Sportas - tai ne tik būdas palaikyti gerą fizinę formą, bet ir svarbi gyvenimo dalis, padedanti stiprinti sveikatą, gerinti nuotaiką ir net reguliuoti dvasinę būseną. Tačiau, norint, kad sportas būtų iš tiesų naudingas, būtina atsižvelgti į daugybę veiksnių, pradedant nuo individualių sveikatos ypatybių ir baigiant tinkamu sporto šakos pasirinkimu pagal amžių ir fizinį pasirengimą. Šiame straipsnyje aptarsime įvairių sporto šakų pratimų rūšis, jų naudą ir galimą žalą, taip pat patarsime, kaip pasirinkti tinkamą sporto šaką atsižvelgiant į amžių, sveikatos būklę ir asmeninius tikslus.
Įvadas
Renkantis sporto šaką, svarbu suprasti, kad kiekviena jų turi savų privalumų ir trūkumų. Leidžiant vaiką į sportą dėl sveikatos, reikia žinoti, kad net ir vaikų sekcijose užsiėmimai neišvengiamai susiję su didelėmis apkrovomis. Todėl būtina atsižvelgti į individualias vaiko savybes ir sveikatos būklę.
Populiariausių Sporto Šakų Pratimų Rūšys ir Jų Poveikis
Plaukimas
Plaukimas yra viena universaliausių ir naudingiausių sporto šakų. Jis stiprina nervų sistemą, formuoja teisingą kaulų-raumenų sistemos vystymąsi, gerina kvėpavimą ir kraujotaką. Plaukimas tinka bet kokio amžiaus žmonėms ir yra ypač rekomenduojamas turintiems stuburo problemų ar antsvorio.
Privalumai:
- Stiprina visą kūną, ypač nugaros ir pečių raumenis.
- Gerina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą.
- Mažina sąnarių apkrovą, todėl tinka žmonėms su sąnarių problemomis.
- Padeda atsipalaiduoti ir mažinti stresą.
Trūkumai:
- Nerekomenduojama sergant lėtinėmis odos ligomis (grybelinės, infekcinės, egzema), akių ligomis (konjunktyvitas, keratitas), širdies ir kraujagyslių ligomis (širdies nepakankamumas), pepsine opa ar alergijomis.
Žaidimų Sporto Šakos: Futbolas, Krepšinis, Tinklinis, Ledo Ritulys
Žaidimų sporto šakos yra puikus būdas lavinti koordinaciją, greitį, reakciją ir komandinį darbą.
- Futbolas: Vysto kojų ir dubens juostos raumenis.
- Krepšinis: Lavina regos ir vestibuliarinį analizatorius, tobulina kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumus.
- Tinklinis: Vysto reakcijų greitį ir tikslumą, vikrumą, gerina laikyseną.
- Ledo ritulys: Stiprina širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, nervų ir raumenų sistemas.
Privalumai:
- Gerina fizinę ištvermę ir koordinaciją.
- Moko komandinio darbo ir bendravimo įgūdžių.
- Skatina aktyvų gyvenimo būdą ir mažina stresą.
Trūkumai:
- Šiose sporto šakose vaikas ilgą laiką yra vertikalioje padėtyje su apkrova stuburui ir smūgine apkrova pėdoms. Todėl šios sporto rūšys nerekomenduojamos vaikams su kaklo slankstelių nestabilumu, plokščiapėdyste ir skrandžio opa.
Tenisas
Tenisas yra antroje vietoje po plaukimo dėl kvėpavimo sistemos vystymosi efektyvumo. Šis sportas padeda pagerinti medžiagų apykaitą, numesti svorį ir atsikratyti skoliozės, stiprinant nugaros raumenis.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Privalumai:
- Gerina koordinaciją ir reakcijos greitį.
- Stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą.
- Padeda numesti svorio ir gerinti medžiagų apykaitą.
- Lavina strateginį mąstymą.
Trūkumai:
- Esant kaklo slankstelių nestabilumui, plokščiapėdystei, osteochondrozei - draudžiami staigūs judesiai ir spyruoklinė apkrova.
Kovos Menai
Kovos menai idealiai tinka vaikams su nestabilia psichika, nes jie moko reguliuoti savo dvasinę būseną. Ušu sekcija rekomenduojama vaikams, kenčiantiems nuo astmos, ir dažnai sergantiems peršalimo ligomis.
Privalumai:
- Moko savigynos įgūdžių.
- Stiprina kūną ir didina lankstumą.
- Lavina discipliną ir savikontrolę.
- Mažina agresiją ir gerina psichologinę būseną.
Trūkumai:
- Esant širdies ligoms ir bet kuriam trumparegystės laipsniui, ši sporto rūšis turėtų būti leidžiama gydytojo.
Pačiūžos ir Slidės
Abi šios žiemos sporto šakos yra labai naudingos atramos-judėjimo sistemai, širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemų vystymui, padidina darbingumą ir ištvermę. Jos ypač tinka vaikams, turintiems enurezę: sustiprina dubens raumenis, kontroliuojančius šlapimo tekėjimą. Pačiūžos ir slidės yra puiki priemonė, esant plokščiapėdystei ir stuburo iškrypimui: apkrova į stuburą ir kojas nedidelė ir proporcinga. Tai taip pat įtakoja kraujo apykaitos reguliavimą ir medžiagų apykaitos atstatymą.
Privalumai:
- Stiprina kojų ir nugaros raumenis.
- Gerina koordinaciją ir pusiausvyrą.
- Didina ištvermę ir gerina širdies veiklą.
- Skatina buvimą gryname ore ir gerina nuotaiką.
Trūkumai:
- Atsargumo turi laikytis vaikai su stuburo slankstelių poslinkiu, didele trumparegyste ir tam tikromis širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Laiku nesustojus, su amžiumi grožis ir lengvumas gali pasireikšti sąnarių ir stuburo skausmais, poliartritu ir reprodukcinės sistemos sutrikimais.
Kada Pradėti Sportuoti?
Kiekvienam sportui yra „sveikatos zona” - tai amžius, kai labiausiai saugu ir naudinga užsiimti.
- 6-7 metai: Į gimnastikos sekciją mergaitės gali būti priimtos nuo šešerių metų, o berniukai turėtų laukti dar vienerius metus. Šešiamečiai laisvai gali užsiimti sportine akrobatika, menine gimnastika, figūriniu čiuožimu, šuoliais ant batuto. Septynerių metų vaiko kūnas yra visiškai pasirengęs plaukioti, šokinėti į vandenį, lankyti teniso ir stalo teniso, ušu ir ledo ritulio būrelius.
- 8-9 metai: Iki šio amžiaus geriau nenukreipti sūnaus ar dukros į krepšinio sekciją, futbolo klubus ar orientavimosi pamokas. Nuo devynių metų sustiprėjusiam vaikui sveikatos bėdų neprišauks tinklinis, rankinis, biatlonas, bobslėjus, vandensvydis, greitasis čiuožimas, lengvoji atletika, buriavimas, šuoliai su slidėmis, regbis.
- 10-11 m.: Dešimties metų galima rašytis į atletikos ir bokso, arklių ir rogučių sporto, akademinio irklavimo, alpinizmo, fechtavimo, dviračių sporto skyrių. Šis amžius tinkamas beveik visoms imtynių rūšims: graikų-romėnų, sambo, laisvosioms, dziudo. Galite užsiregistruoti kovos menų skyriuje (kikboksas, karatė, teikwondo). Nuo 11 metų vaikas pasirengęs šaudymui iš lanko. Mergaitės iki 13 metų neturėtų užsiimti sunkiąja atletika.
Sportas Atsižvelgiant Į Sveikatos Būklę
Svarbu atsižvelgti į sveikatos būklę renkantis sporto šaką. Štai keletas rekomendacijų:
| Susirgimas | Tinka | Netinka | Pastabos |
|---|---|---|---|
| Stuburo kaklo dalies problemos, miotoninis sindromas | Plaukimas, kriketas, ušu, fechtavimas | Gimnastika, kovos menai, kalnų slidinėjimas, lengvoji atletika, tenisas | Kai pažeistas stuburas, kategoriškai draudžiami staigūs judesiai, kritimai, ilgas stovėjimas. |
| Skoliozė, sutrikusi laikysena | Plaukimas krūtine, pramoginiai šokiai, meninė gimnastika, jojimo sportas | Tenisas (įskaitant stalo), sportinė gimnastika, lengvoji atletika, ledo ritulys | Būtina vengti dažno lankstymosi. Tinka visi simetriniai pratimai. |
| Plokščiapėdystė | Plaukimas, sportinė gimnastika, slidinėjimas, ušu | Stalo tenisas, jojimas , futbolas, tinklinis, lengvoji atletika, dailusis čiuožimas | Esant plokščiapėdystei smūginė apkrova bėgant ir šokant persiduoda į stuburą. Tai gali sukelti rimtas traumas. |
| Pneumonija, dažni bronchitai | Žiemos sportas, kovos menai, futbolas, plaukimas | Gimnastika, atletika, tenisas, choreografija, tinklinis, krepšinis, plaukimas, baidarių sportas | Neturi būti apkrauti krūtinės raumenys. Pageidautinos lauko treniruotės - tai stiprina kvėpavimo sistemą. |
| Trumparegystė | Pramoginiai šokiai, stalo tenisas, fechtavimas, plaukimas, slidinėjimas | Viskas susiję su svorio kėlimu, gimnastika, boksas, imtynės, krepšinis, futbolas | Naudingos sporto rūšys, stiprinančios tiesimo raumenis. Jie padeda sumažinti naštą akims. Praktikuojant nepageidaujamą sportą, padidėja arterinis kraujo spaudimas ir akių raumenų tonusas, o tai padidina komplikacijų riziką. |
| Gastritas ir virškinimo trakto problemos | Šokiai, ušu, kriketas | Futbolas, tinklinis, tenisas, ledo ritulys | Jei yra skrandžio problemos, negalimi pratimai pasilenkus. |
Aerobiniai ir Anaerobiniai Pratimai: Skirtumai ir Nauda
Pratimai gali būti jūsų pomėgis, tačiau tai taip pat yra ir šiek tiek mokslas. Ir nedaug sporto temų gali greičiau sugrąžinti jus į mokyklos mokslų klasę nei aerobinių ir anaerobinių pratimų skirtumas. Šių dviejų pratimų skirtumas gali būti šiek tiek painus, nes aerobinės treniruotės metu galite turėti trumpų anaerobinių pratimų.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Kas Yra Anaerobiniai Pratimai ir Kaip Jie Veikia?
Pirmiausia šiek tiek mokslo atnaujinimo: Jūsų kūnas nuolat gamina energiją (vadinamą adenozino trifosfatu arba ATP) su deguonimi ir be jo. Deguonies naudojimu pagaminta energija (aerobinė) yra lengviau papildoma organizme, palyginti su energija, kuri gaminama be deguonies (anaerobinė).
Skirtingi pratimai ir veiklos tipai naudoja skirtingus energijos šaltinius. „Pratimai, kuriems reikalinga energija, kurią galima patenkinti daugiausia aerobinėmis energijos sistemomis, paprastai yra ilgesni ir tvaresni, nei tie, kurių energijos poreikiai viršija aerobinių sistemų galimybes, todėl reikalinga papildoma energija iš anaerobinių sistemų. Anaerobiniai pratimai dažniausiai yra intensyvesni ir sprogstamesni nei aerobinės treniruotės, nes energijos poreikiai gerokai viršija tai, ką gali papildyti aerobinė energijos sistema, kad treniruotė galėtų tęstis.
Anaerobiniuose pratimuose energija gaunama iš glikogeno (gliukozės arba cukraus formos), kuris laikomas raumenyse ir leidžia judėti be deguonies. Nesunku suprasti, kad negalite ilgai treniruotis be deguonies, todėl anaerobinėje būsenoje paprastai būnate tik kelias sekundes ar iki kelių minučių. Tai labai greitas ir labai intensyvus sportas.
Tačiau abi energijos sistemos dirba kartu: aerobinės treniruotės metu gali būti trumpų anaerobinės veiklos epizodų, pavyzdžiui, per intervalines treniruotes ar Fartlek bėgimą.
Anaerobinių Pratimų Nauda
Nereikia atlikti vien anaerobinių pratimų - ilgi bėgimai arba plaukimai, ilgos važiavimo dviračiu sesijos ir vidutinio intensyvumo jėgos treniruotės (apie tai plačiau žemiau) taip pat yra labai naudingos. Tačiau pridėjus trumpų intensyvesnių epizodų, galite pasiekti puikių rezultatų.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
- Greitesnis pieno rūgšties pašalinimas: Kai naudojate anaerobinę sistemą, jūsų raumenyse kaupiasi pieno rūgštis. Tačiau kuo daugiau treniruojatės šioje sistemoje, tuo labiau jūsų kūnas prisitaiko prie darbo (kaip ir atliekant bet kokius kitus pratimus) ir tampa stipresnis. Tokiu atveju pagerinate savo laktato slenkstį, tai reiškia, kad jūsų kūnas greičiau pašalina pieno rūgštį, suteikdamas daugiau laiko, kol pajusite neigiamus efektus, tokius kaip nuovargis. Tai leidžia jums sukaupti daugiau pieno rūgšties, kol pajusite tą skausmą ir kojų sunkumą.
- Sukursite daugiau jėgos: Jei rimtai užsiimate svorių kilnojimu, galbūt siekiate pagerinti savo vieno pakartojimo maksimumą - tai didžiausias svoris, kurį galite pakelti vieną kartą atliekant tam tikrą pratimą. Anaerobinė sistema suteiks jums jėgos per masyvų mirties trauką ar įtemptą pritūpimą. Kuo daugiau praktikuojatės, tuo stipresni tampate, kai jūsų kūnas prisitaiko. Net jei esate pradedantysis, anaerobiniai pratimai padės ugdyti jėgą: pavyzdžiui, pagalvokite apie atsispaudimus. Jei dabar galite padaryti tik vieną, tai užtruks tik kelias sekundes ir reikalaus intensyviu pastangų. Tačiau tęsiant ir stiprinant raumenis, jėgą ir ištvermę, galėsite padaryti daugiau pakartojimų.
- Jūsų kaulai taps stipresni: Kai kurie anaerobiniai pratimai, tokie kaip pliometrija ir sunkūs svorio kilnojimai, padeda apsaugoti jūsų kaulų sveikatą. Didelės apkrovos pratimai, tokie kaip šuoliniai pratimai, sukelia didesnę apkrovą jūsų kaulams nei mažesnės apkrovos veiklos, tokios kaip ėjimas, skatindami kaulus stiprėti. Stiprinantys pratimai ne tik stiprina raumenis, bet ir kaulus. Anaerobiniai pratimai yra intensyvesni, todėl įtraukia daugiau raumenų skaidulų, kad būtų galima stiprinti jėgą ir galingumą. Vienas iš daugelio šių pratimų privalumų - gerinti kaulų ir raumenų sistemą.
Anaerobinių Pratimų Pavyzdžiai
Anaerobinę sistemą galite aktyvuoti atliekant bet kokį pratimą, jei staiga padidinate intensyvumą trumpiems laikotarpiams. Štai keli pavyzdžiai, kaip tai gali atrodyti.
- HIIT treniruotės: HIIT arba didelio intensyvumo intervalinės treniruotės padidina jūsų širdies susitraukimų dažnį iki tokio lygio, kad įsijungia anaerobinė sistema, ypač jei pratimai apima pliometriją ar šuolinius judesius.
- Dviračių treniruotės: Jei jūsų dviračių treniruotėse yra sprintų, kalnų įkalnių ar kitų trumpų didelio intensyvumo epizodų, tai taip pat įjungsite anaerobinę energijos sistemą. Išbandykite Tabata dviračių treniruotę, kad jūsų širdis tikrai greičiau plaktų.
- Svorio kilnojimas: Sunkus svorio kilnojimas trunka vos kelias sekundes ir reikalauja daug jėgos. Kilnojimai, kurie šiek tiek apsunkina kvėpavimą, yra anaerobiniai.
- Sprintas: Sprintas yra klasikinis anaerobinio pratimo pavyzdys. Išbandykite bėgimo intervalų treniruotę atlikdami trumpus, greitus bėgimo epizodus, arba pabandykite varžytis su draugu bėgimo trasoje.
- Staigūs, intensyvūs judesiai: Nors tai nėra tikra treniruotė, vis dėlto tai vis tiek yra anaerobinė veikla, pavyzdžiui, staigiai šokti iš kėdės, nes prisiminėte, kad palikote telefoną antrame aukšte, ir nubėgti laiptais jo pasiimti. Kiti panašūs judesiai jūsų dienoje taip pat gali iššaukti anaerobinę veiklą, net jei nesate treniruotėje.
Kas Yra Aerobiniai Pratimai?
Aerobinius pratimus galite suprasti kaip kardio pratimus: jūs naudojate deguonį, kad maitintumėte raumenis ilgesnių, mažesnio intensyvumo treniruočių metu, kvėpuodami oru, o ne naudodami sukauptus energijos šaltinius. Aerobinė treniruotė palaikoma širdžiai pumpuojant pakankamai deguonies prisotintą kraują į dirbančius raumenis, kad energijos atsargos būtų papildomos jų naudojimo metu. Kadangi deguonies turite neribotą kiekį raumenims papildyti, paprastai galite išlaikyti aerobines treniruotes daug ilgiau nei anaerobines.
Aerobinių Pratimų Nauda
Kadangi aerobinė veikla iš esmės yra kardio, ji turi daugybę privalumų. Štai keletas svarbiausių.
- Jūsų širdis taps stipresnė: Kardio pratimai gavo savo pavadinimą iš širdies ir kraujagyslių sistemos. Aerobiniai pratimai treniruoja širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemas, o tai padaro daug rezultatų, įskaitant stipresnę širdį. Aerobiniai pratimai mažina kraujospūdį, didina DTL cholesterolio kiekį ir padeda sumažinti širdies ligų riziką.
- Jūsų psichinė sveikata pagerės: Ar kada girdėjote apie bėgiko euforiją? Aerobiniai pratimai išskiria geros savijautos chemines medžiagas smegenyse, vadinamas endorfinais, kurios pakelia nuotaiką. Reguliarios treniruotės netgi siejamos su mažesne depresijos išsivystymo tikimybe.
- Galite išvengti kelių rimtų sveikatos problemų: Yra ilgas sąrašas ligų ir sutrikimų, kuriems reguliariai besimankštinantys žmonės turi mažesnę riziką, be širdies ligų, įskaitant osteoporozę, 2 tipo diabetą, COVID-19, gripą ir net kai kurias vėžio rūšis, teigia CDC.
Aerobinių Pratimų Pavyzdžiai
Pagalvokite apie aerobinius pratimus kaip apie bet kokius kardio pratimus, kuriuos atliekate ilgiau nei kelias minutes. Turint tai omenyje, aerobinių pratimų sąrašas gali būti gana platus:
- Bėgimas
- Važiavimas dviračiu arba vaikčiojimas
- Plaukimas
- Šokiai
- Laiptų lipimas
- Irklavimas
- Žygiai
- Aerobika
- Tenisas
- Futbolas
- Slidinėjimas
Kaip Dažnai Turėtumėte Atlikti Anaerobinius ir Aerobinius Pratimus?
Siekiant bendros sveikatos ir gerovės, ne mažiau kaip 150-300 minučių per savaitę vidutinio intensyvumo kardio pratimų arba 75-150 minučių per savaitę intensyvaus kardio pratimų, taip pat dvi jėgos treniruotės sesijos. Tai gali reikšti 60 minučių vidutinio intensyvumo kardio penkias dienas per savaitę, 15 minučių intensyvaus kardio penkias dienas per savaitę arba bet kokią kitą kombinaciją tarp šių dviejų variantų. Nepriklausomai nuo to, kaip paskirstysite tas minutes, dalis jūsų intensyvaus sporto tikriausiai pateks į anaerobinių pratimų kategoriją, tačiau tai nebus vien anaerobika, nes anaerobiniai pratimai nėra tvarūs ilgą laiką.
Jūsų treniruočių laikas ir programa priklausys nuo jūsų tikslų, ir jūs galite padidinti aerobinių arba anaerobinių pratimų (arba abiejų) apimtį. Atminkite, kad paprastai reikia daugiau poilsio, kai atliekate daugiau anaerobinių pratimų. Tai taikoma tiek poilsio dienoms per savaitę, tiek poilsio periodams treniruotės metu. Pavyzdžiui, jei sprintuojate, jums gali prireikti vieno su vienu santykio tarp sprinto ir poilsio, kad visiškai atsigautumėte. Kitaip tariant, jūs galite sprintuoti 60 sekundžių, ilsėtis 60 sekundžių ir kartoti tai kelis kartus.
Jei esate naujokas intensyvaus, didelio poveikio anaerobiniame treniravime, pradėkite palaipsniui - vieną ar dvi dienas per savaitę su didesniu intensyvumu nesekiančiomis dienomis. Reikės dienos ar dviejų tarp šių sesijų, kad galėtumėte visiškai atsigauti, nes šių sesijų tikslas yra pasiekti maksimalų rezultatą. Jei tik pradedate, nuoseklios intensyvios treniruotės gali palikti jus labiau pavargusius ir skaudančius, kas gali sukelti perdegimą ir traumas.
Visada įsitikinkite, kad apšildote prieš pradėdami anaerobinius pratimus. Atminkite, kad tikslas yra dirbti su visu pajėgumu, o tai paprastai nėra pirmas dalykas, kurį norite daryti treniruotėje. Jūs neturėtumėte tiesiog ateiti į sporto salę ir bandyti pakelti 100 kilogramu. Viskas turėtų būti palaipsniu. Jei neapšildysite kūno iš anksto, jūsų forma ir rezultatai gali pablogėti, ir galų gale galite susižeisti.
Aerobiniai vs. Anaerobiniai Pratimai: Kaip Pasirinkti, Kurie Jums Tinka?
Kaip žinoti, ar anaerobiniai, ar aerobiniai pratimai jums tinka? Atsakymo ieškokite pagal tai, kaip naudojate energijos sistemą.
Kiekvienas turėtų daryti viso kūno jėgos treniruotes, o svorių kilnojimas greičiausiai turės tam tikrą anaerobinį aspektą, net jei esate pradedantysis. Tačiau didelio intensyvumo kardio pratimai, tokie kaip sprintas ar didelio poveikio pliometrija, gali netikti visiems. Tai labai priklauso nuo jūsų traumų istorijos, jūsų tikslų ir ar turite kokių nors ligų, dėl kurių reikėtų būti atsargesniems.
Papildomi Patarimai Renkantis Sporto Šaką
- Atsižvelkite į savo pomėgius: Sportas turi teikti malonumą, todėl rinkitės tai, kas jums patinka.
- Išbandykite skirtingas sporto šakas: Nebijokite eksperimentuoti ir ieškoti to, kas jums labiausiai tinka.
- Pasitarkite su specialistais: Jei turite sveikatos problemų, pasitarkite su gydytoju ar kineziterapeutu, kokios sporto šakos jums tinkamiausios.
Alternatyvūs Sporto Užsiėmimai
Be tradicinių sporto šakų, yra ir kitų aktyvių veiklų, kurios gali būti puikus pasirinkimas:
- Dviračių lenktynės sporto salėje: Smagus ir efektyvus būdas numesti svorio ir sustangrinti kūną. Važinėjimas dviračiu padeda sulieknėti per rekordiškai trumpą laiką: išnaudojama 750 kkal energijos per valandą, net ir neužsiimant kitu papildomu sportu. Pedalų sukimas keičiant „sunku-lengva“ režimą, sustangrina šlaunis, sėdmenis ir blauzdas. Treniruojant širdį, kraujospūdis ilgainiui normalizuojasi.
- Funkcinės treniruotės: Šių užsiėmimų ypatybė - kompleksinis darbas su kūnu. Treniruotė gerina raumenų tonusą ir koordinaciją, stiprina stuburą, judesiai tampa plastiški. Sąnariai tampa tamprūs, o kūnas - lengvas. Vietoj to, kad atskirai mankštinti nugarą, presą, kojas, treniruosite visą kūną iš karto.
- Žingsninė aerobika: Ritmingi judesiai aukštyn ir žemyn ant specialios platformos. Priklausomai nuo sudėtingumo, šios platformos aukštis yra keičiamas. Pratimai gerina sąnarių lankstumą, treniruoja lygsvarą ir sudegina daugiau kalorijų.
- Vandens aerobika: Užsiėmimai vandenyje neturi kontraindikacijų, išskyrus labai sunkias ligas. Šie pratimai netraumuoja, be to, krūvis yra didesnis nei sportuojant sausumoje. Šie užsiėmimai galimi ir seklumoje, ir didesniame gylyje. Vandens aerobika padeda sustiprinti judesių koordinaciją, išlaikyti lygsvarą.
- Šokiai: Tik šokių pagalba kojos tampa lieknos, stangrios ir lygios. Jūsų kojose yra keleta dešimčių raumenų, kurie atlieka savo funkcijas. Šokio metu išnaudojamos kalorijos, kaip ir įprastos treniruotės metu.
- Joga: Patikrinta tūkstančius metų praktika, kai per fizinį kūno lavinimą pasiekiama ir vidinė harmonija. Tai savotiška filosofija. Užsiimant joga, žmogus jaučiasi puikiai, jo imunitetas sustiprėja, pagerėja organizmo funkcijos ir medžiagų apykaita.
Aerobika: Judesių Harmonija ir Gera Nuotaika
Aerobika (angl. aerobic) - gimnastikos pratimų, daromų pagal ritmišką muziką, kompleksas. Aerobika stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, kvėpavimo organus, gerina sąnarių paslankumą, ugdo taisyklingą laikyseną, judesių koordinaciją, plastiškumą, lankstumą, ištvermę, mažina nervinę įtampą, gerina nuotaiką, sukelia teigiamų emocijų. Mankštinamasi individualiai arba grupėmis vadovaujant metodininkui. Aerobika gali būti derinama su fiziniais pratimais vandenyje, plaukimu (hidroaerobika), gimnastika.
Aerobika atsirado 20 a. 6 dešimtmetyje Jungtinėse Amerikos Valstijose gydytojo Kennetho H. Cooperio iniciatyva. Netrukus treniruočių sistema buvo pritaikyta šokių pratybose. Aerobiką aktyviai propagavo Jungtinių Amerikos Valstijų aktorė Jane Fonda.
Aerobika plėtojosi ne tik kaip fizinio aktyvumo forma, bet ir kaip sporto šaka. 1984 Jungtinėse Amerikos Valstijose surengtas oficialus aerobikos čempionatas. Pasaulio čempionatai rengiami nuo 1985, Europos - nuo 1987. 1994 aerobika įtraukta į Pasaulio gimnastikos federacijos sporto šakų registrą.
Aerobikos varžybos rengiamos 4 rungčių: vienetų (vyrų ir moterų), dvejetų (mišri pora), trejetų ir šešetų (vyrų, moterų bei mišrių). Balais vertinamas sportininkų meistriškumas (atlikimo technika, sinchroniškumas), artistiškumas (choreografija, pratimo turinys, saviraiška) ir pratimų sudėtingumas.
Lietuvoje aerobika kultivuojama nuo 9 dešimtmečio pabaigos. Viena iš pradininkių yra Joana Bartaškienė. 1992 Kaune Irenos Plioplienės, Aurelijos Macaitienės ir Redos Baublienės iniciatyva įvyko Aukštųjų mokyklų sportinės aerobikos pirmenybės. 1995 Klaipėdoje įvyko Lietuvos sportinės aerobikos čempionatas.