Šiame straipsnyje apžvelgiama sporto muziejaus istorija, Lauryno Palevičiaus indėlis į Lietuvos rankinį, skautų judėjimo ištakos Vilniuje ir Merkinės kryžių kalnelio memorialo reikšmė.
Lauryno Palevičiaus karjera ir indėlis į Lietuvos rankinį
Laurynas Palevičius yra žinomas Lietuvos rankininkas, pasiekęs reikšmingų laimėjimų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu. 2020 m. Lietuvos rankinio komandos stojo į kovas aikštelėse. Vilniaus „Šviesos“ klubas laimėjo kovą dėl aukso seriją 3:0 ir pirmą kartą iškovojo čempionų titulą. Čempionais tapo du varėniškiai - Laurynas Palevičius ir Taurintas Markiavičius.
Karjeros etapai ir pasiekimai
L. Palevičius yra iškovojęs visus įmanomus komandinius titulus Lietuvos aukščiausiu lygiu. 2018-2019 m. sezone jis gynė legendinio klubo Atėnų „AEK“ garbę ir tik finale pralaimėjo „Olympiacos“ komandai. Šiuo metu Lietuvos rankinio lygoje (LRL) jis yra vienas iš rezultatyviausių žaidėjų čempionate.
Žaidimas Lietuvos rinktinėje
L. Palevičius Lietuvos rinktinėje praleido 4 metus ir žaidžia atranką dėl patekimo į kitų metų Pasaulio čempionatą. Patekimas į planetos pirmenybes su šalies rinktine būtų didžiausios svajonės išsipildymas profesionaliam sportininkui.
Interviu apie karjerą ir ateities planus
Karantino metu L. Palevičius teigė, kad nuotaikos yra karantininės, gaila, jog taip viskas įvyko, kuomet iki sezono pabaigos liko tik pati įdomiausia dalis. Ar sezonas bus pratęstas, viskas priklausys nuo viruso plitimo. Jis mano, kad sveikata yra svarbiausia, sportas gali šiek tiek palaukti. Jis užsiminė, kad apetitas kyla bevalgant, kol leidžia sveikata ir yra noro, titulų kiekį norisi padidinti. Apie ateitį daug negalvoja, patys matom kaip viskas gali greitai pasikeisti.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Skautų judėjimo istorija Vilniuje
Skautų judėjimas Lietuvoje prasidėjo Vilniuje 1918 m. lapkričio 1 d., kai įvyko pirmoji Vilniaus lietuvių skautų bei skaučių draugovės sueiga Vilniaus Vytauto gimnazijoje. Ši diena laikoma Lietuvos skautų organizacijos įkūrimo diena.
Pradžia ir simbolika
Skautų judėjimo pradžioje skautinė uniforma dar nebuvo nustatyta, dauguma skautų nešiojo tautines juostas, o vadovai - švilpuką su šilkine virvele, kurios galai buvo įleisti į viršutines kišenes. Švilpukas buvo naudojamas sutartinėms komandoms. Visi skautai ir skautės nešiojo sidabrinį Vytį apskritame dugnelyje, kurio spalva galėjo būti įvairi: skauto(-ės) - geltona, paskautininkio - raudona, skautininko - žalia. Prie kairiojo peties nešiojo prisegtus kaspinėlius, kurie žymėjo patyrimo laipsnį.
Veikla okupacijos metais
Vytauto Didžiojo gimnazija, davusi pradžią skautų judėjimui, vėliau neleido mokiniams kurti skautų draugovę, bijodama, kad lenkai neturėtų priežasties vienintelei lietuviškai gimnazijai uždaryti. 1926 m. vasario 16 d. susirinkęs pranciškonų rūmuose būrelis moksleivių, su lyderiu P. Žižmaru, nutarė kurti Gedimino Vilkų skiltį. Reikėjo gauti iš okupantų leidimą veikti, bet lenkai jo nedavė. Gedimino Vilkai rinkdavosi privačiuose butuose, Gedimino kalne, Panerių kalnuose ir kitur. Buvo pusbalsiu giedamas Tautos Himnas.
Atgimimas ir dabartis
Skautų organizacijos atgimimas yra susijęs su lietuvių tautos atgimimu ir Sąjūdžiu. Dauguma jaunuolių į skautiją atėjo iš Sąjūdžio žaliaraiščių. Nuo pat atkuriamojo štabo įkūrimo Vilniuje pradėta registruoti visus norinčius tapti skautais. Ilgai lauktas atkuriamasis Lietuvos skautų suvažiavimas įvyko Vilniuje 1989 metų balandžio 29-30 d. Vilniaus mieste aktyviai veikia daugiau nei dvidešimt vienetų.
Merkinės kryžių kalnelio memorialo istorija
Merkinės kryžių kalnelis yra memorialas, skirtas pokario aukoms atminti. Pirmasis kryžius „Žuvusiems už laisvę ir Nepriklausomą Lietuvą“, kunigo Roko Algimanto Puzono iniciatyva buvo pastatytas 1989 m.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Įkūrimas ir reikšmė
Pasak mokytojo Juozo Kaupinio, po karo slapta į žvyrduobes buvo sumesti žuvę ar stribynėje nukankinti partizanai. Sovietmečiu, statant stadioną, tie kaulai stumdyti, perstumdyti, užpilti žemėmis, kad nei pėdsakų, nei atminties neliktų. Čia stovintys kryžiai skirti motinoms, tėvams, broliams, seserims, ištisoms šeimoms, vokiečiams, ukrainiečiui, kovojusiems Lietuvos partizanų gretose.
Koplyčios statyba
1990 m. viduryje stadiono buvo pastatytas Vytauto Šibailos darbo kryžius, kaip kertinis akmuo koplyčiai, kurios statyba mokytojo J. Kaupinio rūpesčiu prasidėjo 1993 m. Pagrindinio Merkinės kryžių kalnelio akcento - koplyčios statyba pradėta 1993 08 26, o 1994 10 9 - ją iškilmingai pašventino kunigai - Alfonsas Svarinskas, Rokas Algimantas Puzonas ir Robertas Grigas.
Partizanų pavardžių įamžinimas
V. Kaziulionio iniciatyva 1998 m. koplyčios papėdėje ant granito plokščių buvo iškalta apie 400 partizanų pavardžių, kurias išrinko istorikas, Seimo narys Algis Kašėta naudodamasis partizanų, KGB archyvais ir pas J. Kaupinį esančiais duomenimis.
Tradicijos ir ateitis
Partizanų, jų rėmėjų ir tremtinių pagerbimas Merkinėje vyksta nuo 1989 m. Per tuos metus Kryžių kalnelis išaugo į didžiausią memorialą Lietuvoje, skirtą pokario aukoms atminti.
Šalčininkų rajono istorija ir kultūra
Šalčininkų rajonas garsėja savo gražiomis bažnyčiomis ir dvarais, nuostabiu kraštovaizdžiu, meną puoselėjančiais žmonėmis ir unikaliosios Paulavos respublikos rūmų liekanomis.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Vagnerių giminės dvaro rūmai
Pirmasis aplankytas objektas - Vagnerių giminės dvaro rūmai, kuriuose dabar veikia Stanislavo Moniuškos menų mokykla. Ilgametis šios mokyklos direktorius Vladislavas Bogdanovičius papasakojo, kad šioje mokykloje veikia Fortepijono, Akordeono, Styginių instrumentų, Pučiamųjų instrumentų, Dailės, Choreografijos skyriai.
Tabariškės ir tautodailininkė Ana Krepštul
Vėliau buvo Tabariškės, kuriose gimė Vilniaus vyskupas Motiejus Taboras (1491-1507). Čia apžiūrėta medinė, 1770 metais statyta bažnyčia, 18 a. varpinė ir, žinoma, tautodailininkės Anos Krepštul muziejus.
Paulavos respublika Turgeliuose
Turgeliuose, kurių kapinėse palaidotas Vilniaus universiteto rektorius Simonas Malevskis (1759-1832), aplankyta ir didelė, prieš daugiau kaip 100 metų pastatyta mūrinė bažnyčia. Turgelių Povilo Ksavero Bžostovkio vidurinės mokyklos direktorė Lucija Jurgelevič pakvietė į mokykloje įsikūrusį muziejų, kuriame yra daugiau kaip 3 tūkst. eksponatų, liudijančių apie šiose apylinkėse prieš beveik 250 metų P.K. Bžostovskio įkurtą Paulavos respubliką.
Jašiūnų dvaras ir mokslininkų kapinaitės
Vos 25 km nuo Vilniaus nutolusiuose Jašiūnuose aplankytos trys šiame miestelyje veikiančios lietuvių, lenkų ir rusų vidurinės mokyklos. Jašiūnų "Aušros" vidurinėje mokykloje sutikome mokytoją Vidą Domarkienę, čia jau 9 metus atvažiuojančią dėstyti istorijos iš…Dubingių. Jašiūnų Mykolo Balinskio mokyklos direktorius Kazimieras Karpičius pasakojo apie Jašiūnų dvarą, vieną svarbiausių 19 a. kultūros centrų Vilniaus krašte. Gražiai prižiūrimose Jašiūnų mokslininkų kapinaitėse ilsisi ir Vilniaus universiteto rektorius, astronomas, matematikas Jonas Sniadeckis, jo brolis Vilniaus universiteto profesorius Andrius Sniadeckis.
Lietuvos santykiai su Lenkija ir Vilniaus krašto istorija
Lietuvos santykis su Lenkijos įvykdyta mūsų sostinės ir pietryčių Lietuvos aneksija ir Vilniaus atsiėmimas tragiškomis Lietuvai aplinkybėmis jau neblogai ištyrinėtas bei tapęs švietimo dalimi mokyklose.
Vilniaus krašto lietuvių padėtis
Aneksuotos dalies Lietuvos 19 m. lietuvių padėties ir veiklos išstūmimas iš istorijos pagrindinio ugdymo bendrosios programos, istorinės ir kultūrinės atminties peizažo, jo netyrinėjimas yra kenksmingas ir dabartiniam integraciniam piliečių procesui. Okupuotoji teritorija buvo laikoma laikinąja.
K. Stašys - Vilniaus burmistras
Neseniai paleistas iš Lūkiškių kalėjimo, patekęs ten per grubiai sukurptą politinį kaltinimą, antivalstybinių perversmu, kaip Varšuvos spaudimo Lietuvai auka, Tautinio VLK pirmininkas (nuo 1928- iki 1938 m LVLK pirm.) Konstantinas Stašys Lietuvos vyriausybės paskiriamas Vilniaus burmistru (nuo 1939 m. gruodžio 6 d. - 1940 m. birželio).
Lietuvių veikla Vilniaus krašte
Nuo 1938 m. pirmosios pusės Tautinis VLK, Lietuvių mokslo, švietimo ir kultūros draugija, Lietuvių Šv. Kazimiero draugija jaunimui auklėti ir globoti, Vilniaus lietuvių ūkio draugija, Vilniaus švietimo „Ryto“ draugija, Vilniaus lietuvių labdarybės draugija, Lietuvių „Kultūros“ švietimo draugija, Vilniaus krašto Lietuvių mokytojų sąjunga, Lietuvių sanitarinės pagalbos draugija, Vilniaus lietuvių studentų sąjunga , Šv. Tarp jų paminėtini skautai, suorganizuoti ir vadovaujami Prano Žižmaro, tapusio lietuviško ritieriškumo simboliu, sportinės jaunimo gyvensenos propaguotoju.
Švietimo ir kultūros įstaigos
Vilniuje veikė lietuvių Vytauto Didžiojo gimnazija, pradžios mokykla, šeši moksleivių bendrabučiai, du knygynai, dvi bibliotekos, bankas, ligoninė ir kelios vaistinės. 1918-1927 m. Vilniuje veikė privati Lietuvių mokytojų seminarija vadovaujama žymaus pedagogo, rašytojo, dramaturgo Juozo Kairiūkščio. Pietryčių Lietuvai pagrindine lietuviško mokslinimo ir patriotinio ugdymo kalve buvo Vytauto Didžiojo lietuvių gimnazija, įsteigta (kitu pavadinimu) Antano Smetonos, Jono Basanavičiaus, Mykolo Biržiškos ir Povilo Gaidelionio ir kt.
Sanitarinė draugija ir ligoninė
Svarbų vaidmenį vilniečių gyvenime suvaidino 1918 m įkurta ligoninė, vėliau ir moderniausia Vilniaus poliklinika globojama Veronikos ir Danieliaus Alseikų, Jono Basanavičiaus, V. Narbuto ir Jurgio Šlapelio Sanitarinės draugijos valdybos su 20 asmenų personalu. Draugijos ligoninėje-klinikoje per 20 darbo metų gydėsi apie 300 tūkstančių ligonių.
Lietuvių ūkio draugija
1926 m lapkričio mėn. Vilniuje sukviečiamas lietuvių valstiečių suvažiavimas, dalyvaujant 140 delegatų iš provincijos. Buvo įsteigta Lietuvių ūkio draugija (LŪD). Nuo 1928 m. gegužės ėjo M. Stankevičiaus redaguojamas mėnraštis „Dirva“.
Lietuvių klubas „Rūta“
Ypatingas funkcijas atliko 1914 m. įkurtas Vilniaus lietuvių klubas „Rūta“. Jo tikslai pramoginiai (koncertai, vaidinimai, šokių vakarai) ir politiniai (paskaitos, diskusijos).
Šv. Kazimiero draugija jaunimui
Ypatingos svarbos kaimuose turėjo Lietuvių šv. Kazimiero jaunimui auklėti ir globoti draugija,visuomeninė švietimo ir kultūros draugija, 1925/26-36 veikusi pietryčių Lietuvoje.
Studentų sąjunga
Lietuvių veiklai dinamikos ir įvairovės priduodavo studentai, susibūrę į Lietuvių studentų sąjungą, įkurtą Vilniuje1925m. Jų programinis šūkis: „Tau, Tėvyne, aukojame savo jaunąsias jėgas!“
tags: #sporto #muziejus #palevicius