Kaip Lietuvos dalyvavimas olimpiniame sąjūdyje pakeitė Olimpinę chartiją

Olimpinė chartija reiškia TOK priimtų pagrindinių olimpizmo principų, taisyklių ir jų oficialių išaiškinimų vientisą kodeksą. Ši chartija yra esminis dokumentas, reglamentuojantis olimpinio sąjūdžio veiklą visame pasaulyje.

Lietuvos kelias į olimpinį sąjūdį

Lietuva tarptautiniame olimpiniame sąjūdyje dalyvauja nuo 1924 m. Lietuvą šiame sąjūdyje atstovauja Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), kuris yra savarankiška sporto organizacija, atkurta 1988 m. gruodžio 11 d. LTOK yra oficialiai pripažintas TOK, o tai patvirtina jo teisę atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse ir kituose TOK renginiuose. 1991 m. lapkričio 11 d. LTOK pripažįsta visus olimpiečius, startavusius olimpinėse žaidynėse nuo 1924 m. gegužės 25 d., įvertindamas jų indėlį į Lietuvos sporto istoriją.

LTOK simbolika ir atributika

LTOK turi savo vėliavą ir ženklus, kuriuos tvirtina TOK pagal Olimpinės chartijos nuostatas. Dėl kitos LTOK simbolikos sprendžia LTOK Vykdomasis komitetas (VK). Ši simbolika yra svarbi identiteto dalis, reprezentuojanti Lietuvą tarptautinėje arenoje.

LTOK veiklos sritys ir funkcijos

LTOK veikla apima įvairias sritis, susijusias su olimpiniu sąjūdžiu ir sporto plėtra Lietuvoje.

Kova su dopingu

Viena iš svarbiausių LTOK veiklos sričių yra kova su dopingu. LTOK privalo kovoti su TOK, TSF, WADA uždraustų preparatų ir metodų naudojimu. LTOK priima ir įgyvendinti Pasaulio antidopingo kodeksą, užtikrinant, kad LTOK antidopingo politika ir taisyklės, narystė ir (ar) finansavimo reikalavimai bei rezultatų valdymo procedūros atitiktų Pasaulio antidopingo kodeksą, ir juose būtų numatyti visi NOK vaidmenys ir pareigos, išvardyti Pasaulio antidopingo kodekse.

Taip pat skaitykite: Žirmūnų baseino rekonstrukcija

Bendradarbiavimas ir sporto plėtra

LTOK darniai bendradarbiauti ir palaikyti ryšius su atitinkamomis viešojo ir privataus sektoriaus organizacijomis, veiksmingai prisidėti prie visų sporto plėtros programų kūrimo, siekiant kuo didesnio sporto indėlio į švietimą, sveikatos apsaugą, ekonomiką ir socialinę plėtotę.

Atstovavimas Lietuvai

LTOK turi išimtinę teisę atstovauti Lietuvos Respublikai olimpinėse žaidynėse, taip pat TOK globojamose regionų, žemynų arba pasaulio kompleksinėse sporto varžybose, sudaryti, organizuoti ir vadovauti atitinkamoms delegacijoms tokiuose renginiuose ir varžybose. LTOK priima sprendimą dėl atitinkamų nacionalinių federacijų siūlomų sportininkų paraiškų registravimo. Tokia atranka yra grindžiama ne tik sportininko pasiekimais sporto srityje, bet ir jo gebėjimu būti pavyzdžiu šalies sportuojančiam jaunimui.

Rūpinimasis delegacijos nariais

LTOK rūpinasi savo delegacijos narių ekipuote, kelione ir apgyvendinimu, sudaro delegacijos narių draudimo nuo nelaimingų atsitikimų (mirtis, liga, invalidumas, gydymo ir vaistų išlaidos) ir civilinės atsakomybės tretiesiems asmenims sutartis.

LTOK teisės

LTOK turi teisę:

nekliudomai raštu, žodžiu ar kitais būdais skleisti informaciją apie savo veiklą, propaguoti įstatuose numatytus tikslus ir uždavinius;
organizuoti susirinkimus, konferencijas, seminarus, kursus, sporto ir kitus olimpinio sąjūdžio renginius;
samdyti asmenis įstatuose numatytai veiklai vykdyti;
pirkti ar kitaip įsigyti savo veiklai reikalingą turtą, jį naudoti, valdyti ir juo disponuoti;
gauti lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų įstatuose numatytai veiklai vykdyti;
gauti lėšų ar kitokio turto iš Lietuvos Respublikos bei tarptautinių organizacijų, fondų, taip pat kitų juridinių bei fizinių asmenų, šių įstatų bei įstatymų numatyta tvarka;
steigti juridinius asmenis;
atidaryti filialus ir kitus padalinius. LTOK filialai ir padaliniai atidaromi ir jų nuostatai tvirtinami LTOK Vykdomojo komiteto nutarimu.

LTOK veiklos rūšys

LTOK veiklos rūšys yra įvairios ir apima:

Taip pat skaitykite: Bilietai į krepšinio atranką

įrašytų laikmenų tiražavimą;
mažmeninę prekybą, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą;
kultūros ir poilsio prekių mažmeninę prekybą specializuotose parduotuvėse;
knygų mažmeninę prekybą specializuotose parduotuvėse;
laikraščių ir raštinės reikmenų mažmeninę prekybą specializuotose parduotuvėse;
muzikos ir vaizdo įrašų mažmeninę prekybą specializuotose parduotuvėse;
sporto įrangos mažmeninę prekybą specializuotose parduotuvėse;
drabužių mažmeninę prekybą specializuotose parduotuvėse;
avalyės ir odos gaminių mažmeninę prekybą specializuotose parduotuvėse;
laikrodžių, papuošalų ir juvelyrinių dirbinių mažmeninę prekybą specializuotose parduotuvėse;
kitą naujų prekių mažmeninę prekybą specializuotose parduotuvėse;
suvenyrų, meno dirbinių ir religinių reikmenų specializuotą mažmeninę prekybą;
leidybinę veiklą;
knygų, periodinių leidinių leidybą ir kitą leidybinę veiklą;
knygų leidybą;
žinynų, katalogų ir adresų sąrašų leidybą;
laikraščių leidybą;
žurnalų ir periodinių leidinių leidybą;
kitą leidybą;
kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų rengėjų veiklą;
kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų gamybą;
kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų platinimą;
kino filmų rodymą;
garso įrašymą ir muzikos įrašų leidybą;
programų rengimą ir transliavimą;
televizijos programų rengimą ir transliavimą;
naujienų agentūrų veiklą;
kitą, niekur kitur nepriskirtą, informacinių paslaugų veiklą;
kontroliuojančiųjų bendrovių veiklą;
fondų valdymo veiklą;
nuosavo nekilnojamojo turto pirkimą ir pardavimą;
nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuomą ir eksploatavimą;
socialinių ir humanitarinių mokslų mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą;
reklamą ir rinkos tyrimą;
fotografavimo veiklą;
poilsio ir sporto reikmenų nuomą ir išperkamąją nuomą;
ekskursijų organizatorių veiklą;
administracinę veiklą, įstaigų ir kitų verslo įmonių aptarnavimo veiklą;
posėdžių ir verslo renginių organizavimą;
švietimą;
sportinį ir rekreacinį švietimą;
kultūrinį švietimą;
kitą, niekur kitur nepriskirtą, švietimą;
švietimui būdingų paslaugų veiklą;
kūrybinę, meninę ir pramogų organizavimo veiklą;
meninę kūrybą;
bibliotekų, archyvų, muziejų ir kitą kultūrinę veiklą;
bibliotekų ir archyvų veiklą;
muziejų veiklą;
istorinių vietų ir pastatų bei panašių turistų lankomų vietų eksploatavimą;
sportinę veiklą, pramogų ir poilsio organizavimo veiklą;
sportinę veiklą;
sporto įrenginių eksploatavimą;
kūno rengybos centrų veiklą;
kitą sportinę veiklą;
pramogų ir poilsio organizavimo veiklą.

LTOK narystė: teisės, pareigos ir tvarka

LTOK nariais gali būti ne daugiau kaip 67 (šešiasdešimt septyni) juridiniai arba fiziniai asmenys:

TOK narys(-iai) Lietuvos Respublikoje, jeigu tokių yra, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Šie nariai turi balsavimo teisę LTOK GA;
tinkamai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruotų ir veikiančių LOSF, esančių TSF narėmis, kurias atstovauja po 1 (vieną) LOSF tinkamai deleguotą fizinį asmenį arba asmenų grupę, jeigu steigimo dokumentuose numatyta kiekybinio atstovavimo taisyklė. LOSF arba jų atstovai turi sudaryti balsavimo teisę turinčią daugumą LTOK GA ir VK;
asmenys atstovaujantys LOSF privalo pateikti įrodymus, kad jie yra tinkamai išrinkti / paskirti atstovauti LOSF LTOK GA.
tinkamai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruotų ir veikiančių LSF, esančios TSF narėmis, kurias atstovauja po 1 (vieną) LSF tinkamai deleguotą fizinį asmenį arba asmenų grupę, jeigu steigimo dokumentuose numatyta kiekybinio atstovavimo taisyklė;Asmenys tinkamai atstovaujantys LSF privalo pateikti įrodymus, kad jie yra tinkamai išrinkti / paskirti atstovauti LSF LTOK GA.
1988 m. gruodžio 11 d. LTOK atkuriamosios darbo grupės nariai;
ne daugiau kaip 3 (trys) Lietuvos Respublikos pilietybę turintys olimpiečių atstovai. Šie renkami atstovai privalo būti dalyvavę bent vienose iš trijų paskutinių olimpinių žaidynių;
Juridinis ar fizinis asmuo privalo pateikti paraišką dėl narystės LTOK raštu LTOK VK svarstyti. Jeigu pareiškėjas įvykdo šiuose Įstatuose nustatytas sąlygas ir reikalavimus, paraiška teikiama kitai Generalinei asamblėjai, kad ši priimtų sprendimą. Paraiškos byla privalo būti parengta pagal LTOK reikalavimus, nustatytus pagal šiuos Įstatus, ir apimti visą reikalingą patvirtinančią dokumentaciją.

Kiekvienas LTOK narys turi teisę:

siūlyti nustatyta tvarka kandidatus į LTOK organus;
rinkti ir būti išrinktu į LTOK organus;
teikti pasiūlymus dėl LTOK įstatų ir veiklos;
susipažinti su LTOK dokumentais ir gauti visą informaciją apie LTOK veiklą;
naudotis LTOK teikiamomis paslaugomis;
dalyvauti ir balsuoti LTOK GA;
bet kada išstoti iš LTOK.

LTOK nario pareigos:

laikytis Olimpinės chartijos, LTOK įstatų ir nutarimų;
dalyvauti LTOK GA sesijose;
dalyvauti LTOK komisijų, į kurias jis įeina, darbe;
padėti Lietuvoje Respublikoje plėsti olimpinį sąjūdį;
Kiekvienas LTOK narys gali bet kuriuo metu nutraukti savo narystę LTOK, tai yra išstoti iš LTOK, padavęs LTOK prezidentui raštišką išstojimo pareiškimą. Kiekvienas LTOK narys (fizinis asmuo) privalo atsistatydinti kalendorinių metų, kuriais jam sukanka 70 (septyniasdešimt) metų, pabaigoje. LTOK narys laikomas atsistatydinusiu ir tokiu būdu be jokio pareiškimo netenka narystės, jeigu keičia pilietybę ir / arba narys 2 (dvejus) metus nedalyvauja LTOK GA sesijose be pateisinamų priežasčių. Nutarimai dėl LTOK nario arba LTOK garbės nario pašalinimo priimami LTOK VK siūlymu, 2/3 (dviem trečdaliais) LTOK GA sesijoje dalyvaujančių narių balsų dauguma.

LTOK Garbės nariai yra:

LTOK Garbės prezidentas;Atsižvelgiant į ilgametę veiklą ir nuopelnus olimpiniam sąjūdžiui, baigęs kadenciją LTOK Prezidentas LTOK GA nutarimu gali būti išrinktas LTOK Garbės prezidentu. Jo statusas nesikeičia, išskyrus balsavimo teisę LTOK GA sesijose ir LTOK VK posėdžiuose, kurios netenka. LTOK Garbės prezidentas ir toliau gali veikti LTOK naudai, jis kviečiamas į LTOK GA sesijas, LTOK VK posėdžius ir kitus renginius, gali dirbti LTOK komisijose ir darbo grupėse.
LTOK Garbės generalinis sekretorius;Atsižvelgiant į ilgametę veiklą ir nuopelnus olimpiniam sąjūdžiui, baigęs kadenciją LTOK Generalinis sekretorius LTOK GA nutarimu gali būti išrinktas LTOK Garbės generaliniu sekretoriumi. Jo statusas nesikeičia, išskyrus balsavimo teisę LTOK GA sesijose ir LTOK VK posėdžiuose, kurios netenka. LTOK Garbės generalinis sekretorius ir toliau gali veikti LTOK naudai, jis kviečiamas į LTOK GA sesijas, LTOK VK posėdžius ir kitus renginius, gali dirbti LTOK komisijose ir darbo grupėse.
LTOK Garbės narys;Eiliniai Garbės nariai ir toliau turi veikti LTOK naudai. Jų statusas nesikeičia, išskyrus balsavimo teisę LTOK GA sesijose, kurios jie netenka. Eiliniai LTOK Garbės nariai kviečiami į LTOK GA sesijas, kur kiekvienam paliekama vieta. Kiekvienam LTOK nariui, kuris ne anksčiau kaip po 10 (dešimties) veiklos metų atsistatydina dėl amžiaus, sveikatos būklės arba kitų priežasčių, kurių svarbą turi pripažinti LTOK VK, gali būti suteiktas LTOK Garbės nario vardas.

Generalinis sekretorius yra atsakingas už narių registro sudarymą ir reguliarų jo atnaujinimą. Į minėtą registrą turi būti įtraukta ši informacija: nario vardas, pavardė ir adresas; narystės pradžios data (ir Generalinės asamblėjos, kurios metu buvo suteikta narystė, sprendimo / protokolo kopija); narystės kategorija; narystės statusas.

Taip pat skaitykite: Rusijos olimpinė apranga: apžvalga

LTOK organai ir jų funkcijos

LTOK organai:

LTOK GA;
LTOK VK;
LTOK Prezidentas;
LTOK Revizijos komisija;
LTOK GA yra aukščiausiasis LTOK organas, turintis visas visuotinio narių susirinkimo teises. LTOK GA sesijose balsavimo teisę turi tik LTOK nariai. Yra šaukiamos eilinės, neeilinės, rinkiminės ir kitos specialios LTOK GA sesijos:
eilinė LTOK GA sesija šaukiama LTOK VK nutarimu ne rečiau kaip 1 (vieną) kartą per metus. Šioje LTOK GA sesijoje išklausoma ir tvirtinama LTOK ataskaita ir audituota finansinė atskaitomybė, išklausoma ir tvirtinama LTOK Revizijos komisijos ataskaita, tvirtinama LTOK veiklos programa ir biudžetas, sprendžiami kiti klausimai;
LTOK GA gali būti sušaukta į neeilinę sesiją, jeigu to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 (vienas trečdalis)LTOK narių, LTOK VK arba LTOK Revizijos komisija;
rinkiminė LTOK GA sesija vyksta kas 4 (ketverius) metus, arba įvykus aplinkybėms, nurodytoms Įstatų 41 punkte. Tai yra specialiai rinkimams sušaukta LTOK GA sesija. Šiai LTOK GA sesijai pirmininkauja LTOK Prezidentas arba įgaliotas LTOK VK narys, jei LTOK Prezidentas negali dalyvauti LTOK GA sesijoje. LTOK GA rinkiminės sesijos metu renkami: LTOK Prezidentas, LTOK Viceprezidentai, LTOK Generalinis sekretorius, Iždininkas, ir kiti LTOK VK nariai, LTOK Revizijos komisijos nariai;
LTOK GA sesija svarsto ir sprendžia tik į darbotvarkę įtrauktus klausimus.

LTOK GA kompetencija:

keičia ir papildo LTOK Įstatus;
nustato LTOK tikslus ir pagrindinius uždavinius, atsižvelgdama į Olimpinės chartijos taisykles ir nuostatas;
tvirtina LTOK VK metinę veiklos ataskaitą, LTOK Revizijos komisijos metinę ataskaitą;
tvirtina LTOK metinį biudžetą (įskaitant LTOK metinę audituotą finansinę atskaitomybę) bei jo įvykdymo apyskaitą;
tvirtina LTOK veiklos programą bei LTOK veiklos ilgalaikius projektus;
priima nutarimus dėl LTOK pertvarkymo, likvidavimo ar reorganizavimo, tvirtina reorganizavimo projektą, skiria ekspertus reorganizavimo projektui įvertinti bei įpareigoja LTOK VK skirti lėšų jų darbo apmokėjimui;
iš LTOK narių renka ir atšaukia LTOK Prezidentą, 3 (tris) LTOK Viceprezidentus, LTOK Generalinį sekretorių, LTOK VK narius, LTOK Revizijos komisiją, Iždininką;
nustato LTOK narių stojamųjų įnašų dydžius, nario mokesčių dydžius ir nario mokesčio mokėjimo tvarką, taip pat nustato šių dydžių apskaičiavimo tvarką;
tvirtina LTOK Revizijos komisijos nuostatus;
LTOK GA šaukimo tvarka:
likus ne mažiau kaip 40 (keturiasdešimt) dienų iki nustatytos preliminarios LTOK GA datos, LTOK VK patvirtina LTOK GA darbotvarkę ir datą;
likus ne mažiau kaip 30 (trisdešimt) dienų iki patvirtintos LTOK GA datos, LTOK VK informuoja narius apie LTOK GA datą, laiką ir vietą bei elektroninių ryšių priemonėmis pateikia nariams LTOK GA darbotvarkę ir svarstytinų sprendimų projektus susipažinimui;
LTOK nariai turi teisę pateikti pastabas dėl numatomos LTOK GA darbotvarkės ar sprendimų projektų raštu LTOK Generaliniam sekretoriui ne vėliau kaip likus 15 (penkiolikai) dienų iki LTOK GA;
LTOK GA sesijai pirmininkauja LTOK Prezidentas.

Sprendimų priėmimo tvarka:

LTOK GA sprendimus priima paprasta balsų dauguma, t.y. sprendimas laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau balsavimo metu dalyvaujančių narių balsų „už“ negu „prieš“ (asmenys, balsuodami susilaikę, neskaičiuojami, tai yra jie laikomi balsavimo metu nedalyvavusiais asmenimis); LTOK GA sprendimus gali priimti kai LTOK GA dalyvauja ne mažiau kaip ½ (viena antroji) LTOK narių;
LTOK GA sprendimus dėl konkrečios LTOK VK narių, LTOK Prezidento, LTOK Revizijos komisijos rinkimo tvarkos priima, kai už juos balsuoja daugiau nei ½ (viena antroji) LTOK GA dalyvaujančių narių;
LTOK Įstatų pakeitimai ir sprendimai dėl LTOK pertvarkymo, reorganizavimo ar likvidavimo gali būti priimti tik specialiai šiuo tikslu sušauktoje LTOK GA, kurioje turi dalyvauti ne mažiau kaip 2/3 (du trečdaliai) LTOK narių.

Generalinis sekretorius (arba, jam nesant, sesijai pirmininkaujančio asmens paskirtas LTOK VK arba GA narys) yra atsakingas už LTOK GA sesijų protokolavimą. Protokolas pateikiamas visiems nariams per 30 (trisdešimt) dienų nuo sesijos.

LTOK VK sudaro 13 (trylika) narių ir TOK narys(-iai), jeigu tokių yra:

LTOK Prezidentas (ex officio);

Kovos su dopingu reglamentavimas Lietuvoje

Tarptautiniai įsipareigojimai

Lietuva, būdama tarptautinės bendruomenės narė, yra prisiėmusi įsipareigojimus kovoti su dopingu sporte. Tai apima dalyvavimą tarptautinėse antidopingo programose ir konvencijose.

UNESCO konvencija

Svarbus žingsnis kovoje su dopingu buvo UNESCO Tarptautinės konvencijos prieš dopingo vartojimą sporte priėmimas 2005 m. Lietuva, kaip ir daugelis kitų pasaulio valstybių, ratifikavo šią konvenciją, įsipareigodama įgyvendinti jos nuostatas nacionaliniu lygiu. Konvencija padeda formalizuoti pasaulines antidopingo taisykles, politiką ir gaires, tokiu būdu užtikrindama sąžiningas ir lygiateises sporto varžybas.

Pasaulinis antidopingo kodeksas

Konvencija taip pat siekia užtikrinti Antidopingo kodekso efektyvumą tarptautiniu mastu, sukurdama prievolę šalims veikti remiantis kodekso principais. Svarbus konvencijos straipsnis nurodo, kad Kodeksas ir jo priedėliai yra pridedami informacijos tikslais ir nėra sudedamoji konvencijos dalis, tačiau konvencijos tekste ne kartą minima, kad šalys turi laikytis kodekso nuostatų, formuojant antidopingo politiką ir administracinę praktiką.

Nacionalinė antidopingo sistema

Lietuvoje yra sukurta nacionalinė antidopingo sistema, kuri apima įvairias institucijas ir priemones, skirtas kovai su dopingu sporte.

Antidopingo komisija

1992 metais Vyriausybės potvarkiu buvo įkurta Lietuvos Respublikos Antidopingo komisija, kuriai buvo suteikti platūs įgaliojimai organizuoti dopingo kontrolę ir priimti sprendimus visais antidopingo klausimais.

Kūno kultūros ir sporto įstatymas

1995 m. priimtas LR Kūno kultūros ir sporto įstatymas pirmą kartą teisiškai reglamentavo dopingo kontrolę. Įstatyme pabrėžiamas draudimas kūno kultūros ir sporto valdymo institucijoms bei sporto organizacijoms propaguoti sveikatai žalingas metodikas ir uždraustus preparatus. Įstatyme formuluojamas draudimas sportininkams vartoti dopingą, draudimas gydytojams, treneriams ir kitiems asmenims skirti, skatinti ar versti vartoti dopingą ar naudoti jo metodus.

Nacionalinė antidopingo agentūra

Pasaulinės antidopingo programos vykdymui 2005 m. buvo įkurta viešoji įstaiga - Nacionalinė antidopingo agentūra, siekianti apginti sportininkų teisę dalyvauti sporte be dopingo ir tokiu būdu visoje Lietuvoje kovoti už sportininkų sveikatą, teisingumą ir lygybę.

Sporto arbitražo teismas

Kalbant apie dopingo kontrolės teisinį reglamentavimą, būtina paminėti Tarptautinį sporto arbitražo teismą (SAT). Jei sportininkas nesutinka su sporto organizacijos sprendimu, jis gali pateikti apeliacinį skundą dėl to sprendimo teisėtumo Tarptautiniam sporto arbitražo teismui.

Lietuvos triatlono federacijos įstatai

Lietuvos triatlono federacija (toliau - Federacija) yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, veikiantis narystės pagrindu Lietuvos Respublikos teritorijoje, vienijantis Lietuvos Respublikoje įregistruotus triatlono sporto klubus, teritorines triatlono federacijas bei kitas sporto, sportinio ugdymo organizacijas, siekiantis koordinuoti Federacijos narių veiklą, atstovauti Federacijos narių interesams, juos ginti ir tenkinti kitus viešuosius interesus.

Federacija pripažįsta Olimpinę chartiją ir yra World triathlon ir Europe triathlon narė. Federacija pripažįsta WADA antidopingo kodeksą.

Federacijos veiklos tikslai

Federacijos veiklos tikslai:

veikti kaip triatlono ir giminingų sporto šakų valdymo ir koordinavimo Lietuvos Respublikoje institucija;
vienyti Triatlono sporto organizacijas, sportininkus, Triatlono sportui nusipelniusius asmenis;
koordinuoti Federacijos narių veiklą, atstovauti ir ginti Federacijos narių interesus Lietuvos Respublikoje ir užsienyje, sudaryti palankias veiklos sąlygas Federacijos nariams plėtojant tarpusavio ir tarptautinius ryšius su Triatloną propaguojančiomis organizacijomis;
rengti ir vykdyti Federacijos strateginį veiklos planą, rengti vystomų sporto šakų plėtojimo programas, jas įgyvendinti ir taip prisidėti prie Lietuvos Respublikos valstybinės sporto plėtros strategijos vykdymo;
atlikti vienintelio World triathlon ir Europe triathlon nario Lietuvos Respublikoje pareigas ir naudotis jai suteiktomis teisėmis Triatlono sporto plėtros tikslams siekti;

Federacijos narių teisės ir pareigos

Federacijos nariai turi teisę:

dalyvauti ir balsuoti Federacijos Konferencijoje;
naudotis Federacijos teikiamomis paslaugomis;
susipažinti su Federacijos dokumentais ir gauti visą, su Federacijos veikla susijusią informaciją, kuri nėra laikoma konfidencialia;
teikti pasiūlymus Federacijos veiklos tobulinimui, Įstatų pakeitimui;
per savo atstovus būti išrinktiems į Federacijos valdymo organus;
dalyvauti Federacijos veikloje ir organizuojamuose renginiuose;
susipažinti su visų Federacijos narių sąrašu;
išstoti iš Federacijos, raštu apie tai pranešus Vykdomajam komitetui.
ginčyti teisme ar arbitraže Federacijos Konferencijos ir (ar) Vykdomojo komiteto sprendimus;
teisme ar arbitraže ginti savo teisėtus interesus;
gauti Federacijos paramą;

Federacijos nariai privalo:

laikytis šių Įstatų;
aktyviai dalyvauti Federacijos veikloje;
propaguoti Federacijos tikslus ir uždavinius;
mokėti stojamuosius ir metinius įnašus bei kitus mokesčius;
vykdyti Federacijos Konferencijos, Vykdomojo komiteto sprendimus ir nutarimus;
laikytis World triathlon ir Europe triathlon įstatų, statutų, reglamentų ir taisyklių bei vykdyti World triathlon, Europe triathlon, jos drausminių organų, WADA, Sporto arbitražo teismo (CAS) sprendimus;
pranešti raštu apie buveinės adreso ir kitų rekvizitų pasikeitimą.
būti lojaliu Federacijai, susilaikyti nuo veiksmų, kuriais gali būti padaryta žala Federacijai, World triathlon, Europe triathlon, Triatlono sporto prestižui ir (ar) jų reputacijai, savo nuomonės nereikšti Federacijos vardu, išskyrus atvejus, kai tam yra duodamas atskiras Vykdomojo komiteto sutikimas; neužsiimti veikla, galinčia pakenkti Federacijai, jos reputacijai ir Federacijos koordinuojamų sporto šakų prestižui;
laikytis profesinės ir sporto etikos normų, sąžiningumo principo;
informuoti Federaciją apie Įstatų pasikeitimus ir pateikti jų kopiją;

tags: #olimpine #chartija #tekstas