Įvadas
Šiame straipsnyje nagrinėsime streso pasireiškimą sporte, jo priežastis ir galimus padarinius. Sportininkai, ypač paauglystės laikotarpiu, patiria didelį spaudimą dėl įvairių veiksnių, tokių kaip fizinės ir psichinės klaidos, rezultatai, varžovai ir net oro sąlygos. Šis stresas gali turėti įtakos sportininko pasirodymui, sveikatai ir bendrai gerovei. Aptarsime streso sąvoką, jo rūšis, priežastis ir būdus, kaip sportininkai gali su juo susidoroti.
Streso Samprata ir Rūšys
Europos psichoterapijos asociacijos prezidentas, Lietuvos psichoterapijos draugijos prezidentas doc. Eugenijus Laurinaitis trumpai apibrėžia stresą - tai nespecifinė adaptacinė reakcija į bet kokią naują situaciją. „Stresas - tai pasiruošimas dviem reakcijoms - kovoti arba bėgti. Šiais laikais, deja, nei trenkti, nei bėgti neišeina, todėl turime stresą išgyventi emociškai“, - sako doc. E. Laurinaitis.
Pasak Lietuvos neurologų asociacijos prezidento, VUL Santariškių klinikų Neurologijos centro direktoriaus prof. Valmanto Budrio, egzistuoja trys streso lygiai: eustresas, stresas ir distresas. Kai kalbama apie neigiamą streso poveikį, iš tiesų kalbama apie vieną iš jų - distresą.
Stresas gali būti tiek teigiamas (eustresas), tiek neigiamas (distresas) arba neutralus. Eustresas mobilizuoja organizmą ir skatina veikti, o distresas sukelia neigiamas emocijas ir gali pakenkti sveikatai. Hansas Selye (Selye, 1956) stresą apibrėžė kaip bendrą organizmo reakciją į bet kokį nemalonų poveikį. Priklausomai nuo streso šaltinio ir pobūdžio, stresas gali būti fiziologinis arba psichologinis. Svarbu paminėti, kad stresą dažniausiai sukelia ne pati aplinka, o tai, kaip mes suvokiame įvykius.
Priešvaržybinis Stresas
Priešvaržybinis stresas yra specifinė streso rūšis, kurią patiria sportininkai prieš varžybas. Tai teigiama arba neigiama emocinė reakcija į savigarbai iškilusią grėsmę dėl neatitikimo tarp sportininkui keliamų reikalavimų per varžybas ir jo paties suvokiamų gebėjimų tinkamai vykdyti tuos reikalavimus. Priešvaržybinis nerimas gali sukelti daugybę jutimų, kurie lemia sportininko pasirodymo varžybose kokybę. Šie jutimai gali skirtis priklausomai nuo sporto šakos, lyties ir patirties.
Taip pat skaitykite: Kaip integruoti streso kamuoliukus į treniruotes
Sportininks emocin (tursime omenyje, kad tai prieavar~ybin) bksena lemia var~ybs reikamingumas, var~ovs pajgumas, var~ybs organizavimo kokyb, treneris ir kits svarbis ~monis elgesys, individualios sportininko savybs (nerimo lygis, noras, kad pasisekts, poreikio laimti lygis), psichins savireguliacijos bkds iamokimo lygis.
Tyrimai rodo, kad jaunimo grupės regbininkai patiria didesnį stresą prieš varžybas nei suaugusieji. Stresą sporte gali sukelti įvairūs veiksniai, įskaitant:
- Aplinka: Oro sąlygos, varžybų vieta, žiūrovų spaudimas.
- Individualus suvokimas: Sportininko savęs vertinimas, pasitikėjimas savimi, baimė suklysti.
- Organizmo reakcija: Fiziologiniai ir psichologiniai pokyčiai, tokie kaip padidėjęs pulsas, prakaitavimas, nerimas.
- Reikalavimai: Trenerio lūkesčiai, varžybų svarba, asmeniniai tikslai.
- Klaidos: Baimė suklysti, praeities klaidos, kritika.
- Rezultatai: Spaudimas pasiekti gerų rezultatų, baimė pralaimėti.
- Varžovai: Stiprūs varžovai, konkurencija, baimė būti nugalėtam.
Sportininkai dažnai patiria stresą, kai atlieka atsakingas užduotis ir laukia savo kaip asmenybės arba savo veiklos vertinimo. Tai gali sukelti nerimą, baimę ir kitas neigiamas emocijas, kurios trukdo pasirodyti geriausiai.
Stresoriai
Medikai stengiasi sudėti veiksnius, keliančius stresą, tarsi į tam tikras lentynėles, tačiau akivaizdu, kad jų yra tiek daug, jog sugrupuoti būtų sudėtinga. Pavyzdžiui, šeimyniniuose santykiuose stresoriais gali būti sužadėtuvės, vestuvės, skyrybos, būsto pakeitimas, konfliktinės situacijos su tėvais, vieno iš sutuoktinių nebuvimas, asocialios šeimos ir t. t. Darbe stresorių ne ką mažiau - nesutarimai su darbdaviu, nedarbas, išėjimas į pensiją, kai dažnai tenka daryti tai, ko visai nesinori arba kas neįeina į tiesiogines pareigas, prasta finansinė padėtis, skolos ir t. t. Šeimos narių, draugų ar savo ligos, operacijos nuolat minimos stresorių sąrašuose.
Paauglių Stresas Sporte
Tarptautinėje praktikoje nustatyta, jog paauglystės amžius sporte gali būti ekstremaliai stresinis ir tokio amžiaus sportininkai nurodo daug stresorių, kurių pagrindą sudaro klaidos, rezultatai, varžovai ar net oro sąlygos (Nicholls, 2005a; Nicholls, 2005b; Nicholls, et. al. 2005). Negebėjimas susidoroti su stresu ir nerimu gali sukelti daugybę negatyvių padarinių, tokių kaip sumažėjęs pajėgumas (Lazarus, 2000), trauma (Smith et al., 1992), sumažėjęs pasitenkinimas veikla (Scanlan & Lewthwaite, 1984), ir sportinės veiklos nutraukimas (Kolt et. al. 1995). Tarp sporto psichologų, visuotinai pripažįstama gebėjimo susidoroti su stresinėm situacijom svarba, tam, kad sumažinti neigiamas pasekmes sportiniams rezultatams.
Taip pat skaitykite: Sporto strategijos jaunimui
Streso Pasireiškimo Būdai
„Streso požymių yra septyniolika. Kai streso nualintas žmogus kreipiasi į medikus, 82 proc. atvejų nerandama jokios kūno patologijos. Tai simptomai, kurie yra žmogaus galvoje. Europoje 25-30 proc. žmonių serga psichikos ligomis, sukeltomis streso. Nemokame produktyviai tvarkytis su stresu“, - sako doc. Eugenijus Laurinaitis.
Pasak prof. V. Budrio, streso požymius galima suskirstyti į keturias grupes: emociniai, kognityviniai, patofiziologiniai ir elgesio.
Stresas gali pasireikšti įvairiais būdais, įskaitant:
- Somatiniai požymiai: Pagreitėjęs pulsas, padažnėjęs kvėpavimas, padidėjęs kraujospūdis, galvos skausmai, pykinimas, apetito praradimas, nemiga.
- Kognityviniai požymiai: Dėmesio stoka, išsiblaškymas, padidėjęs savikritiškumas, nelankstus problemų sprendimas.
- Emociniai požymiai: Nerimas, baimė, depresija, pyktis, irzlumas, nuotaikų svyravimai.
- Elgesio požymiai: Polinkis į alkoholizmą, rūkymą, kofeiną, medikamentus, emocijų protrūkiai.
Šie požymiai gali turėti įtakos sportininko pasirodymui, sveikatai ir bendrai gerovei. Svarbu atpažinti streso požymius ir imtis priemonių jam valdyti.
Streso Sukeltos Ligos
Doc. E. Laurinaitis astmą, dvylikapirštės žarnos opaligę, padidėjusį kraujospūdį vadina tipiškiausiomis streso sukeltomis ligomis. Prof. V. Budrys sako, jog neurologijos skyriuose yra labai daug pacientų, kurių skundai nulemti tik streso.
Taip pat skaitykite: Raketės priežiūros gidas
Streso įtaka sveikatai pasireiškia ir tuo, kad tunkame, nes dauguma, kai jaučia stresą, eina valgyti. Sutrikęs lytinis gyvenimas irgi yra nulemtas streso.
„Depresija yra viena sudėtingiausių streso nulemtų ligų, sergamumas šia liga nuolat auga. Stresas daro poveikį smegenims, imuninei sistemai (didėja odos, širdies ir kraujagyslių ligų rizika), didėja rizika, kad suaktyvės paveldimų ligų simptomai. Esant nerimo sutrikimui, stresas gali nulemti amneziją, lunatizmą, asmenybės sutrikimus, fobijas“, - sako doc. E. Laurinaitis.
Statistiniai Duomenys
Šių metų kovo mėnesio pradžioje atlikta gyventojų apklausa parodė, kad pastaraisiais metais streso simptomus jautė 9 iš 10 gyventojų. Trečdalis akcentavo suprastėjusią nuotaiką, jos svyravimus, trečdalis minėjo padidėjusį nervingumą ir irzlumą.
„Galvos skausmai (23 proc.), miego sutrikimai (19 proc.) - tai būdingiausi moterų streso simptomai. Moterys stresą patiria dažniau nei vyrai. Jauni žmonės iki 19 metų praktiškai nejaučia nė vieno streso simptomo, o tik 5 proc. iš vyresnių nei 60 metų amžiaus grupės apklaustųjų nieko nejaučia. Nuo 20 iki 50 m. amžiaus grupės asmenys jaučia daugiausiai streso simptomų“, - tyrimą komentavo prof. V. Budrys.
Gyventojų apklausos duomenimis, net penktadalis mažų gyvenviečių gyventojų nejaučia jokių streso simptomų. Daugiau streso požymių jaučia didmiesčių gyventojai, dominuoja Vilnius ir Kaunas.
Streso Valdymas Sporte
Streso valdymas yra būtinas sportininkams, norintiems pasiekti gerų rezultatų ir išlaikyti gerą psichinę sveikatą.
Psichologinis pasirengimas:
- Pasitikėjimo savimi ugdymas.
- Savarankiškumo mokymas.
- Tikslų nustatymas.
- Vizualizacija.
Fizinė sveikata:
- Reguliari mankšta.
- Tinkama mityba.
- Pakankamas miegas.
- Hidratacija.
Streso valdymo technikos:
- Meditacija.
- Joga.
- Giluminis kvėpavimas.
- Relaksacija.
Socialinė parama:
- Bendravimas su treneriu.
- Komandos draugais.
- Šeima.
- Psichologu.
Aplinkos kontrolė:
- Stresą keliančių veiksnių mažinimas.
- Teigiamos aplinkos kūrimas.
Svarbu atsiminti, kad kiekvienas sportininkas yra individualus, todėl streso valdymo strategijos turėtų būti pritaikytos pagal asmeninius poreikius ir savybes.
Efektyvūs Streso Malšinimo Būdai
„Kultūra reikalauja stresą „konservuoti“, bet stresas nepraeina, jį būtina išlieti. Tam puikiai tinka bet kokia fizinė veikla. Tai geriausias streso iškrovimo būdas. Jį dažniausiai renkasi didesnių miestų gyventojai. Kol nebuvo skalbimo mašinų, moterys turėjo savo streso išliejimo formą - jos skalbdavo rūbus. Antras būdas iškrauti stresą - turėti įdomų laisvalaikį. Jis padeda emociškai išsikrauti. Deja, meditacija ir joga užsiima labai nedidelė dalis gyventojų. O jei praktikuotume kasdien, tai labai padėtų valdyti stresą. Trečias populiariausias kovos su stresu būdas, bet pats blogiausias, - alkoholis. Jis konservuoja stresą. Ilgainiui tai virsta ligomis“, - sako doc. E. Laurinaitis.
Trys Išeitys
Pasak doc. E. Laurinaičio, iš pradžių, reikia leisti sau įvardinti problemą ir tada ieškoti išeičių. Visada yra trys išeitys:
- Keisti situaciją.
- Keisti save.
- Susitaikyti su situacija. Man gerai toje situacijoje, kokia ji yra.
„Reikia turėti žmonių, su kuriais galėtum pasikalbėti. Reikia turėti saiką - nebūti perfekcionistais, tobulybės siekis yra akligatvis, tai bandymas pretenduoti į Dievo vaidmenį, klysti turime, nes tai mūsų augimo garantas. Atostogų mums trūksta, ilsimės per trumpai. Daugelis dirba savaitgaliais. Nereikia sėdėti ir sakyti: „Visiems dabar blogai, kodėl man turi būti geriau?“. Jei nemoki mylėti savęs, nemokėsi mylėti ir kitų“, - kalbėjo doc. E. Laurinaitis.
„Streso metu padidėja magnio poreikis. Jis dingsta dėl kavos ir alkoholio. Tad magnį labai rekomenduojame jaučiant streso požymius“, - atkreipė dėmesį prof. V. Budrys.
Lietuviškas Perfekcionizmas
Prof. V. Budrys ir doc. E. Laurinaitis atkreipė dėmesį į labai lietuvišką būdo bruožą, kuris mums nepadeda efektyviai kovoti su stresu - tai perfekcionizmas.
„Pažiūrėkime į pietiečius, kodėl jų psichinė sveikata geresnė - jų norai mažesni. O mes turime tokią gal net ir genetiškai nulemtą tautos predispoziciją - daug dirbti. Šis polinkis ryškėja, kai susiklosto tam palankios situacijos. Nereikia manyti, kad tai yra tik šio laikmečio, pasikeitusio gyvenimo tempo išraiška. Aišku, pietiečiams padeda net ir klimatas, mums šiuo klausimu nepasisekė. Mūsų klimatinė zona pati iš savęs veda į stresą, todėl mums su stresu kovoti visuomet bus sunkiau“, - sako prof. V. Budrys.
Jam antrina ir doc. E. Laurinaitis: „Net iš mūsų patarlių matyti, kad mes nemokame pasigirti, mes daug ir tyliai dirbame, nes „darbai patys už save kalba“. Mes galvojame, kad jei daug dirbsime, tai kiti anksčiau ar vėliau pamatys, kokie mes esame puikūs. Blogai, kad žmonės matuoja save išoriniais dalykais - uždirbamais pinigais, pareigomis. Turim prisiminti - mano darbo rezultatai neparodo mano vertės. Sutinku, tai labai nelietuviškas požiūris, bet jau laikas jį keisti. Kitaip ir toliau daug dirbsime, sieksime nepasiekiamo tobulumo, kentėsime ir eisime į akligatvį“.
tags: #streso #pasireiskimo #budai #sporte