Lietuvos krepšinis, kaip ir bet kuri kita sritis, turi savo tamsiąją pusę, kurią sudaro įvairios problemos - nuo sutartų varžybų iki priklausomybių. Šiame straipsnyje nagrinėsime kai kuriuos faktus ir problemas, susijusias su tamsiąja Lietuvos krepšinio puse.
Sutartos varžybos ir manipuliavimas rezultatais
Viena iš opiausių problemų Lietuvos krepšinyje yra sutartos varžybos ir manipuliavimas rezultatais. Nors nuo 2017 m. sausio 1 d. Baudžiamasis kodeksas numato baudžiamąją atsakomybę už manipuliavimą profesionalių sporto varžybų eiga arba rezultatais, kas penktas profesionalus Lietuvos krepšininkas ar futbolininkas vis dar sulaukia pasiūlymų už pinigus paveikti rungtynių eigą.
Seimo Jaunimo ir sporto komisijos posėdis bandė nagrinėti sutartų varžybų temą. Tačiau kol kas nėra jokios valstybės institucijos, kuri būtų atsakinga už sutartų varžybų užkardymą. Lošimų priežiūros tarnyba tik geros valios vedina yra paskyrusi vieną žmogų dirbantį šioje srityje. Naujai kuriamoje Sporto agentūroje kol kas taip pat nėra numatyto nė vieno etato, kuris būtų atsakingas ar kontroliuotų šią bėdą. Viskas atiduota policijai, kuri tikrai yra paskendusi didesnėse bėdose bei rūpesčiuose, ir sporto federacijoms, kurios nei finansinių nei administracinių resursų šiandien dienai deja, bet neturi.
Krepšinio ir futbolo federacijos paaiškėjus tam tikriems faktams - priėmė aiškius, greitus ir griežtus sprendimus dėl galimai iš anksto sutartų rungtynių baigties. Tačiau valstybės institucijos dangstosi tuo, kad nėra resursų ir visą darbą deleguoja federacijoms, kurioms neva lengviau įrodyti kaltę.
Sporto bendruomenė norėtų, kad naujai kuriamoje Nacionalinės sporto agentūros struktūroje kova su manipuliavimu būtų vienas iš aiškių valstybės prioritetų. Tačiau naujoje šios agentūros struktūroje apie tai nėra nė žodžio.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Sportas - ne teatras, todėl valstybė bei jai pavaldžios institucijos turėtų skirti daugiau dėmesio prevencijai dėl manipuliavimo sporto rezultatais. Šiandien dienai ši tema reikalauja aiškesnio reglamentavimo manipuliavimo rezultatais srityje, kuris leistų realiai vykdyti prevencinę, duomenų kaupimo, problemų ir atvejų nustatymo veiklą.
Lošimų priežiūros tarnybos naratyvas, kad sutartų lažybų dalyviai yra ne sukčiai, o „įgūdžius turintys“ lošėjai ir iš to kylantis pačios tarnybos vykdomas bendrovių persekiojimas ir baudimas už bandymą stabdyti tokią neteisėtą lošėjų veiklą, taip pat prisideda prie „švaraus“ sporto koncepcijos žlugdymo. Lažybas organizuojančių bendrovių rankos surištos, nes net turint pagrįstų įtarimų dėl sutartų varžybų - nutraukti dalykinius santykius su lošėjais draudžiama, Lošimų priežiūros tarnyba ir policija atsisako detaliai tirti galimas manipuliacijas sporto įvykiais.
Priklausomybės ir žalingi įpročiai
Kita problema, susijusi su tamsiąja Lietuvos krepšinio puse, yra priklausomybės ir žalingi įpročiai. Lietuvoje alkoholizmas yra didelė problema, o sportininkai nėra išimtis. Taip pat pasitaiko atvejų, kai sportininkai įklimpsta į kibersekso pinkles, nebekreipia dėmesio nei į savo antrąją pusę, nei į vaikus. Rizikuojama netekti ir darbo, t. y. pajamų, reikalingų šeimai išlaikyti.
A. Šiukšta teigia, kad pornografija yra galingas seksualinis stimuliatorius, afrodiziakas, duodantis seksualinę iškrovą (dažniausiai per masturbaciją). Kai tik susiformuoja įprotis reguliariai žiūrėti pornografinius filmus, savo jėgomis išsivaduoti nebeišeina. Pamažu pradedama norėti stipresnių, atviresnių sekso scenų. Priklausomybė ir vis augantis poreikis reikalauja tų vaizdinių, kuriuos duoda tik pornografija.
Scenos (knygose, žurnaluose, filmuose), kurios kažkada sukeldavo šoką, pasišlykštėjimą, buvo amoralios, tampa priimtinos ar net banalios. Seksualiniai veiksmai (nesvarbu, ar iškrypėliški, ar antisocialiniai) pamažu darosi priimami. Šitame etape atsiranda tendencija įgyvendinti tai, kas buvo demonstruojama por-nografiniame siužete.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Švietimo ir vertybių svarba
Siekiant sumažinti tamsiąją Lietuvos krepšinio pusę, svarbu skirti daugiau dėmesio švietimui ir vertybėms. Jaunimas turi būti mokomas apie manipuliavimo sporto rezultatais pavojus, priklausomybių žalą ir sveiko gyvenimo būdo svarbą. Taip pat svarbu ugdyti jaunuolių moralines vertybes, skatinti sąžiningumą ir pagarbą varžovams.
Balys Buračas: Etnografinio žvilgsnio į krepšinį svarba
Šiame kontekste svarbu prisiminti Balį Buračą, fotografą ir etnografą, kuris fiksavo Lietuvos kaimo gyvenimą ir tradicijas. Jo darbai gali būti įkvėpimas siekiant išsaugoti ir puoselėti krepšinio vertybes, atkreipiant dėmesį į sąžiningą žaidimą, komandinį darbą ir pagarbą sportui. B. Buračas, gimęs 1897 m., keliavo po Lietuvą ir fiksavo įvairius kultūros ženklus, papročius, tautodailę ir žmones. Jo archyvas, nors ir nukentėjęs per karą, yra vertingas etnografinių tyrimų šaltinis.
B. Buračas rinko ir užrašinėjo liaudies dainas ir papročius, kurių priskaičiuojama per 3500. Skaičiuojama, kad vien rašytinį B.Buračo palikimą sudaro apie 650 straipsnių.
B. Buračas bendradarbiavo su Prancūzijoje leidžiamos enciklopedijos „Larousse“, leidinio „Illustrated London News“ redakcijomis, vokiečių bei čekų spauda, vėliau JAV leidžiama „Lietuvių enciklopedija“.
B. Buračo fotografijos perteikia autentišką Lietuvos kaimo gyvenimą, kuris gali būti lyginamas su krepšinio aikštele - vieta, kurioje atsiskleidžia žmogaus charakteris, vertybės ir bendruomeniškumas. B. Buračo darbai primena, kad svarbu ne tik siekti pergalės, bet ir išsaugoti moralines vertybes, sąžiningumą ir pagarbą sportui.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Lyderystės problema
VDU prof. habil. dr. Gintautas Mažeikis teigia, kad Lietuvoje paskaitų apie lyderystę skaito labai daug žmonių, daugelis svajoja būti lyderiais, tačiau labai svarbu žinoti ir kitą jos pusę - toksišką lyderystę. Toksiška - tai nuodinga. Lyderystė ne tik gėris. Ji būna ir blogis.
Pasak profesoriaus, nuo Aristotelio laikų kalbama apie prieštaravimo principą valdymo formoje, nes ta pati valdymo forma gali būti ir gera, ir bloga - nuodinga. Pavyzdžiui, monarchija laikoma pozityvia valdymo forma, o tironija - bloga.
Aristotelis išskiria ir kitas valdymo formas: pozityvią aristokratiją ir negatyvią oligarchiją. Pasak profesoriaus, „aristos“ reiškė pilnumą, orumą. Išsilavinęs elitas buvo pasirengęs aukotis, kurti salonus, nevyriausybines organizacijas, bendradarbiauti su jomis, investuoti į jas, burti sambūrius, klubus. O oligarchija yra blogis tada, kai atsiranda turtinga valdžia, ji šokdina miestą, organizaciją, mokyklą, šokdina visus pagal savo dūdelę. Labai panaši yra komandinė lyderystė ir jos priešybė - klikos. Klikos - tai grupuotės, kurios susimeta ir primeta savo nuomonę, savo valdžią. Taip pat yra demokratija - pozityvi valdymo forma - ir jos priešybė - chaosas ir minios valdžia.
Pasak G. Mažeikio, autoritarinis lyderis būna labai matomas, jis dažniausiai susitapatina su vadovu, tačiau gali turėti ir charizmatinių bruožų. Charizma - tai kalbėti, įkvėpti, raginti, gebėti vesti paskui save, o autoritarinis lyderis gali nesiskaityti su kitais, manyti, kad visi turi jo klausyti. Kartais autoritarinis lyderis gali būti naudingas, reikšmingas. Nes klikos yra suinteresuotos silpnu vadovu. Silpnas vadovas irgi toksiška lyderystė. Antiautoritarinė asmenybė taip pat gali būti labai toksiška, jei toje vietoje įsitvirtina klikos. Klika gali būti net blogiau nei autoritarinis lyderis.
Pasak G. Mažeikio, autoritarinis lyderis, jei yra pakankamai racionalus, savo vietoje ir tinkamu laiku, yra pats naudingiausias išardyti klikoms. Bet užsibuvęs vienoje vietoje ilgiau, jei jis yra protingas, o ne koks haliucinuojantis, jis suformuoja situaciją, kai organizacija ima kalbėti, kad yra labai gerai, jog turi tokį veržlų, protingą, šaunų, nuostabų lyderį. Jei organizacijoje ima vyrauti nuomonė, kad jos vadovas nepakeičiamas, ima kauptis nuodai. Nes nėra naujų asmenų įgalinimo. Kiti žmonės neranda galimybės lipti laipteliais į viršų, nebegali padaryti karjeros. Sėkmingi asmenys pradeda išeiti iš organizacijos, joje lieka vidutinybės vien dėl to, kad stiprus lyderis nesuteikia kitiems galimybės pasirodyti. Todėl vienu metu lyderis būna naudingas, ardydamas klikas, kitu metu jis tampa nuodingas, nes užsibuvo per ilgai. Kaip problema įveikiama? Rotacija. Sutariama, kad vadovas bus vieną ar dvi kadencijas. Nėra griežtos taisyklės, kada rotacija turi įvykti, bet ji būtina. Rotacija padeda įgalinti daugiau lyderių.
Pasak G. Mažeikio, organizacijoje klikos nesiformuoja, kai darbuotojai juda iš vienos mokyklos į kitą arba kai organizuojami patys įvairiausi mokymai, kad žmonės nesiplaktų visą laiką vienoje vietoje. Gali būti ir išorinės kontrolės formų.
Autoritarizmas gali pasiekti iracionalų lygmenį, kai autoritarinė asmenybė tampa narcisistine, egoistiška, paranojiška. Paranoja pasireiškia nuolatinių suokalbių baime, suokalbininkų paieška. Tada autoritarinis vadovas seka visus. Iracionaliu lygmeniu jau reikalinga chirurginė operacija, nes problemos neišspręs rotacija, mokymai, stiprus lyderis. Bet operaciją atlikti gali būti labai sudėtinga, jei ilgą laiką nebuvo jokios opozicijos. Jei panagrinėtume, kas nutinka organizacijai, kurioje neatlikta operacija, ji žlunga.
O minkštas lyderis gali būti populistas. Jis neatrodo autoritariškas, nes vietoje to, kad spaustų savo ego, jis visiems viską žada. Kurį laiką jis ne tik žada, bet ir eikvoja resursus. Trumpalaikiu požiūriu viskas atrodo gerai, bet ilgalaikėje perspektyvoje organizacija nustekenama. Populistas neįgalina naujų lyderių, nes visiems viskas atrodo lengvai pasiekiama, niekas nebesimoko, nebekuria, nebeįsisavina inovacijų. Toksiško populistinio lyderio problema - masės linkusios sekti populistą.