Įvadas
Tarptautinė slidinėjimo federacija (FIS) yra aukščiausia slidinėjimo sporto valdymo institucija pasaulyje. Ši organizacija, švenčianti savo šimtmetį, rūpinasi ne tik tradicinėmis slidinėjimo šakomis, bet ir sparčiai populiarėjančiais snieglenčių sportu bei kitomis žiemos sporto disciplinomis. Straipsnyje aptariama FIS istorija, veikla ir reikšmė, taip pat Lietuvos vaidmuo šioje organizacijoje ir ateities perspektyvos.
Tarptautinės Slidinėjimo Federacijos Istorija
Modernusis slidinėjimo sportas susiformavo maždaug prieš 400-500 metų Skandinavijoje, tačiau slidžių istorija siekia daugiau nei 5000 metų. Iki tampant populiaria laisvalaikio pramoga, slidinėjimas buvo ekonomiška ir efektyvi susisiekimo priemonė, puikiai tinkanti šiaurės šalių klimatui ir kalnuotoms vietovėms. Slidinėjimas tapo sportine rungtimi pirmoje XVIII a. pusėje Norvegijoje. 1888 m. Norvegijos keliautojo Fridtjofo Hanseno kelionė šiaurės slidėmis į Grenlandiją įkvėpė Prancūzijos, Šveicarijos, Vokietijos ir Austrijos alpinistus, kurie importavo iš Skandinavijos slides ir padidino šio sporto populiarumą savo šalyse. Tačiau šiaurės slidinėjimo technika netiko kalnuotiems kraštams, ir XIX a. pabaigoje ji buvo pritaikyta Alpėms, taip gimė kalnų slidinėjimas.
FIS buvo įkurta 1924 metais, siekiant suvienyti ir standartizuoti slidinėjimo varžybas visame pasaulyje. Per ilgus gyvavimo metus FIS tapo viena didžiausių ir įtakingiausių sporto federacijų pasaulyje, vienijančių 137 šalių nacionalines asociacijas. Organizacija rūpinasi šešiomis olimpinėmis sporto šakomis. Tai - akrobatiniu slidinėjimu, kalnų slidinėjimu, lygumų slidinėjimu, snieglenčių sportu, šiaurės dvikove ir šuoliais su slidėmis. Taip pat trimis paralimpinėmis šakomis - kalnų ir lygumų slidinėjimu bei snieglenčių sportu. Be to, Tarptautinis paralimpinis komitetas patikėjo FIS ir parabiatloną. FIS priklauso ir kelios neolimpinės sporto šakos ir disciplinos - žolės slidinėjimas.
FIS Veikla ir Struktūra
FIS yra atsakinga už slidinėjimo sporto taisyklių nustatymą, varžybų organizavimą, teisėjų kvalifikacijos kėlimą ir sporto populiarinimą visame pasaulyje. Organizacija kasmet rengia FIS pasaulio čempionatus įvairiose slidinėjimo disciplinose, taip pat koordinuoja pasaulio taurės varžybas.
Aukščiausias FIS valdymo organas yra kongresas, kuriame dalyvauja visų organizacijos narių atstovai. FIS kongresai vyksta kasmet. Tik nelyginiais metais jie rengiami nuotoliniu būdu, o lyginiais - gyvai. Kongresas paprastai vyksta tris dienas gegužę arba birželį. Skelbiamos veiklos ataskaitos, ateities planai. Kongreso kulminacija galima vadint antrąją dieną rengiamą iškilmingą vakarą, kai skelbiami artimiausių ketverių ar net penkerių metų pasaulio čempionatų organizatoriai. Juos renka FIS Taryba. Kas ketverius metus, pasibaigus žiemos olimpiniam ciklui, renkamas FIS prezidentas, o kas dvejus metus - FIS tarybos nariai.
Taip pat skaitykite: Lietuva ir irklavimas
FIS taip pat skiria didelį dėmesį jaunimo sporto vystymui ir antidopingo programoms. Organizacija bendradarbiauja su nacionalinėmis slidinėjimo asociacijomis, siekdama užtikrinti, kad slidinėjimo sportas būtų prieinamas visiems norintiesiems, nepriklausomai nuo jų amžiaus, lyties ar socialinės padėties.
FIS Finansavimas
FIS finansuojama iš įvairių šaltinių, įskaitant rėmėjų, transliacijų teisių pardavimą ir dotacijas. 2021 m. FIS nusprendė centralizuoti transliacijų teises. Visos pereina FIS. O už transliacijų teisių pardavimus gauti pinigai lygiomis dalimis išdalinami visiems tikriesiems nariams. Nacionalinėms federacijoms per artimiausius trejus metus bus išdalinta 30 mln. Šveicarijos frankų. Bendrai per metus, įskaitant ir įprastas dotacijas, skiriamas už pasiekimus, atskirų disciplinų vystymą, sporto populiarinimą, LNSA iš FIS gaus daugiau nei 270 tūkst. Šveicarijos frankų. Šios lėšos skiriamos sporto vystymui, jaunimo programoms ir varžybų organizavimui.
FIS Bendradarbiavimas su Kitomis Organizacijomis
FIS glaudžiai bendradarbiauja su Tarptautiniu olimpiniu komitetu (TOK) ir Tarptautiniu paralimpiniu komitetu (TPK). FIS yra atsakinga už slidinėjimo varžybų organizavimą žiemos olimpinėse ir paralimpinėse žaidynėse. Organizacija taip pat bendradarbiauja su kitomis sporto federacijomis ir organizacijomis, siekdama plėtoti slidinėjimo sportą ir skatinti sveiką gyvenimo būdą.
Lietuvos Narystė FIS
Lietuvos nacionalinė slidinėjimo asociacija (LNSA) yra pilnateisė FIS narė. Narystė FIS suteikia Lietuvai galimybę dalyvauti visuose FIS renginiuose, gauti finansinę paramą sporto vystymui ir dalyvauti FIS valdymo organuose. LNSA, veikdama kaip sporto federacija, vienija ir atstovauja Tarptautinės slidinėjimo federacijos (pranc. Fédération Internationale de Ski - FIS), veiklos sferoje esančių sporto disciplinų sporto organizacijas. Tokios disciplinos yra: lygumų slidinėjimas (Cross-country), šuoliai su slidėmis (Ski jumping), šiaurės dvikovė (Nordic combined), kalnų slidinėjimas (Alpine), slidinėjimas laisvu stiliumi (Freestyle skiing), greitasis slidinėjimas (Speed skiing), snieglenčių sportas (Snowboard), slidinėjimas ant žolės (Grass skiing), slidinėjimas telemark stiliumi (Telemark), veteranų kalnų slidinėjimas (Masters).
Lietuva aktyviai dalyvauja FIS veikloje, rengia varžybas ir mokymus, ugdo techninius delegatus ir teisėjus. Mūsų šalyje nuolat rengiamos SES lygumų, akrobatinio ir kalnų slidinėjimo, snieglenčių varžybos. 2015 m. Lietuvoje vyko SES kongresas.
Taip pat skaitykite: Teniso federacijų bendradarbiavimas
FIS Kongresas Vilniuje 2028 metais
Vilnius laimėjo teisę surengti Tarptautinės slidinėjimo ir snieglenčių sporto federacijos (FIS) kongresą 2028 metais. Tai didelis įvertinimas Lietuvai ir puiki galimybė pristatyti mūsų šalį pasaulio slidinėjimo bendruomenei. 2028 metais Vilniuje bus surengtas Tarptautinės slidinėjimo ir snieglenčių sporto federacijos (FIS) kongresas, sutrauksiantis apie 450 delegatų ir svečių iš beveik pusantro šimto šalių. Tai didžiausias pasaulinės sporto organizacijos svarbiausios valdymo institucijos susirinkimas, kada nors patikėtas Lietuvai.
FIS kongresas - tai ne tik galimybė aptarti svarbiausius slidinėjimo sporto klausimus, bet ir puiki proga pritraukti į Lietuvą turistų, investicijų ir naujų idėjų. Kongreso metu bus renkama FIS taryba. Kongreso kaštai - apie pusė milijono eurų. Bet nauda mūsų šaliai bus didžiulė. Beveik pusė tūkstančio žmonių gyvens Vilniaus viešbučiuose. Kai kurie atvyks anksčiau, o išvyks vėliau. Planuojama suteikti jiems galimybę pakeliauti po mūsų šalį, iš arti pažinti Vilnių, kuriame daugybę laisvalaikio, fizinio aktyvumo, pramoginių veiklų galima rasti ir žiemą, ir vasarą.
Lietuvos Slidinėjimo Sporto Perspektyvos
Lietuva turi potencialo tapti svarbia slidinėjimo sporto šalimi regione. Turime puikių sportininkų, gerą infrastruktūrą ir entuziastingų trenerių. Svarbu toliau investuoti į jaunimo sportą, gerinti treniruočių sąlygas ir plėtoti bendradarbiavimą su kitomis šalimis.
LNSA kelia didelius tikslus - per svarbiausias metų varžybas patekti į geriausiųjų sportininkų 30-ukus. Jeigu mūsų sportininkams tai pavyks padaryti, gausime didesnį finansavimą ir bus galima tikėtis svaresnių rezultatų. Asociacijoje atsirado struktūrinių pokyčių: kiekviename komitete įsteigta projektų vadovo pareigybė. Jie atsakingi už varžybų organizavimą, registracijas, projektų rengimą, rėmėjų paiešką. Nauja ir vykdomojo direktoriaus pozicija. Vienas iš LNSA tikslų - didelis sportinis meistriškumas. Per šiuos ketverius kadencijos metus visose disciplinose sieksime, kad per pagrindines varžybas mūsų sportininkai patektų į geriausiųjų 30-ukus ir per ketverius metus bent viename iš pasaulio čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių mūsų sportininkas iškovotų medalį. Kitas tikslas - sporto infrastuktūros arba prieinamumo skatinimas. Šiuo metu kalnų slidinėjimo centrų Lietuvoje yra iki dešimties, o lygumų slidinėjimo praktiškai turime vienintelį Lietuvos žiemos sporto centrą Ignalinoje. Mūsų strateginiuose planuose - kad prie kiekvieno kalnų slidinėjimo centro, išnaudojant dirbtinio sniego gaminimo įrangą, galėtume parengti mažiausiai 500-800 m lygumų slidinėjimo ratukus ir kiekvienas kalnų slidinėjimo centras turėtų sniego parką. Jį turint, būtų galima plėtoti snieglenčių sportą ir slidinėjimo laisvuoju stiliumi discipliną.
Lietuva jau dabar gali didžiuotis Druskininkų „Snow Arena“, kurioje treniruojasi daugybės šalių kalnų slidininkai, net olimpiniai čempionai. Tačiau galime dar labiau plėsti infrastruktūrą. Kodėl su šia veikla užsiimančių lenkų pagalba neatstačius Kalnų parke Vilniuje šuolių su slidėmis tramplino? Galime įrengti lygumų slidinėjimo stadioną Kairėnų botanikos sode su dirbtinio sniego sistema. Liepkalnis - puiki vieta snieglenčių sporto tarptautinėms varžyboms. Visa tai - ateities planai. FIS kongresas turėtų padėti siekiant šių tikslų.
Taip pat skaitykite: Nuo senovės žaidimų iki futbolo
tags: #tarptautine #slidinejimo #federacija