Šiame straipsnyje apžvelgsime Suomijos pasirodymus įvairiose Olimpinėse žaidynėse, nagrinėjant jų pasiekimus medalių lentelėse ir kontekstą, kuriame tie pasiekimai buvo pasiekti.
Medalių lentelės lyderiai Sočio žiemos olimpinėse žaidynėse
Per keturiolika dienų Sočio (Rusija) žiemos olimpinėse žaidynėse jau buvo išdalinti 88 apdovanojimų komplektai, o medalių savininkais liko dvidešimt šešių šalių sportininkai. Komandų rikiuotės lyderės poziciją su 22 apdovanojimais - 10 aukso, 4 sidabro ir 8 bronzos - išsaugojo Norvegijos rinktinė. Į antrąją vietą pakilo du aukso ir vieną sidabro medalį iškovojusi žaidynių šeimininkė Rusija, kurios sąskaitoje dabar jau 26 apdovanojimai - 9 aukso, 10 sidabro ir 7 bronzos. Į trečiąją poziciją su 24 medaliais (9; 10; 5) pakilo Kanados sportininkai. Tris medalius (1 sidabro ir 2 bronzos) žaidynėse laimėjusi kaimynė Latvijos rinktinė užėmė 24-ąją poziciją.
Palyginimui, medalių lentelė atrodė taip:
- Norvegija 10 4 8 22
- Rusija 9 10 7 26
- Kanada 9 10 5 24
- JAV 9 7 11 27
- Vokietija 8 4 4 16
- Olandija 6 7 9 22
- Šveicarija 6 3 2 11
- Baltarusija 5 0 1 6
Vėliau Rusai į antrą vietą išstūmė Norvegijos komandą, kurios sąskaitoje 25 apdovanojimai - 11 aukso, 5 sidabro ir 9 bronzos. Trečią poziciją su 24 medaliais (9; 10; 5) išsaugojo Kanados sportininkai, lenkiantys JAV bei Olandijos ekipas. Tris medalius (1 sidabro ir 2 bronzos) žaidynėse laimėjusi kaimynė Latvijos rinktinė užėmė 24-ą poziciją.
Medalių lentelė (vieta, komanda, auksas, sidabras, bronza, bendras medalių skaičius):
Taip pat skaitykite: Krepšinio istorija Lietuvoje
- Rusija 11 10 8 29
- Norvegija 11 5 9 25
- Kanada 9 10 5 24
- JAV 9 7 11 27
- Olandija 8 7 9 24
- Vokietija 8 6 5 19
- Šveicarija 6 3 2 11
- Baltarusija 5 0 1 6
- Prancūzija 4 4 7 15
- Lenkija 4 1 1 6
- Austrija 3 7 5 15
- Kinija 3 4 2 9
- Pietų Korėja 3 3 2 8
- Švedija 2 6 6 14
- Čekija 2 4 2 8
- Slovėnija 2 1 4 7
- Japonija 1 4 3 8
- Suomija 1 3 1 5
- Didžioji Britanija 1 1 2 4
- Ukraina 1 0 1 2
- Slovakija 1 0 0 1
- Italija 0 2 6 8
- Australija 0 2 1 3
- Latvija 0 1 2 3
- Kroatija 0 1 0 1
- Kazachstanas 0 0 1 1
Lietuvos pasirodymas Olimpinėse žaidynėse
Daugiau nei 10 tūkst. sportininkų iš viso pasaulio atidavė savo jėgas 48 sporto šakose ir varžėsi dėl išsvajotų olimpinių medalių. Tarp gausaus būrio olimpiečių buvo ir 51 lietuvis, o mūsiškiai šiemet Lietuvai iškovojo 4 medalius - po du sidabro ir bronzos. Nors aukso į kolekciją pridėti nepavyko, tačiau toks rezultatas yra tikrai geresnis nei 2020 m. Tokijo žaidynėse, kur lietuviai turėjo tik vieną sidabrą. Lietuvos pasirodymas šiemet yra ir žymiai geresnis už kaimyninės Latvijos, Estijos bei Suomijos, kurios šiemet žaidynes baigė tuščiomis.
Kaip jau minėta, 2020 m. Tokijuje vienintelį sidabrą iškovojo penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, o 2016 m. iš Rio de Žaneiro lietuviai parsivežė taip pat keturis medalius. Tada sidabrą į Lietuvą parskraidino irkluotojai Saulius Ritter ir Mindaugas Griškonis, bronzą - irkluotojos Donata Karalienė ir Milda Valčiukaitė, baidarininkai Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas, sunkiaatletis Aurimas Didžbalis.
Sukant dar ketverius metus atgal ir persikeliant į Londoną galima pamatyti dar gražesnę medalių statistiką. Tuo metu dar 15-metė plaukikė Rūta Meilutytė iškovojo auksą 100 m krūtine distancijoje. Dar vieną aukso medalį į Lietuvos olimpinę taupyklę pridėjo jau minėta L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė. Bronzos medalius Londone iškovojo imtynininkas Aleksandras Kazakevičius ir boksininkas Evaldas Petrauskas. Tiesa, sidabro medalis 2012 m. buvo įteiktas vienvietę kanoją irklavusiam Jevgenijui Šuklinui, tačiau už teigiamą dopingo testą vėliau jis buvo atimtas. Kiek pavėluotai bronzos medalį už 2012 m. gavo daugiakovininkė Austra Skujytė, kai už dopingą buvo diskvalifikuotos 3-ioje ir 4-oje vietoje finišavusios sportininkės.
Po penkis medalius lietuviai iškovojo ir 2008 m. Pekine (3 sidabro, 2 bronzos) bei 2000 m. Sidnėjuje (2 aukso, 3 bronzos).
Pasibaigus olimpinių žaidynių karštinei, naujienų portalas tv3.lt kvietė prisiminti, kaip Paryžiuje sekėsi Lietuvos sportininkams ir palyginti jų pasirodymus su praeitomis - Tokijo olimpinėmis žaidynėmis:
Taip pat skaitykite: Naujų talentų paieška
- Irklavimas: Viktorija Senkutė - 3 vieta, Kamilė Kralikaitė ir Ieva Adomavičiūtė - 5 vieta, Dovydas ir Domantas Stankūnai - 8 vieta, Giedrius Bieliauskas - 10 vieta, Donata Karalienė ir Dovilė Rimkutė - 13 vieta. 2020 m. Tokijo žaidynėse irkluotojai medalių nenuskynė, o arčiausiai nugalėtojų pakylos buvo D. Karalienė tuo metu irklavusi su Milda Valčiukaite. Tada merginos užėmė 4-ą vietą.
- Plaukimas: Danas Rapšys (100 m laisvu stiliumi) - 20 vieta, Danas Rapšys (200 m laisvu stiliumi) - 5 vieta, Danas Rapšys (400 m laisvu stiliumi) - 10 vieta, Kotryna Teterevkova (100 m krūtine) - 16 vieta, Kotryna Teterevkova (200 m krūtine) - 5 vieta, Rūta Meilutytė (100 m krūtine) - 11 vieta, Andrius Šidlauskas (100 m krūtine) - 20 vieta, Aleksas Savickas (200 m krūtine) - 19 vieta, 4 x 200 m laisvu stiliumi vyrų estafetė - 15 vieta. Net ir su tokiais rezultatais pasirodymas yra geresnis nei 2020 m. Tokijuje. Tada geriausias pasirodymas buvo D. Rapšio, kuris 200 m laisvu stiliumi rungtyje užėmė 8 vietą.
- Baidarių ir kanojų irklavimas: Andrejus Olijnikas - 19 vieta, Andrejus Olijnikas ir Mindaugas Maldonis - 19 vieta, Simonas Maldonis, Mindaugas Maldonis, Artūras Seja ir Ignas Navakauskas - 5 vieta. 2020 m. olimpinėse žaidynėse baidarininkams atstovavęs M. Maldonis užėmė 10-ą vietą.
- Lengvoji atletika: Mykolas Alekna (disko metimas) - 2 vieta, Andrius Gudžius (disko metimas) - 8 vieta, Martynas Alekna (disko metimas) - 28 vieta, Airinė Palšytė (šuolis į aukštį) - 15 vieta, Dovilė Kilty (trišuolis) - 25 vieta, Diana Zagainova (trišuolis) - 30 vieta, Modesta Justė Morauskaitė (400 m) - 30 vieta, Gabija Galvydytė (800 m) - 31 vieta, Ieva Gumbs (disko metimas) - 22 vieta, Liveta Jasiūnaitė (ieties metimas) - 25 vieta, Edis Matusevičius (ieties metimas) - 21 vieta. Tokijuje finalą pasiekė A. Gudžius ir L. Jasiūnaitė, kurie atitinkamai užėmė 6 ir 7 vietas. Arčiau medalių iš lengvaatlečių tada nebuvo niekas.
- Dviračių sportas: Rasa Leleivytė (plentas) - 20 vieta, Vasilijus Lendel (keirinas) - 23-25 vietos, Vasilijus Lendel (sprintas) - 13-16 vietos, Olivija Baleišytė (omniumas) - 12 vieta.
- Buriavimas: Rytis Jasiūnas - 17 vieta, Viktorija Andrulytė - 31 vieta. 2020 m. Tokijuje V. Andriulytė buvo 25-a, tad šįkart rezultatas yra kiek prastesnis. R. Jasiūnas praeitose olimpinėse žaidynėse nepasirodė, o tuo metu dalyvavęs Juozas Bernotas buvo 15-as.
- Imtynės: Gabija Dilytė - 7 vieta, Mantas Knystautas - 7 vieta, Mindaugas Venckaitis - 13 vieta. M. Knystautas Tokijuje užėmė 10-ą vietą, tad šiemet šoktelėjo trimis vietomis į viršų.
- Krepšinis (3x3): Evaldas Džiaugys, Aurelijus Pukelis, Šarūnas Vingelis, Gintautas Matulis - 3 vieta.
- Breikas: Dominika Banevič-Bgirl Nicka - 2 vieta.
- Šiuolaikinė penkiakovė: Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė - 16 vieta, Gintarė Venčkauskaitė - 7 vieta. L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė Tokijuje buvo vienintelė į Lietuvą parvežusi medalį.
- Paplūdimio tinklinis: Monika Paulikienė ir Ainė Raupelytė - 4 vieta grupių etape.
- Žirgų sportas: Justina Vanagaitė ir Nabab (dailusis jojimas) - 38 vieta, Andrius Petrovas ir Linkolns (konkūras) - nebaigė.
- Gimnastika: Robertas Tvorogalas (lygiagrečių atranka) - 55 vieta, Robertas Tvorogalas (skersinio atranka) - 18 vieta.
1956 m. Kortina d‘Ampeco žiemos olimpinės žaidynės
1956 m. Kortina d‘Ampeco žaidynėse dalyvavo 821 sportininkas iš 32 šalių. Daugiausia medalių iškovojo (iš viso medalius laimėjo 13 rinktinių atstovai): 1. SSRS - 16 (7, 3, 6), 2. Austrija - 11 (4, 3, 4). Pirmą kartą per žaidynių atidarymą olimpinę sportininkų priesaiką skaitė moteris - ši garbė buvo patikėta Italijos kalnų slidininkei, 1952 m. Pirmą kartą medalių lentelės viršūnėje atsidūrė žiemos žaidynėse debiutuojanti šalis - SSRS. Taip pat pirmą kartą žiemos žaidynėse dalyvavo Bolivijos ir Irano sportininkai.
Suomija 1956 m. žiemos olimpinėse žaidynėse iškovojo 0 medalių.
Lietuvos vieta medalių lentelėje pagal gyventojų skaičių
Tiek JAV, tiek Kinija laimėjo po 40 aukso medalių, tačiau amerikiečiai laimėjo 44 sidabro medalius, tuo tarpu Kinija - tik 27. Viso JAV rinktinė iškovojo 126 medalius (40 aukso, 44 sidabro, 42 bronzos), Kinija - 91 (40 aukso, 27 sidabro ir 24 bronzos), o trečią vietą su 45 medaliais (20 aukso, 12 sidabro ir 13 bronzos) užėmė Japonija.
Lietuva šiose žaidynėse iškovojo 2 sidabro ir 2 bronzos medalius bei su 4 medaliais užėmė 70-ą vietą tarp 91 medalius iškovojusios šalies. Medalių nelaimėjo nei Latvija, nei Estija, nei Suomija.
Skaičiuojant medalius pagal gyventojų skaičių, situacija kardinaliai pasikeitė. Lietuva iškovojo 4 medalius, tad 1 medalis teko maždaug 722 tūkst. šalies gyventojų. Pagal šį rodiklį Lietuva Paryžiaus olimpiadoje užėmė 17-ą vietą, o tarp Europos valstybių pateko į 10-uką.
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio kontekstas
Pagal šią metodiką pirmą vietą užėmė Grenada, kur 1 medalis teko maždaug 56 tūkst. gyventojų. Grenada turi kiek daugiau nei 112 tūkst. gyventojų, bet iškovojo 2 olimpinius medalius - bronzą laimėjo dešimtkovininkas Lindonas Victoras bei ieties metikas Andersonas Petersas.
Antra buvo Dominika (1 medalis teko 67 tūkst. gyventojų), trečia - Sent Lusija (1 medalis - 92 tūkst. Palyginimui, Indija laimėjo 6 medalius, tad ten vienas apdovanojimas teko 234,151 mln.
Biatlono varžybų peripetijos Sočio olimpinėse žaidynėse
Žiemos olimpinėse žaidynėse Sočyje pirmadienio rytą turėjusios vykti vyrų biatlono 15 km bendro starto lenktynės buvo nukeltos mažiausiai 5 su puse valandos. Varžybos jau turėjo vykti sekmadienį, tačiau dėl oro sąlygų buvo atidėtos pirmadienio rytui. Vis dėlto, oro sąlygos nepasitaisė.
Suomijoje vykusiame Tarptautinės biatlono sąjungos (IBU) pasaulio taurės varžybų aštuntojo etapo vyrų sprinto lenktynėse 35-ą vietą užėmė Tomas Kaukėnas. Dusyk suklydęs šaudyklose T.Kaukėnas 10 km nuotolį įveikė per 25 minutes 40,3 sekundės ir finiše 1 minutę bei 36,8 sekundės pralaimėjo antrą pergalę iš eilės bei trečią sezone iškovojusiam norvegui Johannesui Thingnesui Boe. Be klaidų šaudęs Karolis Dombrovskis nuo norvego atsiliko 2 minutėmis 16,5 sekundės ir liko 54-as tarp 86-ių finišavusių sportininkų.
Sočio olimpinėse žaidynėse T.Kaukėnas 20 km individualiose lenktynėse parodė pasauliui, kad autoritetų jis nebijo ir yra pasirengęs būti elite. Iki pat ketvirtosios šaudyklos T.Kaukėno pavardę buvo galima matyti televizorių ekranuose, nes lietuvis šliuožė ir šaudė lyderių tempu. Po šių lenktynių sportininkas pripažino, kad verkė, nes jei ne trys netaiklūs šūviai, jis būtų pasidabinęs medaliu. 23-a užimta vieta viršijo ir LTOK užbrėžtą tikslą.
Tarptautinės biatlono sąjungos (IBU) pasaulio taurės varžybų aštuntojo etapo Suomijoje moterų 7,5 km sprinto lenktynėse šeštadienį 54-ą vietą užėmė Diana Rasimovičiūtė, o Natalija Kočergina liko 72-a. Sočio olimpinėse žaidynėse D.Rasimovičiūtė ypatingai nepasirodė ir 15 km lenktynėse, kuriose lietuvė užėmė 42-ą vietą.
Kitos sporto šakos Sočio olimpinėse žaidynėse
Sočio žiemos olimpinėse žaidynėse slidininkai ir snieglentininkai toliau vaikšto peilio ašmenimis. Organizatoriai ypatingai susirūpino sportininkų saugumu po savaitgalį įvykusių traumų. Skaudžiai griuvusi Didžiosios Britanijos atstovė Rowan Cheshire prarado sąmonę ir buvo išvežta į ligoninę. 18-metė sportininkė susižeidė per pratybas Roza Chutoro kalnų kurorte įrengtoje rampoje. Tačiau pačią kraupiausią traumą patyrė rusė slidininkė Marija Komisarova. Sportininkė susilaužė stuburą.
Lietuvos atstovų pasirodymai
- Deivido Stagniūno ir Isabellos Tobias pasirodymas: Iš 24 vietų jie užėmė 17-ą. Lietuvos pora trumpoje programoje užėmė 17-ą vietą, laisvoje - vos 18-ą. Gauti įvertinimai buvo net prastesni negu prieš mėnesį Europos čempionate.
- Agnės Sereikaitės startas: Perspektyvi Lietuvos čiuožėja sugebėjo sublizgėti ne itin mėgstamoje 1500 m distancijoje. Dukart asmeninį rekordą įtikinamai pagerinusi lietuvė pateko į ketvirtfinalį ir galutinėje įskaitoje užėmė 16-ą vietą.
- Kalnų slidininkų pasirodymai: 19-metė Ieva Januškevičiūtė savo rezultato Sočio olimpinėse žaidynėse taip ir neužfiksavo. Didžiojo slalomo rungtyje lietuvė buvo 71-a, tačiau antrajame krito ir pasitraukė iš trasos.
- Slidininkų startai: Priešingai negu I.Ardišauskaitė, V.Strolia turėjo teisę startuoti skiatlono rungtyje. Deja, joje sportininkas aplenkė tik finišo dėl per didelio atsilikimo nuo lyderio nepasiekusį pietų korėjietį ir užėmė 67-ą vietą.
Medalių lentelė Sočio olimpinėse žaidynėse
Sparčiai išsiveržę į priekį su dvylika medalių, iš kurių net 7 aukso, pirmauja vokiečiai. Antroje vietoje 5 aukso medaliais pasidabinę Nyderlandų atstovai. Tretieji norvegai turintys taip pat 5 aukso, tačiau tik 3 sidabro.