Sportas Lietuvoje turi gilias tradicijas, siekiančias senovės baltų laikus. Per ilgą ir vingiuotą istoriją, sportas patyrė pakilimų ir nuosmukių, tačiau visada išliko svarbia Lietuvos kultūros ir visuomenės dalimi. Šiandien, po nepriklausomybės atkūrimo, Lietuvos sportas išgyvena renesansą, o šalies sportininkai garsina Lietuvą visame pasaulyje.
Sporto Pradžia ir Raida Lietuvoje iki Nepriklausomybės
Sporto apraiškų būta jau senovės baltų buityje ir darbe. Rusijos valdomoje Lietuvos teritorijoje sportuota mažai. Pirmoji sporto organizacija buvo 1885 Vokietijos valdomoje Klaipėdoje įkurtas irklavimo klubas Neptūnas.
Po 1918 m., atkūrus nepriklausomybę, sportinė veikla pradėta organizuoti iniciatyvių asmenų dėka, tokių kaip S. Garbačiauskas, E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, P. Oleka, K. Dineika, Pranas Šližys, J. J. Bulota, S. Darius, J. Eretas ir kiti. Pradėta steigti sporto organizacijas (sąjungas, klubus). 1919 Kaune įkurta pirmoji nepriklausomos Lietuvos sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga (LSS; pirmininkas Pranas Šližys). 1920 įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS), kuri kultivavo beveik visas to meto populiarias sporto šakas (pirmininkas S. Garbačauskas). 1922 Kaune įsteigta Lietuvos sporto lyga (LSL) - aukščiausioji sporto institucija, kuri vadovavo visam sporto sąjūdžiui ir tvarkė jo veiklą, atstovavo Lietuvai tarptautiniu lygiu. Kūrėsi ir kitos sporto organizacijos: 1922 - Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija (LGSF), 1923 - Lietuvos dviratininkų sąjunga (LDS), 1923 - Lietuvos futbolo lyga (LFL), 1924 - Kauno teniso klubas (KTK), 1926 - Klaipėdos įgulos ir krašto sporto sąjunga (KSS), 1930 - Akademinis sporto klubas (ASK), 1931 - Jaunalietuvių sporto organizacija (JSO).
Šiuo laikotarpiu sportas tapo svarbia tautinės tapatybės dalimi, o sportininkai - nacionaliniais didvyriais.
Sporto Infrastruktūros Kūrimasis
Sporto plėtrai didelę reikšmę turėjo sporto bazių kūrimas. Buvo statomos sporto bazės: Kūno kultūros rūmai Kaune (1934), Klaipėdoje (1938), Kauno stadionas (1936), gimnazijų sporto salės, pirmasis statinys Europoje krepšinio varžyboms - Kauno sporto halė (1939). 1935 įsteigtos 7 sporto apygardos: Kauno, Panevėžio, Marijampolės, Telšių, Ukmergės, Šiaulių, Klaipėdos. 1936 įsteigtas 4 laipsnių Valstybinis kūno kultūros ženklas.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Populiariausios Sporto Šakos
20 a. 3 dešimtmečio pradžioje buvo populiarinamos sporto šakos, kurios Vakarų Europos šalyse kultivuotos jau kelis dešimtmečius. Pradėti rengti įvairių sporto šakų Lietuvos čempionatai: 1921 - lengvosios atletikos, 1922 - futbolo, moterų krepšinio, dviračių sporto, 1924 - vyrų krepšinio, 1925 - bokso, šaudymo, 1927 - stalo teniso, 1929 - teniso, 1931 - plaukimo; nuo 1935 - gimnazijų žaidynės.
Lietuvos Tautinis Olimpinis Komitetas
1937 įkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), kuris organizavo olimpinį sąjūdį Lietuvoje, rengė sportininkus ir komandas olimpinėms žaidynėms, atstovavo Lietuvai Tarptautiniame olimpiniame sąjūdyje. Pirmasis LTOK pirmininkas buvo V. Augustauskas. 1938 LTOK pagal olimpinių žaidynių tradicijas surengė Lietuvos tautinę olimpiadą, kurioje dalyvavo daugiau kaip 2000 Lietuvoje, Brazilijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV, Latvijoje gyvenančių lietuvių sportininkų, 17 sporto šakų atstovų.
Dalyvavimas Tarptautinėse Varžybose
Vienas Lietuvos sporto prioritetų buvo tarptautiniai ryšiai ir tarptautinės varžybos. Pirmoji Lietuvos sporto organizacija, tapusi tarptautinės federacijos nare, buvo Lietuvos futbolo lyga, 1923 priimta į FIFA (Tarptautinę futbolo asociacijų federaciją). 1924 į Tarptautinę federaciją priimta Lietuvos dviratininkų sąjunga, 1928 - Lengvosios atletikos komitetas, 1935 - Šaudymo sąjunga, 1936 - Krepšinio komitetas. Pirmosios tarptautinių klubų rungtynės įvyko 1922, LFLS žaidė su Rygos YMCA futbolo klubu, lietuviai pralaimėjo 0:4. Pirmąsias tarpvalstybines rungtynes Lietuvos futbolo rinktinė 1923 žaidė su Estija (0:5), 1924 pirmąją pergalę tarpvalstybinėse rungtynėse pasiekė Lietuvos futbolo rinktinė, 2:1 nugalėjusi Estiją. 1925 pirmąsias tarpvalstybines rungtynes Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė žaidė su Latvija ir pralaimėjo 20:41, 1938 moterų rinktinė - su Estija ir nugalėjo 15:7. Pirmasis tarpvalstybinis boksininkų mačas Lietuva-Latvija surengtas 1926 Kaune.
Olimpinis Debitas
Olimpinėse žaidynėse Lietuvos sportininkai debiutavo 1924. Lietuvos futbolo rinktinė Paryžiuje žaidė su Šveicarija ir pralaimėjo 0:9. Pirmasis Lietuvos sportininkas, dalyvavęs pasaulio čempionate 1928 Davose (Šveicarija), - greitojo čiuožimo atstovas K. Bulota.
Pirmieji Medaliai
Pirmuosius pasaulio čempionato medalius Lietuvai 1937 Helsinkyje laimėjo šaudymo meistrai. Šaudant olimpiniais pistoletais greitašauda į siluetus iš 25 m nuotolio Pranas Giedrimas individualiose ir Lietuvos rinktinė (Pranas Giedrimas, Kazys Sruoga, Antanas Mažeika, Vladas Nakutis, Antanas Karčiauskas) komandinėse varžybose buvo apdovanoti sidabro medaliais. 1939 Liucernoje (Šveicarija) Jonas Miliauskas laimėjo bronzos medalį, Lietuvos rinktinė (Jonas Miliauskas, Pranas Giedrimas, Antanas Jelenskas, Antanas Mažeika, Vladas Nakutis) - sidabro medalius. 1938 I Europos moterų krepšinio čempionate Romoje sidabro medalius laimėjo Lietuvos moterų rinktinė.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Sportas Sovietų Okupacijos Metais
1940 SSRS okupavus Lietuvą tautinės sporto organizacijos buvo uždarytos arba tapo SSRS sporto organizacijų filialais. Daugelis sportininkų ir sporto organizatorių (P. Žižmaras, K. Bulota, V. Dovydaitis ir J. Dovydaitis, V. Augustauskas, J. Vabalas, E. Vaškelytė) buvo ištremti. Per Vokietijos okupaciją (1941-44) atsikūrė nepriklausomybės metais veikę sporto klubai ir organizacijos. Okupantų valdžia nenuolankius sportininkus ir sporto organizatorius (L. Puskunigį, V. Bakūną, A. Vokietaitį, V. Tumėną) suėmė ir išvežė į Vokietiją.
1940-41 ir nuo 1944 kūno kultūros ir sporto sistema buvo pertvarkoma SSRS pavyzdžiu: valstybinę instituciją - Kūno kultūros rūmus - pakeitė Fizinės kultūros ir sporto komitetas prie LSSR liaudies komisarų tarybos (1941 01-06), Kūno kultūros ir sporto komitetas prie LSSR komisarų tarybos (1944-46), Kūno kultūros ir sporto komitetas prie LSSR Ministrų tarybos (1946-1986), LSSR valstybinis kūno kultūros ir sporto komitetas (1986-90).
Nepaisant politinių suvaržymų, sportas išliko svarbiu Lietuvos visuomenės gyvenimo elementu. Lietuvos sportininkai, atstovaudami SSRS rinktinėms, pasiekė aukštų rezultatų tarptautinėse varžybose.
Sporto Struktūros Pertvarkymas
Nuo 1945 aukštosiose mokyklose, įmonėse, gamyklose, kolūkiuose, vidurinėse mokyklose pradėti steigti sporto kolektyvai, nemažai jų vėliau tapo kūno kultūros plėtros, sportininkų ir komandų rengimo centrais. Tai: Vilniaus Statyba, Šviesa, Mokslas, Kibirkštis, Kauno Pluoštas, Banga, Atletas, Pilėnai, Politechnika, Jonavos Azotas, Elektrėnų Energija ir kiti. Mokyklinės kūno kultūros programos rengtos remiantis BPDG (Būk pasirengęs darbui ir gynybai) ir PDG (Pasirengęs darbui ir gynybai) kompleksų reikalavimais. Mokyklinės ir sportininkų rengimo programos buvo bendros visoje SSRS, bet Lietuvoje jos turėjo savitumų, rėmėsi mokslininkų ir pedagogų rekomendacijomis. 1945 įkurtas Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas (1999-2012 Kūno kultūros akademija, nuo 2012 Lietuvos sporto universitetas), nuo 1954 rengiami kūno kultūros specialistai Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje (iki 1992 Vilniaus pedagoginis institutas, 1992-2011 Vilniaus pedagoginis universitetas, 2011-18 Lietuvos edukologijos universitetas), nuo 1949 Lietuvos aukštosiose mokyklose buvo steigiamos kūno kultūros katedros.
Lietuvos Sportininkų Pasiekimai SSRS Rinktinėse
Po karo SSRS pasisavinus Lietuvos sporto organizacijų tarptautines teises į olimpines žaidynes, į pasaulio ir Europos čempionatus Lietuvos sportininkai galėjo išvykti tik patekę į SSRS rinktinę. 1947 krepšininkai S. Butautas, K. Petkevičius, J. Lagunavičius ir V. Kulakauskas tapo Europos čempionais. 1952 pirmuosius olimpinius (sidabro) medalius į Lietuvą parvežė S. Butautas, K. Petkevičius ir J. Lagunavičius. Boksininkas A. Šocikas pasiekė pergalių SSRS (1950-54, 1956) ir Europos (1953, 1955) čempionatuose. Pirmąja Lietuvos sportininke pasaulio čempione 1956 tapo tinklininkė Liudmila Meščeriakova, olimpiniu čempionu 1968 - boksininkas D. Pozniakas. 1959-90 Lietuvos sportininkai laimėjo 57 pasaulio čempionatų aukso medalius. Pirmoji Lietuvos pasaulio rekordininkė B. Kalėdienė (Zalagaitytė) 1958 numetė ietį 57 m 49 cm, pirmoji pasaulio moteris, nušokusi į tolį daugiau kaip 7 m - V. Bardauskienė (Praha, 1978; 7,09 m). 1963 T. Petreikio iniciatyva surengtas pirmasis pramoginių šokių konkursas.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Komandiniai Pasiekimai
Didelių pergalių tarptautinėse varžybose pasiekė Lietuvos komandos. 1963, 1965, 1967 Europos čempionėmis tapo Vilniaus Žalgirio aštuonvietės irkluotojos. 4 kartus (1951, 1985, 1986, 1987) SSRS čempionais tapo Kauno Žalgirio krepšininkai. 1986 Žalgiris laimėjo aukščiausią pasaulio klubinių komandų varžybų apdovanojimą - tarpžemyninę Jones taurę.
Sporto Mokyklų Sistema
Sportininkus rengė sporto mokyklos, sporto kolektyvai, kurių geriausiems buvo suteiktas sporto klubų statusas. 1968 Lietuvoje buvo 140 įvairių sporto mokyklų, iš jų 3 aukštojo sportinio meistriškumo, 43 olimpinio rezervo specializuotos vaikų ir jaunių, 93 vaikų ir jaunių, Panevėžio internatinė, Vilniaus respublikinė internatinė sporto mokyklos. Jose veikė 5785 grupės, mokėsi 87 392 jaunieji sportininkai. Reguliariai vyko sporto šakų vaikų, jaunučių, jaunių, jaunimo, suaugusiųjų čempionatai, taurių (Sporto, Tiesos, Lietuvos radijo ir televizijos ir kitų) varžybos, Drąsūs, stiprūs, vikrūs (moksleivių), Odinio kamuolio (futbolo), Auksinio ritulio (ledo ritulio), mažojo krepšinio, vaikų dviračių varžybos. Buvo populiarios kompleksinės varžybos: moksleivių, studentų, suaugusiųjų žiemos ir vasaros spartakiados.
Naujos Sporto Šakos
Paplito naujos sporto šakos: meninė gimnastika (1950), rankinis (nuo 1954), regbis (1961), mažasis krepšinis (1967), žolės riedulys (1970).
Sportas Atkūrus Nepriklausomybę
1988 12 11 atkurtas LTOK, kurio prezidentu išrinktas A. Poviliūnas. Atsikūrė žydų sporto draugija Makabi, lenkų - Polonia. 1989 įkurta Lietuvos olimpinė akademija. 1990 Lietuvai atkūrus nepriklausomybę vietoj LSSR valstybinio kūno kultūros ir sporto komiteto įkurtas Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės.
Sporto Valdymo Struktūros
Departamentui vadovo: A. Raslanas (1990-93 ir 2005-09), Vytas Nėnius (1993-96 ir 2001-05), R. Kurtinaitis (1997-2001), Klemensas Rimšelis (2010-14), Edis Urbanavičius (2014-18), Vytautas Vainys (2019).
Dalyvavimas Pasaulio Lietuvių Sporto Žaidynėse
1988 Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse Adelaidėje. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (1990) beveik visi sportininkai atsisakė dalyvauti SSRS rinktinėse ir čempionatuose.
Profesionalaus Sporto Plėtra
Daug geriausių žaidėjų (krepšininkų, futbolininkų, rankininkų) nuo 1988 išvažiavo sportuoti į užsienio klubus. Š. Marčiulionis pirmas iš Lietuvos krepšininkų 1989 debiutavo NBA (San Francisko Golden State Warriors komandoje).
Pasaulio Lietuvių Sporto Žaidynės Lietuvoje
1991 vasarą Lietuvoje buvo surengtos IV Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, kuriose dalyvavo apie 2000 lietuvių sportininkų iš Argentinos, Australijos, Baltarusijos, Brazilijos, Čilės, Estijos, JAV, Kanados, Latvijos, Prancūzijos, Rusijos, Urugvajaus, Vokietijos ir Lietuvos.
Tarptautinis Pripažinimas
Tarptautinis olimpinis komitetas 1991 08 18 Berlyne atkūrė LTOK tarptautines teises. Savarankiškomis pasiskelbė Lietuvos sporto šakų federacijos, atgavo savo tarptautines teises (pvz., Lietuvos krepšinio federacija 1991 12 20), tapo tarptautinių federacijų narėmis.
Sugrįžimas į Olimpines Žaidynes
1992, po 64 m. pertraukos, savarankiška Lietuvos olimpinė rinktinė - biatlonininkai Kazimiera Strolienė ir Gintaras Jasinskas, slidininkai V. Vencienė ir R. Panavas, dailiojo čiuožimo pora M. Drobiazko ir P. Vanagas vėl dalyvavo žiemos olimpinėse žaidynėse Albertville’yje. Tais pačiais metais 47 sportininkų Lietuvos olimpinė rinktinė varžėsi vasaros olimpinėse žaidynėse, kur disko metikas R. Ubartas tapo olimpiniu čempionu, o vyrų krepšinio rinktinė laimėjo bronzos medalius.
Sporto Organizacijos ir Iniciatyvos
1993 įsteigta Lietuvos sporto federacijų sąjunga. V. Vitkauskas 1993 05 10 pirmasis iš Lietuvos įkopė į Everestą. R. Gintautas, Vasilijus Gubanovas, Ignas Miniotas (kapitonas), Tadas Miniotas, Algimantas Patašius, Gintaras Žukauskas - jachta Laisvė rytų kryptimi pro Horno ragą 1993 10-95 01 10 apiplaukė Žemę (startavo ir finišavo Buenos Airėse). Unikalų rekordą 1998 pasiekė P. Silkinas: 1000 mylių (1609 km) nubėgęs per 11 d. Pakito sportinės veiklos struktūra, organizavimas. Vietoj sporto draugijų steigiami sporto klubai, žaidimų varžybas ima rengti sporto lygos. Sportininkų ir komandų rengimas sutelktas sporto mokymo įstaigose (SMI) ir klubuose. Atgaivintas Lietuvos kūno kultūros ženklas (1996), praplėstas ir patobulintas jo turinys, ėmė veikti Lietuvos ištvermingųjų sąjūdis (1989), Lietuvos Karolio Dineikos sveikatos sąjunga (1990, nuo 1996 - Lietuvos sveikuolių sąjunga), Bėgimo mėgėjų (1992), Sportas visiems (1991) asociacijos. Kasmet rengiamos moksleivių sporto žaidynės, nuo 2006 - olimpinis festivalis, konkursai Sportiškiausia mokykla, Sportas ir aplinka ir kiti.
Krepšinis - Nacionalinis Pasididžiavimas
Lietuva - viena pajėgiausių Europos ir pasaulio krepšinio valstybių. 2003 trečią kartą Europos čempiono titulą laimėjo ir Lietuvos krepšininkai. 2005 Lietuvos jaunimo rinktinė (iki 21 m.) Argentinoje tapo pasaulio čempione.
Lietuvos Sporto Šiandieninė Padėtis: Iššūkiai ir Perspektyvos
Šiandien Lietuvos sportas susiduria su įvairiais iššūkiais, tokiais kaip finansavimo trūkumas, sporto infrastruktūros atnaujinimo poreikis, jaunų talentų pritraukimas ir išlaikymas.
Finansavimo Iššūkiai
Ketvirtadienį Vilniuje vyko Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Vykdomojo komiteto posėdis, kuriame pristatyta trijų šių metų ketvirčių organizacijos biudžeto įvykdymo apyskaita ir artėjantys bei įvykę renginiai. Sausio-rugsėjo mėnesių LTOK biudžeto apyskaitą pristatė organizacijos iždininkas Darius Čerka. Per tris šių metų ketvirčius LTOK surinko 10 mln. 626 tūkst. eurų. Komiteto išlaidos siekė 6,68 mln. eurų. Didžioji dalis šių lėšų - 5 mln. eurų - buvo skirta olimpinio sporto finansavimui, kurį LTOK vykdė iki liepos 1 d., kol visą aukščiausio meistriškumo sporto finansavimą perėmė valstybė. „Pasikeitus finansavimo sistemai, LTOK padėtis ir ateitis nėra aiški, todėl stengiamasi taupyti visose programose, siekiant susikurti pagrindą ateičiai“, - sakė D. Čerka. „Stengiamės taupyti net ir tose programose, kurios buvo patvirtintos biudžete“, - antrino LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Lietuvos olimpinio fondo (LOF) pajamos per tris ketvirčius pasiekė 1 mln. 81 tūkst. eurų ir 81 tūkst. eurų viršijo metinį planą. Skaičiuojama, kad LOF išlaidos siekė 664,7 tūkst. eurų.
Tarptautiniai Renginiai ir Dalyvavimas Juose
LTOK prezidentė D. Gudzinevičiūtė pristatė informaciją iš Graikijoje vykusio Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOK) Vykdomojo komiteto posėdžio. Viena pagrindinių renginio temų - kitą vasarą Krokuvoje (Lenkijoje) vyksiančios Europos žaidynės. „Pasiruošimo Europos žaidynėms pradžia nebuvo lengva - pandemija, pabėgėlių krizė - tačiau džiugu matyti, kad sunkumai yra įveikiamo, o procesas įsibėgėjo ir vyksta sklandžiai. Esu įsitikinusi, kad renginys bus sėkmingas ir įsimintinas ne tik dalyviams, bet ir Lenkijos gyventojams. Žinoma buvo daug kalbama ir apie rusų bei baltarusių dalyvavimą Europos žaidynėse. Šiuo metu jų dalyvavimas nėra įsivaizduojamas. Jau aišku, kad sausį Italijoje vyksiančiame Europos jaunimo žiemos olimpiniame festivalyje šių komandų tikrai nebus”, - sakė D. Gudzinevičiūtė. Praėjusią savaitę ji, kaip EOK viceprezidentė, dalyvavo Romoje vykusioje iškilmingoje ceremonijoje, kurios metu buvo uždegta Europos jaunimo žiemos olimpinio festivalio ugnis. Festivalis Friulio-Venecijos Džulijos regione vyks sausio 21-28 dienomis.
"LTeam" Konferencija ir Sporto Kino Festivalis
LOF projektų vadovas Ignas Gibas pristatė spalio pabaigoje vykusią „LTeam“ konferenciją. Šį kartą tradicinis renginys buvo skirtas tik aukščiausio lygio sportininkams. Į Druskininkuose vykusią konferenciją susirinko devynių sporto šakų atstovai. „Sudėtingiausias dalykas organizuojant tokį renginį - rasti visiems tinkamą datą: sportininkai dažnai būna išvykę į treniruočių stovyklas, varžybas. Galime pasidžiaugti, kad sulaukėme daugybės gerų atsiliepimų ir pasiūlymų ateities konferencijoms“, - sakė I. Gibas. Vykdomojo komiteto nariams jis taip pat pristatė besibaigiantį Sporto kino festivalį. Aštuntus metus LTOK organizuojamas renginys šįkart vyko kino teatre „Pasaka“, Vilniuje. Festivalio programą sudarė keturi vaidybiniai ir trys dokumentiniai filmai.
Lietuvos Sporto Apdovanojimai
Gruodžio 21 dieną Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyks tradiciniai Lietuvos sporto apdovanojimai. Iškilmingos ceremonijos metu bus pagerbti geriausiai šiemet olimpinėse ir paralimpinėse rungtyse pasirodę sportininkai.
Tarptautinis Įvertinimas
LTOK Olimpinio švietimo direkcijos vadovas Kasparas Šileikis spalį dalyvavo Olimpinių vertybių ugdymo programos (OVUP) vertinimo seminare Lozanoje (Šveicarija). Čia jis buvo pakviestas pasidalinti gerąja OVUP įgyvendinimo Lietuvoje patirtimi. „Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) Lietuvą įvardija kaip vieną OVUP įgyvendinimo lyderių pasaulyje. Ne kartą TOK atstovai buvo atvykę pas mus pasisemti patirties, todėl šis kvietimas - dar vienas įvertinimas“, - sakė D.
Lietuvos Olimpinė Rinktinė
Vakar Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Vykdomasis komitetas savo posėdyje Vilniaus “Karolinos” viešbučio konferencijų salėje vienbalsiai patvirtino Lietuvos olimpinės rinktinės sąrašą. Vytas Nėnius (rinktinės vadovas), Nikolaosas Trechas (olimpinis atašė), Algirdas Raslanas ir Kazys Steponavičius (abu - rinktinės vadovo pavaduotojai), Bronius Čekanauskas (spaudos atašė), Ijolė Domarkienė (atstovė ryšiams su Tarptautiniu olimpiniu komitetu ir žaidynių organizaciniu komitetu), Dalius Barkauskas (vyr. Jaroslavas Jakšto, Rolandas Jasevičius, Stanislavas Mižigurskis (vyr. Jolanta Polikevičiūtė, Rasa Polikevičiūtė, Edita Pučinskaitė, Diana Žiliūtė (viena iš jų - atsarginė), Valerijus Konovalovas (vyr. Simona Krupeckaitė, Antanas Jakimavičius (treneris), Linas Balčiūnas, Aivaras Baranauskas, Vytautas Kaupas, Tomas Vaitkus, Raimondas Vilčinskas, Ignas Konovalovas, Remigijus Lupeikis (vyr. Svajūnas Adomaitis, Mindaugas Ežerskis, Mindaugas Mizgaitis, Grigorijus Kozovskis (vyr. Vidas Ginevičius, Šarūnas Jasikevičius, Simas Jasaitis, Robertas Javtokas, Rimantas Kaukėnas, Kšištofas Lavrinovičius, Arvydas Macijauskas, Marijonas Petravičius, Simonas Serapinas, Donatas Slanina, Darius Songaila, Ramūnas Šiškauskas, Saulius Štombergas, Dainius Šalenga, Eurelijus Žukauskas, Mindaugas Žukauskas (į Atėnus vyks 12 žaidėjų iš 16), Algimantas Pavilonis (vadovas), Antanas Sireika (vyr. Virgilijus Alekna, Gintaras Andriuškevičius, Živilė Balčiūnaitė, Agnė Eggerth, Indrė Jakubaitytė, Inga Juodeškienė, Tomas Intas, Sonata Milušauskaitė, Mindaugas Norbutas, Mindaugas Pukštas, Rita Ramanauskaitė, Kristina Saltanovič, Austra Skujytė, Daugvinas Zujus, Eugenijus Burokas (vadovas), Aleksas Stanislovaitis (vyr. Paulius Andrijauskas, Saulius Binevičius, Darius Grigalionis, Rolandas Gimbutis, Vytautas Janušaitis, Rimvydas Šalčius, Pavelas Suškovas, Paulius Viktoravičius, Edvinas Dautartas, Aurimas Valaitis, Darius Grigaliūnas (atsarginis), Jonas Juozaitis (vyr.
Sportininkai iš Klaipėdos
Šį olimpiečių sąrašą smulkiai išstudijavusi „Klaipėda“, išaiškino, kad iš Klaipėdos į olimpines žaidynes vyks 11 žmonių. Aštuoni sportininkai: irkluotojas Einaras Šiaudvytis, dviratininkai Linas Balčiūnas, Aivaras Baranauskas, Vytautas Kaupas, Tomas Vaitkus, Raimondas Vilčinskas, plaukikas Pavelas Suškovas, sunkiaatletis Ramūnas Vyšniauskas. Klaipėdoje gyvenantis, bet Vilniuje sportuojantis Andrejus Zadneprovskis kelialapį į olimpines žaidynes iškovojo atstovaudamas sostinei, o mūsų krepšininkai - Arvydas Macijauskas, Saulius Štombergas, Eurelijus Žukauskas ir Simonas Serapinas Klaipėdoje tik gimę.
Baidarių ir Kanojų Sportas
Baidarininkų ir kanojininkų varžybinė veikla. Straipsnis paimtas iš 2007m 3 Nr. E.Balčiūno knyga skirta susipažinti su baidarininkų rengimo pagrindais. Kalbinamas baidarininkas V. Žurnalas skirtas irklavimui. aktuali tema: Olimpinių kelialapių iškovojimo taisyklės. Nuo gegužės 1d. patvirtintos tarptautinės b/k federacijos. sugebėjusį pasiekti Olimpinę viršūnę. baidarininkų rengimui. švenčiančiam profesoriui J. M. čempionatas Zagrebe ir kita. Trečia ir paskutinė dalis. čempionatas Zagrebe ir kita. čempionatas Zagrebe ir kita. dalis. susijęs su Olimpiniu čempionu iš Kanados A. Korektiškas straipsnis skandalinga tema. Interviu su Egidijaus žmona Neringa. vietiniame Šiaulių laikraštyje. neiškovojo medalių OŽ? skirtas M. 2004m. kurias bus sudaromas 2004m. Olimpinių žaidynių Atėnuose tematika. Verslininkų planuose - olimpiniai medaliai. Olimpinių žaidynių Atėnuose tematika. Pusfinalio plaukime R. Olimpinių žaidynių Atėnuose tematika. Strapisnis Panevėžio m. Lietuvos irkluotojų E. A. 1000m. Rugsėjo 19d. 2003m. V. Mažas interviu su M. straipsnelis apie žymų Izraelio baidarininką M. 2002m. 2002m. Intervių anglų kalba su R. Interviu rusų kalboje su M. Interviu su R. Interviu su E. Interviu (nuotrauka) su R. Lietuvos č. И НЕТУ ФИНИША. M. В ЕВРОПЕ РОССИЯ ТРЕТЬЯ. Interviu su M. rusijos kanojininku M. Opalevu apie 2000m.