Ne paslaptis, kad ilgos sėdimo darbo valandos, nejudrus laisvalaikis ir nesubalansuota mityba veda ne tik prie nepageidaujamų kilogramų augimo, bet ir rimtų sveikatos bėdų ateityje, tarp kurių - lėtinis nugaros skausmas, padidėjusi cholesterolio koncentracija ar diabetas. Sportas daro didelę įtaką žmogaus kasdieniam gyvenimui ir sveikatai - tiek fizinei, tiek psichinei. Šiame straipsnyje panagrinėsime įvairias sporto naudas sveikatai, remdamiesi specialistų įžvalgomis ir mokslinių tyrimų rezultatais.
Fizinė sporto nauda
Širdies ir kraujagyslių sistemos stiprinimas
Visi žinome, kad sportuojant varinėjamas kraujas, aktyviau dirba širdis ir visa kraujotakos sistema. Kadangi treniruojame visą kūną, tai tinkamas sporto krūvis gali būti naudingas ne tik ištvermei, raumenims ar kaulams, bet ir širdžiai ir kraujotakos sistemai. Hipertenzija arba aukštas kraujospūdis yra didelė grėsmė sveikatai, galinti sukelti insultą ir kitas su širdimi susijusias problemas. Sportas padeda palaikyti normalų kraujospūdį. Beveik visos sporto rūšys reikalauja bėgimo, tempimo ir kitos fizinės veiklos. Kai užsiimate tokia veikla, širdis tampa stipresnė, sumažėja arterijas veikianti jėga, todėl sumažėja kraujospūdis. Pasirinkdami kardio arba aerobines treniruotes, tokias kaip: bėgimas, dviračio mynimas, plaukimas ir t.t. - padedate savo kūnui. Kaip? Ogi taip, jog mokote jį ir tobulinate jo sugebėjimą išvaryti ir pasisavinti deguonį plaučiuose bei kraujyje.
Svorio kontrolė ir medžiagų apykaitos gerinimas
Vienas iš pagrindinių sporto privalumų yra tas, kad jis padeda kontroliuoti svorio augimą. Sėdimas darbas ir nesveikas gyvenimo būdas yra vienos iš pagrindinių nutukimo priežasčių. Jei nutukę žmonės įsitraukia į intensyvios fizinės veiklos reikalaujantį sportą, jie gali sudeginti daugiau kalorijų, atsikratyti papildomų kūno dalių ir sumažinti nereikalingo svorio augimo tikimybę. Sportą derinant su mityba galima pasiekti įspūdingų rezultatų.
Daug žmonių stengiasi „sudeginti” kalorijas bėgdami ar važiuodami dviračiu, tačiau pamiršta, kad raumenys yra tikras medžiagų apykaitos variklis. Net kai ilsiesi, tavo raumenys sunaudoja daugiau energijos nei riebalinis audinys. Reguliarios jėgos treniruotės padidina raumenų masę, o tai reiškia, kad tavo organizmas nuolat dirba efektyviau - net miegant. Sportas naudingas sveikatai, nes padeda pagerinti kraujo apytaką. Kai užsiimate bet kokiu sportu, širdis plaka greičiau ir papildomai apkrauna širdies raumenis.
Imuniteto stiprinimas
Didelė šiuolaikinių žmonių problema - dėl streso darbe ar mokslo įstaigoje nusilpęs imunitetas. Reguliari fizinė veikla, pavyzdžiui, greitas vaikščiojimas su šiaurietiškomis lazdomis, bėgiojimas, plaukiojimas baseine, sunkumų kilnojimas, įvairūs kiti jėgos ir ištvermės pratimai teigiamai veikia imuninę sistemą. Dar geriau, kai sportuojame gryname ore, nesvarbu, kokios oro sąlygos. Tokiu būdu organizmas skatinamas prisitaikyti prie pačių įvairiausių oro sąlygų, rečiau sergama ūminėmis infekcinėmis ligomis, gerinamos adaptacinės savybės.
Taip pat skaitykite: Praktiniai patarimai sportuojantiems
Kaulų ir raumenų stiprinimas
Fizinė veikla skatina medžiagų įsisavinimą ir kaulų stiprinimą, o tai apsaugo būtent nuo osteoporozės. Jeigu pasirenkate tinkamus pratimus ir režimą, nesunkiai galite sustiprinti raumenis ir padidinti jų ištvermingumą. Jėgos treniruotės neapsiriboja vien sporto sale - jų poveikį jauti kiekviename žingsnyje. Kai kūnas tampa stipresnis, lengviau pakelti pirkinių krepšius, ne taip vargina laiptai, mažiau skauda nugarą dirbant sėdimą darbą. Net laikysena pagerėja. Jėgos treniruotės sukuria natūralų stresą kaulams, kuris skatina juos stiprėti. Tai labai svarbu siekiant išvengti osteoporozės, ypač vyresniame amžiuje. Be to, stiprinant aplink sąnarius esančius raumenis, sumažėja sąnarių apkrova, kas gali padėti malšinti ar išvengti lėtinių skausmų, pvz. keliuose ar nugaroje.
Miego kokybės gerinimas
Su lengvesnėmis ar sunkesnėmis nemigos formomis reguliariai susiduria ~10-15% planetos gyventojų. Kadangi nuo gero miego ir poilsio priklauso beveik kiekviena kita jūsų gyvenimo dalis ir jos kokybė, būtina gerai išsimiegoti. Moksliniai tyrimai rodo, kad reguliariai sportuojantys žmonės užmiega greičiau ir lengviau, o jų miegas gilesnis ir kokybiškesnis. Taigi jei turite miego problemų, pasvarstykite, ar kasdien judate pakankamai. Tikėtina, kad sportas padės išspręsti miego problemas ir ne tik greičiau panirsite į miego karalystę, bet ir giliau miegosite, o tai reiškia, kad kokybiškiau pailsėsite. Kokybiškiau pailsėję kitą dieną jausitės energingesni.
Apsisaugojimas nuo onkologinių ligų
Jeigu norite apsisaugoti nuo pavojingų onkologinių ligų, specialistai rekomenduoja reguliariai sportuoti.
Psichologinė sporto nauda
Nuotaikos gerinimas ir streso mažinimas
Kad ir kokią psichologinę įtampą jaučiate, moksliškai įrodyta, kad fizinė veikla gali padėti ją nuimti. Sportas padeda pagerinti nuotaiką. Fizinio aktyvumo metu išsiskiria laimės hormonai ir tuo pačiu sumažėja streso hormonų koncentracija organizme. Reguliariai sportuojantys žmonės statistiškai reikšmingai sumažina tokių sutrikimų kaip generalizuotas nerimo sutrikimas, depresija ir kitų psichinių sutrikimų išsivystymo riziką. Dažnai sportuojantys žmonės jaučia mažiau pykčio, liūdesio ir streso. Taigi sportas - tarsi priešnuodis neigiamoms emocijoms ir dėl to išsivystantiems sveikatos sutrikimams.
Dėl fizinės veiklos išsiskiria endorfinų. Endorfinai - tai smegenyse esančios cheminės medžiagos, padedančios sumažinti stresą ir skausmą. Sportuojant taip pat mažėja streso hormonų, kortizolio ir adrenalino.
Taip pat skaitykite: 18 straipsnio plaukimo apibrėžimas
Protinės veiklos aktyvinimas
Viena treniruotė maždaug dvigubai pagerina smegenų aprūpinimą krauju, deguonimi ir maistinėmis medžiagomis, o tai, savo ruožtu, gerina protinę veiklą, pavyzdžiui, tampa lengviau mokytis, įsiminti informaciją, kurti tekstus ir pan. Moksliniai tyrimai rodo, kad reguliarus sportas mažina neurodegeneracinių ligų išsivystymo riziką, vadinasi, ženkliai sumažėja tokių sveikatos sutrikimų kaip senatvinė silpnaprotystė arba Alzheimerio liga, išsivystymo senatvėje rizika. Psichiatrės-psichoterapeutės teigimu, sportuojant širdis pradeda dirbti intensyviau ir kraujotaka smegenyse suaktyvėja.
Laimingumo jausmo didinimas
Daugiau judantys žmonės yra ne tik energingesni ir laimingesni, bet ir džiaugiasi kur kas stipresne fizine bei emocine sveikata. Gera forma, geri sveikatos rodikliai ir gera nuotaika padeda nuoširdžiau džiaugtis gyvenimu. Taigi būti aktyviam tikrai apsimoka!
Depresijos gydymas
Vienas iš reikšmingų sporto poveikių psichikos sveikatai yra tas, kad jis padeda gydyti depresiją. Kai kurių tyrimų duomenimis, sportas, t. y. pratimai, kovoja su depresijos simptomais ir mažina atkryčio riziką.
Individualus požiūris į sportą
Nors vis daugiau žmonių susimąsto, kaip į savo užimtą dienotvarkę galėtų įtraukti daugiau fizinio aktyvumo, dalis skaudžiai nusivilia - treniruotės neduoda laukto rezultato, deginamos kalorijos, o riebalai netirpsta.
VO2max tyrimas
Gydytojas neslepia esantis smalsus visose gyvenimo srityse, pavyzdžiui, jam patinka žinoti, kiek kuro vidutiniškai vartoja automobilis arba kiek padidėja cukraus lygis kraujyje suvalgius plytelę šokolado ir kt. Atlikus krūvio mėginio tyrimą, gaunama informacija apie maksimalų deguonies suvartojimą. Šis rodiklis koreliuoja su ilgaamžiškumu, t. y. kuo jis didesnis, tuo tikimybė ilgiau gyventi didėja.
Taip pat skaitykite: Prevencijos priemonės prieš sporto manipuliavimą Lietuvoje
VO2Max testas taip pat rodo ventiliacinius slenksčius, kurie yra laktatinių slenksčių atitikmenys. Pagal juos galima spręsti, kokie biocheminiai procesai vyksta judant skirtingu intensyvumu, greičiu. Gydytojas pasakojo, jog optimalų krūvio dozavimą kiekvienam žmogui galima parinkti pagal įvairius fiziologinius parametrus, net kūno pojūčius.
Kaip atliekamas VO2max tyrimas?
Atskiro specialaus pasiruošimo šiam tyrimui nereikia, vis dėlto, kaip pabrėžė sporto medicinos gydytojas, kuo geresnis pasiruošimas, tuo geresni ir rezultatai. Tad turint sportinę aprangą belieka atvykti į Medicinos diagnostikos ir gydymo centrą (prieš tyrimą geriau nevalgyti bent 3 valandas) ir atlikti maksimalių pastangų testą. Testas atliekamas ant bėgimo takelio arba su veloergometru (dviračio). „Nepriklausomai nuo pasirinktos veiklos (lipimo į kalną, bėgimo ar važiavimo dviračiu), krūvis nuo lengvo palaipsniui didinamas, kol tiriamajam tampa per sunku išlaikyti intensyvumą ir jis / ji nutraukia testą. Dėl galimų skirtingų protokolų testas gali užtrukti apie 15-30 minučių. Po jo vertinama, kaip atsistato elektrokardiogramos rodikliai, kraujospūdis. Testui pasibaigus, aptariame, kokius parametrus žmogui reikėtų akcentuoti per treniruotes. Taip pat aptariame, kokio dažnio, trukmės ir intensyvumo turėtų būti fizinis krūvis. Kitaip tariant, suformuojamas savotiškas krūvio receptas, kurio belieka laikytis“, - paaiškino M.
Sporto pasirinkimas pagal individualius poreikius
Svarbu pasirinkti tokią sporto šaką ar fizinę veiklą, kuri teiktų malonumą ir atitiktų individualius poreikius bei galimybes. Tai gali būti ne tik bėgimas ar plaukimas, bet ir šokiai, joga, komandiniai sportai ar net aktyvus laisvalaikis gamtoje.
Psichiatrės-psichoterapeutės teigimu, sportas gali palengvinti išgyventi ne vieną sunkią dvasinę būseną. Pavyzdžiui, tai ypač būdinga mokiniams ar studentams prieš egzaminus. „Kai yra didesnis stresas, kai žmogus susinervinęs, įsitempęs, jam nebeišeina įsiminti, išmokti naujų dalykų. (…) Fizinis aktyvumas padeda nusiraminti, tą nerimą išmesti, išbėgioti, iššokti, išplaukti, išboksuoti.
tags: #straipsnis #apie #sporta