Įvadas
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) - organizacija, atsakinga už olimpinio judėjimo plėtrą Lietuvoje ir šalies atstovavimą olimpinėse žaidynėse. Šio straipsnio tikslas - išnagrinėti LTOK istoriją nuo jo ištakų iki atkūrimo, atkreipiant dėmesį į svarbiausius įvykius ir asmenybes, dariusias įtaką organizacijos raidai.
LTOK Ištakos: Lietuvos Sporto Lyga (1922-1932)
Lietuvos olimpinio judėjimo pradžia siejama su 1922 m., kai buvo įkurta Lietuvos sporto lyga (LSL). LSL koordinavo visą šalies sportinį judėjimą. 1923 m. gruodžio 2 d. įvyko nepaprastasis LSL suvažiavimas, kuriame buvo papildytas lygos statutas 9 straipsniu, įpareigojančiu LSL organizuoti olimpinį sąjūdį šalyje. Šis straipsnis skelbė: „Lietuvos Sporto Lygos Centro komitetas šaukia nuo visų organizacijų, įeinančių į Lietuvos Sporto Lygą, po vieną atstovą į susirinkimą sudaryti „Olimpinį komitetą“, kuris turi susirinkti anksčiau metais prieš Lietuvos ar Pasaulio olimpiadai vykstant.“
LSL atstovavo Lietuvai 1924 m. Paryžiaus ir 1928 m. Amsterdamo vasaros bei 1928 m. Sankt Morico žiemos olimpinėse žaidynėse. Lietuvos olimpinis debiutas įvyko 1924 m. Paryžiuje. Ši data laikoma Lietuvos olimpinio judėjimo tarptautinio pripažinimo data. Šalies paraiškoje olimpinių žaidynių organizaciniam komitetui buvo net septynios sporto šakos, bet žaidynėse dalyvavo tik futbolininkai ir dviratininkai.
1928 m. Amsterdamo olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovavo 12 sportininkų: du boksininkai, keturi dviratininkai, penki lengvaatlečiai ir vienas sunkumų kilnotojas. Geriausią rezultatą pasiekė boksininkas Juozas Vinča, pasidalijęs 5-8 vietomis. Žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuva debiutavo 1928 m. vasarį.
Lietuvos sporto lygos vadovai atsiliepė ir į gautus JAV olimpinio komiteto kvietimus dalyvauti 1932 m. III žiemos žaidynėse Leik Plaside ir tų pačių metų X vasaros olimpinėse žaidynėse Los Andžele. Tačiau dėl šalies fizinio ugdymo reformos ir materialinių sunkumų Lietuvos sportininkai į tolimus JAV miestus nenuvyko.
Taip pat skaitykite: Sporto komitetų raida
Kūno Kultūros Rūmai (1932-1937)
1932 m. reformuojant šalies sporto sistemą ir priėmus Kūno kultūros įstatymą buvo įsteigti Kūno kultūros rūmai, perėmę Lietuvos sporto lygos ir Lietuvos futbolo lygos funkcijas. Vis dėlto, rūmams nebuvo pavesta organizuoti olimpinio sąjūdžio. Pirmojo Kūno kultūros rūmų vadovo Antano Jurgelionio (1934-1937 taip pat ėjo ir Nacionalinio olimpinio komiteto vadovo pareigas) parengtose ir Švietimo ministerijos patvirtintose dviejose Kūno kultūros organizacijų savitvarkos instrukcijose (1932 ir 1933) buvo straipsnis: Pasaulinėms olimpiadoms rengiantis, steigiamas Olimpinis komitetas. 1934 išrinkto naujojo Kūno kultūros rūmų vadovo Vytauto Augustausko-Augustaičio parengtoje ir švietimo ministro patvirtintoje instrukcijoje tokio Olimpinio komiteto neliko. Lietuva 1932 ir 1936 olimpinėse žaidynėse nedalyvavo.
Pirmasis LTOK (1937-1940)
1937 m. pagaliau pajudėjo Lietuvos olimpinio komiteto steigimo reikalai, nusprendus nepriklausomybės dvidešimtmetį paminėti Tautine olimpiada. Kūno kultūros rūmų taryba paruošė Tautinės olimpiados statuto projektą. 1937 m. gruodžio mėnesį Tautinės olimpiados statutą švietimo ministras paskelbė „Vyriausybės žiniose“. Pagal šį dokumentą Tautinei olimpiadai rengti turėjo būti steigiamas komitetas. Švietimo ministras įgavo teisę skirti komiteto pirmininką ir dalį narių penkeriems metams. Kūno kultūros rūmų sporto sąjungų pirmininkai pagal statutą tapo Lietuvos tautinės olimpiados komiteto nariais.
Gruodžio 18 d. komiteto sudėtis buvo patvirtinta, jo pirmininku paskirtas Kūno kultūros rūmų direktorius Vytautas Augustauskas-Augustaitis. Po penkių dienų įvyko posėdis, per kurį buvo išrinktas prezidiumas: du pirmininko pavaduotojai - Jonas Navakas ir Rapolas Skipitis, iždininkas Česlovas Butkys, sekretorius Vincas Kemežys. Komitetas pradėjo darbą, kuris 1938 m. buvo vainikuotas pirmosios Tautinės olimpiados sėkme. 1939 m. Lietuvos olimpinį komitetą pripažino ir Tarptautinis olimpinis komitetas. Apie tai praneša TOK prezidento grafo Henri de Baillet-Latouro 1939 m. rugpjūčio 3 d. gautas laiškas.
1940 m. iš TOK atėjo kvietimas Lietuvos sportininkams dalyvauti XII olimpinėse žaidynėse Helsinkyje, tačiau dėl prasidėjusio Antrojo pasaulinio karo šios žaidynės neįvyko. Lietuvą okupavus SSRS, mūsų olimpiečių ryšiai su TOK nutrūko. Daugelis to meto Lietuvos olimpinio sporto vadovų ir olimpiečių buvo represuoti.
Lietuvos Sportininkai SSRS Sudėtyje (1952-1988)
1952-1988 m. Lietuvos sportininkai olimpinėse žaidynėse dalyvavo kaip SSRS rinktinės nariai. Atstovaudami SSRS iš viso lietuviai iškovojo 25 aukso, 19 sidabro ir 16 bronzos medalių (skaičiuojant asmeniškai įteiktus apdovanojimus).
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
LTOK Atkūrimas (1988-1991)
Sumanymas vėl atkurti savarankišką nacionalinį olimpinį komitetą kilo 1988-aisiais. 1988 m. iškart po Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio įsteigimo šalies sporto bendruomenė viena pirmųjų išsirinko Sąjūdžio rėmimo grupę. Jos nariai - Vytautas Briedis, Dainius Kepenis, Rimvydas Rimdžius, Pranas Rimša, Antanas Vaitkevičius - iškėlė idėją ne tik atkurti olimpinį komitetą, bet ir iš esmės pertvarkyti Lietuvos sporto sistemą. Palaikydami šią idėją Algis Daumantas bei Vytautas Padlipskas įkūrė Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio sporto darbuotojų koordinacinį centrą.
Didžiulį impulsą LTOK atkūrimui davė 1988 m. spalio 6 d. laikraštyje „Sportas“ išspausdintas Romos Griniūtės-Grinbergienės straipsnis „Ar naudosimės teise į LTSR nacionalinį olimpinį komitetą?“. Po publikacijos redakciją pasiekė laiškai su daugiau kaip šimtu tūkstančių parašų, raginančių atkurti Lietuvos tautinį olimpinį komitetą.
Prasidėjus sunkiai sustabdomiems procesams, Lietuvos valstybinio kūno kultūros ir sporto komiteto kolegija nusprendė sudaryti komisiją (darbo grupę) olimpiniam komitetui atkurti. Jos vadovu buvo paskirtas tuometis Kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Artūras Poviliūnas, darbo grupę sudarė iškiliausi ir įtakingiausi sportininkai, kultūros, mokslo veikėjai, teisininkai. Pagrindiniai darbo grupės tikslai buvo aiškiai suformuluoti galimybes atkurti olimpinį komitetą ir pateikti siūlymų Lietuvos sporto pertvarkai įvykdyti.
Olimpinio komiteto atkūrimo darbo grupės veiklą vainikavo gruodžio 11 d. Vilniuje vykęs Lietuvos sporto federacijų, organizacijų ir visuomenės atstovų suvažiavimas. Jo metu atkurta Lietuvos olimpinė organizacija, pavadinta Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu.
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkuriamajame suvažiavime išrinktas pirmasis atkurtojo LTOK prezidentas bei trys viceprezidentai. LTOK prezidentu tapo darbo grupės vadovas A. Poviliūnas, viceprezidentais - K. Motieka, V. Nėnius ir olimpinis čempionas G. Umaras. Generaliniu sekretoriumi paskirtas J. Grinbergas. Suvažiavime priimtos rezoliucijos „Dėl sporto ir sveikatos harmonijos“, „Dėl sporto sistemos pertvarkymo ir sporto federacijų savarankiškumo“, „Dėl olimpinio sąjūdžio asociacijos sukūrimo“ (Lietuvos, Latvijos ir Estijos olimpinių komitetų asociacija).
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Atkūrus LTOK prasidėjo tarptautinio pripažinimo paieškos. 1990 m. kovo 11 d. buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas. 1990 m. liepos 30 d. Lozanoje Lietuvos, Latvijos, Estijos ir SSRS olimpinių komitetų vadovus priėmė Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Juanas Antonio Samaranchas. Jis pažadėjo pasitarti šiuo klausimu su kitais TOK nariais ir sudaryti Baltijos šalių informacinę komisiją. Procesai buvo lėti, bet sprendimus pagreitino 1991 m. rugpjūčio pučas Maskvoje ir SSRS žlugimas. Pasaulis pripažino Lietuvos nepriklausomybę ir Jungtinės Tautos rugsėjo 17 d. Lietuvą priėmė į savo gretas.
1991 m. rugsėjo 18 d. Berlyne susirinkęs TOK vykdomasis komitetas nutarė pripažinti Estijos, Latvijos ir Lietuvos nacionalinius olimpinius komitetus de facto ir tris Baltijos šalis grąžinti į tarptautinį olimpinį sąjūdį, pabrėždamas, kad „tai nėra naujas pripažinimas, nes jos buvo pripažintos iki tol, kol Sovietų Sąjunga 1940 m. jas aneksavo.“
Nors tokio pobūdžio sprendimai įprastai tvirtinami TOK sesijoje, šiuo atveju, pasinaudojus Olimpinėje chartijoje numatyta neeiline procedūra, nuspręsta pagreitinti įvykius ir suteikti galimybę TOK nariams balsuoti paštu. Buvo išsiųsti 94 biuleteniai: už Lietuvos olimpinio komiteto sugrąžinimą ir pripažinimą balsavo 84 TOK nariai, prieš nebuvo (10 neatsiuntė laiškų).
Gavus balsavimo biuletenius, 1991 m. lapkričio 11 d. Baltijos šalių olimpiniai komitetai pripažinti de jure. TOK prezidentas J.A. Samaranchas pasirašė trims Baltijos šalims adresuotus kvietimus dalyvauti 1992 m. Albervilio žiemos ir Barselonos vasaros olimpinėse žaidynėse. Į tarptautinę olimpinę areną Lietuva grįžo po 64 metų pertraukos - 1992-aisiais.
LTOK Vadovai
Per visą LTOK istoriją jam vadovavo šios asmenybės:
- Jonas Jurgis Bulota (1923-1926) - Lietuvos sporto lygos vadovas, de facto pirmasis LTOK vadovas.
- Antanas Jurgelionis (1926-1930) - Kūno kultūros ir sporto organizatorius.
- Jonas Vileišis (1930-1934) - Visuomenės ir politinis veikėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras.
- Vytautas Augustauskas-Augustaitis (1934-1940) - Pirmasis oficialus LTOK prezidentas.
- Artūras Poviliūnas (1988-2012) - LTOK prezidentas atkūrus nepriklausomybę.
- Daina Gudzinevičiūtė (nuo 2012) - Olimpinė čempionė, dabartinė LTOK prezidentė.
Dabartinė LTOK Veikla
Šiandien LTOK yra aktyvi organizacija, siekianti plėtoti sportą Lietuvoje, skatinti olimpines vertybes ir užtikrinti šalies atstovavimą tarptautinėse varžybose. LTOK vykdo įvairias programas, skirtas sportininkų rengimui, trenerių kvalifikacijos kėlimui ir jaunimo įtraukimui į sportinę veiklą.
LTOK generalinė asamblėja yra aukščiausiasis LTOK organas. Jį sudaro ir sprendimus priima tik LTOK nariai. Eilinė generalinės asamblėjos sesija šaukiama LTOK vykdomojo komiteto nutarimu ne rečiau kaip kartą per metus. Šioje sesijoje išklausoma ir tvirtinama LTOK vykdomojo komiteto veiklos, LTOK revizijos komisijos ir iždininko ataskaitos, metinė finansinė atskaitomybė ir biudžeto įvykdymo apyskaita, taip pat tvirtinama LTOK veiklos programa, metinis veiklos planas ir biudžetas, sprendžiami kiti aktualūs klausimai.
Rinkimų generalinės asamblėjos sesijoje renkamas LTOK prezidentas, Vykdomojo komiteto ir Revizijos komisijos nariai. LTOK vykdomasis komitetas vadovauja organizacijos veiklai tarp Generalinės asamblėjos rinkimų sesijų. Vykdomasis komitetas į posėdžius renkasi kartą per mėnesį LTOK prezidento kvietimu. LTOK prezidentas vadovauja LTOK veiklai, yra Generalinės asamblėjos sesijos, Vykdomojo komiteto posėdžio pirmininkas. Prezidentas atstovauja LTOK Lietuvos Respublikos, užsienio, tarptautinėse organizacijose ir daro viską, kas jam patikėta LTOK įstatais, Generalinės asamblėjos ir Vykdomojo komiteto nutarimais. LTOK revizijos komisija yra iš LTOK narių Generalinėje asamblėjoje po rinkimų sudarytas kontrolės organas, veikiantis pagal asamblėjos patvirtintus Revizijos komisijos nuostatus.