Įvadas
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai - tai ne tik architektūrinis paminklas, bet ir svarbus istorinis simbolis Lietuvai. Šis pastatas mena ne tik sporto varžybas ir kultūrinius renginius, bet ir reikšmingus politinius įvykius, nulėmusius šalies ateitį. Šiame straipsnyje panagrinėsime rūmų istoriją nuo jų statybos iki šių dienų, aptarsime jų architektūrines ypatybes ir išskirtinę reikšmę Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui.
Vilniaus koncertų ir sporto rūmų statyba ir architektūra
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai pradėti statyti 1965 metais šalia Vilniaus „Žalgirio“ stadiono. Vyriausieji projekto autoriai - architektai E. Chlomauskas, J. Kriukelis ir Z. Liandzbergis, inžinieriai H. Karvelis, A. Katilius, Al. Kamarauskas, S. Kovarskąja. Rūmai atidaryti 1971 metais. Pastatas stačiakampio plano, pagrindinis fasadas atgręžtas į upės pusę. Žiūrovų tribūna įrengta simetriškai - viename žaidimų aikštės šone; joje ir parteryje apie 6000 vietų žiūrovams (iš jų 2700 stacionarių, kitos vietos transformuojamos). 1973 metais projektui paskirta LSSR valstybinė premija. 2006 metais įrašyti į Kultūros vertybių registrą.
Vienas unikaliausių šio statinio elementų - vantinė salės perdangos konstrukcija, kuri tuo laiku prilygo geriausiems konstrukciniams projektams pasaulyje. Labai svarbus ir universalus salės pobūdis - sporto varžybų salę nesunkiai buvo galima paversti susirinkimų, koncertų sale transformuojant aikštę ir sceną (461 sverianti scena buvo sulenkiama tarsi knyga ir pastatoma vertikaliai prie salės galinės sienos). Priklausomai nuo renginio pobūdžio buvo galima keisti ir žiūrovų vietų skaičių: minimalus žiūrovų vietų skaičius žaidžiant ledo ritulį - 3176, maksimalus, t. y. susirinkimų metu, - 6000. Krepšinio rungtynes galėjo žiūrėti 4520 žiūrovų, įrengus bokso ringą - 5400 žmonių.
Sporto rūmų pastatas projektuotas stadiono ašyje, pagrindinį fasadą atgrežiant į upę ir miesto centrą. Lenktas bei dinamiškas siluetas, statybinių medžiagų estetika - atspindi XX a. šeštojo ir septintojo dešimtmečio moderniosios architektūros dvasią. Įspūdingos gelžbetonio ir stiklo, sunkaus ir lengvo kombinacijos tuo metu buvo plačiai papalitusios tiek Vakaruose (nuo skulptūriškųjų Sidnėjaus operos ir baleto teatro rūmų ar Le Corbusier'o projektų Čandigare iki monumentalių gelžbetoninių UNESCO būstinės perdangų Paryžiuje), tiek ir Sovietų sąjungos kontekste.
Sporto rūmų reikšmė sportui ir kultūrai
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai buvo svarbi arena įvairiems sporto renginiams. Svarbiausi sporto renginiai: 1977 vyko pasaulio vyrų sportinės gimnastikos komandinis čempionatas, nuo 1978 daug kartų buvo rengiami tarptautiniai Švyturio žurnalo taurės ir Tarptautinė rankinio federacijos (angl. International Handball Federation, IHF) taurės rankinio turnyrai, buvo žaidžiamos SSRS vyrų ir moterų krepšinio čempionatų, 1979 - SSRS tautų spartakiados finalinės moterų krepšinio rungtynės, 1992 vyko pasaulio moterų rankinio (A grupės) atrankos varžybos, 1997 - Europos vyrų krepšinio čempionato pusfinalio namuose žaidžiamos rungtynės, II Baltijos jūros šalių sporto žaidynių krepšinio turnyras ir kiti renginiai.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Rūmuose rungtyniavo daugiau nei 12 sporto šakų sportininkai, tarp jų olimpinių žaidynių, pasaulio ir Europos čempionai bei prizininkai: krepšininkai - M. Paulauskas, A. Sabonis, Š. Marčiulionis, V. Chomičius, A. Karnišovas, A. Pavilonis, R. Kurtinaitis, rankininkės - S. Mažeikaitė-Strečen, A. Česaitytė-Nenėnienė, boksininkai - D. Pozniakas, J. Juocevičius, gimnastė D. Sporto varžybose per visą laiką apsilankė apie 1 300 000 žiūrovų, o visuose organizuotuose renginiuose - daugiau kaip 14 milijonų žiūrovų.
Be sporto renginių, rūmuose vyko ir kultūriniai renginiai. 1988 pirmą kartą Lietuvoje surengtas grožio konkursas Gražioji vilnietė-88; laimėjo I. Mikelionytė (Sabonienė).
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis ir Sporto rūmai
Rūmai mena ir istorinius, visai Lietuvai svarbius, taip pat ir tragiškus, įvykius. 1988 čia įvyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas, 1990 04 21-22 - II Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavimas.
Kuo ypatingi 1988-ieji? Pasaulio istorijoje - olimpinių žaidynių metai, Lietuvos istorijoje - Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio pradžios metai. Simboliška, kad tais pačiais metais pagrindinė Lietuvos sporto arena - Vilniaus sporto rūmai - Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo metu pasipuošė Lietuvos trispalvėmis ir jame laisvai skambėjo Lietuvos valstybės himnas.
1988 m. pavasario permainos išjudino iš sąstingio Lietuvos visuomenę ir paskatino drąsiau ir ryžtingiau veikti. Tų metų birželio 3 dieną išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinė grupė pradėjo vieną svarbiausių masinių judėjimų Lietuvos istorijoje - Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdį. Vasarą per visą Lietuvą nuvilnijo pirmieji tūkstantiniai Sąjūdžio organizuoti mitingai. Ir nors Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio aktyvios veiklos istorija buvo trumpa, tačiau nepaprastai turtinga įvykių, turėjusių lemiamą svarbą tiek Lietuvos valstybingumui, tiek ir didžiausios bei vienos galingiausių pasaulio valstybių - Sovietų Sąjungos iširimui.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Vienas esminių įvykių Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio istorijoje - Steigiamasis suvažiavimas, kuris turėjo nubrėžti politinės veiklos kryptis. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas vyko 1988 m. spalio 22-23 dienomis Vilniaus sporto rūmuose. Į šį suvažiavimą delegatai buvo renkami. Tai buvo pirmieji, neoficialūs, tačiau demokratiniams prilygintini rinkimai okupuotoje Lietuvoje. Į suvažiavimą atvyko 1 021 delegatas ir apie 4 000 svečių. Visą suvažiavimo darbą - nuo pradžios iki pabaigos - tiesiogiai transliavo Lietuvos televizija ir radijas, taip dalyviais galėjo pasijusti visa Lietuva.
Suvažiavimo metu buvo priimti Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įstatai, bendroji programa, rezoliucijos, buvo išrinktas 220 narių Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimas ir Seimo Taryba.
Iš tiesų suvažiavimo pradžią lydėjo trispalvių raketų šūviai nuo Gedimino kalno ir fanfarų garsas, prie Sporto rūmų skambant „Tautiškai giesmei“ buvo iškilmingai pakelta Lietuvos trispalvė. Sporto rūmų salę puošė tautiniai simboliai, miestų bei miestelių herbai. Didelio pasisekimo sulaukė rūmų fojė iškabintų Nepriklausomos Lietuvos valstybės vėliavų ekspozicija ir nuotraukų paroda. Pirmąją dieną užbaigė eisena iš Sporto rūmų į Katedros aikštę, kurioje prie tikintiesiems sugrąžintos Vilniaus katedros buvo surengta Tautos vakaronė.
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas įtvirtino Sąjūdį kaip pagrindinę visuomeninę jėgą Lietuvoje. Jo metu tvyrojęs tautinės vienybės jausmas sutvirtino tautines aspiracijas, o Sąjūdis gavo visuomenės mandatą atstovauti tautos interesams.
Rūmų likimas po nepriklausomybės atkūrimo
1991 m. sausio 14-16 d. visuomenė atsisveikino su pastate pašarvotais Lietuvos laisvės kovotojais, žuvusiais prie Vilniaus televizijos bokšto.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Nepriklausomybės metais iš pradžių rūmai gyvavo gana sėkmingai. Juose vyko įvairių sporto šakų pasaulio ir Europos čempionatai, tačiau pastatas veikė nepelningai. Vėliau pastatas buvo naudojamas kaip laikina prekybos salė nuomojant nedidelius plotelius suinteresuotiems prekybininkams.
2004 m. rūmus bei aplinkinę teritoriją per savo valdomas bendroves įsigijo Ūkio banko investicinė grupė (ŪBIG). Prasidėjo diskusijos - ką daryti su sporto rūmais. Naujieji savininkai demonstravo polinkį juos griauti ir statyti naują gyvenamųjų namų kvartalą. Tačiau 2006 m. Vilniaus koncertų ir sporto rūmai Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos buvo įtraukti į kultūros vertybių registrą. Tai reiškė, kad rūmų nebuvo galima griauti.
2007 m. Vilniuje po savivaldybių rinkimų pasikeitė valdžia, o naujoji valdžia, skirtingai negu ankstesnė, rūmų išpirkimo idėja nesižavėjo. Rūmuose renginiai vyko vis rečiau. 2009 m. Nutarta, kad juose nesaugu organizuoti renginius, ypač masinius.
ŪBIG bankrutavus, rūmai buvo įkeisti Šiaulių bankui. Sporto rūmų atkūrimu užsiimti nutarė valstybė. 2015 m. rugsėjį Turto bankas pasirašė trijų pastatų komplekso pirkimo sutartį.
Ateities vizijos: Kongresų centras
Tikimasi, kad rekonstruotuose Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose duris atvers naujas tarptautinis konferencijų centras. Pasak Turto banko generalinio direktoriaus Vaidoto Aleksiaus, bendras Vilniaus kongresų rūmų plotas po rekonstrukcijos bus 16 tūkst. kv.
2008 m. Lietuvos respublikos Vyriausybės nutarimu Sporto rūmus buvo pavesta pritaikyti kongresų centrui.
Kontroversijos dėl kapinių
Vilniaus sporto rūmai statyti 1965-1971 metais. Sakoma, prieš statybą iš Maskvos ir Leningrado atvykę rabinai iš to kvartalo į kitas Vilniaus kapines perlaidojo apie 700 palaikų. Daugiau vargu ar rado, nes dar 1831 metais caro valdžia išpirko sklypą iš žydų nuosavybės ir ten statė karo įtvirtinimus.
2015 m. kai kurie ultraortodoksų žydų rabinai rugpjūčio pabaigoje paragino Vyriausybę atšaukti Sporto rūmų rekonstrukciją, sakydami, kad ji gali pažeisti Šnipiškių žydų kapines.
Paroda „DVI DIENOS, PAKEITUSIOS LIETUVĄ: Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas 1988 m. spalio 22-23 d.“
Apie parodą „DVI DIENOS, PAKEITUSIOS LIETUVĄ: Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas 1988 m. spalio 22-23 d.“:
Parodos vizualinio pasakojimo autorius - Lietuvos žurnalistas, fotografas, menininkas ir keliautojas, garsiausias Lietuvos kaubojus Zinas Kazėnas. Zino Kazėno užfiksuoti Sąjūdžio istorijos kadrai jau yra tapę Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio ir Tautos atgimimo ir Laisvės simboliais, atpažįstamais iš periodinių, akademinių, populiarinimo leidinių, skirtų Sąjūdžio epochai. Steigiamojo suvažiavimo metu Vilniaus sporto rūmuose buvo eksponuota jo paroda „Sąjūdis. Lietuva. 1988.“
Parodą parengė - Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius. Parodos koncepcijos ir tekstų autoriai - dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė, Žydrūnas Mačiukas, nuotraukų redaktorius - Andrius Petrulevičius, dizainerė - Neringa Motiejūnaitė-Lilienė, tekstų redaktorės - Gražina Belickienė.
Paroda pristatyta 2018 metais, ją sudaro 26 kilnojami stendai, kurių dydis 100x70 cm.
Parodos eksponuota:
- 2018 m. spalio 23 d. - lapkričio 6 d. - Lietuvos Respublikos Seimo Vitražo galerijoje;
- 2019 m. vasario 25 d. - 2019 m. kovo 12 d. - Biržų krašto muziejuje „Sėla“;
- 2019 m. kovo 13 d. - 2019 m. balandžio 15 d. - Veisiejų Sigito Gedos gimnazijoje;
- 2019 m. rugsėjo 1 d. - 2019 m. spalio 1 d. - Smalininkų senovinės technikos muziejuje;
- 2020 m. kovo 2 d. - 2021 m. gegužės 24 d. - Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje;
- 2023 m. gegužės 29 d. - 2023 m. birželio 12 d. - Lietuvos Respublikos Seimo Vitražo galerijoje;
- 2024 m. vasario 22 d. - 2024 m. rugsėjo 1 d. - Grigiškių „Šviesos“ gimnazijoje.