Įvadas
Stalo tenisas, dar žinomas kaip ping-pongas, yra populiarus sportas visame pasaulyje. Šis straipsnis skirtas išnagrinėti stalo teniso kėlinio taisykles, taip pat aptarti sporto terminologijos raidą Lietuvoje, atsižvelgiant į istorinį kontekstą ir kalbos normų kaitą.
Švieslentės stalo tenisui
Švieslentės yra svarbi stalo teniso varžybų dalis. Pavyzdžiui, Favero FC50H25 švieslentė tinka vidutinio dydžio sporto salėms ir yra patvirtinta FIBA (3 lygis). Ji gali būti naudojama ne tik stalo tenisui, bet ir krepšiniui, tinkliniui, badmintonui ir kitoms sporto šakoms. Švieslentės pagrindinio ekrano skaitmenų aukštis yra 25 cm, o garsinis signalas gali būti paleidžiamas rankiniu būdu arba automatiškai, pasibaigus laikui.
Švieslentės, tokios kaip prancūzų gamintojų „Bodet“, „Stramatel“ ir „Nova Timing“ produktai, yra pritaikytos įvairiems sporto lygiams. "Stramatel" siūlo platų asortimentą, atitinkantį tiek laisvalaikio, tiek profesionalaus sporto poreikius. Švieslentę galima suprogramuoti, kad ji automatiškai išsijungtų bet kuriuo paros metu.
Stalo teniso terminologija Lietuvoje: istorinė apžvalga
Sporto terminų formavimosi pradžia
Po Pirmojo pasaulinio karo atkūrus nepriklausomybę, sportas Lietuvoje buvo naujas reiškinys. Todėl sportininkai dažnai vartojo angliškus terminus, o kai kurie tarptautiniai žodžiai buvo rašomi nesulietuvinti. Šiuolaikinio Lietuvos sporto pradininkai žaidė basketbolą, voleibolą, lawn tenisą, ping-pongą, bėgo cross-country arba cross-city. Nemažai sporto entuziastų buvo dideli lietuvybės puoselėtojai.
Pirmieji lietuviški terminai
Sportininkai, rašę žinutes apie sporto įvykius dienraščiams ir leidę pirmuosius Lietuvos sporto laikraščius, jau trečiojo dešimtmečio pradžioje pradėjo kurti lietuviškus terminus. Laikraštyje „Lietuvos sportas“ 1922 m. lietuviams neregėti kamuolio žaidimai buvo pavadinti pintinės kamuolis (krepšinis), rankų kamuolis (rankinis), oro kamuolis (tinklinis). Tačiau šie naujadarai neįsitvirtino.
Taip pat skaitykite: Dvejetų stalo teniso taisyklės
Karolio Dineikos indėlis
Trečiajame dešimtmetyje lietuvinant sporto terminus daugiausia nuveikė Lietuvos gimnastikos ir sporto federacijos (LGSF) steigėjas Karolis Dineika. LGSF klubui artima žiniasklaida 1923 m. pradėjo angliškus terminus keisti lietuviškais. Žurnalai „Sargyba“ ir „Karys“ bei dienraštis „Rytas“ futbolą pervadino kojasvydžiu (arba kojasvaida), basketbolą - krepšiasvydžiu, faustbolą - kumščiasvydžiu, hockey - ripka ant ledo.
Keli naujadarai sudaryti pažodžiui išvertus angliškus sudurtinius žodžius. Pavyzdžiui, iš žodžių basket (krepšys) ir ball (sviedinys) gautas krepšiasviedis, o atsižvelgus į kalbininko Jono Jablonskio patarimus dėl dvibalsių keitimo balsėmis dvibalsė ie šiame žodyje buvo pakeista balse y. Vis dėlto nei kojasvydis, nei krepšiasvydis lietuvių kalboje neįsitvirtino.
Futbolo terminų kaita
Angliški futbolo terminai lietuviškais buvo keičiami pamažu. Trečiojo dešimtmečio viduryje pradėti vartoti žodžiai vartininkas ir teisėjas, dešimtmečio antroje pusėje - puslaikis. Nors komandose vis dar žaidė bekai ir forvardai, kalbant apie visą gynėjų ar puolėjų grandį dažnai būdavo rašoma gynimas ir puolimas. Kartu pradėtas vartoti terminas lauko žaidėjai, skirtas visiems aikštės žaidėjams, išskyrus vartininkus.
Didysis lietuvinimo vajus
Didysis lietuvinimo vajus sporto kalbą smarkiai pakeitė ketvirtojo dešimtmečio pradžioje. Nuo 1932 m. vis dažniau vartoti žodžiai gynėjas ir puolėjas (arba gynikas ir puolikas), atsirado žodis dengėjas (taip vadinti saugai), korneriai tapo kampais, pasai - padavimais, pendeliai - baudiniais, faulai - nusižengimais, abseitai - užnugariais. Maždaug tuo pat metu buvo pakeisti keli lietuviški terminai. Vietoj puslaikio pradėtas vartoti kėlinys, vietoj sviedinio - kamuolys.
Krepšinio terminų transformacijos
Futbolas bent jau visą laiką buvo futbolas, neskaitant bandymų jį paversti kojasvydžiu. Tuo tarpu krepšinis kurį laiką buvo ir basketbolas, ir krepšiasvydis. Krepšiasvydis buvo beišstumiąs basketbolą trečiojo dešimtmečio viduryje, bet tuo metu pats krepšinio žaidimas buvo primirštas, o jam atsigavus ketvirtojo dešimtmečio pradžioje dažniau vartotas žodis basketbolas. Tačiau kaip tik tada prasidėjo sporto terminų lietuvinimo banga, todėl basketbolą greitai išstūmė krepšiasvydis.
Taip pat skaitykite: Stalo teniso rinktinės naujovės
Krepšinio taisyklės Lietuvoje pirmą kartą buvo paskelbtos 1922 m. gegužę žurnale „Karys“: straipsnį „Krepšiasvydis vyrams“ parengė K.Dineika. Jis jau vartojo lietuviškus žodžius gynėjas, puolėjas, sargas, prasižengti. Taip pat buvo sulietuvinti terminai akis (dabar taškas) ir laisvas metimas (baudos metimas).
Ketvirtojo dešimtmečio pradžioje krepšiniui atgimus iš naujo „Krepšiasvydžio žaidimo taisykles“ išspausdino savaitraštis „Kūno kultūra ir sveikata“ (1933 m.). Buvo vartojami terminai baudos metimas, pabaudos aikštelė (dabar baudos aikštelė), nusižengimas (pražanga), bet sukurtas ir vienas pusiau lietuviškas naujadaras krepšiagolis.
Kalbininkų vaidmuo
Nors lietuviški terminai pamažu stūmė iš kalbos angliškus terminus, iki ketvirtojo dešimtmečio vidurio to paties laikraščio numerio skirtinguose straipsniuose buvo galima perskaityti du skirtingus žaidimo ar sporto įrankio pavadinimus: krepšiasvydis ir basketbolas, pašliūžos ir slidės. Lietuvių kalbos draugijoje buvo įsteigta Terminologijos sekcija, bet pirmiausia reikėjo sulietuvinti teisės, pramonės, mokslo terminus.
Sporto terminų lietuvinimo lūžis įvyko ketvirtojo dešimtmečio viduryje, kai Lietuvos sportui vadovavusi institucija Kūno kultūros rūmai kreipėsi į Terminologijos sekciją, kad kalbininkai patartų, kaip sudaryti sporto terminus. Sportininkai paaiškindavo, kaip naudojamas vienas ar kitas sporto įrankis, priemonė ar veiksmas, o tada kalbininkai siūlydavo, kaip tiksliau ir taisyklingiau jį pavadinti.
1936 m. žurnalas „Fiziškas auklėjimas“ išspausdino Terminologijos sekcijos sudarytą futbolo ir krepšinio terminų žodynėlį, kuriame buvo 78 žodžiai, per pusantro dešimtmečio neįsitvirtinę sportininkų kalboje. Kalbininko Prano Skardžiaus vadovaujama Terminologijos sekcija patvirtino žodžio futbolas teises, tačiau įtraukė daug terminų, kurie tada dar nebuvo paplitę, bet dabar yra sporto kalbos kasdienybė: antkelis, baudinis, batai (vietoj bucai), derinys, įvartis, jaunis, kampinis, kelnaitės, kėlinys, nuostatai, nuošalė, pražanga, saugas, šalinti, užribis, varpstė.
Taip pat skaitykite: Viskas, ką reikia žinoti apie stalo teniso kamuoliukus
Diskusijos dėl skolinių
Nors sutarta, kad dauguma terminų turi būti sulietuvinti, kai kas siūlė svarbiausių žodžių neliesti. Julius Smetona rašė, kad pavadinimus davė žaidimus sugalvojusios tautos ir tik tas pirmykštis pavadinimas gali atvaizduoti tą sporto žaidimų dvasią, charakterį. Terminologijos sekcijos pirmininkas P.Skardžius uoliai gynė krepšinį.
Orinio painiava
Tinklinis 1937-1938 m. dažniausiai buvo vadinamas orasvydžiu, nors tuo pat metu vartotas ir žodis orinis. Dėl orinio painiava kilo, nes Lietuvoje labai išaugo aviacijos sporto populiarumas. Lietuvinant terminus aviacijos sportas buvo vadinamas oriniu sportu. Problema buvo išspręsta apie 1939 m. orinį pakeitus tinkliniu.
Kiti žaidimai
Trečiajame dešimtmetyje Lietuvą pasiekė žinios apie dar kelis kamuolio žaidimus: velobolą, motobolą, vandensvydį. Šie žaidimai iš pradžių buvo vadinami futbolais: futbolas ant dviračių, futbolas ant motociklų, futbolas ant vandens. Vandensvydis kartais buvo vadinamas vandenų polo arba vandens kamuoliu.
Ledo ritulio terminų kaita
Du didelius pokyčius išgyveno ir ledo ritulio pavadinimas. K.Dineika šį žaidimą dar 1922 m. pavadino ripka ant ledo, bet beveik visą trečiąjį dešimtmetį ledo ritulys buvo vadinamas hockey. Nors žiniasklaida pradėjo vis dažniau rašyti ledo ripka, prieš žodį ripka dėl jo vokiškos kilmės aršiai pasisakė vertėjas ir kalbininkas Stasys Dabušis. Galiausiai buvo priimtas žodis ritulys.
Bendrieji sporto terminai
Iki ketvirtojo dešimtmečio pabaigos lietuvių kalboje visai nevartoti žodžiai čempionatas, čempionas, varžybos ir varžovas. Vietoj čempionato buvo sakoma pirmenybės, vietoj čempionų - meisteriai arba tiesiog nugalėtojai. Trečiajame dešimtmetyje visų sporto šakų varžybos buvo vadinamos rungtynėmis.
Stalo teniso taisyklės ir skaičiavimas
Kaip pradėti žaisti stalo tenisą?
Norint pradėti žaisti stalo tenisą, reikalinga teniso raketė ir teniso kamuoliukas. Dažniausiai tenisas žaidžiamas stačiakampėje aikštelėje, kurios viduryje yra ištemptas tinklas. Šią vietą, kurioje žaidžiame tenisą, vadiname teniso kortu.
Skaičiavimo tvarka
Skaičiavimo tvarka stalo tenise yra tokia: Taškas < Geimas < Setas. Norint laimėti stalo teniso varžybas, reikia laimėti tam tikrą skaičių setų. Dažniausiai žaidžiamas mėgėjų ir profesionalų formatas yra geriausias iš 3. Profesionaliame tenise dažnai naudojami formatai: moterims - geriausias iš 3, vyrams - geriausias iš 5.
Žaidžiant laimi setą tas, kuris pirmas surenka 6 geimus, bet turi būti aiškus mažiausiai 2 geimų skirtumas. Jei rezultatas tampa 6:6, tada žaidžiamas Tie-break ir laimi tas žaidėjas, kuris pirmas surenka 7 taškus pagal nustatytas tie-break taisykles.
Kaip laimėti geimą?
Tai teniso seto dalis, kurioje kamuoliuką paduoda tas pats žaidėjas. Siekiant laimėti geimą žaidėjas privalo surinkti keturis taškus. Taškai žinomi kaip: 0 = 0 taškų, 15 = 1 taškas, 30 = 2 taškai, 40 = 3 taškai. Ketvirtasis taškas reikš laimėtą tašką ir geimo pabaigą. Jei taškai siektų 40-40, tai būtų žinoma kaip „lygu“ (angl. „deuce“). Kai geimas pasiekia lygiasias, žaidėjas turi laimėti dviejų taškų skirtumu.
Tie-break skaičiavimas
Tie-break laimi žaidėjas, kuris pirmasis surenka septynis taškus. Jeigu rezultatas yra 6-6, žaidžiama, kol žaidėjas pirmasis pelnys dviejų taškų skirtumą.
Žaidėjas pirmas paduoda kamuoliuką ta pačia tvarka, kaip vyksta padavimas keičiantis tarp geimų, tiksliau sakant, tęsiame ta pačia padavimų tvarka. Tie-breake paduodantis žaidėjas keičiasi kiekvieną kartą sužaidus 2 taškus, išskyrus pirmąjį tašką.
Padavimas
Pirmasis padavimas visada pradedamas dešinėje galinės linijos pusėje. Paduodančio žaidėjo kojos gali liesti žemę tik už galinės linijos, tarp vidurio linijos ženklinimo ir šoninės linijos. Jei paduodančiajam žaidėjui nepavyksta pataikyti pirmojo padavimo, jis gali pasinaudoti antruoju padavimu. Jei ir vėl nepavyko pataikyti savo antro padavimo, yra užskaitoma dviguba klaida ir tašką laimi varžovas.
Keitimasis aikštelės pusėmis
Žaidėjai keičiasi teniso aikštelės pusėmis nelyginiuose gemuose. Pagal teniso taisykles žaidėjams leidžiama 90 sekundžių pailsėti tarp aikštelės pusių pasikeitimų. Seto pabaigoje leidžiama pailsėti iki 120 sekundžių.
Kamuoliukas aikštelėje ar už jos ribų
Kamuoliukas yra aikštelėje, kuris paliečia žemę nuo tinklo iki galinės linijos ir iki šoninės linijos. Teniso kamuoliukas, kuris paliečia šoninę ar galinę liniją vidinėje arba išorinėje pusėje yra skaitomas aikštelės viduje.
Stalo tenisas Lietuvoje šiandien
Šiandien stalo tenisas Lietuvoje yra populiarus sportas, turintis savo entuziastus ir profesionalus. Tai iliustruoja tokie įvykiai kaip Akmenės rajono sporto centro ir Akmenės rajono stalo teniso klubo „Mažoji raketė“ organizuotas tradicinis stalo teniso turnyras po atviru dangumi Naujosios Akmenės jaunimo parke. Turnyre dalyvavo 59 stalo teniso entuziastai iš įvairių Lietuvos vietų.
Be to, Lietuvos sporto centruose vyksta įvairios stalo teniso treniruotės ir varžybos, skatinančios jaunimo įsitraukimą į šį sportą. Vaikų socializacijos projektai, tokie kaip „Vasarokime sportuodami“, taip pat prisideda prie stalo teniso populiarinimo tarp jaunų žmonių.