Šiame straipsnyje apžvelgiami statistinių ataskaitų teikimo Kūno kultūros ir sporto departamentui (KKSD) reikalavimai, remiantis prieinama informacija. Straipsnyje nagrinėjami įvairūs aspektai, įskaitant sporto organizacijų veiklą, finansavimą, sporto bazių būklę, sportininkų pasiekimus ir kitus svarbius rodiklius.
Bendroji informacija
2014 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje veikė 1224 įvairių sporto šakų klubai (16 mažiau negu 2013 m.), 32 sporto federacijos, sąjungos, asociacijos, komitetai, 174 viešosios įstaigos (54 daugiau negu 2013 m.) ir 7 sporto įmonės (AB, UAB). Sportininkai tobulino savo meistriškumą 93 sportininkų ugdymo centruose (SUC) (5 mažiau negu 2013 m.). Savivaldybių administracijų struktūrose veikė savarankiški kūno kultūros ir sporto skyriai, o 32 savivaldybių administracijų padaliniuose dirbo 87 kūno kultūros ir sporto specialistai.
Sporto renginiai ir dalyviai
2014 m. Lietuvos sporto organizacijos surengė 34 036 varžybas (4375 daugiau), kuriose dalyvavo 800 284 dalyviai (3926 daugiau negu 2013 m.). Sporto visiems renginiuose dalyvavo 725 439 dalyviai (218 728 daugiau negu 2013 m., iš jų moterų 84 307 daugiau).
Personalo duomenys
2014 m. gruodžio 31 d. šalies valstybinėse, visuomeninėse ir kitose sporto struktūrose dirbo 8036 darbuotojai (68 daugiau negu 2013 m.), iš jų 5880 kūno kultūros ir sporto darbuotojai, tarp kurių 2564 treneriai (143 daugiau). 381 treneriai neturėjo jokios kvalifikacinės kategorijos (59 padaugėjo). Buvo surengti 1094 kvalifikacijos tobulinimo renginiai, kuriuose dalyvavo 40 703 darbuotojai.
Finansavimas
Lietuvos sporto organizacijos 2014 m. iš visų šaltinių kūno kultūros ir sporto finansavimui disponavo 388 187,29 tūkst. Lt, iš jų: 91 033,0 tūkst. Lt (23,45 %) sudarė valstybės biudžeto bei Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšos, 164 092,19 tūkst. Lt (42,27 %) - savivaldybių biudžeto lėšos, 19 138,40 tūkst.
Taip pat skaitykite: Apžvalga: Sporto statistikos rodikliai
Lietuvos sporto šakų federacijos, sąjungos ir asociacijos iš visų šaltinių disponavo 37 915,428 tūkst. Lt (3 282,03 tūkst. Lt daugiau nei 2013 m.), iš jų 15 611,424 tūkst. Lt (41,1 %) (1 910,624 tūkst. Lt daugiau nei 2013 m.) valstybės biudžeto lėšų. Kiti pajamų šaltiniai: tarptautinių sporto organizacijų parama - 3 413,417 tūkst. Lt (9 %, 266,017 tūkst. Lt daugiau nei 2013 m.); Lietuvos sporto organizacijų ūkinė-komercinė veikla - 2 117,772 tūkst. Lt (5,6 %, 726,028 tūkst. Lt mažiau nei 2013 m.); rėmėjų lėšos - 10 843,374 tūkst. Lt (28,6 %) (3 745,626 tūkst.).
Sporto šakų federacijos daugiausia lėšų panaudojo: sporto varžyboms šalyje - 9 970,362 tūkst. Lt (27,36 %) ir užsienyje - 9 949,269 tūkst. Lt (27,30 %); stovykloms šalyje - 3 035,089 tūkst. Lt (8,33 %) ir užsienyje - 2 135,869 tūkst. Lt (5,86 %); darbo užmokesčiui - 3 919,038 tūkst. Lt (10,75 %), sporto visiems renginiams šalyje -1 006,313 tūkst. Lt (2,77 %) ir užsienyje 65,390 tūkst. Lt (0,18 %). Federacijų kitų išlaidų - 4 860,753 tūkst.
Savivaldybių sporto padaliniai iš visų šaltinių disponavo 11 350,33 tūkst. Lt, iš jų 178,3 tūkst. Lt valstybės (1,57 %) ir 11 038,83 tūkst. Lt savivaldybės biudžeto lėšų (97,26 %). Kiti pajamų šaltiniai: ūkinė-komercinė veikla - 80,10 tūkst. Lt (0,71 %); rėmėjų lėšos - 53,10 tūkst.
Savivaldybių sporto padaliniai jiems skirtas lėšas panaudojo: darbo užmokesčiui - 3 133,82 tūkst. Lt (27,61 %); sporto varžybų vykdymui ir dalyvavimui jose - 5 564,23 tūkst. Lt (49,02 %); savivaldybės sporto bazių ir kitų patalpų nuomai - 12,1 tūkst.
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas 2014 m. disponavo 19 138,4 tūkst. Lt (1 240,0 tūkst. Lt iš Tarptautinio olimpinio komiteto ir 17 874,2 tūkst. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto 2014 m. išlaidas sudarė 17 642,60 tūkst. Lt (528 tūkst. Lt mažiau negu 2013 m.), iš jų 14 505,3 tūkst. Lt olimpinio sporto finansavimui (1 274 tūkst. Lt daugiau negu 2013 m.), 1 577,2 tūkst. Lt programoms (762,5 tūkst. Lt mažiau negu 2013 m.), 853,3 tūkst. Lt direktorato veiklai (379 tūkst. Lt mažiau negu 2013 m.), 481,7 tūkst. Lt organizacinei veiklai (469,6 tūkst. Lt mažiau negu 2013 m.) ir 225,1 tūkst. Lt kitoms išlaidoms (60,2 tūkst. Lt mažiau negu 2013 m.).
Taip pat skaitykite: Sporto tendencijos Lietuvoje
Sporto bazės
2014 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje buvo: 16 universalių sporto arenų (1 daugiau negu 2013 m.), 22 sporto kompleksai (4 daugiau), 591 stadionas (tiek pat kiek ir 2013 m.), iš jų 19 stadionų su 3000 ir daugiau vietų tribūnose (1 daugiau nei 2013 m.), 43 plaukimo baseinai (tiek pat jų buvo ir 2013 m., iš jų 5 - 50 m), 1 577 sporto salės (14 daugiau), 52 šaudyklos (1 daugiau), 231 teniso aikštelė (10 daugiau), 635 futbolo aikštės (30 daugiau), 21 žirgų sporto maniežas (tiek pat kaip ir 2013 m.), 17 irklavimo bazių (3 daugiau: pasipildė 2 Klaipėdoje ir 1 Šilutėje), 210 universalios dirbtinės dangos sporto aikštelių (67 daugiau: Kaune - 24, Anykščiuose - 8, Vilniaus r. - 6, Utenoje - 4, Šalčininkuose - 3 ir kt.), 892,179 km dviračių takų (45,446 km daugiau).
Asociacija „Sportas visiems“
Lyginant su 2013 m., 2014 m. Kaip ir 2013 m., 2014 m. Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ ir jos narės: daugiausia renginių iš asociacijos „Sportas visiems“ narių 2014 m.
Savivaldybėse: 2014 m. daugiausia sporto visiems renginių buvo surengta Vilniuje (1661), Kaune (1572) ir Klaipėdoje (629).
Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ ir jos narių pajamų šaltiniai: 39 % sudarė KKSD (2 100,49 tūkst. Lt), 24 % kitų valstybinių institucijų (1 282,923 tūkst. Lt), 18 % rėmėjų (980,349 tūkst. Lt), 9 % ūkinės-komercinės veiklos (469,47 tūkst. Lt), 5 % LTOK (252,012 tūkst. Lt), 3 % tarptautinių organizacijų (189,26 tūkst. Lt) ir 2 % savivaldybių (135,5 tūkst.
Asociacija „Sportas visiems“ ir jos narės išleido: 33 % sporto varžyboms (1 779,768 tūkst. Iš asociacijos narių daugiausia sporto varžyboms išleido Lietuvos studentų sporto asociacija (Lietuvoje - 93,274 tūkst. Lt, užsienyje - net 866,168 tūkst. Lt); Lietuvos sportinių šokių federacija (Lietuvoje - 295,00 tūkst. Lt, užsienyje - 100,60 tūkst. Lt), Lietuvos orientavimosi sporto federacija (Lietuvoje - 1,400 tūkst. Lt, užsienyje - 228,400 tūkst. Kelios sporto šakų federacijos, asociacijos narės, teikia Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondui po 2 paraiškas (meistriškumo ir sporto visiems). Į tai turėtų būti atsižvelgta vykdant apskaitą ir teikiant statistines ataskaitas.
Taip pat skaitykite: NBA naujokų birža ir Lietuvos talentai
Pagal savivaldybių sporto padalinių statistines ataskaitas 2014 m. savivaldybėse išmokyta plaukti 11 141 asmuo, t. y. 10,5 % daugiau negu 2013 m.
Programa „Vaikų mokymas plaukti“
Išmokyta plaukti 2414 vaikų. Projekte dalyvavę Biržų, Jurbarko, Molėtų, Panevėžio, Švenčionių, Trakų ir Vilniaus rajonai nepateikė jokių duomenų. Programos „Vaikų mokymas plaukti“ dalyvių vidutinis amžius - 9 m. Programos įgyvendinime dalyvavo 181 asmuo (treneriai, mokytojai, savanoriai, medikai ir kt.) iš 31 Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybės. KKSD šiai programai skyrė 300 tūkst. Daugiausia, net 43,29 %, išmokytų plaukti yra Kauno mieste (4 823), Panevėžio - 11,89 % ir Šiaulių - 6,33 % miestuose (atitinkamai 1325 ir 706).
Neįgaliųjų sportas
Neįgaliųjų sporto organizacijos 2014 m. iš viso disponavo 4 080,56 tūkst. Lt, iš jų: valstybės biudžeto lėšos - 2 929,5 tūkst. Lt KKSD ir 648 tūkst. Lt kitų ministerijų bei žinybų; 215,83 tūkst. Lt rėmėjų ir kitų šaltinių; 160 tūkst. Lt LTOK lėšos; 99,3 tūkst. Lt ūkinės-komercinės veiklos lėšos; 20,93 tūkst. Lt iš tarptautinių sporto organizacijų; 7 tūkst. Lt iš savivaldybių.
Išlaidos: sporto varžyboms šalyje - 522,77 tūkst. Lt, užsienyje - 752,79 tūkst. Lt; stovykloms - 313,39 tūkst. Lt; sporto visiems renginiams - 39,01 tūkst. Lt; seminarams ir konferencijoms - 3,9 tūkst. Lt.
Sportininkų ugdymas
51 sporto šakos atstovai savo sportinį meistriškumą tobulino 93 miestų ir rajonų sportininkų ugdymo centruose (SUC) ir Lietuvos olimpiniame sporto centre (LOSC). Sportininkų ugdymo centruose 51 sporto šakai atstovauja 43 836 sportininkai (3376 mažiau negu 2013 m.), olimpinių sporto šakų -39 746. Lietuvos olimpiniame sporto centre, bendradarbiaujant su kitais SUC, meistriškumą tobulino 280 sportininkų, iš jų 62 sportininkai buvo rengiami vien tik LOSC trenerių, t. y. Nuo 2014 m. pagal naują tvarką pradėtos suteikinėti meistriškumo pakopos (MP).
2013 m. kvalifikacinės kategorijas palyginamos su 2014 m. meistriškumo pakopomis šiuo principu: tarptautinė kategorija à MP1, nacionalinė kategorija à MP3, I kategorija à MP4, II kategorija à MP5, III kategorija à MP6.
Miestų ir rajonų SUC buvo 4256 mokomosios grupės (489 mažiau nei 2013 m.), iš jų pradinio rengimo - 2079 (48,85 %; 1301 mažiau nei 2013 m.), meistriškumo ugdymo - 1511 (35,50 %; 489 daugiau nei 2013 m.), meistriškumo tobulinimo - 545 (12,81 %; 311 daugiau nei 2013 m.), didelio meistriškumo - 121 (2,84 %; 12 daugiau nei 2013 m.). Atsiradusios naujos „Neformaliojo ugdymo“ grupės 2014 m. buvo surašytos į „Pradinio rengimo“ grupių skiltį, nes jos savo turiniu labai panašios.
Iš visų 2564 Lietuvoje dirbusių trenerių miestų ir rajonų sportininkų ugdymo centruose (SUC) ir Lietuvos olimpiniame sporto centre dirbo 1966 treneriai (76,7 %), iš jų 1294 dirbo savivaldybių sporto padalinių SUC, 583 - švietimo padalinių ir 46 - privačiuose SUC, 43 - LOSC.
Miestų ir rajonų savivaldybių sportininkų ugdymo centrai ir Lietuvos olimpinis sporto centras 2014 m. disponavo 162 335,42 tūkst. Lt (6 435,89 tūkst. Lt daugiau nei 2013 m.), iš jų 19 762,15 tūkst. Lt (12,17 %) valstybės ir 121 815,10 tūkst. Lt (75,04 %) savivaldybės biudžeto lėšų; 6 538,68 tūkst. Lt lėšų surinkta iš sportininkų (4,03 %); 8 361,21 tūkst. Lt (5,15 %) iš ūkinės-komercinės veiklos; 1 319,20 tūkst. Lt (0,81 %) Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, 4 539,08 tūkst.
Vien tik Lietuvos olimpinis sporto centras 2014 m. disponavo 15 134,80 tūkst. Lt (3 751,6 tūkst. Lt mažiau nei 2013 m.), iš jų 12 112,80 tūkst. Lt (80,03 %) valstybės biudžeto lėšos; 1 665,80 tūkst. Lt (11,01 %) lėšos iš ūkinės-komercinės veiklos; 1 319,20 tūkst. Lt (8,72 %) Lietuvos tautinio olimpinio komiteto lėšos; 37,00 tūkst.
Visi SUC ir LOSC 2014 m. išleido 160 969,98 tūkst. Lt. Daugiausia išleista: mokomajam sportiniam darbui ir dalyvavimui varžybose - 12 514,81 tūkst. Lt (7,77 %) ir darbo užmokesčiui - 99 060,89 tūkst.
Vien tik Lietuvos olimpinis sporto centras 2014 m. išleido 14 508,20 tūkst. Lt (4 196,98 tūkst. Lt mažiau nei 2013 m.), iš jų daugiausia mokomajam sportiniam darbui ir dalyvavimui varžybose - 4 137,00 tūkst. Lt (28,51 %) ir darbo užmokesčiui - 4 524,50 tūkst.
Sporto medicina
Lietuvoje 2014 m. veikė 5 sporto medicinos centrai, kurių svarbiausios funkcijos - teikti specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sportininkams. Įstaigų savininkas - Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Įstaigos misija - teikti sportininkams kokybiškas sporto medicinos paslaugas siekiant užtikrinti jų saugų sportavimą.
Lietuvos sporto medicinos centruose dirbo 175 darbuotojai, iš jų 86,85 % sudarė moterys. Sportininkai priimti 150 921 kartą. Savo veiklai 2014 m. sporto medicinos centrai disponavo 5 501,3 tūkst. Lt, iš kurių 4 066,5 tūkst. Lt (74 %) skyrė KKSD, 1 080 tūkst. Lt (20 %) - ministerijos ir kitos valstybinės įstaigos, 209,3 tūkst. Lt (4 %) gavo iš rėmėjų, 124,5 tūkst. Lt (2 %) - iš įmokų už teikiamas paslaugas, dar 21,0 tūkst.
Daugiausia lėšų (57 %) buvo panaudota darbo užmokesčiui (3 042 tūkst. Lt), 29 % (1 529,1 tūkst. Lt) - kitoms išlaidoms, 9 % (487,4 tūkst. Lt) - medicinos įrangai ir jos aptarnavimui, 2 % (129,4 tūkst. Lt) - medikamentams ir maisto papildams, kitų medicinos įstaigų ir sanatorijų paslaugų išlaidos nesudarė 1 % (4,7 tūkst. Lt). Nepanaudota 140,9 tūkst. Lt, t. y. 2,62 %. Iš viso išlaidų - 5 360,30 tūkst.
Sportininkų pasiekimai
2014 m. 738 Lietuvos sportininkai dalyvavo pasaulio ir 1524 Europos čempionatuose, kuriuose iškovojo 212 medalių. 2014 m. 40 % olimpinių sporto šakų (35 sporto šakos) tapo čempionatų medalininkėmis. 66 % medalių iškovota olimpinėse rungtyse (41 medalis), o 34 % - neolimpinėse rungtyse (21 medalis). Daugiausia - 13 medalių - pelnė irkluotojai ir visus olimpinėse rungtyse. Kiek mažiau medalių (12) laimėjo šiuolaikinės penkiakovės atstovai, tačiau net 9 medaliai iškovoti neolimpinėse rungtyse.
Iš olimpinių sporto šakų 18 yra prioritetinių valstybės sporto šakų, tačiau tik 12 iš jų atstovai iškovojo medalius: 20 medalių Europos čempionatuose ir 38 - pasaulio čempionatuose. KKSD pripažintų sporto šakų atstovai iškovojo 212 medalių (iš jų 62 jau minėtų olimpinių sporto šakų atstovai). Miestų ir rajonų olimpinių sporto šakų grupėje daugiausia medalių iškovojo Vilniaus sportininkai - 24, Kauno - 14. Šių miestų didesnė medalių dalis yra iškovota olimpinėse rungtyse.
Iš viso per 2014 m. miestų ir rajonų sportininkai pelnė 247 medalius, tačiau tik 27 % jų (66) yra olimpinių sporto šakų medaliai ir 73 % - neolimpinių sporto šakų. Miestų ir rajonų atstovų iškovotų medalių skaičius gerokai skiriasi nuo sporto šakų medalių skaičiaus, nes kai kurie sportininkai pagal įvairias pasirengimo programas atstovavo keliems miestams ar rajonams ir jų medaliai įrašyti prie kiekvieno miesto ar rajono.
Statistiniai ataskaitų tobulinimo poreikiai
Kuriant informacinę sistemą ir šią apžvalgą paaiškėjo akivaizdūs statistinių ataskaitų tobulinimo poreikiai. Tokia padėtis susiformavo dėl to, kad iki šiol daugelį metų sporto statistikos rodikliai per menkai, o neretai ir visiškai nebuvo naudojami svarbių kūno kultūros ir sporto plėtotės uždavinių planavimui, įgyvendinimo monitoringui ir veiklos koregavimui. Sportininkų rengimo analizei trūksta duomenų apie sportininkų ir trenerių amžių bei trenerių darbo stažą. Akivaizdus poreikis kurti trenerių ir tam tikro meistriškumo sportininkų registrus.