Krepšinis - populiari sporto šaka, kurią mėgsta tiek žiūrėti, tiek žaisti. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kiek krepšininkai vidutiniškai nubėga per rungtynes, palyginsime šį atstumą su kitų sporto šakų atstovų nubėgamais atstumais ir aptarsime, kaip statistinė analizė padeda tobulinti žaidimą.
Krepšinio populiarumas ir istorija
Krepšinis yra viena populiariausių sporto šakų pasaulyje, pritraukianti milijonus sirgalių. Ši sporto šaka skaičiuoja jau 129 metus, kadangi krepšinio žaidimas buvo sukurtas 1891 m. James Naismith. Šis žaidimas buvo sukurtas norint atrasti būdą, kaip lietingomis dienomis sporto salėje būtų galima užimti studentus.
Iš pradžių žaidžiant krepšinį buvo naudojamas futbolo kamuolys, o ne krepšinio kamuolys. Tuo metu dar nebuvo sukurto krepšinio kamuolio, todėl šį žaidimą tekdavo žaisti su pakankamai nepraktišku ir šiai sporto šakai visiškai netinkančiu kamuoliu. Krepšinio žaidimo atsiradimo pradžioje vienu metu salėje žaisdavo 18 žaidėjų, t. y. po 9 žaidėjus kiekvienoje komandoje. Nors iš tikrųjų tuo metu nebuvo griežto apribojimo, kiek žmonių gali žaisti vienoje komandoje, kadangi pagrindinis tikslas buvo sudominti studentus ir paskatinti juos daugiau judėti, prisijungiant prie krepšinį žaidžiančių komandų. Kiek vėliau taisyklės buvo pakoreguotos ir žaidėjų skaičius vienoje komandoje buvo sumažintas iki 5.
Krepšinio lentos žaidimo atsiradimo pradžioje nebuvo. Krepšiai būdavo kabinami ant žiūrovų balkonų, kurie būdavo skirtingose salės pusėse, todėl žiūrovams stebėti varžybas nebuvo labai saugu. Žinoma, nereikia pamiršti ir pačių krepšių, kadangi pastarieji pradžioje buvo paprasčiausi persikų krepšiai, kurie buvo su dugnu. Kaskart pataikius į tokį krepšį, kamuolį reikėdavo iš jo išimti, tam pasitelkiant kopėčias. Praėjus kuriam laikui buvo nuspręsta tokių krepšių dugną pašalinti.
Kuomet buvo sukurtas krepšinio žaidimas, jame žaidėjai negalėjo varytis kamuolio. Tai buvo draudžiama taisyklių. Suprantama, kad šiandien krepšinį be driblingo įsivaizduoti būtų pernelyg sudėtinga - juolab, kad ir taisyklės šiuo atžvilgiu yra labai griežtos.
Taip pat skaitykite: Aukso kiekis olimpiniuose medaliuose
Nubėgamas atstumas krepšinio rungtynėse
Vidutiniškai per kiekvienas NBA rungtynes kiekvienas krepšininkas nubėga 6,5 km. Šis atstumas gali skirtis priklausomai nuo žaidėjo pozicijos, žaidimo stiliaus ir rungtynių intensyvumo.
Palyginimas su kitomis sporto šakomis
Debatai, kurios sporto šakos atstovai per rungtynes nubėga vidutiniškai didžiausią nuotolį, niekad nestokoja aistrų. Faktas, kad įvairių sporto šakų reikalavimai ištvermei yra kitokie, o bėgimas tėra vienas iš daugelio parametrų. Pažvelkime, kiek nubėga kitų sporto šakų atstovai:
- Futbolas: Futbolininkai per rungtynes nubėga daugiausiai. Futbolo rungtynės trunka 90 min., bėgiojama 105 m ilgio ir 69 m pločio aikštėje. Kamuolys juda nuolat ir greitai, o per keletą sekundžių gali nuskrieti ne vieną dešimtį metrų. Savaime suprantama, futbolininko nubėgtas nuotolis priklauso nuo žaidėjo pozicijos. Statistika byloja, kad daugiausiai nubėga saugai. Vartininkų bėgiojimo krūvis - žymiai mažesnis. Tad jei futbolo mačui baigiantis įvarčių lietus apmalšta, labai burbėti nederėtų: vis dėlto, tam tikra prasme, jūs stebite sporto renginį, kuriame 22 vyrai nubėga 248 km.
- Amerikietiškas futbolas: Atrodytų, štai šie šarvais kaustyti monstrai 92 metrų ilgio stadionuose per rungtynes pirmyn, atgal iš vieno aikštės galo į kitą zuja begales kartų ir nubėga dešimtis kilometrų. Tai - tiesa, bet tik beveik tiesa. Amerikietiško futbolo žaidėjai daug bėga tada, kai žaidžiama su kamuoliu. Tačiau, kaip rašo "Wall Street Journal", žaidėjai per mačą aktyviai juda tik 11 min.! Ką jie veikia likusias 174 mačo transliacijos minutes? (Amerikietiškas futbolas žaidžiamas 4 kėlinukus po 15 min., tačiau laikas dažnai stabdomas, transliacijų trukmė - 3 val.) Tiesiog šlaistosi po aikštę, o daugiausiai - stovi. "SportUV" statistika byloja, kad per rungtynes šios sporto šakos žaidėjas nubėga tik po 2 km. Tiesa, kai kurie šarvuoti žaidėjai sugeba pasiekti 34 km/val.
- Tenisas: Kiek kilometrų per varžybas sukaria tenisininkas, priklauso nuo jo pasirinktos taktikos: kai kurie žaidėjai dažniau lieka prie galinės linijos, kiti dažnai žaidžia arčiau tinklo. Be to, daugelis mačų trukmė - ne daugiau kaip 3 setai, o Didžiojo kirčio ar Deiviso taurės turnyruose neretai tenka kovoti 5 setus. Per 5 setų mačą nubėgti 5 km tenisininkui nėra stebuklas. Įspūdingiau šis skaičius atrodo pažvelgus, kokioje ankštoje aikštelėje judama: vienetų teniso korto plotis yra 8,23 m, o ilgis - 23,77 m (beveik 12 m iki tinklo). Taigi, tenisininkui tenka aibę kartų staigiai keisti judėjimo kryptį. Per ilgiausią istorijoje teniso mačą, kuriame grūmėsi aukštaūgis amerikietis Johnas Isneris ir prancūzas Nicholas Mahut (trukmė - 11 val. Šiaip ar taip, štai šioje nuotraukoje užfiksuotas šiuo metu dviejų geriausių planetos tenisininkų nubėgtas nuotolis per visą 2012 m. "Australian Open" turnyrą (7 mačai, tiesa, daugeliui jų pakakdavo 3 setų). Serbas Novakas Djokovicius nubėgo 25,2 km, ispanas Rafaelis Nadalis - 22,2 km.
- Žolės riedulys: Ši sporto šaka nubėgamų nuotolių prasme, ko gero, yra artimiausia futbolui - žolės riedulininkai per rungtynes nubėga panašiai kaip ir futbolininkai. Tačiau nereikia pamiršti, kad žolės riedulio mačas trunka du kėlinius po 35 min. (iš viso - 70 min.). Kaip ir futbole, daugiausiai kojoms valią duoti tenka aikštės viduryje rungtyniaujantiems žaidėjams. Jie per mačą sukaria vidutiniškai po 9 km. O štai gynėjai, skirtingai nei futbole, nubėga gerokai mažiau - tik po 6-7 km. Įdomu ir tai, kad žolės riedulio vartininkai nubėga kur kas mažiau nei futbolo vartininkai - vidutiniškai po 2 km (futbolo vartininkai - iki 5 km).
- Beisbolas: Šios sporto šakos žaidėjai bėgioja tokius trumpus nuotolius, kad bendro nubėgto atstumo per rungtynes niekas nematuoja. Daugelis beisbolininkų per mačą nenubėga nė 100 metrų. Nuotoliai tarp bazių yra tik 27 metrai. Tad jei per varžybas visą keturių bazių "komplektą" surinkti pavyksta 3 kartus, nubėgtas nuotolis lygus vos 324 metrams. Tad geriausiu atveju bet kurios pozicijos žaidėjas per mačą nenubėga nė 0,5 km.
Statistinės analizės svarba krepšinyje
Varžybų ir žaidėjų statistinių rodiklių analitikai yra svarbūs komandų nariai. Filmo „Žmogus, pakeitęs viską“ (angl. „Moneyball“) herojus Billy Beane’as (vaid. Bradas Pittas) žaidėjo galimybes ir vertę siekė įžvelgti remdamasis ne skauto uosle, o analizuodamas statistinę informaciją. Tai leido pastebėti žaidėjus, kurių kaina rinkoje buvo maža, bet sukuriama vertė aikštėje - didžiulė. Po šio filmo daugelis komandų pradėjo kopijuoti B. Beane’o metodus, juos tobulinti, o tam padėjo sparčiai tobulėjančios technologijos.
Daugelis skeptiškai vertino rezultatų analizę pasitelkdami statistiką ir vaizdo įrašus, ypač konservatyvūs futbolo specialistai. Esą futbolas per daug dinamiškas sportas, kad jį būtų galima įrėminti skaičiais. Tačiau kritikai klydo. Anglijos futbolo klubuose dirbusio Panevėžio „Ekrano“ treneriui Valdui Dambrauskui teko matyti, kaip analitikai dirba „Manchester United“ ekipoje: „Ten kiekvienas žaidėjas analizuojamas, jam pateikiamos individualios varžybų, treniruočių ataskaitos, kuriose matyti, kas buvo atlikta, ką reikia tobulinti. „Futbolo klubo „Barcelona“ namų varžybose stadione nuolat dirba 6-7 analitikai. Jie fiksuoja kiekvieną įvykį aikštėje, vėliau sukuria trumpą 2 minučių filmą treneriui, kuriame pateikiami esminiai pastebėjimai. Štai vienas realus rezultatų statistinės analizės naudos pavyzdys. 2004 m. Londone, kai Patrickas Vieira buvo išvykstąs iš „Arsenal“ ekipos, treneriui Arsenui Wengerui žūtbūt reikėjo nebrangaus besiginančio saugo. Prancūzas pasitelkė rezultatų statistinę analizę. Peržiūrėjęs daugybę duomenų, Marselyje jis pastebėjo dvidešimtmetį Mathieu Flamini, per rungtynes vidutiniškai nubėgantį 14 km. To pakako, kad pats A. Wengeras nuvyktų į kelias Marselio „Olympique“ varžybas ir įsitikintų, jog šis žaidėjas turi galimybių tobulėti. Taip jis atsidūrė Londone.
Pasak Lietuvos rinktinės trenerio Donaldo Kairio, NBA klubuose vaizdo analizės kabinetuose gausu įvairiausių įrengimų, palydovinio ryšio antenų, čia analizuojamos varžybos, rengiamos apžvalgos ir ataskaitos treneriams. Jo stažuotės San Antonijaus „Spurs“ klube metu dirbo bent šeši skautai. Europoje viskas ne taip išplėtota, bet dideliuose klubuose yra rezultatų analizei specialiai skiriami žmonės.
Taip pat skaitykite: Finansavimo perspektyvos Lietuvos krepšinyje
Csaba László, Lietuvos futbolo rinktinės vyriausiasis treneris, teigia: „Štai, žiūrėkite, graikų vartininkas nuo vartų visuomet spiria į kairiąją pusę. Kodėl? Ten žaidžia Georgiosas Samaras, kuris sėkmingai kovoja dėl aukštų kamuolių ir būtent iš čia pradedamos pavojingos graikų atakos. Tad mums būtina šioje vietoje turėti tvirtą žaidėją. Kairysis krašto gynėjas retai dalyvauja atakose, per varžybas su Norvegija užfiksuoti tik du jo veiksmai puolant. Visai kas kita - dešinysis gynėjas, jis dažnai atakuoja. Mes tai turime išnaudoti, nes būtent čia gali atsiverti erdvės pulti. Padedant rezultatų analizei galima apdoroti daugybę duomenų, parengti varžybų ir treniruočių planus“.
D. Kairys teigia: „Pradėjęs naudoti technologijas ir analizuoti statistiką krepšinio specialistas pamatė visiškai kitokį krepšinį: „Kiekvieno, net menkiausio, epizodo analizė, kurios plika akimi nepamatysi, gali nulemti varžybų baigtį. Aukšto lygio komandos žino viena kitą „kaip nuluptos“, nes susitinka kelis kartus per metus, ta pati komanda iš esmės negali pasikeisti per mėnesį ar du. Ji turi 5 pagrindinius derinius, 20-30 papildomų sprendimų atakoms užbaigti. Iš kiekvieno priešininko judesio, išsidėstymo galima suprasti, kokia turėtų būti atakos pabaiga. Todėl tikslu tampa detalės, kiekvieno judesio atlikimo kokybė. Išsamus priešininko pažinimas suteikia tas kelias sekundes, tuos kelis milimetrus, kurie padeda pasiruošti jo judesiui, užkirsti kelią. Tai yra esmė. Štai pažiūrėkite į Šarūną Jasikevičių. Jo kojos ne tokios stiprios kaip jaunų žaidėjų, jis nebe jaunas, bet jo patirtis, krepšinio išmintis padeda jam aplenkti priešininką keliomis akimirkomis. Prisimenate, lietuviai puikiai sužaidė su amerikiečiais Londone. Tai būtų buvę sunku pasiekti be išsamios analizės. „Kai stebi JAV rinktinę, sunku net sugalvoti, kokį žaidimo planą parengti, nes tie atletai yra idealūs. Tačiau po daugelio valandų stebėjimo pamatėme, kad dalis jų žaidėjų, tokių kaip Carmelo Anthony, Kobe Bryantas, Kevinas Durantas, Kevinas Love, yra tikri metikai. Gavę kamuolį jie iš karto meta į krepšį. Prieš juos sutarėme gintis greitai priartėjant aukštai iškelta ranka, tarsi parodant, kad veržtis leidžiame. Visi kiti mėgsta veržtis po krepšiu, ypač Chrisas Paulas, Deronas Williamsas, tad nuo jų gynėmės kiek atokiau, leisdami mesti. Šie mūsų sprendimai pasiteisino, taip neutralizavome jų pavojingiausius ginklus“.
Informacijos gausa bei technologijos neatpažįstamai pakeitė ne patį sportą, o jo supratimą. Pamatėme dalykus, kurie plika akimi nepastebimi. Kiek žaidėjas nubėga kilometrų, ar dažnai spurtuoja, kiek metrų jis nubėga maksimaliu greičiu, koks jo širdies ritmas atskirų pratimų metu. Duomenų gaunama be galo daug. Daugelis patyrusių sporto trenerių teigia, jog technologijos dar ne viskas. Vien tik jų pergalėms nepakanka, būtina tinkamai jas įvertinti ir panaudoti. „Žaidėjai ne mašinos, jų neužprogramuosi, kad tam tikromis aplinkybėmis jie elgtųsi būtent taip ir ne kitaip. Ypatingas vaidmuo tenka treneriui, kuris apdorodamas turi priimti sprendimą tiek dėl treniruočių ciklo, tiek ir dėl sprendimų rungtynių metu“, - patirtimi dalijasi C. „Žalgirio“ draugijos vadovas M. Nikoličius, pripažindamas statistinės analizės naudą, jos taip pat nepervertina: „Statistika lieka statistika. Tai skaičiai, kuriuos vertinti ir valdyti turi žmogus. Trenerio, sporto direktoriaus vaidmuo išlieka be galo svarbus. Po pirminio duomenų apdorojimo visuomet kviečiame patikusį žaidėją atvykti į peržiūrą arba siunčiame skautus, kurie jį stebi aikštėje. Šalia techninių žaidėjo sugebėjimų man labai svarbu jį pažinti kaip žmogų, juk jis kiekvieną dieną bus klube, bendraus su kitais komandos nariais. Aš tai vadinu „soft“ dalykais, kurių net ir geriausios statistinės analizės programos neapima. Tas pat rengiantis rungtynėms.
Taip pat skaitykite: Riebalai ir sportas: kiek reikia?