Įvadas
Straipsnyje nagrinėjama Lietuvos sporto komiteto ir olimpinio komiteto istorija, pradedant nuo studentų sporto ištakų tarpukario Lietuvoje, sovietinio laikotarpio ir atkūrus nepriklausomybę. Aptariami svarbiausi įvykiai, organizacijos, asmenybės ir pasiekimai, kurie formavo Lietuvos sporto raidą.
Studentų sporto ištakos Lietuvoje (1922-1940 m.)
Studentų sportas Lietuvoje turi gilias tradicijas, siekiančias 1922 m. Pagrindinis rūpestis atkūrus Lietuvos valstybę buvo Vilniaus universiteto atkūrimas. Lietuvos Vyriausybė 1922 m. vasario 16 d. Kaune atidarė Lietuvos universitetą, kuris tapo pirma nepriklausomos Lietuvos aukštoji mokykla, atvėrusi duris į mokslą šalies jaunimui. Universitete kūrėsi įvairios organizacijos, įskaitant studentų sporto sąjūdį.
Pirmoji sporto organizacija universitete buvo studentų ateitininkų sporto sekcija, kuri vėliau pasivadino „Achilo“ sporto klubu. Tai buvo pirmasis akademinio jaunimo sportinis sambūris Lietuvoje. Nepriklausomos Lietuvos studentų sporto istoriją galima suskirstyti į tris laikotarpius: 1922-1930 m., 1930-1937 m. ir 1937-1940 m. laikotarpius.
Sovietinis laikotarpis (1944-1990 m.)
1944 m. Lietuvą okupavo Sovietų Sąjunga, kuri pradėjo švietimo struktūrų reorganizaciją pagal sovietinį modelį. Vilniaus ir Kauno universitetai buvo atgaivinti, tačiau pokario metai buvo skaudūs Lietuvai. 1945 m. įkurtas Lietuvos kūno kultūros institutas, o visose aukštosiose mokyklose įsteigti karinio rengimo ir sporto skyriai, vėliau perorganizuoti į kūno kultūros ir sporto skyrius.
Nepaisant sunkios ekonominės padėties, sportui buvo skiriama daug lėšų, todėl sportininkų rezultatai gerėjo. Lietuvos studentai dalyvavo SSRS studentų spartakiadose ir atstovavo Lietuvai įvairiose sąjunginėse bei tarptautinėse varžybose. 1959 m. įvyko IX studentų spartakiada, kurioje dalyvavo per 1700 studentų iš 12 aukštųjų mokyklų.
Taip pat skaitykite: Olimpinių Žaidynių Apdovanojimai
Kadangi nebuvo organizacijos, koordinuojančios studentų sporto klubų veiklą, 1959 m. prie „Žalgirio“ centro tarybos buvo įsteigta Respublikinė studentų sporto klubų ir fizkultūros kolektyvų taryba. 1959-1985 m. buvo Lietuvos sporto klestėjimo laikotarpis, kai studentai pasiekė daug puikių laimėjimų SSRS čempionatuose, olimpinėse žaidynėse ir universiadose.
1968 m. prie LSSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos buvo įsteigta LSSR studentų sporto taryba, kuri vėliau perorganizuota į Respublikinę studentų sporto tarybą. 1977 m. vadovauti studentų sportui prie šios ministerijos buvo įkurtas Studentų kūno kultūros ir sporto skyrius.
1972 m. Miuncheno olimpinėse žaidynėse dalyvavo penki Lietuvos studentai, o 1980 m. Maskvos olimpinėse žaidynėse - 14 Lietuvos studentų. 1982 m. įvyko 30-osios Lietuvos studentų žaidynės, o 1984 m. svarbiausios Lietuvos studentų varžybos buvo SSRS studentų žaidynės.
Per 40 metų laikotarpį olimpinėse žaidynėse dalyvavo 33 studentai, 17 iš jų tapo medalininkais, pasaulio čempionatuose laimėti 43, Europos - 50, universiadose - 27, SSRS čempionatuose - 156 medaliai. 1988 m. Seulo olimpinėse žaidynėse iš 26 Lietuvos atstovų 20 buvo studentai.
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrimas (1988 m.)
1988 m. atkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), kuris paskatino naują veiklą Lietuvos sporte. Gruodžio 11 d. įvyko iškilmingas LTOK atkūrimo 25-mečio minėjimas. Tuo metu Lietuvos spauda rašė: „Tą 1988 m. gruodžio 11 d. vakarą džiaugsmo banga nusirito Lietuvos lygumom, kalvom, miškeliais, neaplenkdama nė vieno lietuvio širdies. Tą vakarą kas televizijos ekranuose, kas per radiją, kas pats savo akimis pamatė, kad olimpiniame suvažiavime atkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Atkurtas Lietuvos pasididžiavimas ir viltis.“
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio raida
LTOK atkūrimo darbo grupę sudarė Albertas Bandžius, Julius Vytautas Briedis, Algis Daumantas, Kleopas Girdžius, Janis Grinbergas, Roma Grinbergienė, Juozas Jankauskas, Rimgaudas Jūras, Antanas Kalanta, Donatas Kazlauskas, Dainius Kepenis, Vytautas Kukarskas, Jonas Mackevičius, Valdas Malinauskas, Algimantas Mikutis, Kazimieras Motieka, Vytas Nėnius, Vytautas Padlipskas, Arūnas Pakula, Artūras Poviliūnas, Irena Ramelytė, Rimvydas Rimdžius, Pranas Rimša, Aleksandras Ronkus, Petras Statuta, Kazimieras Tamašauskas, Rimgaudas Tirilis, Gintautas Umaras, Antanas Vaitkevičius.
LTOK prezidentu tapo Artūras Poviliūnas, viceprezidentais - Kazimieras Motieka, Vytas Nėnius ir Gintautas Umaras. Generaliniu sekretoriumi paskirtas Janis Grinbergas.
Nepriklausomos Lietuvos sporto organizavimas (nuo 1990 m.)
Lietuvos sporto organizavimas gerokai pasikeitė atkūrus Lietuvos valstybingumą 1990 m. kovo 11 d. Vietoj Kūno kultūros ir sporto komiteto 1990 m. balandžio mėn. įkurtas Kūno kultūros ir sporto departamentas.
1990 m. kūrėsi Lietuvos studentų sporto asociacija (LSSA), kurios pirmuoju prezidentu išrinktas Česlovas Garbaliauskas, generaliniu sekretoriumi - Vaidotas Verba. LSSA rengia ir koordinuoja šalies studentų 25 sporto šakų čempionatus, Lietuvos universiadas ir „Sportas visiems“ festivalius.
1993 m. LSSA buvo priimta į FISU ir tapo visateise jos nare. Lietuvos studentai dalyvavo šešiolikoje pasaulio universiadų ir šešių sporto šakų studentų pasaulio čempionatuose. Nuo 1998 m. šalies aukštųjų mokyklų studentai sportininkai dalyvauja SELL žaidynėse.
Taip pat skaitykite: Istorinis Lietuvos kelias olimpiadose
LTOK veikla atkūrus nepriklausomybę
Atkūrus nepriklausomybę, LTOK siekė tarptautinio pripažinimo. 1990 m. liepos 30 d. Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Juanas Antonijas Samarančas priėmė Lietuvos, Latvijos, Estijos ir SSRS olimpinių komitetų vadovus. 1991 m. rugsėjo 18 d. TOK vykdomasis komitetas nutarė pripažinti Estijos, Latvijos ir Lietuvos nacionalinius olimpinius komitetus de facto ir grąžinti tris Baltijos šalis į tarptautinį olimpinį sąjūdį. 1991 m. lapkričio 11 d. Baltijos šalių olimpiniai komitetai pripažinti de jure.
Lietuvos olimpiniai medaliai po Nepriklausomybės atkūrimo:
- Auksas: Romas Ubartas (1992 m.), Daina Gudzinevičiūtė (2000 m.), Virgilijus Alekna (2000 m., 2004 m.), Rūta Meilutytė (2012 m.), Laura Asadauskaitė (2012 m.)
- Sidabras: Austra Skujytė (2004 m.), Andrejus Zadneprovskis (2004 m.), Edvinas Krungolcas (2008 m.), Gintarė Volungevičiūtė-Scheidt (2008 m.), Mindaugas Mizgaitis (2008 m.), Mindaugas Griškonis ir Saulius Ritter (2016 m.)
- Bronza: Vyrų krepšinio rinktinė (1992 m., 1996 m., 2000 m.), Kristina Poplavskaja ir Birutė Šakickienė (2000 m.), Diana Žiliūtė (2000 m.), Virgilijus Alekna (2008 m.), Andrejus Zadneprovskis (2008 m.), Aleksandr Kazakevič (2012 m.), Evaldas Petrauskas (2012 m.), Austra Skujytė (2012 m.), Donata Vištartaitė ir Milda Valčiukaitė (2016 m.), Aurimas Didžbalis (2016 m.)
Lošimų verslas ir LTOK
1992 m. LTOK įsteigė ne pelno siekiančią loterijų organizavimo bendrovę „Olifėja“. 1994 m. Vyriausybė 10 metų terminui LTOK įmonei „Olifėja“ suteikė teisę rengti skaitmeninę loteriją. 1997 m. „Olifėja“ buvo reorganizuota į uždarąją akcinę bendrovę, kurioje LTOK liko 51,3% akcijų paketas.