Įvadas
Krepšinis yra viena populiariausių sporto šakų Lietuvoje, o Lietuvos krepšinio rinktinė - nacionalinis pasididžiavimas. Norint pasiekti aukštų rezultatų, svarbu ne tik talentas ir treniruotės, bet ir moksliniais tyrimais pagrįstas požiūris į sportininkų sveikatą ir pasirengimą. Šiame straipsnyje aptarsime, kas lemia sveikiausią krepšinio rinktinę, remiantis naujausiais moksliniais tyrimais ir praktiniais pavyzdžiais.
Skvošas - sveikiausia sporto šaka?
Nors straipsnis skirtas krepšiniui, verta atkreipti dėmesį į skvošą, kuris, anot „Forbes“ atlikto tyrimo, yra laikomas sveikiausia sporto šaka. Viena geriausių Lietuvos skvošo žaidėjų, Inesa Daugintaitė, teigia, kad skvošas suteikia galimybių didinti ištvermę, lavinti koordinaciją, gerinti širdies darbą ir stiprinti raumenis. Tai puikus pavyzdys, kaip įvairios sporto šakos gali teigiamai veikti fizinę ir psichologinę savijautą.
Rytinis bėgiojimas nevalgius: nauda medžiagų apykaitai
Nauji medicininiai tyrimai rodo, kad bėgioti ryte nevalgius yra naudingiau medžiagų apykaitai. Tyrimas, kurį atliko Anglijos Batho universiteto prof. J., truko šešias savaites. Tyrimo metu paaiškėjo, kad abiejų grupių vyrai svorį prarado maždaug tuo pačiu greičiu, tačiau tų, kurie treniravosi tuščiu skrandžiu, organizmas po valgio išskyrė žymiai mažiau insulino. Anot prof. J., tai gali būti naudinga sveikatai. Tačiau, perspėja tyrėjai, toks režimas ne visada naudingas.
Bėgimas: ne tik apetito žadinimas
Svarbu suprasti, kad ne kiekvienas bėgimas yra vienodai naudingas. „Reikia žinoti, kad riebalai pradeda tirpti pasportavus maždaug valandą. Taigi, jeigu manote, kad prieš vakarienę 15 minučių pasivaikščioję nuveikėte kai ką gero, klystate. Jūs tik apetitą pažadinote. Kas kita, jeigu dalyvausite 2 valandų trukmės bėgimo treniruotėje.
Individualus požiūris į sportininkų rengimą
D. Januševičius, sporto mokslininkas, pastebėjo, kad profesionalūs sportininkai, įskaitant boksininkus, labai daug treniruojasi, tačiau ne visada tie krūviai yra moksliškai pagrįsti. Pavyzdžiui, likus dešimčiai dienų iki kovos, jie dar treniruojasi nežmoniškai daug, nors tuo metu reikėtų kaupti jėgas. Ne mažiau svarbu yra tinkamas poilsis ir mityba.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Svorio metimas: pavojai ir teisingas požiūris
Vienas dažniausių iššūkių dvikovinių sporto šakų atstovams - svorio metimas. Boksininkai, norėdami įgyti pranašumą prieš varžovą, mėgina staigiai numesti kuo daugiau kilogramų, kad, įprastai būdami sunkesni, prasmuktų į lengvesnę svorio kategoriją. Tačiau išsamūs moksliniai tyrimai nustatė, kad iš visų į ringą per varžybas kopiančių boksininkų, net 39 proc. reikalinga medicininė pagalba! Jie tokie išsekę, netekę skysčių, tad apie kokius maksimalius rezultatus galima kalbėti? Remiantis naujausiomis mokslo žiniomis, likus dešimčiai dienų iki kovos, negali būti didesnio nei 4 kg masės svyravimo.
Pramankšta: svarbus, bet dažnai nuvertinamas elementas
Vienas dalykas, kurio dauguma žmonių išvis neįvertina, - gera pramankšta. Vien kokybiškas apšilimas prieš treniruotę jūsų darbo efektyvumą pakelia iki 7 proc. Prasimankštinę darysite tuos pačius pratimus, kaip ir iki šiol, bet jūsų rezultatas bus pastebimai geresnis. Kitas aspektas: daug žmonių pasportuoja kokį pusvalandį ir išeina namo. O iš tiesų tik tada ir pasiekiama riba, nuo kurios treniruotė gali būti maksimaliai efektyvi.
Mityba: subalansuotas požiūris
Šiais laikais vyrai ir ypač moterys perka tabletes, piliules, žolelių ekstraktus, tikėdamiesi greitai ir be didesnių pastangų sulysti. Deja, dažniausiai jiems tenka nusivilti. Ir medikai jums patvirtins - jokia, net ir brangiausia tabletė neatstos fizinio krūvio. Būtina sportuoti. Kita vertus, nemažai galima pasiekti vien sureguliavus mitybą. Bet vėlgi, kai girdžiu apie vien baltyminę ar angliavandenių dietą, tai man kelia tik šypseną. Organizmas turi gauti visko, retsykiais net ir riebalų ar vadinamojo greito maisto. Kad pagreitintume medžiagų apykaitą, geriau valgyti po nedaug, bet penkis šešis kartus per dieną. Paskutinįkart valgyti neturėtų būti vėliau nei 18-19 val. Tada pageidautina nesigardžiuoti sunkiai virškinamais produktais. Jais galima pasilepinti perpiet.
Vanduo: gyvybės šaltinis
Yra toks posakis: vanduo - tai gyvybė. Kai gimsta vaikas, jo kūne yra net 95 proc. skysčių. Jaunuolio organizme yra apie 85 proc. skysčių. O keturiasdešimtmečio ar penkiasdešimtmečio žmogaus kūne lieka 70-60 proc. Ir kuo toliau, tuo mažiau. Senstant netenkama skysčių, tad vandenį reikia vartoti nuolat. Vandens suvartojimo norma nustatoma pagal kūno ūgį ir masę, bet įprastinė rekomendacija yra 2,5-3,5 litro per parą. Profesionaliai sportuojantiems, ypač ištvermės šakų atstovams, galima išgerti ir 5 ar net 6 litrus. Svarbus patarimas: iš ryto atsibudę iškart išgerkite stiklinę vandens. Organizmas per naktį taip pat netenka skysčių, dehidratuojasi.
Miegas: svarbiausias elementas
Ryte ir dieną žmogus žvalus ir darbingas, o naktį turi ilsėtis. Eiti į lovą reikia ne vėliau 22 val., kad apie vidurnaktį jau kietai miegotume.
Taip pat skaitykite: Krepšinio rungtynių transliacijos: vadovas
Vaikščiojimas: paprasta, bet veiksminga priemonė
Tyrimai rodo, kad vidutinis žmogus nuo jaunystės iki vidutinio amžiaus kasmet priauga nuo 0,5 iki 1 kilogramo, todėl ilgainiui tai gali grėsti antsvoriu ar net nutukimu. „Žmonės tikrai gali sumažinti nutukimo riziką daugiau vaikščiodami“, - sakė tyrimo autorius dr. Evanas Brittainas. Tyrime taip pat nustatyta, kad vaikščiojimas teigiamai veikia turinčius lėtinių ligų ir būklių, tokių kaip „Diabetas, miego apnėja, hipertenzija, diabetas, depresija ir GERL (gastroezofaginio refliukso liga)“. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, jei kiekvieną savaitės dieną atsikelsite ir judėsite 21,43 minutės, rizika mirti nuo visų priežasčių sumažės trečdaliu.
Vaikščiojimo nauda: Harvardo medicinos mokyklos įžvalgos
Harvardo medicinos mokykla įvardija penkis vaikščiojimo privalumus:
- Įveikia svorį skatinančius genus: Tyrimo dalyviams, kurie sparčiai vaikščiojo maždaug valandą per dieną, šių genų poveikis sumažėjęs per pusę.
- Padeda sutramdyti smaližius: 15 minučių pasivaikščiojimas gali sumažinti šokolado troškimą ir netgi sumažinti šokolado kiekį, kurį valgote stresinėse situacijose.
- Sumažina riziką susirgti krūties vėžiu: Moterys, kurios vaikščiojo septynias ar daugiau valandų per savaitę, turėjo 14 proc. mažesnę krūties vėžio riziką nei tos, kurios vaikščiojo tris valandas ar mažiau per savaitę.
- Palengvina sąnarių skausmą: Keli tyrimai parodė, kad vaikščiojimas sumažina su artritu susijusį skausmą, o vaikščiojimas 8-10 km per savaitę netgi gali užkirsti kelią artritui susidaryti.
- Padidina imuninę funkciją: Tie, kurie vaikščiojo bent 20 minučių per dieną, bent 5 dienas per savaitę, 43 proc. mažiau dienų sirgo nei tie, kurie mankštinosi kartą per savaitę ar rečiau.
PSO duomenys apie fizinį aktyvumą
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, jog trečdalis pasaulio suaugusiųjų, t.y. apie 1,8 milijardo žmonių, yra fiziškai neaktyvūs - t. y. jie neturi bent 150 minučių vidutiniško intensyvumo treniruočių per savaitę. Pasak PSO, fizinis aktyvumas prisideda apsaugant nuo neužkrečiamų ligų, kaip širdies, kraujagyslių ligos, vėžys ir diabetas, prevencijos.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos prieš varžybas
tags: #sveikiausia #krepsinio #rinktine