Visą gyvenimą buvau pelėda - einantis vėlai miegot ir keliantis kuo įmanoma vėliau. Būdavo įprasta atsikelti 12 valandą dienos ir kol diena įsivažiuodavo, ateidavo 5 ar 6, o mano produktyvus laikas tuomet prasidėdavo dar po kokių 4 valandų. Taigi, 9-10 valandą vakaro nuolat būdavau produktyviausias. Natūralu, kad per savo produktyviausią laiką miegot neisiu, taigi buvau maždaug uždarytas šitam rate be galo. Tiesa, ne visada buvau tuo patenkintas. Kažkada net išbandžiau tokius ekstremalumus kaip kėlymąsi 5 ryto. Pavyko gal kokias 3 ar 4 dienas, poto vėl grįžau.
Šiaip ar taip, dabar įpratau gana anksti keltis kiekvieną dieną. Na, sąlyginai anksti (7, retkarčiais 6 ryto), aš prisitaikiau tai savo gyvenimo būdui, todėl pasidalinsiu patarimais, nuoširdžiais patarimais, ką daryt, kad ir jūs galėtumėt atsikelti RYTE ir visus dienos privalumus išnaudot savo naudai.
Pirmiausia, turiu įspėt - praktiškai nėra jokių stebūklingų būdų, kad iš pelėdos taptumėt vadinamu vyturiu. Geriausia, ką pasieksit tai 3-4 ankstyvus rytus, o poto arba grįšit į savo normalų, mėgstamą rėžimą arba tapsit angry bird - kur vėlai gulasi ir poto anksti keliasi per prievartą.
Studijuoju psichologiją. Įdomių dalykų kartais primoko. Nors kartais aiškina, atrodytų, akivaizdžius dalykus. Šiaip ar taip, žvilktelkim į mūsų elgiasį ir į jame slypinčias priežastis:
Miego Poreikis ir Dienos Režimas
Mums reikia tam tikro skaičiaus miego. Mano atveju tai 8, kartais 9 valandos. Neklausykit tų, kas aiškins, kad jums būtinai reikia miegot 7 valandas arba 5,5. Turi miegot tiek, kiek Tau reikia. Turi jaustis pailsėjęs. Taigi, jei mums reikia 9 valandų miego, miegot nuėjus 3 nakties, atsikelt teks maždaug 12-ą, kad poreikis būtų patenkintas. Lygiai tas pats principas galioja ir jei mes miegot nueisim 10 valandą - išsimiegam 9 valandas, atsikeliam 7 ryto. Kodėl taip paprasta nebūna gyvenime?
Taip pat skaitykite: Taekwondo Sporto Šakos Plėtra
Labai dažnai vakare turim daug įdomesnės veiklos nei ryte. Aš asmeniškai žiūrėdavau filmus arba kalbėdavau su kuo nors arba paskutinės minutės darbus darydavau. Žinojau, kad ryte anksti reikės keltis, kartojo visi, kad mano galva ne tokia šviežia vakare ir dar daug visokių nemalonių dalykų, bet man tiesiog patikdavo ilgai nemiegot ir viskas. Čia kaip rūkančiam tuos vežininkų paveikslėlius rodyt - nu nusišikt jiem, malonu ir viskas, tai smegenys visus neigiamus argumentus tiesiog ignoruos.
Taigi, pagal šią idėją mes 1) visi galim atsikelt anksti ryte, kadangi ne kėlimosi laike esmė, o pramiegotų valandų kieky. Na taip, yra ten smulkmenų visokių apie gerą nakties miegą, visokias mankštas ir dar gausybė smulkių detalių, bet likim prie esmės - detalių aptarinėjimą palikim tiem, kas nori paskaityt straipsnį, palinksėt ir toliau nieko nedaryt.
Kad mūsų noras atsikelt anksti ryte išsipildytų turim ryte turėt malonesnės veiklos nei vakare. Būtent dėl to taip durnai kartais skamba tie visi anksti besikeliančių svaičiojimai - kaip gera ryte atsikelt pamedituot, prasimankštint, paukštelių čiulbėjimo pasiklausyt. Ką žinau, man tokie dalykai atsikelt nepadeda, aš mieliau dar pusvalandį pasnausčiau, nei paukštelių klausyčiausi. Čia teks kiekvienam rast savo priežastis. Jei jų nebus - ryte neatsikelsi. Taškas. Man asmeniškai labai padeda, kad mano draugė ryte anksti keltis į darbą turi. Jai tai pakankamai svari priežastis. Žinau, kad ji irgi mėgsta pamiegot, todėl greičiausiai nespės pasigamint sau pusryčių. Štai priežastis atsikelt man…ta meilė :) O ką daryt savaitgaliais, kai draugei į darbą nereikia? Čia vėl tenka ieškot sprendimų - šeštadieniais ryte vyksta sporto treniruotė į kurią užsirašiau. Jei ją praleisiu - visą savaitę greičiausiai liksiu nesportavęs. O su sekmadieniais dar kol kas dirbu. Kartais atsikeliu anksti, kartais ne. Jei nebūna jokios priežasties keltis, tada garantuotai pučiu į akį.
Ką Gero Galima Veikti Ryte?
Jei nei viena iš šių idėjų jums ryte atsikelt nepadės ir savo vertų atsikelt užsiėmimų neturėsit, galiu drąsiai teigt, kad ir anksti ryte jūs neatsikelsit, kad ir kiek svajosit. Todėl arba ieškokit gerų priežaščių arba…
- Mokytis naujos kalbos. Neįtikėtinai praverčia pačiais keisčiausiais momentais.
- Skaityti įdomią knygą. Geriausiu atveju - kažką susijusio su profesija. Blogiausiu - Harį Poterį, jei neskaitėt.
- Padaryt kokį nors vieną svarbų darbą siekiant savo tikslo. Tikslą pasieksit greičiau nei svajodami.
- Mokytis programuot. Galėsit uždirbt pinigų sunkiais laikais
- Padaryt tempimo pratimų. Šitam įkvėpė taekwondo mokytojas - 70+ metų, bet juda lengviau nei aš.
- Mokytis ar daryt bet ką, kam paprastai nėra laiko. Naktis man patikdavo tuo, kad tada būna neįprastai ramu - daugelis žmonių jau miega, niekas neskambina, netrukdo. Ryte, pasirodo, būna dar ramiau, nes žmonių, kurie sugeba anksti keltis yra kur kas mažiau nei sugebančių ilgai nemiegot.
Sportas ir Sveika Gyvensena
Sportas yra neatsiejama sveikos gyvensenos dalis, kuri padeda ne tik palaikyti fizinę formą, bet ir stiprina psichinę sveikatą. Reguliarus fizinis aktyvumas padeda kovoti su ligomis, mažina streso lygį, gerina nuotaiką bei padidina bendrą organizmo atsparumą. Sportuojant, mūsų organizmas gamina endorfinus - laimės hormonus, kurie natūraliai stiprina savijautą ir suteikia energijos kasdieniams iššūkiams.
Taip pat skaitykite: Taekwondo Lietuvoje: Kelias į Viršūnę
Fizinio Aktyvumo Svarba Organizmui
Reguliarus sportavimas daro teigiamą įtaką įvairioms kūno sistemoms. Pirmiausia, fizinė veikla stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, mažina kraujospūdį bei gerina kraujo apytaką. Tai reiškia, kad net esant padidėjusiam rizikos veiksniui susirgti širdies ligomis, sportas gali padėti šią riziką sumažinti. Be to, sportas skatina raumenų augimą ir stiprina sąnarius, o tai svarbu ypač vyresnio amžiaus žmonėms, siekiant išlaikyti mobilumą ir nepriklausomybę.
Kita svarbi sporto nauda - medžiagų apykaitos pagerinimas. Reguliarus fizinis aktyvumas padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, mažina nutukimo riziką bei skatina sveiką kūno svorį. Fizinės veiklos metu organizmas degina kalorijas, o tai padeda kovoti su antsvorio problema, kuri dažnai siejama su kitomis lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip diabetas, hipertenzija ir kt.
Sporto Poveikis Psichinei Sveikatai
Be fizinių naudų, sportas turi ir didelį poveikį psichinei sveikatai. Tyrimai rodo, kad reguliarus fizinis aktyvumas padeda mažinti depresijos ir nerimo simptomus. Endorfinų, kurie išsiskiria sportuojant, poveikis yra panašus į natūralius antidepresantus, kurie padeda pagerinti nuotaiką ir sumažinti stresą. Taip pat sportas skatina socializaciją - sporto užsiėmimai suteikia galimybę susipažinti su naujais žmonėmis, keistis patirtimi ir užmegzti draugystes, o tai dar labiau stiprina emocinę sveikatą.
Fizinės veiklos metu susiduriame su įvairiomis situacijomis, kurios moko disciplinos, atkaklumo ir savikontrolės. Šie įgūdžiai labai vertingi ne tik sporte, bet ir kasdieniame gyvenime, padedant priimti gerus sprendimus bei siekti asmeninių tikslų. Sporto treniruotės moko mus nebijoti nesėkmės, o tai padeda ugdyti atsparumą ir pozityvų požiūrį į gyvenimą.
Sportas Kaip Gydymo Priemonė
Daugelis sveikatos specialistų rekomenduoja sportą kaip dalį gydymo programų įvairioms ligoms ir sveikatos sutrikimams. Pavyzdžiui, fizinė veikla yra neatsiejama dalis reabilitacijos programose po širdies priepuolių ar kitų kardiovaskulinių įvykių. Lengvi pratimai padeda atstatyti širdies funkciją ir stiprina kraujotaką, o tai labai svarbu greitam pasveikimui.
Taip pat skaitykite: LTF istorinė apžvalga
Kita vertus, sportas yra svarbus komponentas gydant diabeto ligas. Reguliarus fizinis aktyvumas padeda organizmui efektyviau panaudoti insuliną, todėl padeda kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje. Tokiu būdu sportas tampa natūraliu būdu mažinti priklausomybę nuo vaistų ir pagerinti bendrą gyvenimo kokybę.
Reabilitacijos metu sporto terapija gali būti pritaikyta individualiems pacientų poreikiams. Fizioterapeutai, bendradarbiaudami su gydytojais, rengia specializuotas treniruočių programas, kurios padeda pacientams atstatyti judrumą, stiprinti raumenis ir gerinti koordinaciją. Tokiu būdu sportas tampa ne tik prevencijos, bet ir gydymo priemone, padedančia atkurti prarastą sveikatą.
Sporto Įvairovė ir Jo Pritaikomumas Visiems
Sportas yra universalus ir prieinamas visiems, nes yra daugybė įvairių sporto šakų, pritaikytų skirtingo amžiaus, fizinio pasirengimo lygio ir interesų žmonėms. Galime rinktis nuo lengvo pasivaikščiojimo gamtoje, bėgimo, dviračių sporto, plaukimo iki intensyvių treniruočių sporto salėje. Kiekvienam žmogui galima rasti tinkamą fizinę veiklą, kuri ne tik teikia malonumą, bet ir stiprina sveikatą.
Populiarios sporto šakos kaip joga ar pilates suteikia galimybę ne tik stiprinti kūną, bet ir atpalaiduoti protą. Šios praktikos moko susikaupti, atpalaiduoti įtampą ir gerinti lankstumą. Tai ypač svarbu šiandienos stresų kupiname gyvenime, kai kasdienybės rutinoje lengvai galima prarasti pusiausvyrą tarp darbo ir poilsio.
Sporto renginiai ir varžybos taip pat skatina bendruomeniškumą. Sporto varžybos, tiek profesionaliose, tiek mėgėjų lygose, sujungia žmones, kurie siekia bendro tikslo - geresnės sveikatos ir asmeninio tobulėjimo. Tokie renginiai padeda kurti sveiką konkurenciją, motyvuoja asmenis siekti aukštų rezultatų ir tuo pačiu metu skatinti teigiamą gyvenimo būdą.
Sveikatos ir Sporto Ryšys: Mitai ir Tikrovė
Daugelis žmonių mano, kad intensyvus sportas gali sukelti traumų ar pervargimą, tačiau svarbiausia yra tinkamai subalansuoti treniruočių intensyvumą su poilsiu. Profesionalūs sportininkai visada laikosi griežto treniruočių ir poilsio tvarkaraščio, o kasdienėje praktikoje svarbu išmokti klausytis savo kūno signalų. Per didelis fizinis krūvis be tinkamo poilsio gali sukelti pervargimo sindromą, kuris dar gali turėti neigiamą poveikį bendrai sveikatai.
Sportas ir Mityba: Harmoningas Ryšys
Sporto veikla ir subalansuota mityba eina koja kojon, siekiant užtikrinti optimalų organizmo funkcionavimą. Sportuojant, padidėja organizmo poreikis energijai ir maistingosioms medžiagoms, todėl labai svarbu teisingai maitintis. Subalansuota mityba padeda atstatyti energijos atsargas, stiprina raumenis ir gerina bendrą fizinę būklę.
Sportininkams rekomenduojama įtraukti į savo mitybą daugiau baltymų, kurie yra svarbūs raumenų atstatymui ir augimui, bei angliavandenių, kurie suteikia energijos treniruočių metu. Be to, svarbu nepamiršti apie vitaminus ir mineralus, kurie padeda stiprinti imunitetą bei užtikrina tinkamą organizmo funkciją.
Sporto Poveikis Ligų Prevencijai
Fizinė veikla yra viena iš efektyviausių priemonių kovojant su lėtinėmis ligomis. Reguliarus sportas mažina riziką susirgti širdies ligomis, diabetu, padeda palaikyti sveiką kūno svorį ir gerina bendrą organizmo atsparumą. Sportuodami, mes stipriname imunitetą, o tai ypač svarbu kovojant su įvairiomis infekcijomis ir ligomis.
Sporto Rekomendacijos Kasdieniam Gyvenimui
Nesvarbu, ar esate profesionalus sportininkas, ar tiesiog norite pagerinti savo sveikatą, svarbu įtraukti sportą į kasdienę rutiną. Pradėti galite nuo paprastų pasivaikščiojimų, lengvų bėgimų ar dviračių važiavimo. Svarbiausia - pasirinkti tokias fizines veiklas, kurios jums teikia džiaugsmą ir motyvuoja judėti.
- Pasivaikščiojimai gamtoje: Šis paprastas būdas palaikyti aktyvumą yra prieinamas visiems. Pasivaikščiojimai miškuose ar parkų takais padeda atpalaiduoti protą ir stiprina širdies veiklą.
- Bėgimas: Bėgimas yra puikus būdas stiprinti raumenis, deginti kalorijas ir gerinti kraujotaką. Pradėkite nuo mažų atstumų ir palaipsniui didinkite krūvį.
- Dviračių sportas: Važiavimas dviračiu ne tik stiprina kojų raumenis, bet ir yra puiki proga pamatyti naujas vietas bei pasimėgauti gamta.
- Joga ir pilates: Šios praktikos padeda gerinti lankstumą, stiprinti branduolio raumenis bei mažinti stresą.
- Sporto salės treniruotės: Jei norite intensyvesnių treniruočių, sporto salėje rasite profesionalią įrangą ir specialistų patarimus, kurie padės pasiekti norimų rezultatų.
Svarbu prisiminti, kad pradėti sportuoti visada galima bet kuriuo gyvenimo momentu. Net ir lengva fizinė veikla, atliekama reguliariai, gali turėti ilgalaikį teigiamą poveikį sveikatai. Be to, svarbu pasirūpinti tinkamu poilsiu bei atsistatymu po treniruočių, kad išvengtumėte pervargimo ar traumų.
Sporto Įtaka Bendram Gyvenimo Stiliui
Sportas ne tik stiprina kūną, bet ir formuoja mūsų gyvenimo stilių. Asmenys, kurie reguliariai sportuoja, dažnai būna disciplinuoti, energingi ir pozityvūs. Šie asmenybės bruožai atsispindi ir kitose gyvenimo srityse - darbe, santykiuose ir asmeniniame tobulėjime. Sportas moko mus siekti tikslų, kurti ir laikytis planų, o tai yra labai svarbu sėkmingam gyvenimui.
Sporto Reikšmė Šiuolaikinėje Medicinoje
Šiuolaikinė medicina vis labiau pripažįsta sporto svarbą gydymo ir prevencijos srityse. Gydytojai vis dažniau įtraukia fizinio aktyvumo rekomendacijas į savo gydymo planus, ypač gydant lėtines ligas. Sporto terapija, kaip papildoma gydymo priemonė, gali padėti ne tik gerinti fizinę būklę, bet ir stiprinti psichinę sveikatą, mažinti uždegimus ir skatinti organizmo natūralius atstatymo procesus.
Patarimai Prieš Pirmąją Treniruotę
Pirmiausia nereikėtų baimintis, kad bus sunku. Negi galvojate, kad sportininkai sportuoja, kad jiems būtų sunku? Žmonės labai skirtingi, todėl pasaulyje yra tiek daug sporto šakų ir sporto programų. Jei Jums nepatinka bėgti, gal patiks šokti ar svarsčius kilnoti. Jei nepatinka dviratį minti, gal patiks sportiniai žaidimai… Aišku, kai esame uždaryti namuose, didelio pasirinkimo neturime: galime sportuoti lauke (bėgti, važiuoti dviračiu, riedučiais, riedlente, vaikščioti…) ir namuose (šokiai, pratimai įvairioms raumenų grupėms, kardio treniruotės, joga, pilatesas…).
- Reikia pagalvoti, ką norėtumėte daryti pastoviai, o ne vieną kartą. Fizinė veikla reikalinga mūsų gyvenime pastoviai, todėl nusiteikite, kad sportuoti teks ne vieną savaitę.
- Neskubėkite pirkti aprangos ar inventoriaus. Galvojate, kad naujas treniruoklis ar nauji sportiniai marškinėliai motyvuos Jus sportuoti? Gal ir motyvuos vienam kartui… Ne retai nauji treniruokliai tik renka dulkes namuose, sportiniai beteliai gražiai guli spintoje.
- Nebijokite išbandyti kelių skirtingų sporto šakų.
- Pradėkite nuo mažesnio fizinio krūvio. Įsijungėte treniruotės vaizdo įrašą, kur sportiškas treneris daro pratimus lengvai, ir Jūs norite neatsilikti… Neskubėkite, nes pervargsite ir po to nebus noro kartoti treniruotės. Staigaus fizinio krūvio pasekmes galite pajausti ne iš karto, tai gali atsiliepti po dienos ar net po metų. Jūsų pratimų atlikimo skaičius priklauso nuo Jūsų fizinio pasirengimo. Jei niekad nesportavote, pirmam kartui užteks 8 ar 10 pratimo pakartojimo skaičiaus.
- Nusistatykite dienas ir valandas kada sportuosite. Pradžioje užteks 3 kartų per savaitę.
- Prieš sportuodami nevalgykite bent 30 min. (sunkaus maisto 1 val.), geriau atsigerkite vandens.
- Kalbėkite apie tai, kad ruošiatės ar kad pradėsite sportuoti. Mūsų socialinė aplinka yra labai svarbi, tai mus įkvepia ir motyvuoja. Gal atsiras draugų, kurie su Jumis pradės sportuoti ar prisidės prie Jūsų iššūkio ir palaikys morališkai.
- Kad ir kokio kūno sudėjimo esate, Jūs esate nuostabus! Jūs tikrai esate mylimas ir gerbiamas toks koks dabar esate, todėl Jūsų motyvas turėtų būti ne kūno linijos, o gera savijauta ar siekis išmokti, padaryti kažką daugiau. Jei vis dėlto žiūrite į kūno linijas, po pirmos treniruotės rezultatas tikrai nebus matomas, tam reikia laiko.
Kovos Menų Nauda
Boksas, Muay Thai, MMA (mišrūs kovos menai), dziudo, karatė, kikboksas ir kitos kovos menų disciplinos sparčiai populiarėja Lietuvoje ir visame pasaulyje. Vis daugiau tėvų skatina savo vaikus rinktis aktyvią sporto veiklą, ypač kovinio sporto treniruotes, kurios stiprina ne tik fizinę sveikatą, bet ir lavina socialinius bei emocinius įgūdžius.
Fizinė Nauda
Kovos menai - tai viena labiausiai atletiškumą vystančių sporto rūšių, reikalaujanti ištvermės, jėgos, greičio, vikrumo ir koordinacijos. Nors atletiškumas yra privalumas pradedant užsiiminėti šiuo sportu, bet nėra absoliučiai būtina sąlyga. Trūkstamas savybes galima vystyti, pavyzdžiui, treniruoklių salėje. Jei užsiimate kitais sportais, bokso teikiamą naudą fizinei būklei, o ypač ištvermei, pajusite tikrai greitai, visai nesvarbu ar užsiimate mėgėjišku žaidimu komandoje, ar esate profesionalus sportininkas.
Raumenų stiprinimas ir tonusas: Boksas veikia daugelį raumenų - stipriam smūgiui reikia panaudoti visą savo svorį, o judesiui atlikti reikia įjungti visą eilę kojų, klubų, pilvo, nugaros, pečių ir rankų raumenų. Ypač realu sustiprinti ir padidinti raumenų masę tų raumenų, kurie įprastame gyvenime praktiškai nenaudojami. Tai puikus sportas, jei jūsų tikslas - stangrinti kūną ir gerinti raumenų tonusą. Staigūs, pasikartojantys smūgiavimo judesiai kelia raumenų tonusą ir juos stangrina.
Širdies ir kraujagyslių sistemos stiprinimas: Boksas reikalauja viso kūno judėjimo, tad kaskart kai jūs smūgiuojate, daugybė kūno raumenų susitraukia vienu metu. Tam kad būtų pumpuojamas kraujas su deguonimi visame kūne, jūsų širdis ir plaučiai verčiami dirbti labai intensyviai. Ne tik treniruosite širdies ir kraujagyslių sistemą, bet ir versite prisitaikyti visą kūną, kad širdis ir plaučiai jį geriau aprūpintų deguonimi. Be to, pradėjus treniruotis laukia vienas iš sudėtingesnių uždavinių - išmokti kvėpuoti. Deja, bet mes nemokame kvėpuoti nepastovaus ir intervalais labai intensyvaus (dažnai - maksimalaus) krūvio sąlygomis. O šie intervalai labai greitai kinta. Turime išmokti neuždusti, o per trumpą pauzę - atsigauti.
Hormonų reguliavimas: Moksliniai tyrimai rodo, kad judant 70-90 % maksimalaus deguonies suvartojimo (VO2 max) lygyje, kūne gaminasi augimo hormonas, kuris yra svarbus ištvermei ir raumenų masei. Užsiimant intensyviu darbu prie kriaušės ir išlaikant tempą, tokį lygį visada pasieksite.
Koordinacija ir pusiausvyra: Paprasta - viskas, kas verčia jūsų kūną būti nestabiliu, reikalauja jūsų raumenis dirbti sunkiau, kad būtų išlaikyta pusiausvyra. O daugelio kūno dalių judėjimas įvairiomis kryptimis vienu metu reikalauja gero tarpusavio ryšio tarp smegenų ir kūno.
Psichologinė Nauda
Boksas yra tiek pat protą (psichiką), kiek ir fizinį kūną lavinanti praktika. Daugybė žmonių sunkiai priima bet kokius smūgius, perkeltine prasme - taip pat, ir pirmas atsakas į grėsmę būna atsitraukimas (arba neadekvatus agresyvumas). Bet kuo daugiau smūgiuoji pats, tuo labiau treniruoji smegenis stovėti ir kovoti, o ne atsitraukti. Iš esmės, treniruojame protą ir kūną nepasiduoti - jėga ateina nugalint pasipriešinimą ir nesėkmes, o bokse pasipriešinimą atrasite ir savo mokymosi procese, ir fizinio pasirengimo lygyje.
Pasitikėjimo savimi ir savivertės ugdymas: Savimi pasitikinčio žmogaus jėga kyla iš savigarbos, tuo tarpu žema savivertė yra viena iš pagrindinių kliūčių, kuri neleidžia asmenybei tobulėti ir siekti tikslų. Gal iš pirmo žvilgsnio sunku patikėti, tačiau boksas yra vienas tų sportų, kuris labai efektyviai veikia abu šiuos žmogaus psichikos aspektus ir suteikia galimybę jaustis pilnu jėgų. Kuomet mokotės naujų įgūdžių ir nepasiduodate, jums pradeda pavykti (t.y. pasiekiate tikslą) - o šių treniruočių metu mokotės nenutrūkstamai ir nuolat patiriate labai realų tikslo pasiekimo džiaugsmą - galvoje paraleliai taip pat pradeda vykti susiję pokyčiai, o ypač susiję su pasitenkinimu savimi, pasitikėjimu ir geresniu savęs vertinimu.
Streso mažinimas: Fizinis aktyvumas visada veikia kaip priešnuodis stresui, ir boksas, kaip ir kiti kovos menai, šiuo atžvilgiu nei kiek neišsiskiria. Stresą mažinančiai veikia tiek fizinis krūvis bendrai, tiek smūgiavimas, tiek maksimali koncentracija į techniką.
Agresijos valdymas: Vienas iš iškrovos būdų yra senas kaip pasaulis, tai - tiesiog - bet tikras - smūgis. Skirtas ne kelti savo agresijos lygį, bet jį mažinti.
Nuolankumo ugdymas: Pradėti daryti tai, ko visai nemokate, nebijoti parodyti, kad nemokate, priimti tai, kad vis dar neišeina, ir turėti drąsos mokytis toliau - tam reikia turėti pakankamai (arba išmokti) ir nuolankumo. Norint pereiti į aukštesnį užsiėmimų lygį, išgirsti ką sako treneris, susidoroti su vidiniu pasipriešinimu, tai tampa tiesiog neišvengiama. Ir tai išties gali paveikti jūsų gyvenimą plačiąja prasme.
Kinestetinio intelekto lavinimas: Boksui, kaip ir daugeliui kitų kovos menų, kūno kinestetinis intelektas yra būtinas. Nes kūnas ir smegenys pradeda veikti išvien, ir tuomet pradeda vykti neįtikėtini dalykai… Smegenys pradeda mokytis kaip mokyti kūną veikti efektyviau, o tai savo ruožtu lengvina mokymąsi kitų įgūdžių, kurie reikalauja kūno judėjimo.
Sprendimų priėmimas greitoje situacijoje: Kai išgyvename situacijas, kuomet tenka žaibiškai reaguoti, t.y. Lyderystės ugdymas: Ringe ar „sparingo“ metu apsispręsti dėl strategijos turi čia ir dabar, ir ne tik apsispręsti, bet ir iškart imtis veiksmų, ir to niekas negali padaryti už tave. Tačiau dažnai, pradėjus veiksmų seką, situacija keičiasi ir esi verčiamas tuoj pat reaguoti ir keisti savo planus.
Tikslų siekimas: Kovos menuose tiesiog žaibiškai ir efektyviai sprendžiamos užduotys, ir be to - siekiant tai atlikti su minimaliu savo resursų panaudojimu. Treniruotės to ir moko - neatiduoti visų jėgų iš karto, bet mokėti planuoti jėgas, paskirstyti jas atsižvelgiant į prioritetus, ir įsitempti tik tada, kada reikia, o kada nereikia - atsipalaiduoti. Gyvenime jėgų planavimas toks pat svarbus - jei perdegsi vos pradėjęs veikti, tavo kova baigta.
#
tags: #taekwondo #pirma #treniruote