Šis straipsnis skirtas išnagrinėti sporto statinių klasifikaciją pagal paskirtį, atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus ir reglamentus. Straipsnyje remiamasi Statybos techniniu reglamentu STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ ir kitais susijusiais teisės aktais.
Įvadas
Projektuojant pastatus, labai svarbu tinkamai nustatyti statinio paskirtį ir kategoriją. Nuo to priklauso ne tik projektavimo reikalavimai, bet ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarka. Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ pakeitimai, įtvirtinantys naują sąvoką - paskirčių grupė.
Statinių klasifikavimas pagal STR 1.01.03:2017
Pagal STR 1.01.03:2017, statiniai skirstomi į kategorijas pagal technologijų sudėtingumą, techninius parametrus, konstrukcijas ir paskirtį. Atsižvelgiant į galimą žalą jų avarijos atveju, statiniai skirstomi į:
- Nesudėtingus statinius
- Neypatingus statinius
- Ypatingus statinius
Nesudėtingi statiniai
Nesudėtingas statinys - tai paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 m ir plotas ne didesnis kaip 80 kvadratinių metrų. Taip pat nesudėtingas statinys yra paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys, kurio atstumas tarp atraminių konstrukcijų neviršija šešių metrų.
Neypatingi statiniai
Neypatingas statinys - tai toks statinys, kurio techniniai sprendiniai yra didesni už nesudėtingojo statinio ir neatitinka nė vieno ypatingo statinio požymių. Pavyzdžiui, individualus gyvenamasis namas, kurio bendras plotas yra didesnis už 80 kv. m (iki 2000 kv. m.), o aukštis - nuo 8,5 m iki 20 m.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Ypatingi statiniai
Ypatingi statiniai - tai sudėtingos konstrukcijos ir technologijų statiniai, visuomenės poreikiams naudojami pastatai, kuriuose vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių, aukštybiniai (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabučiai gyvenamieji namai ir kultūros paveldo statiniai.
Pastatų klasifikavimas pagal paskirtį
Pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, pastatai pagal paskirtį gali būti klasifikuojami į dvi grupes:
- Gyvenamuosius pastatus
- Negyvenamuosius pastatus
Tokia pastatų klasifikavimo sistema pasirenkama tada, jeigu pastato visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai.
Patalpų paskirčių grupės
Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigalioję STR 1.01.03:2017 pakeitimai įtvirtina naują sąvoką - paskirčių grupė. Keičiant patalpų paskirtį tos pačios paskirčių grupės viduje, statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, kitais atvejais, kai pokyčiai lemia patalpos priskyrimą kitai paskirties grupei, reikalinga gauti leidimą pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį.
Patalpų paskirčių grupės:
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
- Gyvenamosios paskirties patalpos
- Negyvenamosios paskirties patalpos
- Viešosios rekreacijos patalpos
- Pagalbinės patalpos
Sporto paskirties patalpos
Sporto paskirties patalpos priskiriamos negyvenamųjų patalpų grupei. Sporto paskirties patalpos gali būti įvairios: sporto salės, baseinai, stadionai, maniežai ir kt. Svarbu, kad sporto paskirties patalpos atitiktų tam tikrus reikalavimus, pavyzdžiui, saugos, higienos, apšvietimo ir kt.
Energinis efektyvumas ir pastatų klasifikacija
Šiuolaikiniams pastatams tampa labai svarbus energijos taupymas ir efektyvus jos naudojimas, poveikis aplinkai. Įvertinus pastato energinį efektyvumą, pastatai klasifikuojami į:
- Mažai energijos naudojančius pastatus
- Ekologinius pastatus
- Darniuosius pastatus
- Žaliuosius pastatus
Mažai energijos sunaudojantys pastatai
Tokiems pastatams būdingos tam tikros savybės, pavyzdžiui, kompaktiška pastato forma, kokybiškai apšiltintos ir sandarios atitvaros, sumažinti šiluminiai tilteliai, tiesioginis saulės energijos naudojimas pro langus, vėdinimo sistema su šilumogrąža, taupus elektros energijos naudojimas.
Ekologiniai pastatai
Jiems, o ypač jų architektūrai, būdingi atitinkami techniniai parametrai ir medžiagų savybės, nulemiančios statinio kokybę.
Darnieji pastatai
Tai statiniai, kurių statybos vyko pasitelkus tvaraus planavimo ir projektavimo principus. Esminiai tokio statinio kriterijai yra tinkamas pastato vietos, orientacijos, užbėrimo gruntu parinkimas, siekiant sutaupyti neatsinaujinančius energijos išteklius, saulės ir vėjo naudojimas didžiajai daliai energijos poreikių patenkinti, žaliųjų medžiagų naudojimas, taupus pastato projektavimas.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Žalieji pastatai
Tokie statiniai turi atitikti tam tikrus kriterijus. Jie turi būti energiškai efektyvūs, naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, turi būti įvertintas jų tiesioginis ir netiesioginis poveikis aplinkai, užtikrinamas išteklių saugojimas, perdirbimas ir vidaus aplinkos kokybė.
Statybos leidimas ir statinio kategorija
Klientai neretai klausia, ar planuojant nesudėtingos paskirties statinį, reikalingas statybos leidimas. Dažniausiai naujo nesudėtingo statinio statybai yra rengiamas supaprastintas statybos projektas, o atvejai, kuriais, statant naują nesudėtingą statinį privaloma gauti statybos leidimą, yra išvardinti STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai.
Kalbant apie neypatingojo statinio statybos užbaigimo procedūrą, galima teigti, kad ji yra paprastesnė, dažniausiai atliekama, pasitelkiant ekspertinės įmonės paslaugas. Sudėtingesnė procedūra, kai statinys priskiriamas ypatingų statinių kategorijai. Tokiu atveju dažniausiai formuojama valstybinė komisija.
Registrų centro duomenimis, naujas ypatingas ir neypatingas statinys gali būti naudojamas tik jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre. Ši nuostata netaikoma gyvenamosios paskirties pastatams. Kai neypatingas ir ypatingas statinys rekonstruojami, prieš pradedant naudoti naujas statinio dalis, būtina įregistruoti pasikeitusius statinio kadastro duomenis.