Žolės riedulys - tai komandinis sportas, kurio ištakos siekia gilią senovę, o šiuolaikinė forma susiformavo Didžiojoje Britanijoje. Tai dinamiškas ir azartiškas žaidimas, reikalaujantis iš žaidėjų ne tik fizinio pasirengimo, bet ir strateginio mąstymo bei komandinio darbo. Lietuvoje žolės riedulys turi savo istoriją, pakilimus ir nuosmukius, tačiau entuziastų dėka ši sporto šaka išlieka gyva ir toliau populiarėja.
Žolės Riedulio Esmė ir Taisyklės
Žolės riedulys - komandinis sportinis žaidimas, kuriame dalyvauja dvi komandos po 11 žaidėjų, įskaitant vieną vartininką. Žaidžiama stačiakampėje aikštėje, kurios matmenys yra 91,4 × 55 metrai. Aikštė dažniausiai padengta sintetine danga, tačiau rečiau pasitaiko ir natūralios vejos aikščių. Abiejuose aikštės galuose yra vartai su tinklu, kurių plotis - 3,66 m, o aukštis - 2,14 m.
Žaidimo tikslas - lazda (riedmuša) varyti, perduoti ir smūgiuoti kamuoliuką (riedulį), kurio masė 156-163 g, stengiantis jį įstumti, įmesti, įridenti ar įmušti į vartus. Aikštėje kamuoliukas varomas riestomis riedmušomis, liečiant jį tik kairiąja plokščia lazdos dalimi. Dešiniąja, apvaliąja lazdos puse žaisti draudžiama. Svarbu paminėti, kad žolės riedulyje nuošalės taisyklės netaikomos. Laimi komanda, pelniusi daugiau įvarčių.
Įvarčiai žolės riedulyje gali būti pelnomi keturiais būdais:
- Iš žaidimo: įmušant kamuoliuką į vartus žaidimo metu.
- Iš mažojo kampinio: skiriamas, kai besiginančios komandos žaidėjai paliečia kamuoliuką kūnu, kojomis arba ne pagal taisykles atakuoja varžovą savo smūgio zonoje.
- Iš 6,4 m baudinio metimo.
- Iš baudinio nuo 23 m linijos: žaidėjas turi per 8 sekundes varyti kamuolį į vartus.
Įvarčiai gali būti pelnomi tik iš smūgio zonos, kuri yra pusapskritimis prieš vartus. Įvarčiai, įmušti iš toliau, neįskaitomi.
Taip pat skaitykite: Žolės riedulio prekės
Žaidžiama du kėlinius po 35 minutes, su 10 minučių pertrauka tarp jų.
Žolės Riedulio Istorija: Nuo Senovės Iki Šių Dienų
Žolės riedulio istorija siekia gilią senovę. Yra teigiama, kad žolės riedulys yra seniausias žaidimas su lazda ir kamuoliuku. Žaidimai, panašūs į žolės riedulį, buvo žaidžiami dar 2000 metų prieš Kristų Egipte ir 1000 metų prieš Kristų Etiopijoje. Vėliau šį žaidimą pamėgo senovės graikai ir romėnai, o panašų į žolės riedulį žaidimą žaidė actekai.
Šiuolaikinio žolės riedulio istorija prasidėjo XVIII amžiaus viduryje Anglijos mokyklose. Oficialia šios sporto šakos įteisinimo data laikomi 1861 metai, kai Londone buvo įkurtas pirmasis vyrų žolės riedulio klubas pasaulyje - "Blackheath". Netrukus kitas Anglijos sostinės klubas - "Teddington" parengė pirmąsias taisykles, kuriose pirmą kartą buvo uždrausta liesti kamuoliuką rankomis, kelti lazdas aukščiau pečių ir įvesta smūgio zonos taisyklė. 1886 m. šios naujovės buvo įtrauktos į oficialias tuomet įkurtos Didžiosios Britanijos žolės riedulio asociacijos (angl. British Hockey Association) taisykles.
Žolės riedulys greitai išpopuliarėjo ir tapo tarptautiniu sportu. Vyrų žolės riedulys buvo įtrauktas į IV olimpinių žaidynių (1908 m. Londone) ir VII olimpinių žaidynių (1920 m. Antverpene) programą, o nuo IX olimpinių žaidynių (1928 m. Amsterdamas) žaidžiamas reguliariai. Daugiausia - 8 kartus olimpine čempione tapo Indijos rinktinė. Moterys žolės riedulį žaidžia nuo XXII olimpinių žaidynių (1980 m. Maskva), o daugiausia - 3 kartus olimpine čempione tapo Australijos rinktinė.
1924 m. P. Leotei (Léautey, Prancūzija) iniciatyva buvo įkurta Tarptautinė žolės riedulio federacija (angl. Fédération Internationale de Hockey sur Gazon, FIH). 1927 m. įkurta Tarptautinė moterų žolės riedulio asociacijų federacija (angl. International Federation of Women’s Hockey Associations, IFWHA), kuri 1982 m. prisijungė prie Tarptautinės žolės riedulio federacijos.
Taip pat skaitykite: Žolės riedulio istorija Lietuvoje
Pasaulio žolės riedulio taurės vyrų varžybos rengiamos nuo 1971 m., moterų - nuo 1974 m. Pasaulio vyrų žolės riedulio taurę daugiausia - 4 kartus laimėjo Pakistano, moterų - 6 kartus Olandijos rinktinė. 1969 m. įkurta Europos žolės riedulio federacija (angl. European Hockey Federation, EHF). Nuo 1970 m. rengiami Europos žolės riedulio vyrų, o nuo 1984 m. - moterų čempionatai.
Žolės Riedulys Lietuvoje: Nuo Pirmųjų Žingsnių Iki Šių Dienų
Lietuvoje žolės riedulio istorija prasidėjo 1930 m. Klaipėdos krašte. Šis žaidimas buvo populiarus Vokietijoje, todėl juo susidomėjo ir Klaipėdos krašto vokiškos sporto organizacijos. Klaipėdos žolės riedulio komandos nepriklausė Lietuvos sporto institucijoms ir su jomis nebendravo, rungtyniavo su Rytprūsių kolektyvais. Po 1934 m. vokiški klubai sunyko, ir šios sporto šakos varžybos nutrūko.
Visoje Lietuvoje žolės riedulys pritapo tik iš trečio karto. Pirmas bandymas - Lietuvos kūno kultūros instituto studentus su žolės rieduliu supažindino V. Griešnovas. Jo iniciatyva Kaune suburta vyrų žolės riedulio miesto rinktinė (sudaryta iš ledo ritulininkų) 1955 m. debiutavo I sąjunginiame turnyre Maskvoje ir užėmė 5 vietą.
Trečias bandymas - Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas terapeutas F. Paškevičius 1977 m. vasarą savo iniciatyva išvyko į Maskvos sporto klubą "Fili" susipažinti su žolės rieduliu ir 1977 m. lapkričio 5 d. subūrė Šiaulių "Tauro" moterų žolės riedulio komandą. "Tauro" riedulininkės 1978 m. dalyvavo Maskvoje sezono atidarymo turnyre (užėmė 3 vietą), o vėliau - SSRS šešių komandų pirmenybėse (taip pat 3 vietą). 1979 m. šiaulietės (treneris visuomenininkas F. Paškevičius) debiutavo SSRS I lygos pirmenybėse, užėmė 1 vietą ir pateko į aukščiausiąją lygą (1980 m. joje užėmė 7 vietą; treneris R. Čaikauskas).
1978 m. kovo 1 d. buvo įkurta Lietuvos žolės riedulio federacija (pirmasis prezidiumo pirmininkas F. Paškevičius). 1978 m. surengtas I Lietuvos uždarų patalpų moterų, o 1984 m. - vyrų žolės riedulio čempionatas. 1979 m. įvyko I Lietuvos moterų žolės riedulio čempionatas. 1983 m. F. Paškevičius įkūrė pirmą Lietuvoje klubinę vyrų žolės riedulio komandą - Kėdainių "Chemiką".
Taip pat skaitykite: Šiaulių regbio ir žolės riedulio akademija
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, žolės riedulininkės savo pozicijų neužleido. Šiaulių komanda "Tauras-Eurovil" 1993 m. debiutavo Europos čempionų taurės turnyro B divizione ir iš karto pelnė kelialapį į elitinį divizioną, o 1995 m. (Šiaulių pavadinimu) tarp stipriausių Europos klubų užėmė 3 vietą.
Žolės Riedulys Šiandien: Perspektyvos ir Iššūkiai
Šiandien Lietuvoje žolės riedulys išlieka populiaria sporto šaka, nors susiduria su tam tikrais iššūkiais. 2012 m. Lietuvos žolės riedulio federacija vienijo 17 klubų Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, Kėdainiuose, Kelmėje, Joniškyje, Širvintose ir Vilniaus rajone. Žolės riedulį žaidžia apie 1200 vyrų ir moterų, dirba 17 etatinių trenerių.
Viena iš Lietuvos rinktinės lyderių, Šiaulių „Gintra-Strektė-Universitetas“ žolės riedulio komandos kapitonė Donata Grigienė teigia, kad žaidimas namuose ir žiūrovų palaikymas yra labai svarbūs. Ji taip pat pabrėžia, kad žolės riedulys yra mėgėjiška sporto šaka, todėl kiekviena mergina varžyboms ar čempionatams ruošiasi individualiai, derindama sportą su darbu ir šeima.
Nepaisant to, kad žolės riedulys Lietuvoje nėra profesionalus sportas, Lietuvos žolės riedulininkės pasiekia puikių rezultatų tarptautinėse varžybose. Lietuvos jaunimo (iki 21 metų) rinktinė yra laimėjusi Europos uždarų patalpų čempionato medalius, o Lietuvos moterų rinktinė dalyvauja Europos čempionatuose ir pasaulio atrankos varžybose.
Kėdainiuose taip pat veikia žolės riedulio klubas, suburiantis aktyvius sporto entuziastus. Klubo vadovas Arvydas Survila pabrėžia, kad žolės riedulys Kėdainiuose turi gilias šaknis, o klubas dalyvauja B diviziono varžybose, Lietuvos bei tarptautiniuose veteranų turnyruose.