Vasaros metu, kai saulė smarkiau pašildo, daugelis poilsiautojų renkasi laisvalaikį prie vandens telkinių. Maudynės ežeruose, upėse ar jūroje teikia daug džiaugsmo, tačiau vanduo gali būti ir pavojingas. Svarbu žinoti ir laikytis saugaus elgesio taisyklių, kad išvengtumėte nelaimių. Vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų - kada saugu plaukti po valgio? Šiame straipsnyje aptarsime šį klausimą, taip pat kitas svarbias saugaus elgesio vandenyje taisykles.
Ar Reikia Laukti Valandą Po Valgio Prieš Maudantis?
Tikriausiai daugelis iš savo tėvų girdėjote, o dabar to mokote ir savo vaikus: pavalgius reikia bent valandą palaukti, prieš šokant į vandenį maudytis. Šis mitas gyvuoja jau ilgą laiką, bet ar jis pagrįstas?
Kai valgote, jūsų kūnas padidina kraujo tekėjimą į pilvo raumenis, taip padėdamas virškinimui. Kuo didesnis maisto kiekis, tuo daugiau deguonimi prisotinto kraujo reikia skrandžiui, kad jį suvirškintų. Tai reiškia, kad mažiau deguonies lieka jūsų rankoms ir kojoms, kurie reikalauja didesnio jo kiekio padidėjusio fizinio krūvio metu. Deguonies trūkumas gali sukelti raumenų spazmus.
Tačiau tiesiog pramogaujantiems plaukikams raumenų spazmų pavalgius rizika iš tikrųjų yra labai maža. Jų kūnas turi daugiau nei pakankamai deguonies dalintis tarp skrandžio ir galūnių. Realesnis pavojus gresia tiems, kurie prisivalgo daugiau negu sočiai prieš labai daug energijos reikalaujančią, triatlono lygio, fizinę veiklą. Tai iš tiesų gali sukelti mėšlungį ir net vėmimą. Bet medicinos specialistai pripažįsta, kad net ir tada skendimo pavojus nepadidėja.
Anot medikų, neteisūs ir tie, kurie teigia, kad prisivalgius padidėja svoris ir dėl to kūnas smarkiau traukiamas į dugną. Kadangi maistas beveik visada yra mažesnio tankio už mūsų kūną, plūduriuoti turėtų būti net lengviau.
Taip pat skaitykite: Išsamus gidas apie skausmą tarp menčių ir stuburo
Vis dėlto, norint išvengti diskomforto ir galimų virškinimo problemų, geriausia vengti intensyvaus plaukimo iškart po sotaus valgio. Ypač svarbu atsižvelgti į vaikų saugumą - neleisti vaikams maudytis iškart pavalgius: po valgio turi praeiti ne mažiau kaip 60 min.
Saugus Elgesys Vandenyje: Pagrindinės Taisyklės
Be klausimo apie maudynes po valgio, yra ir kitų svarbių saugaus elgesio vandenyje taisyklių, kurių būtina laikytis, kad išvengtumėte nelaimių.
- Niekada neikite į vandenį apsvaigę nuo alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų. Apsvaigęs žmogus neadekvačiai reaguoja į aplinką, pervertina savo galimybes.
- Neplaukiokite vieni. Visada būkite su draugu ar artimuoju, kad nelaimės atveju galėtumėte sulaukti pagalbos.
- Nesimaudykite už gylį ribojančių plūdurų. Tai ypač svarbu vaikams ir nemokantiems gerai plaukti.
- Plaukiokite tik gelbėtojų prižiūrimose vietose. Šalia budintys gelbėtojai nelaimės atveju greičiau suteiks profesionalią pagalbą.
- Į seklų ar nepažįstamą vandens telkinį iš pradžių visada reikia bristi, o ne nerti ar šokti. Taip išvengsite galimų traumų atsitrenkus į dugną ar vandenyje esančius objektus.
- Jei kaitinotės saulėje, niekuomet staiga nešokite į vandenį. Pirmiau apsišlakstykite juo. Įkaitusį kūną staiga panardinus į vandenį, raumenis gali sutraukti mėšlungis.
- Visada nepertraukiamai ir iš arti stebėkite prižiūrimą vaiką, esantį vandenyje ar šalia vandens. Vaikai neretai vandenyje elgiasi nerūpestingai, nesugeba įvertinti pavojaus. Net 90 proc. nelaimingų atsitikimų įvyksta dėl nepriežiūros.
- Leiskite vaikams maudytis tik su gelbėjimosi liemenėmis, o vaikams iki 5 metų amžiaus rekomenduojama dėvėti specialias liemenes, turinčias galvos atramas.
- Aišku, kad maudytis kramtant negalima. Nes tokiu atveju atsiranda rizika paspringti.
- Niekada neplaukiokite vieni.
Pavojai Vandenyje: Kaip Jų Išvengti
Vanduo gali būti pavojingas dėl įvairių priežasčių. Svarbu žinoti galimus pavojus ir kaip jų išvengti.
- Nemokėjimas plaukti. Mokslininkų yra paskaičiuota, kad apie 30 proc. nelaimių įvyksta dėl to, kad žmonės nemoka plaukti. Kuo anksčiau išmokykite vaikus plaukti, t. y. be sustojimo nuplaukti daugiau kaip 200 metrų, arba bent jau plaukimo pradmenų.
- Neatsargus elgesys vandenyje. Apie 30 proc. nelaimių įvyksta dėl neatsargaus elgesio vandenyje. Pervertinę savo jėgas, žmonės nuplaukia per toli, pavargsta ir apėmus panikai pradeda skęsti.
- Alkoholio vartojimas. Likusi dalis nelaimių susijusi su alkoholio vartojimu. Apsvaigęs žmogus neadekvačiai įvertina savo galimybes ir gali patekti į pavojingą situaciją.
- Mėšlungis. Jei vaiko kojų raumenis sutraukia mėšlungis, jis gali išsigąsti, sutrikti ir pradėti skęsti.
- Bangos. Netikėtai užliejus vandens bangai, vaikas taip pat gali įtraukti į plaučius didelį gurkšnį vandens, išsigąsti ir todėl pradėti skęsti.
- Netikėtos duobės ir srovės. Besimaudant jūroje nepamirškite, kad dugne galimos įvairaus gylio netikėtos duobės arba grįžtančios bangos, kurios kartais gali stipriai traukti į jūrą ir neleisti išplaukti į krantą. Maudantis upėje svarbu įvertinti jos sraunumą. Reiktų vengti maudytis tose vietose, kur pakrantės iki paviršiaus užžėlusios vandens augalais.
- Perkaitimas saulėje. Nepatariama maudytis stipriai persikaitinus saulėje.
- Tamsus paros metas. Nerekomenduojama maudytis tamsiu paros metu.
- Pripučiami čiužiniai. Nepatariama plaukioti su pripučiamais čiužiniais (žmogus nemokantis plauti gali nuslysti nuo čiužinio ir pradėti skęsti).
- Perkūnija. Labai pavojinga maudytis lyjant lietui ar griaudėjant perkūnijai, nes vanduo yra laidus elektrai.
- Nežinoma maudymosi vieta. Negalima šokinėti į vandenį žemyn galva nežinomoje maudymosi vietoje. Daugiausiai stuburo, galvos traumų įvyksta tuomet, kai dugno gylis nesiekia 1,5 metro. Atsitrenkus galva į dugną ar vandenyje esantį akmenį, kuolą, galima pažeisti kaklo slankstelį ir sužaloti stuburo smegenis.
- Valtys ir laivai. Prieš maudantis būtina patikrinti vandens telkinio dugną ir nurodyti, iki kurios vietos galima plaukti vaikams ir suaugusiems, vengti tokių vietų, kur plauko valtys, laivai, sieliai.
Vaikų Saugumas Prie Vandens
Vaikų saugumas prie vandens - tai prioritetas. Vaikai neretai vandenyje elgiasi nerūpestingai, nesugeba įvertinti pavojaus.
- Nuolatinė priežiūra. Prižiūrėti vandens telkiniuose besimaudančius mažamečius vaikus nepriklausomai nuo jų plaukimo įgūdžių lygio. Stebintys vaikus suaugusieji privalo stovėti vandenyje toliau nuo kranto už vaikus ir neleisti jiems bristi giliau kaip iki juosmens.
- Gelbėjimosi liemenės. Leisti vaikams maudytis tik su gelbėjimosi liemenėmis, o vaikams iki 5 m. amžiaus rekomenduojama dėvėti specialias liemenes, kurių dalis eina tarp kojų bei yra galvos atrama.
- Aptverti vandens telkiniai. Aptverti prie namų esančius atvirus vandens telkinius ir baseinus iš visų pusių ne žemesne negu 120 cm tvora su rakinamais ar kitaip tvirtai uždaromais ir vaikams neatidaromais varteliais. Tai 95 proc. sumažina nelaimingų atsitikimų tikimybę.
- Paaiškinimai apie pavojus. Aiškinti vaikams apie gresiančius pavojus šokant į vandenį žemyn galva nežinomoje vietoje ir neleisti jiems to daryti tam nepritaikytose vietose: nuo medžių, balkonų, skardžių.
- Plaukimo įgūdžiai. Rekomenduojama kuo anksčiau išmokyti vaikus plaukti, t. y. Labai svarbu nepervertinti savo plaukiojimo galimybes.
Kaip Gelbėti Skęstantįjį
Jei pamatėte skęstantį žmogų, labai svarbu žinoti, kaip jam padėti.
Taip pat skaitykite: Praktiniai patarimai važiuojant tarp juostų Lietuvoje
- Pats gelbėkite, tik jei mokate gerai plaukti, žinote, kaip prisiartinti ir nugabenti skęstantįjį į krantą.
- Jei turite gelbėjimo priemonę (ratą, plūdurą), paduokite ją skęstančiajam per maždaug 1,5 m atstumą, laikydami ją prieš save, tada tempkite jį į krantą.
- Jei tokio daikto neturite, prie skęstančiojo prisiartinkite iš nugaros, kad skęstantis žmogus jūsų nesugriebtų.
- Jei skęstantis žmogus jus sugriebė - išsilaisvinkite nuo jo. Galite panerti, už kojų apsukti skęstantįjį ir išnerti toje pačioje vietoje arba panėrę išnerti jam už nugaros.
- Adekvačiai reaguojantis į aplinką nukentėjusysis gali laikytis gelbstinčiam žmogui už pečių (galima plaukti ant nugaros arba ant pilvo).
- Jei nukentėjęs asmuo yra be sąmonės, gelbstintis asmuo turi laikyti jo galvą taip, kad į burną nepatektų vandens (suimti už pažastų ar už apatinio žandikaulio, plaukti ant nugaros).
Pirmoji Pagalba Ištraukus Skęstantįjį
Ištraukus skęstantįjį iš vandens, būtina suteikti pirmąją pagalbą.
- Atlikite visus veiksmus taip kaip ir prieš atliekant standartinį pradinį gaivinimą: patikrinkite ar auka sąmoninga, atverkite kvėpavimo takus, patikrinkite ar kvėpuoja.
- Skendimo aukos ištrauktos iš vandens po kelių minučių nuo panirimo į vandenį gali kvėpuoti nenormaliai (tai agoninis kvėpavimas, kuris gali reikšti pavieniais iškvėpimais, gargaliavimu).
- Atliekant pradinį gaivinimą skenduoliui, labai didelis dėmesys yra skiriamas gelbstintiesiems įpūtimams, kad kuo skubiau būtų sumažintas deguonies badas skenduolio organizme. Įpūtimas turi trukti apie 1 sekundę ir būti efektyvus - turi pakilti ir nusileisti krūtinės ląsta. Reikia atlikti 5 gelbstinčiuosius įpūtimus.
- Jei auka nesureagavo į 5 gelbstinčiuosius įpūtimus, ji turėtų būti paguldyta ant kieto pagrindo, nes krūtinės ląstos paspaudimai vandenyje yra neefektyvūs. Atlikite pradinio gaivinimo veiksmus atlikdami 30 krūtinės ląstos paspaudimų ir 2 įpūtimus, kaip ir atliekant standartinį pradinį gaivinimą.
- Daugumai skenduolių širdis sustoja todėl, kad plaučiai nesugebėjo tiekti pakankamai deguonies širdžiai, dėl to išsivystė deguonies badas.
- Kartais iš aukos burnos pradeda bėgti daug putų, susidariusių susimaišius įpučiamam orui su vandeniu. Nebandykite šių putų pašalinti kol jos bėga. Tęskite įpūtimus tol kol atvyks greitosios pagalbos medikai ir intubuos auką (įkiš specialų vamzdelį į kvėpavimo takus per kurį tieks orą).
- Vėmimas skrandžio turiniu ir nurytu vandeniu yra labai dažnas skęstančiojo gaivinimo elementas.
Taip pat skaitykite: Klasės estafetės