėjo savo patarimais ir įžiebė liepsnelę kai mes atsilikome. Buvo pasakyta, kad rungtynės beisbole baigiasi po 9 kėlinukų, o ne 5“, - pasakojo G.
Klubo išlaikymas ir ateities planai
Bristolio „Vėtros“ klubas nėra profesionalus. Žaidėjai sportą derina su darbais. Pusė komandos gyvena ir treniruojasi Londone, kita pusė - Bristolyje. Klubas išsilaiko iš pačių žaidėjų ir jų draugų. Atsiranda ir smulkūs rėmėjai. G. „Šiuo metu turime 15 žaidėjų. Kadangi pakilome į aukščiausią lygą, nusprendėme pasistiprinti keliais žaidėjais, prieš kuriuos esame žaidę. Esame stiprūs, bet suprantame, kad norint pasiekti finalo ketvertą, vien tik lietuvių neužteks. Komandą šiuo metu sudaro 10 lietuvių, 2 rumunai, 2 žaidėjai iš Venesuelos ir 1 iš Dominikos Respublikos“, - aiškino G. „Treniruotėms sezono metu per savaitę skiriame du vakarus po 2 val., o kiekvieną sekmadienį vyksta rungtynės. Dabar, kai yra tarpsezonis, dirbame salėse su svoriais. Po naujų metų vėl darysime 3 treniruotes savaitės eigoje ir vieną bendrą sekmadienį. Žaisti ir treniruotis turime išsinuomoję stadioną, kuris buvo skirtas futbolui, bet jį pakoregavome ir padarėme tinkamą beisbolui. Kadangi Anglijoje galime lauke sportuoti ir žiemą, tai tuo ir naudojamės“, - kalbėjo G.
Ambicijos stipriausioje lygoje ir planai Lietuvai
Stipriausioje Didžiosios Britanijos beisbolo lygoje (Nacionalinė beisbolo lyga, NBL) jau eilę metų dominuoja Londono „Mets“ klubas. Lietuvių „Vėtra“ žada jau debiutiniame sezone NBL kovoti dėl aukščiausių pozicijų. „Vėtros“ klubo vadovai atskleidžia ir kitus planus, susijusius su Lietuvos beisbolo stiprinimu. Su Lietuvos beisbolo asociacijos prezidentu Virmidu Neverausku yra pasiektas žodinis susitarimas kitais metais atgaivinti Lietuvos beisbolo taurės turnyrą. Kitą sezoną „Vėtra“ planuoja užbaigti JAV, Fynikse vyksiančiame dideliame beisbolo turnyre.
Vilniaus „Vėtros“ futbolo klubo istorija: pakilimas ir žlugimas
Deja, ne visos „Vėtros“ istorijos baigiasi pergalingai. Vilniaus „Vėtros“ futbolo klubo istorija - tai pavyzdys, kaip finansiniai sunkumai ir netinkamas valdymas gali sunaikinti net ir perspektyvų klubą.
Bankrotas ir skolos
Turto liko per mažai Liepkalnio gatvėje esančio stadiono, kurį praėjusį rudenį už maždaug 2 mln. litų įsigijo LFF, tribūnose užrašą „Vėtra“ formavusių kėdžių jau nebeliko, tačiau teisinis žlugusio sostinės klubo istorijos epilogas dar tik rašomas. „Kol kas viskas kybo ore. Tikiuosi, kad bankroto procedūra paspartins procesą“, - DELFI sakė buvęs ekipos treneris Virginijus Liubšys, kuriam „Vėtra“ liko skolinga per 80 tūkst. litų. Kovo pradžioje Vilniaus apygardos teismo „Vėtros“ klubui iškeltą bankroto bylą inicijavo „Sodros“ Vilniaus skyrius ir bendrovė „DnB Nord lizingas“. Nors praėjo daugiau nei mėnuo, rinkti duomenis apie „Vėtros“ skolas ir likusį turtą bankroto administratoriui Irmantui Malinauskui sekasi sunkiai - klubo vadovai pasiryžo pateikti prašomus dokumentus tik pagrūmojus 10 tūkst. litų bauda už piktybišką vengimą bendradarbiauti. „Buvome nuvažiavę į vietą („Vėtros“ stadioną - DELFI), apžiūrėjome turtą. Šią savaitę klubas turėtų pateikti popierius. Aiškinamės, koks turtas likęs. Yra stadiono švieslentė ir dirbtinis apšvietimas, šiokio tokio smulkaus turto. Negaliu pasakyti, kokia bus viso to piniginė išraiška. Tačiau esamo turto tikrai nepakaks skoloms likviduoti, nes kontraktų su buvusiais žaidėjais sumos - didelės. Garantinio fondo išmokos jų taip pat „neuždengs“, - kalbėjo I. Malinauskas. Nei „Vėtros“ direktorius Gintaras Rimkus, nei buvęs klubo prezidentas Romas Stašauskas pakomentuoti situacijos DELFI nepanoro.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Septynženklės skolos ir kreditorių pretenzijos
Nors „Vėtros“ kreditorių sąrašas tebeformuojamas, o bendri klubo įsiskolinimai dar nėra suskaičiuoti, aišku, kad jie bus septynženkliai. Vien 14-os buvusių Vilniaus komandos žaidėjų ir trenerių grupės, kuri praėjusį rudenį kreipėsi į teismą, pretenzijos iš viso sudarė 1,3 mln. litų, įskaitant delspinigius ir palūkanas. Tiesa, pareiškimus dėl teismo įsakymų išdavimo parašę futbolininkai, tikėjęsi spartesnės teisinės procedūros, kol kas nieko nepešė. Dalis teismo įsakymų neįsiteisėjo laiku nesuradus, kam juos įteikti, o žaidėjai, kurie jau kreipėsi į antstolius dėl sprendimo vykdymo, bergždžiai laukia iš pastarųjų gerų naujienų. „Girdėjau, kad kyla problemų - nelabai to turto klubas beturi. Tačiau galbūt dar pavyks rasti šviesą tunelio gale“, - DELFI sakė buvęs „Vėtros“ saugas Tomas Ražanauskas, kovojantis dėl 27 tūkst. litų neišmokėto atlyginimo.
Turto likvidavimas ir LFF vaidmuo
„Vėtros“ bankrotą administruojantis I. Malinauskas nedrįso spėlioti, kiek lėšų pavyks surinkti pardavus klubui tebepriklausančią švieslentę ar dirbtinio apšvietimo sistemą to paties pavadinimo stadione. „Kyla klausimų dėl turto likvidumo. Pavyzdžiui, švieslentė - labai specifiškas daiktas. Ją galima padėti į garažą arba parduoti už litą. Žinoma, bandysime tartis su LFF, kad ją nupirktų“, - aiškino I. Malinauskas. „Jeigu bus išparduodami objektai, reikalingi stadiono veiklai, būsime pasiruošę juos įsigyti. O kainą lems derybos - jeigu mums pasirodys per brangu, nepirksime“, - sakė LFF prezidentas Liutauras Varanavičius. Beje, „Vėtros“ klubo atstovai dar bando teisiškai užginčyti stadiono pardavimo sutartį, pagal kurią LFF įsigijo futbolo areną iš „DnB Nord lizingo“. Klubas siekia įrodyti, kad stadiono statybas finansavusiai bendrovei nepriklausė dalis parduoto turto.
Pašalinimas iš Lietuvos futbolo turnyrų
Primename, jog kelerius metus finansinių sunkumų kamuotos „Vėtros“ agonija baigėsi praėjusią liepą, kuomet LFF dėl skolų pašalino sostinės komandą iš Lietuvos futbolo turnyrų. Panašiu metu keturiskart A lygos prizininku praeityje tapęs klubas liko ir be „Vėtros“ stadiono, kuris, nebeišgalint sumokėti mėnesinių įnašų pagal lizingo sutartį, perėjo „DnB Nord“ banko antrinės bendrovės žinion.
Bandymai išgelbėti klubą ir Rusijos investuotojų vaidmuo
Sausio 19 d. Vilniaus „Vėtros“ futbolo klubo bazėje Liepkalnyje įvyko komandos dalininkų Romo Stašausko ir Rusijos verslininko, vieno iš klubo savininkų, koncerno „OPI Group“ vadovo Antono Treušnikovo atstovų bei ekipos futbolininkų ir vyriausiojo trenerio Virginijaus Liubšio susitikimas dėl klubo ateities. Ties bankroto ir išnykimo riba esanti „Vėtra“ nuo šiol visiškai pereina rusų žinion, o R. Stašauskas lieka tik garbės prezidentu. Rusijos atstovai lietuvių futbolininkams ir treneriui pateikė skolų išmokėjimų grafikus ir tikisi pinigus grąžinti iki vasario 10 dienos. Žaidėjų kantrybė laukti savo uždirbtų pinigų, kurių jie negauna jau pusę metų, senka. Tačiau futbolininkai nutarė, dar palaukti, kol jų sąskaitas pasieks lėšos. Tuo tarpu, ar su „Vėtra“ sidabro medalius praėjusio sezono čempionate iškovojęs treneris V. Liubšys liks vadovauti vieninteliam sostinės futbolo klubui Lietuvos elitinėje A lygoje, paaiškės artimiausiu metu. Šiuo metu dar tęsiasi V. Liubšio derybos su investuotojais iš Rusijos.
Viltys ir nusivylimai
„Važiuoju į susitikimą su jais dėl tolesnio darbo, dėl tolesnių jų planų. Jei viskas tikrai bus taip, kaip kalbama, tai viskas bus gerai, poslinkius vertinu teigimai. Planuoja visas skolas uždaryti iki vasario 10 dienos. Kaip tie žygiai bus daromi, kol kas konkrečiai atsakyti negaliu. Pirmadienį (sausio 25 d.) ketiname tęsti pasirengimą su komanda“, - pridūrė strategas. „Man tinkamas variantas - garbės prezidentas, pagal naują struktūrą. Su nauju investuotoju nebuvo sudaryta nauja klubo administracija. Nenorėčiau kažko užkrauti ant savo pečių, - pasikeitimus įvertino R. Stašauskas. - Bus sprendžiami visi tie klausimai, kaip sutarta ir pažadėta. Visi tam čia rinkomės ir šnekėjome, kad viskas išeitų į gerą. Ne iš mano, o iš jų pusės komandai yra pažadėta, jog šią savaitę visi klausimai pajudės į priekį ir bus sprendžiami.“ R. Stašauskas teigia, jam bus malonu lankyti „Vėtros“ stadioną be įsipareigojimų.„Aš neišeinu. Iš tikrųjų buvimas garbės prezidentu yra tam tikra funkcija ir pareigos, be to man bus labai malonu ateiti į stadioną ir žiūrėti rungtynes. Svarbiausia, kad klubo finansavimas būtų užtikrintas. Atėjus naujiems žmonėms gal bus kažkokių naujovių, kurios gali būti naudingos klubui. Finansinių pasiūlymų išraiškos su maskviečiais nediskutavome. Kalbama apie komandą. Ar bus grąžinamos skolos, reikia klausti Valdybos nario Andrejaus Galyševo, kuris atstovauja naujo savininko A. Treušnikovo interesams. Skolos pagal planą žaidėjams bus pradedamos grąžinti nuo šios savaitės ir iki licencijavimo pradžios baigtos. Formuojant komandos naują biudžetą mano kapitalas nedalyvaus“, - informavo R. Stašauskas. Vienas labiausiai patyrusių „Vėtros“ futbolininkų Tomas Ražanauskas linkęs tikėti naujų savininkų pažadais. „Jie pasiryžę remti komandą, per artimiausius metus žadėjo atsiskaityti su visais vyrais ir sakė, kad komanda bus.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Epilogas
Tryliktus metus pildomame keturiskart Lietuvos futbolo pirmenybių prizininkės "Vėtros" metraštyje rašomas epilogas. Spėjama, kad skolų kelerius metus nenusipurtanti "Vėtra" bus pašalinta iš čempionato. "Žaidėjai - geri vyrai, jie tobulėjo, augo. Bet ateina riba, kuomet viskas baigiasi. "Galbūt šiemet nebetreniruosiu jokios komandos, galbūt pailsėsiu iki metų pabaigos. Klubo vadovas iš Rusijos A.Treušnikovas skirstytis pradedančiai komandai perdavė tik seniai visiems įgrisusius abstrakčius pažadus surasti pinigų. Kovą paskubomis surinkta finansine injekcija "Vėtros" agoniją kuriam laikui numaldęs A.Treušnikovas nuo to laiko Vilniaus klubui neskyrė nei lito. V.Liubšys neslėpė sunkiai suvokiantis, kam A.Treušnikovui reikėjo prieš sezoną merkti savo lėšas į komandą, jei vėliau ji buvo pamesta likimo valiai: "Tame elgesyje aš daug ko nesuprantu, daugelio ėjimų.
Kiti „Vėtros“ vardu pavadinti sporto klubai ir organizacijos Lietuvoje
Be minėtų beisbolo ir futbolo klubų, „Vėtros“ vardas Lietuvoje siejamas ir su kitomis sporto organizacijomis bei klubais. Tai rodo, kad šis vardas yra populiarus ir gerai žinomas sporto bendruomenėje.
Jonavos Rajono Sportinių-Pramoginių Šokių Klubas "Vėtra"
Jonavoje veikia sportinių-pramoginių šokių klubas "Vėtra", įkurtas 1991 metais. Klubas vykdo sporto organizacijos veiklą ir 2024 metais jo pardavimo pajamos siekė 3 277 Eur, o pelnas prieš mokesčius buvo 206 Eur.
SPORTO KLUBAS "VĖTRA" Vilniuje
Vilniuje taip pat yra įsikūręs SPORTO KLUBAS "VĖTRA", įkurtas 2000 metais. Klubas teikia sporto paslaugas ir 2024 metais jo pardavimo pajamos siekė 90 433 Eur, o pelnas prieš mokesčius buvo 88 838 Eur.
Bėgimo mėgėjų ir sveikos gyvensenos klubas „Vėtra“ Pasvalyje
Pasvalyje veikia bėgimo mėgėjų ir sveikos gyvensenos klubas „Vėtra“, kuris skatina sveiką gyvenimo būdą ir sportą vietos bendruomenėje.
Kiti sporto klubai ir organizacijos Lietuvoje
Lietuvoje yra daugybė kitų sporto klubų ir organizacijų, kurie prisideda prie sporto populiarinimo ir jaunų talentų ugdymo.
Sporto klubų tinklai
Šiuolaikiškos sporto erdvės pritaikytos patogiam sportui:
- Gym+
- LEMON GYM
- FORUM sporto klubas
- CF Nexus Klaipėda
Pasvalio sporto klubai ir organizacijos
Pasvalys taip pat gali pasigirti aktyvia sporto bendruomene ir įvairiomis sporto organizacijomis:
- Futbolo klubas (keitęs pavadinimus: „Pasvalys“, „Melioratorius“, „Lizėja“, „Pasvalys-Kagrė“ ir kt.)
- Vyrų krepšinio klubas „Pieno žvaigždės“
- Vyrų rankinio klubas „Pieno žvaigždės“
- VšĮ „Pasvalio futbolo centras“
- Bokso klubas „Boksininkas“
- RSK „Rankininkas“
- Rankinio sporto klubas „Svalia“
- Dviračių sporto klubas „Svalia“
- Lengvosios atletikos sporto klubai „Lėvuo“ ir „Svalė“
- Plaukimo klubas „Ryklys“
- Dziudo klubas „Giri“
- Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ Pasvalio rajono taryba ir kt.