Šiame straipsnyje apžvelgiama stadionų renovacijos situacija Lietuvoje ir kitose Europos šalyse, atkreipiant dėmesį į priežastis, lemiančias tokių projektų būtinybę, bei su tuo susijusius finansinius ir organizacinius aspektus. Taip pat aptariamos krepšinio aikštelių renovacijos priežastys ir specifika.
Nacionalinių Stadionų Pavyzdžiai Europoje
Lietuvoje nuolat vykstant diskusijoms dėl nacionalinio stadiono statybų, verta pažvelgti į kitų šalių patirtį. Artimiausi kaimynai ir kitos Europos šalys gali pasigirti įvairiais stadionais, kurių biudžetai ir paskirtis skiriasi.
- Latvija: Nacionalinis Dauguvos stadionas, pastatytas dar 1927 m., talpina kiek daugiau nei 10 tūkst. žmonių. Jis buvo ne kartą renovuotas, o neseniai vėl atnaujintas už maždaug 12 mln. eurų. Iš viso į Dauguvos stadiono renovacijos projektus buvo investuota apie 50 mln. eurų. Latvijos futbolo federacija (LFF), remiama investuotojo iš Jungtinių Arabų Emyratų, ketina Rygoje pastatyti naują nacionalinį stadioną, kurio numatoma vertė - apie 100 mln. eurų. Stadione turėtų tilpti apie 15 tūkst. žiūrovų.
- Estija: Taline esantis nacionalinis stadionas „A. Le Coq Arena“ po rekonstrukcijos 2018 m. talpina šiek tiek per 14 tūkst. žmonių. Pirminės stadiono statybos atsiėjo beveik 130 mln. Estijos kronų (apie 8,37 mln. eurų).
- Lenkija: Varšuvoje esantis nacionalinis stadionas, kuriame telpa per 58 tūkst. žiūrovų, buvo pastatytas specialiai 2012 m. Europos futbolo čempionatui. Gdansko stadionas, pastatytas tais pačiais 2008-2011 metais prieš Europos čempionatą, talpina per 43 tūkst. žmonių.
- Slovakija: Neturi vieno nacionalinio stadiono, tačiau de facto nacionaliniu laikomas „Tehelné pole“ stadionas Bratislavoje, kuriame telpa apie 30 tūkst. žiūrovų. Stadiono statyba kainavo apie 40 mln. eurų.
- Albanija: Turi nacionalinį stadioną „Air Albania Stadium“ Tiranoje, kuriame telpa apie 22,5 tūkst. žiūrovų. Stadionas kainavo apie 85 mln. eurų.
- Airija: Nacionalinis stadionas „Aviva“ Dubline, kuriame telpa per 50 tūkst. žiūrovų, atsiėjo net 410 mln. eurų.
- Norvegija: Specifiškai nacionalinio stadiono neturi, tačiau tokiu laikomas stadionas „Ullevaal“, kuriame telpa 28 tūkst. žiūrovų per rungtynes ir apie 31 tūkst. per koncertus.
- Kitų šalių pavyzdžiai: Vokietija ir Ispanija neturi nacionalinių stadionų, tačiau Ispanija planuoja tokį statyti. „Stade de France“ šalia Paryžiaus kainavo apie 290 mln. eurų, jame telpa daugiau nei 80 tūkst. žiūrovų. „Wembley“ Didžiojoje Britanijoje kainavo apie 879 mln. eurų, jame telpa 90 tūkst. žiūrovų.
Šie pavyzdžiai rodo, kad stadionų biudžetai priklauso nuo vietos, dydžio, dizaino ir ekonominės situacijos statybos metu. Stadionai sukuria darbo vietų, skatina turizmą ir pritraukia įvairių renginių.
Lietuvos Nacionalinio Stadiono Statybos Istorija
Lietuvos nacionalinio stadiono istoriją ženklina bent kelios statybos pradžios ir jų pertraukos. Pirminė stadiono idėja kilo dar 20 a. devintajame dešimtmetyje - 1985 m. projektą inicijavo architektas Algimantas Nasvytis. Statybos buvo pradėtos 1987-aisiais, tačiau 1991 m. kilo ekonominė suirutė, sustabdžiusi šiuos darbus. Vėliau statybas bandyta atnaujinti 2008 m.
2019 m. Vilniaus miesto taryba patvirtino 156 mln. eurų vertės stadiono statybos sutartį, tačiau projektas ir toliau buvo atidėliojamas. Galiausiai 2021 m. balandį Apeliacinis teismas šiam projektui uždegė žalią šviesą. Esamą pamirštą stadiono skeletą imta griauti 2022 m.
Taip pat skaitykite: Širvintų stadiono vizija
„BaltCap“ įsivėlus į skandalą, įmonei teko pasitraukti iš Nacionalinio stadiono projekto. Daugiafunkcio komplekso, kurio dalis yra ir stadionas, statybas perėmė „Hanner“. 2024 m. vasario 28 d. Vilniaus savivaldybė pritarė kainos indeksavimui. Viso daugiafunkcio komplekso kaina sieks iš viso 157 mln. eurų, o paties Nacionalinio stadiono - 52,4 mln. eurų. Stadiono cokoliniame aukšte projektuojamas sporto muziejus kainuos 6 mln. eurų, sporto centras su universalia arena, vidaus salėmis ir lauko aikštynų kompleksu - 27,3 mln. eurų, kultūros centras su biblioteka - 7,6 mln. eurų, vaikų darželis - 5,6 mln. eurų, o visos teritorijos sutvarkymo darbai - 17,1 mln.
Viešųjų Pirkimų Tarnybos (VPT) Išvados
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pranešė, kad Nacionalinio stadiono koncesinės sutarties projekto pakeitimuose trūksta kainos apskaičiavimo pagrįstumo, todėl Vilniaus savivaldybė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) rizikuoja permokėti. Taip pat, anot institucijos išvados, nėra aišku, kodėl kainų padidėjimo rizika nėra dalijamasi tarp visų šalių, o atsakomybė visiškai perkeliama savivaldybei ir ministerijai.
VPT vadovas Darius Vedrickas teigė, kad nepagrįsta ir neteisinga indeksuoti visą investicijų sumą už atliktus darbus. Jo teigimu, inventoriaus kainą galima indeksuoti vėlesniuose projekto vykdymo etapuose. Anot jo, papildomos vietos stadione ir patalpos galėjo būti įsigytos, bet tai buvo padaryta netinkamai remiantis Koncesijų įstatymais.
Anot tarnybos vadovo, pratęsiant darbų terminus išlieka dalis nepaskirstytos komplekso kainos. Anot D. Vedricko, projektas galės judėti į priekį, jeigu VPT rekomendacijų bus laikomasi. Jis pabrėžė poreikį perskirstyti rizikas, kadangi jų pasiskirstymas yra išskirtinai nenaudingas savivaldybei ir ministerijai.
Kauno Sporto Halės Renovacija
Kauno sporto halės renovacija taip pat susidūrė su iššūkiais. Darbai užtruko dėl pandemijos sukeltų padarinių, sutrikusių tiekimo grandinių ir kitų nenumatytų iššūkių. Renovacija kainavo apie 9 mln. eurų su visais papildomai atrastais darbais.
Taip pat skaitykite: Futbolo šlovės viršūnės
Pusė lėšų skirta iš ES fondų, todėl pagal ES reikalavimus penkerius metus negalės vykti profesionalios sporto varžybos. Tačiau galės vykti komerciniai renginiai - koncertai, parodos, konferencijos. Didžioji dalis bus skirta vaikų neformaliajam užimtumui organizuoti.
Po rekonstrukcijos erdvę galima skaidyti į keturias mažesnes erdves, kuriose vienu metu gali vykti keli skirtingi užsiėmimai vaikams ar mini renginiai. Sėdimų vietų skaičius sumažėjo perpus - liko apie 2,5 tūkst. sėdimų vietų žiūrovams. Stengtasi sugrąžinti tikrąjį halės vaizdą, koks buvo originalus, iki 1960 m.
Krepšinio Aikštelių Renovacija: Priežastys ir Specifika
Krepšinio aikštelių renovacija yra svarbi siekiant užtikrinti saugią ir kokybišką aplinką sportuoti. Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos stadiono krepšinio aikštelėse danga buvo apgadinta dėl neatsakingo elgesio ir broko.
Gimnazijos direktorius teigė, kad aikštelę gadina važinėjantys paspirtukais, dviračiais ir panašiai. Specialistas atkreipė dėmesį, kad krepšinio aikštelės danga buvo sugadinta neatsakingai besielgiančių jaunuolių. Krepšinio aikštelėse ketinama pakeisti visą dangą.
Kretingos Rajono Pavyzdys
Kretingos rajone taip pat vykdomi sporto aikštynų atnaujinimo darbai. Po rekonstrukcijos progimnazijos aikštyne buvo sutvarkyti bėgimo takai, lengvosios atletikos sektorius. Nacionalinė sporto agentūra Salantų gimnazijos stadiono rekonstrukcijai skyrė 500 tūkst. eurų.
Taip pat skaitykite: Nauja erdvė sportui Vilniuje
Rajono sporto aikštynų atnaujinimo nauda - didžiulė, nes juose sportuoja ne tik moksleiviai, bet ir laisvalaikį aktyviai leidžia visa bendruomenė.
Stadionų Reikalavimai ir Futbolo Situacija Lietuvoje
Pagal UEFA patvirtintas taisykles, oficialios tarptautinės rinktinių rungtynės gali vykti tik ne žemesnį nei 3 UEFA kategorijos statusą turinčiame stadione. Judama link to, kad tarptautinės futbolo varžybos vyks stadionuose, kuriuose yra perpus mažiau vietų nei krepšinio arenose.
Vėtros stadionas Vilniuje ir Sūduvos stadionas Marijampolėje yra vieninteliai futbolo stadionai, pastatyti Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo.
Vilniaus Miesto Sporto Infrastruktūros Projektai
Vilniaus miesto savivaldybė taip pat skiria lėšų sporto infrastruktūros projektams. Dviejų sporto aikštelių prie švietimo įstaigų (Viršuliškių ir Gerosios Vilties vidurinių mokyklų) renovacijai skirta 400 tūkst. Lt, VšĮ Vilniaus futbolo akademijos administracinių pastatų, futbolo aikštynų projektavimui ir statybai (300 tūkst. Lt), Jamanto parko Vilniuje kompleksiniam sutvarkymui, įrengiant futbolo aikštę ir pritaikymą aktyviam poilsiui (daugiau nei 380 tūkst. Lt), Lazdynų baseino rekonstrukcijai (30 tūkst. Lt), sporto mokyklos „Tauras” esamos bazės rekonstrukcijai ir priestato statybai (1 mln. 800 tūkst. Lt), Vilniaus miesto krepšinio mokyklos sporto salės Birželio 23-osios g. renovacijai (100 tūkst. lt) , taip pat Vilniaus miesto viešųjų sporto ir aktyvaus poilsio trasų Neries pakrantėje įrengimui (300 tūkst. Lt).
Nubrėžtos perspektyvinių projektų - Vingio parko renovacijos, Vilniaus Pedagoginio universiteto (VPU) stadiono rekonstrukcijos, Lengvosios atletikos komplekso (Kaukysos g-vė 18) statybos, Grigiškių stadiono renovacijos - gairės.