Stuburo traumos po slidinėjimo: prevencija, pirmoji pagalba ir gydymas

Slidinėjimas - populiari žiemos sporto šaka, tačiau ji neatsiejama nuo traumų rizikos. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai pasitaikančias stuburo traumas po slidinėjimo, jų prevenciją, pirmąją pagalbą ir gydymo būdus.

Traumų statistika ir priežastys

Kalnų slidinėjimas ir snieglenčių sportas yra ekstremalios žiemos sporto šakos, kuriose įvairiausių sudėtingumo traumų tikimybė yra bene didžiausia. Statistikos duomenimis, apie 25 proc. traumų slidininkai patiria per pirmąjį čiuožimo sezoną. Vidutinis traumų dažnis yra 2-4 traumos per 1000 čiuožimo dienų.

Dažniausiai slidinėjant traumuojamas kelio sąnarys, pažeidžiami kryžminiai raiščiai. Taip pat dažnai patiriamos apatinės nugaros bei dubens traumos. Šiek tiek riečiau traumuojamos viršutinės galūnės - pečiai ir rankų pirštai. Galvos ir kaklo traumos sudaro apie 8 proc. Daugiausiai traumų patiriama susidūrus su įvairiais nejudančiais objektais, kitais slidininkais ar snieglentininkais. Dažniausiai pasitaikančios traumos yra sumušimai, antroje vietoje - įvairaus pobūdžio raumenų patempimai. Dažnai žalojami ir raiščiai bei sąnariai.

Kineziterapeuto teigimu, vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių yra neparuoštas kūnas - juosmeninės dalies ir pilvo raumenų sumažėjusi jėga, disbalansas, nepakankamas bendras fizinis parengtumas. Kita svari priežastis traumoms patirti - nuovargis.

Dažniausios traumos

• Kelio traumos: Viena iš labiausiai paplitusių kalnų slidininkų traumų yra kelio trauma, dažnai susijusi su priekiniu kryžminiu raiščiu (ACL). Staigūs posūkiai ir posūkiai kartu su greitais nusileidimais kelia didžiulį krūvį keliams.
• Lūžiai ir išnirimai: Dėl kalnų slidinėjimo pobūdžio, greitų nusileidimų ir skirtingo reljefo padidėja lūžių ir išnirimų tikimybė. Dažniausiai pažeidžiamos šios sritys: raktikaulis, riešas ir petys.
• Nugaros patempimas: Dėl nuolatinio stuburo lenkimo ir tiesimo slidinėjant gali atsirasti nugaros patempimų. Dažnai prie to prisideda raumenų disbalansas ir menkas stabilizacinių raumenų valdymas.
• Snieglenčių sporto traumos: Snieglentininkai dažniausiai patiria traumas susidūrę su medžiais ir susižaloja viršutinę kūno dalį, rankas, raktikaulį, taip pat ir kelio čiurną, kelius. Kulkšnies traumos dažniausiai patiriamos po stiprių šoninių smūgių, kai pasitempiamos sausgyslės ar patiriama rimtesnė trauma, vadinamoji „snieglentininko kulkšnis“, - išorinės kulkšnies lūžis.

Pavojingos traumos

Įvykus traumai, pirmiausia turi būti įvertinamas sužalojimo sunkumas. Pagrindinis ūminės traumos požymis - naujai atsiradęs stiprus skausmas. Jei sumušus petį, riešą ar čiurnos sąnarį patinimas ir skausmas nėra didelis, o pakreipus koją be vargo gali žmogus paeiti pats, vadinasi, įvyko mikrotrauma, nesukelianti didesnio sveikatos sutrikimo.

Taip pat skaitykite: Stuburo sveikatos patarimai

Tačiau, jeigu patinimas ir kraujosruvos didelės, skausmas yra geliantis, stiprus, žmogus negali pajudinti riešo ar priminti pėdos, vadinasi trauma yra rimta. Tai gali būti čiurnos raiščių, raumenų ar sausgyslės plyšimas, o gal riešo sąnario ar čiurnos kaulo lūžis. Taigi, jei juntamas vidutinis ar stiprus skausmas, o paspaudus jis sustiprėja, jeigu sutrikusi funkcija arba yra raumenų spazmai, ieškoma kitų sužalojimų, imobilizuojama traumuota dalis ir kviečiama medicinos pagalba. Tos pačios priemonės taikomos, jeigu sumušimo vieta greit ištinsta ir pakeičia spalvą. Šiuo atveju gali būti sužeistas ir žemiau esantis kaulas. Labai dažnai be rentgenogramos sunku atskirti, ar tai tik smarkus sumušimas, ar lūžęs kaulas.

Pavojingiausia, kai paslydęs žmogus visu svoriu krenta ant nugaros, nespėja prisilaikyti rankomis ar palenkti galvos į priekį ir pakaušiu trenkiasi į grindinį. Tokiu atveju gali būti sužalojami kaukolės ir kaklinės stuburo dalies kaulai, galvos ar kaklo srities nugaros smegenys.

Prevencija

Norint išvengti stuburo traumų slidinėjant, būtina laikytis šių rekomendacijų:

• Fizinis pasirengimas: Ruoškitės slidinėjimo sezonui visus metus. Stiprinkite juosmeninės dalies ir pilvo raumenis, gerinkite bendrą fizinį parengtumą. P. Dubrovskis pabrėžia, kad pasiruošimas turi prasidėti ne prieš pat kelionę į kalnus, o bent jau prieš keturias savaites.
• Apšilimas: Prieš kiekvieną slidinėjimo dieną padarykite 10-15 min. apšilimą - tempimo pratimus kaklo raumenims, pečių juostos, kelio ir kulkšnies sąnariams.
• Inventorius: Pasirinkite individualiai pritaikytą inventorių. Blogai veikianti ar neteisingai sureguliuota įranga yra dažna sužeidimų priežastis.
• Trasos pasirinkimas: Pasirinkite trasą pagal savo meistriškumo lygį ir oro sąlygas.
• Greitis: Slidinėjimo greitį rinkitės atsižvelgdami į savo meistriškumo lygį ir oro sąlygas.
• Atsargumas: Leisdamiesi nuo kalno būkite budrūs - laikykitės saugaus atstumo, venkite pavojingų situacijų.
• Apsauginės priemonės: Naudokite apsauginį šalmą ir akinius. Susidūrus su kietu sniegu, ledu, akmenimis, medžiu ar suoliuku, galima patirti rimtą galvos ir stuburo traumą, todėl šalmas yra būtinas komponentas tiek slidininkui, tiek snieglentininkui.
• Aklimatizacija: Atvykus į kalnus, būtina aklimatizuotis. Pirmosiomis dienomis reikėtų vengti didelių fizinių krūvių, reikalaujančio didesnio deguonies kiekio sunaudojimo.
• Saugus elgesys: Nesustokite tose slidinėjimo trasos vietose, kur yra prastas matomumas. Krisdami susirieskite į kamuoliuką arba stenkitės griūti ant šono. Leisdamiesi ar kildami į kalną pėsčiomis, tai darykite trasos pakraščiu, kad jūsų nekliudytų čiuožiantys žemyn.
• Draudimas: Apsidrauskite nuo nelaimingų atsitikimų, nes sunkių traumų gydymas Europos slidinėjimo kurortuose yra labai brangus.

Pratimai, padedantys pasiruošti slidinėjimo sezonui

1. Pritūpimai su svoriu rankose ir guma: Padės kontroliuoti kelio sąnarių taisyklingą padėtį ir papildomai stiprinti kojų raumenis.
2. Stovėjimas ant nestabilios platformos: Keičiant kojas ir koncentruojant dėmesį į čiurnas, kurios turi būti išlaikomos tolygioje padėtyje, nejudinamos.
3. Nežymus pritūpimas abiem kojomis ant nestabilios platformos: Čiurnas ir kelio sąnarius suglausti. Nukreipti kelius į vieną, paskui į kitą puses.
4. Balansas ant vienos kojos: Koja nežymiai sulenkta per kelio sąnarį.
5. Stovėjimas ant vienos kojos ir lenkimasis į dešinę tiesia nugara: Sugrįžti į pradinę padėtį ir pasisukti į kairę, įsivaizduojant, kad pakeliate dėžę nuo grindų ir pastatote į viršų.
6. Atsistojimas į atsilenkimų poziciją, kojas uždedant ant kamuolio: Įtempti pilvą, neišlenkti nugaros. Užsilaikyti tokioje padėtyje.

Pirmoji pagalba

Nugriuvus pirmiausia reikėtų neskubėti keltis. Patartina bandyti nuo galvos iki kojų „išanalizuoti“ kūno pojūčius. Ar nėra kokio nors ūmaus skausmo rankose, kojose, stuburo ar galvos srityje. Jei jaučiate galvos svaigimą ar buvote netekęs sąmonės, jaučiate stiprų stuburo ar galūnių skausmą, nebandykite keltis. Kvieskite pagalbą. Aiškiai išsakykite nusiskundimus. Jei skausmo nėra, bandykite pajudinti rankas ir kojas. Nesant didesniam skausmui galite atsisėsti. Jei pasėdėjus neatsiranda nauji skausmai ar galvos svaigimas, su kitų pagalba bandykite atsistoti. Kiekvieno minėto žingsnio metu pakartotinai „analizuokite“ kūno pojūčius, jei tik pajaučiate, kad kas nors ne taip, grįžkite į gulimą padėtį. Jei jūsų galūnė deformuota ir judesiai skausmingi, galima įtarti kaulų lūžį ar išnirimą. Nebandykite ir neleiskite kitiems praeiviams, suteikiantiems jums pagalbą, be patyrusio medicininio personalo „pataisyti“ deformuotos galūnės. Taip galima pažeisti kraujagysles ar nervus. Visais atvejais, kai įtariamas sunkesnis sužalojimas, kvieskite greitąją pagalbą. Tik esant nedideliems riešų ar čiurnos sužalojimams, galite bandyti pasiekti gydymo įstaigą su artimųjų pagalba. Visada prieš transportuojant tokį ligonį, tikslinga traumuotos galūnės imobilizacija parankinėmis priemonėmis ar specialiais įtvarais.

Ką daryti patyrus traumą slidinėjimo trasoje:

1. Stenkitės nejudėti: Traumuotą skaudančią vietą laikyti ramybės būsenoje.
2. Kvieskite pagalbą: Kuo skubiau kreipkitės į aplinkinius, kad pakviestų medikus.
3. Šaldykite sumuštą vietą: Jei žaizda nėra atvira, malšinkite skausmą šaltomis sniego gniūžtėmis.
4. Susisiekite su draudiku: Draudimo sutartyje, atmintinėje arba internete rasite kontaktus, kuriais reikėtų susisiekti su draudimo bendrovės atstovais.
5. Informuokite gydymo įstaigą apie turimą draudimą: Jei draudimo bendrovės atstovas buvo informuotas apie nelaimę, gydymo įstaigos personalas jau žinos apie atvykstantį pacientą, bus pasirengęs jį priimti ir suteikti reikalingą pagalbą.
6. Susiplanuokite saugų grįžimą namo: Atsižvengiant į draudžiamąjį įvykį patyrusio asmens sveikatos būklę, draudimo bendrovė suplanuos jo kelionę į Lietuvą.
7. Gerbkite kitus slidininkus: Slidinėjimo trasose elkitės taip, kad nekeltumėte pavojaus kitiems, o atsitikus nelaimei padėkite nukentėjusiems.

Gydymas

• Ramybė: Grįžus namo, reikalinga ramybė. Jei trauma lengva ir funkcija ar judesio amplitudė nesutrikusi, ramybė nėra svarbi. Tačiau jeigu judant traumuota galūnė skauda, būtina ramybė, kol negalavimas praeis ir atsistatys funkcija. Dažniausiai, esant lengvai traumai, reikalinga 1-3 dienų ramybė, tačiau stiprūs pažeidimai gali gyti ilgiau.
• Šaltis: Rekomenduojama sumuštą vietą pirmąsias 24 valandas šaldyti. Šaltis - tai veiksminga priemonė, mažinanti patinimą, skausmą ir uždegimą. Kad sumažėtų skausmas ir patinimas, ant traumuotos vietos uždedama ir prispaudžiama šaldomoji pagalvėlė. Šaltį reikėtų dėti po 20 minučių kas 3-4 valandas. Nuėmus ledą, galūnė, nesukeliant skausmo, lengvai mankštinama - tai apsaugo nuo raumenų spazmų. Vėliau sumuštą vietą rekomenduojama patepti gydomuoju geliu su vietinio poveikio nuskausminamosiomis medžiagomis (pvz., Fastum gel). Patinimui ir kraujosruvoms mažinti veiksmingas tepalas su heparinu(pvz., Lioton 1000). Panašiai reikia elgtis ir patyrus nesunkius sąnarių raiščių patempimus, raumeninių skaidulų įplyšimus.
• Suspaudimas: Patinimui mažinti galūnė suspaudžiama elastiniu tvarsčiu. Tvarstoma atsižvelgiant į sužalotos kūno dalies anatomiją, judėjimą ir apkrovą, tenkančią tai kūno daliai. Sutvarsčius apribojama judesio amplitudė, apsaugomi traumuoti ir sutvirtinami gyjantys audiniai nuo krūvio ir pakartotinio sužalojimo. Tvarstyti reikia ne per daug tampriai, kad nesutrikdyti galūnės kraujotakos.
• Pakėlimas: Pakeliant sužalotą kūno dalį iki širdies lygmens, mažinamas pažeistos vietos patinimas ir skausmas, pavyzdžiui, miegant patariama traumuotą koją padėti ant pagalvėlės Kelti galūnės negalima, jei įtariamas lūžimas.

Kada kreiptis pagalbos į gydytoją:

Jei skausmas, patinimas, uždegimo požymiai taikant anksčiau minėtas priemones išlieka po 1-2 dienų ar net stiprėja - būtina kreiptis į gydytoją. Kai nustatoma galūnės deformacija, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Taip pat skaitykite: Vaikų sporto trenerio patarimai

Vaistinėlė

Slidininko vaistinėlėje turi būti ne tik priemonių nuo saulės, nušalimo, riebaus kremo, vaistų nuo peršalimo ir skausmo, bet ir vietinio poveikio priemonių, padedančių veiksmingai šalinti traumos sukeltą skausmą ir patinimą - priešuždegimiškai ir nuskausminančiai veikiančio tepalo, tepalo, mažinančio patinimą ir hematomas, elastinio binto.

Vaistai traumos skausmui ir patinimui malšinti:

• Fastum gel: Raumenų, sausgyslių, sąnarių ir minkštųjų audinių skausmui malšinti vartojami nesteroidinių vaistų nuo uždegimo tepalai, dažniausiai Fastum gel, sudėtyje turintis ketoprofeno. Dėl savo savybių Fastum gel yra itin vertinamas profesionaliame sporte, nes yra veiksmingas nedidelio ar vidutinio intensyvumo skausmui malšinti esant minkštųjų audinių sumušimui ar sausgyslių bei raumenų patempimui. 3-5 cm gelio švelniai įtrinama į odą 2 kartus per dieną.
• Lioton 1000: Veiksminga priemonė patinimui ir kraujosruvoms mažinti yra tepalai, kurių sudėtyje yra heparino. Daugiausia heparino yra Lioton 1000 sudėtyje - 1 grame Lioton 1000 yra net 1000 tarptautinių vienetų heparino. Lioton 1000 vartojamas vienas arba su kitais vaistais esant skausmui, uždegimui arba trauminiams pažeidimams tais atvejais, kai reikia sumažinti eksudaciją, audinių tinimą, pagreitinti kraujosruvų (“mėlynių”) gijimą. Lioton 1000 tepti reikia 1-3 kartus per dieną - tai priklauso nuo simptomų sunkumo. Išspaudus iš tūtelės 5-10 cm gelio, masažuojamaisiais judesiais trinti traumuotą vietą.

Tiek Fastum, tiek Lioton 1000 galima vartoti kartu, nes taip kompleksiškai veikiami įvairūs traumos komponentai: skausmas, patinimas, kraujosruvos.

Reabilitacija

Patyrus stuburo traumą, svarbu kreiptis į specialistus dėl reabilitacijos. Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas gali įvertinti paciento būklę ir sudaryti individualų reabilitacijos planą.

Reabilitacijos metu taikomos įvairios procedūros, tokios kaip kineziterapija, masažas, fizioterapija. Kineziterapija yra viena iš pagrindinių reabilitacijos procedūrų, padedanti atstatyti raumenų jėgą, judesių amplitudę ir koordinaciją.

Taip pat skaitykite: Išsamus gidas apie skausmą tarp menčių ir stuburo

tags: #stuburo #trauma #po #slidinejimo