Per pastaruosius tris dešimtmečius Lietuvoje mėgėjiško sporto ir sveikos gyvensenos skatinimo srityje įvyko didelių pokyčių. Tačiau pernai metais priimti sprendimai dėl finansavimo didinimo fizinį aktyvumą ir sveikai gyvenseną skatinantiems projektams liko neįgyvendinti. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) ir švietimo mainų paramos fondo atstovai, 2018 metų pabaigoje pristatydami reformą, pasiūlė nevykdyti dešimtmečius organizuotų tradicinių renginių, subūrusių ištisas bendruomenes šalyje, ir laukti, kol bus patvirtinti projektai pagal naują tvarką. Ši situacija sukėlė daug klausimų ir susirūpinimo sporto bendruomenėje.
Sporto rėmimo fondo reforma: tikslai ir realybė
Sporto rėmimo fondo reforma buvo sumanyta siekiant efektyviau paskirstyti lėšas sporto projektams. Pagal Sporto įstatymą, nuo 2019 m. valstybės biudžeto lėšos skirstomos per Sporto rėmimo fondą, kurį administruoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldus Švietimo mainų paramos fondas ir Centrinė projektų valdymo agentūra, per šį fondą kasmet paskirstydama po 14 mln. eurų. Kitąmet jį turėtų sudaryti net 21 mln. eurų. Tačiau, kaip teigia kritikai, reforma nepasiekė savo tikslų ir netgi pablogino situaciją.
Kritika reformai
Asociacijos „Sportas visiems“ prezidentas Algimantas Vasiliauskas teigia: „Šokiruoja tai, kad jau pirmais metais galiojant naujam Sporto įstatymui ir fondo lėšas perdavus skirstyti ministerijai, ji kuria tvarkas, kurių pati nesilaiko: eliminuoja įstatyme įvardintas organizacijas, sporto projektų komisija veikia nepilnos sudėties ir buvo suformuota tylomis, pažeidžiant įstatymą, teisinantis absurdiškomis interpretacijomis. Šiuo metu Sporto rėmimo fondo lėšas, kurių 50 proc. pagal įstatymą turi būti skiriama fizinio aktyvumo plėtojimui, vertina 9 narių komisija, iš kurios išeliminuota fiziniam aktyvumui ir sveikai gyvensenai atsovaujanti organizacija. Mes, nevyriausybinės organizacijos, esame priverstos kreiptis į teisininkus ir ginti fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos pozicijas bei svarbą šalyje.“
Nevyriausybinių organizacijų padėtis
Dėl reformos nevyriausybinės organizacijos (NVO), dešimtmečius organizavusios renginius, sutraukiančius šeimas, vaikus, jaunimą ir senjorus, atsidūrė sudėtingoje situacijoje. 19 asociacijos „Sportas visiems“ organizacijų negalėjo nutraukti šaliai svarbios veiklos dėl valdančiųjų negebėjimo valdyti reformų ir visuomeninius renginius vykdė tardamiesi su paslaugų ir prekių tiekėjais dėl mokėjimų atidėjimų. Tačiau toliau vykdyti renginius skolon - per didelė finansinė našta nevyriausybinėms organizacijoms.
Didžiausia sveiką gyvenseną skatinanti šalyje organizacija - Lietuvos sveikuolių sąjunga šiais metais nebeturi galimybės rengti visuomeninių renginių, tokių kaip Sveiko maisto šventė, Prezidento taurės „Eurofit“ konkursas, turai po Lietuvos mokyklas ir bendruomenes, Sveikatos mokyklos, dešimtis tūkstančių žmonių įtraukiantys iššūkiai gyventi sveikiau.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Valdžios veiksmai
Lietuvos sveikuolių sąjunga tokius valdžios žingsnius vadina išdavyste visai sveikuoliškai ir kitų visuomeninių sporto organizacijų bendruomenei. Per Nepriklausomybės laikotarpį nė viena politinė jėga nedrįso išsigryninti nuo nevyriausybinių organizacijų, veikiančių visuomenės gerovei.
Sporto srities reforma ne tik, kad nebuvo paruošta, ji apskritai buvo įgyvendinama atvirkščiai. Įsigaliojus įstatymui nebuvo beveik jokių poįstatyminių teisės aktų įgyvendinančių įstatymą, o supratimas, kokia linkme poįstatyminiai teisės aktai turėtų būti priimami, buvo chaotiškas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, t.y. ta pati valdančiųjų Vyriausybė, nesilaiko jos programą tvirtinusios valdančiųjų daugumos priimto Lietuvos Respublikos Sporto įstatymo. Jame aiškiai numatytas tam tikrus specialius kriterijus atitinkančių nevyriausybinių organizacijų dalyvavimas sporto projektų finansavimo komisijos veikloje. Ką padaro Vyriausybė - ji priima nutarimą, pagal kurį į Sporto projektų komisiją nepaskiria jokios tam tikrus specialius kriterijus atitinkančios nevyriausybinės organizacijos atstovo, nors toks atstovas privalo dalyvauti komisijos veikloje. Dar daugiau - Vyriausybė į Sporto projektų komisiją deleguoja atstovą, kurio nevyriausybinė organizacija apskritai neatitinka nė vieno įstatyme numatyto kriterijaus.
Finansavimo problemos
Po valdančiųjų reformos Sporto rėmimo fonde neliko vietos daugelį metų sveiką gyvenseną ir fizinį aktyvumą propaguojančioms organizacijoms, švietimo ministerijos viceministrė Kornelija Tiesnesytė kaltina nevyriausybininkus nemokšiškumu rašyti paraiškas. Nors dešimtmečius paraiškų kokybė tiko sugriauto Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo ekspertams. Dvigubi standartai. Daugybės sporto federacijų, sąjungų, skėtinių sporto organizacijų, užsiimančių fiziniu aktyvumu ir sveika gyvensena, paraiškos arba atmestos, arba dar net nežino bus jų projektai finansuoti ar ne.
Paraiškų vertinimo kriterijai
Lietuvos keliautojų sąjungos, kuriai vadovauja visoje Lietuvoje gerai žinomas keliautojas Algimantas Jucevičius, paraiška atmesta ne dėl to, kad ji blogai parašyta, o todėl, kad: “Daugelyje paraiškos vietų nurodoma, jog numatytus renginius pareiškėjas vykdo virš 40 metų, t.y. numatomos organizuoti veiklos siejasi su įprastine pareiškėjo vykdoma veikla. Tuo tarpu Fondas jau skyrė 55 proc. lėšų biudžetinių įstaigų (mokyklos, darželiai, centrai) projektams. Fizinio aktyvumo skatinimas yra daugelio švietimo įstaigų įprastinė veikla. Nesuprantama ir tai, kad švietimo įstaiga, kaip pvz.: darželis ar mokykla niekaip negali padidinti sportuojančių skaičiaus.
Kūno kultūros svarba
Asocacijos “Sportas visiems “ prezidentas Algimantas Vasiliauskas pabrėžia, kad prieš reformą galiojusiame kūno kultūros ir sporto įstatymo pavadinime buvo sąvoka “kūno kultūra”, kuri talpino savyje ir fizinį aktyvumą ir sveiką gyvenseną. Tačiau, nors Sporto reformos darbo grupėje šis terminas buvo išsaugotas balsavimo būdu, teikdama įstatymą Seimui tvirtinti Ministerija ar LR Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisija savavališkai kūno kultūros terminą iš įstatymo pavadinimo išbraukė.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Visa tai, kas dabar vyksta, yra nenumaldomas noras sužlugdyti kūno kultūros pradininkus, skėtines nevyriausybines organizacijas, puoselėjančias tiek mėgėjišką sportą, tiek sporto federacijų darbą su moksleiviais. Jei ministerija sako, kad „anie“ laikai baigėsi - gerai, čia matyt jų politikos dalis, bet ministerija nepasako, kas bus toliau ir kaip bus užtikrintas tų įprastinių veiklų, palaikančių gyventojų fizinį aktyvumą, finansavimas. Juk pasakius, kad fondas įprastinių veiklų nefinansuoja, reikia pasakyti, kas tada tokias veiklas finansuoja.
Algimantas Vasiliauskas negali suprasti, iš kur toks didelis noras susiaurinti sąvokas teisės aktuose taip, kad vietoj kūno kultūros, talpinusios savyje sveiką gyvenimo būdą, liktų tik fizinis aktyvumas, reiškiantis tik judėjimą. Ir jam ramybės neduoda mintis, kad alkoholio pramonės atstovai, nuo seno manevruojantys LR seimo koridoriuose, neliko nuošalyje. Šis lobistas savo veikla Seime gerai pažįstamas visiems nevyriausybinnkams, kovojantiems už alkoholio vartojimo kontrolę šalyje. Mizeras džiaugėsi S. Galadausko pasitikėjimu paskiriant jį sporto veteranų klubo viceprezidentu.
Sporto politikos problemos
Daugelis sporto bendruomenės atstovų kritikuoja dabartinę sporto politiką Lietuvoje. Jų teigimu, sportas yra nuomojamas įrankis, kuris eina iš rankų į rankas, uždirba pinigus jų naudotojui, tačiau vis numetamas į šalį. Dabar sportas po Švietimo ir mokslo ministerijos sparnu, tačiau tie tikslai, kurių buvo siekiama jungiant sportą prie pastarosios ministerijos ne tik nebuvo pasiekti, bet, atvirkščiai, - sportas patyrė ir patiria iki šiol didžiausią nuosmukį per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją.
Finansavimo trūkumas
Atkreipiamas dėmesys, jog dar prieš penkmetį, kad ir buvo sportui skiriama vos ne dvigubai mažiau, tačiau užteko visiems. O dabar niekas nieko negauna. Sporto visuomenė nereikalinga, treneriai nereikalingi, sportinis ugdymas nereikalingas. Kyla klausimas, ar tai valdančiųjų tiksliniai veiksmai išplauti pinigus, ar tik kelių žmonių nepamatuotas godumas? Ar gali taip būti, kad šimtus tūkstančių eurų pradėjo gauti jogos mokytojai, rusiškų automobilių propaguotojai, kiti „nišinių" sporto šakų entuziastai, kuriems padeda lėšas įsisavinti naujai įsisteigusios ir viceministrei K.Tiesnesytei žinomos projektų rašytojų komandos?
Akivaizdu - korupcija aiški. Tik vienas klausimas - kada tokiais korupcionieriais susidomės specialiosios tarnybos. Juolab lėšų sporto rėmimui kasmet daugėja, o gaunančiųjų gretos - ypač olimpinių šakų, garsinančių ir populiarinančių ne tik Lietuvą, sportą, bet ir ugdančių jauną sportišką kartą, mažėja. Taigi, kur pilietinis, sportinis ugdymas, kur sporto dvasia, jei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tikslingai naikina sportines iniciatyvas, menkina vyresnius sportininkus, lengvosios atletikos trenerius bei visą sporto bendruomenę savo korupciniais sprendimais.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Sporto laikraščio likimas
Paradoksalu, tačiau tik Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pradėjus administruoti Sporto rėmimo fondą, buvo sunaikintas legendinis „Sporto" laikraštis, kuris gyvavo nuo 1956 metų ir buvo finansuojamas iš šio fondo. Lėšų neatsirado nei laikraščiui, nei portalui sportas.info. „Sportą" nemokamai gaudavo švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, laikraštis pasiekdavo sveikatingumo ir sporto klubus. ŠMSM vadovai tikino, jog įvyko klaida, kad „Sporto" laikraščiui lėšų tikrai atsiras. Tačiau jų neatsirado nei pernai, nei šiais metais. Jau antrus metus legendinis „Sportas" sustabdęs veiklą, sporto bendruomenė pasigenda laikraščio, garsūs sporto žurnalistai tapo bedarbiais.