Įvadas
Tarptautinė sporto diena - tai ne tik sporto šventė, bet ir galimybė atkreipti dėmesį į sporto svarbą visuomenėje, jo įtaką socialiniams pokyčiams ir taikos skatinimui. Ši diena minima įvairiomis formomis visame pasaulyje, įtraukiant skirtingas sporto šakas ir veiklas. Lietuvoje ši diena taip pat turi gilias tradicijas ir yra glaudžiai susijusi su olimpiniu judėjimu.
Tarptautinės Sporto Dienos Šaknys ir Tikslai
Tarptautinės sporto dienos ištakos siekia 1948 m. sausio mėnesį, kai 42-oje Tarptautinio olimpinio komiteto sesijoje Sankt Morice (Šveicarija) buvo pritarta Olimpinės dienos idėjai. Šią dieną minimas 1894 m. birželio 23 d. vykęs Pasaulinis sporto kongresas Sorbonoje, kur buvo nutarta įkurti Tarptautinį olimpinį komitetą bei atnaujinti olimpines žaidynes.
Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) įkūrimas 1894 m. birželio 23 d. Pasaulinio sporto kongreso metu, barono Pierre‘o de Coubertino iniciatyva, tapo esminiu įvykiu sporto istorijoje. Iš pradžių P. de Cuobertinas planavo, kad 1894 m. birželio mėnesį suvažiavime bus aptariamas mėgėjiškas sportas, tačiau delegatams susirinkus į Sorbonos universitetą Paryžiuje, jis pakeitė ir programą, ir suvažiavimo pavadinimą. Naujai pavadintas „Olimpinių žaidynių atgaivinimo kongresu“, renginys iš esmės pasitarnavo kaip tribūna, kurioje P. de Coubertinas išdėstė pasiūlymą rengti šiuolaikines olimpines žaidynes ir kurioje buvo įkurtas Tarptautinis olimpinis komitetas.
Į 1894 m. Sorbonos kongresą, kurio atidarymo ceremonijoje skambėjo muzika, dainos, eilėraščiai, suvažiavo 79 dalyviai iš 12 valstybių. Tai buvo ne pirmas kartas, kai P. de Cuobertinas iškėlė olimpinių žaidinių atgaivinimo idėją. Kitaip nei tuokart, kai P. de Cuobertino pasiūlymas nuskambėjo anglų švietimui skirtoje konferencijoje ir nesudomino susirinkusios auditorijos, į Sorboną atvykę dalyviai išreiškė paramą ir entuziastingai priėmė pasiūlymą.
Tad 1894 m. birželio 23 d. TOK skatina bendradarbiavimą tarp nacionalinių olimpinių komitetų, tarptautinių sporto federacijų, sportininkų, olimpinių žaidynių organizacinių komitetų, rėmėjų ir Jungtinių Tautų organizacijų. Tokiu būdu, TOK užtikrina olimpinių žaidynių tęstinumą bei olimpinių vertybių sklaidą pasaulyje. 2009 m. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja suteikė TOK nuolatinio stebėtojo statusą. TOK misija - visame pasaulyje populiarinti olimpizmą ir vadovauti olimpiniam sąjūdžiui. TOK yra 206 nacionalinių olimpinių komitetų valdymo organas. TOK vykdomąjį komitetą sudaro garbės prezidentas, prezidentas, keturi viceprezidentai, 10 narių ir generalinis direktorius. TOK turi 105 narius. Pagal Olimpinę chartiją iš viso jų gali būti ne daugiau kaip 115. Iki 70 TOK narių gali būti individualūs, nesusiję su jokiomis einamomis pareigomis asmenys, 15 - karjerą tęsiantys sportininkai, 15 - tarptautinių sporto federacijų arba asociacijų atstovai, 15 - nacionalinių olimpinių komitetų arba jų asociacijų nariai.
Taip pat skaitykite: Lietuva ir irklavimas
Olimpinės dienos misija - supažindinti visuomenę su pačiomis įvairiausiomis sporto šakomis, suteikti galimybę jas išbandyti, užmegzti ryšį su federacijomis, klubais, treneriais ar sportininkais.
Tarptautinė Santarvės ir Sporto Plėtros Diena
Be Olimpinės dienos, balandžio 6-ąją visame pasaulyje minima Tarptautinė santarvės ir sporto plėtros diena (angl. Day of Sport for Development and Peace). Ši data simbolizuoja sporto galią ir potencialą kurti socialinį pokytį ir skatinti taiką. „Sportas nėra tik varžybos ir rezultatai. Tai pagarba, draugystė, tobulėjimas, o tuo pačiu ir stipri jėga siekiant pokyčių ir vienybės. Tai tapo ypatingai svarbu pastarosiomis savaitėmis. Balandžio 6-ąją Tarptautine santarvės ir sporto plėtros diena 2013 metais Generalinės asamblėjos metu patvirtino Jungtinės Tautos.
Sportas ugdo empatiją, socialinę atsakomybę, bendradarbiavimą, moko imtis iniciatyvos, ugdo olimpines vertybes. Todėl šiandien kviečiu į sportą pažvelgti iš kitos pusės ir pamatyti koks tai galingas įrankis kuriant sveikesnę ir geresnę visuomenę“, - sakė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
Olimpinė Diena Lietuvoje: Istorija ir Tradicijos
Lietuvoje pirmą kartą Olimpinė diena buvo surengta 1989 m. gegužės 13 dieną. Gedimino pilyje olimpinis čempionas Šarūnas Marčiulionis uždegė deglą, kuris estafete keliavo per Lietuvą, Latviją kol pasiekė Estijos sostinę Taliną. Anksčiau mūsų Olimpinė diena buvo minima šventės dalyviams Vilniaus Vingio parke simboliškai nubėgant lietuvišką olimpinę mylią - 1988 metrus, nes būtent 1988 m.
Nuo 1989-ųjų birželio 23-iąją Lietuvoje švenčiama Tarptautinė olimpinė diena ir toliau tęsia tradicijas! Po praėjusiais metais vykusių virtualių renginių, 2022 metais Lietuvos tautinio olimpinio komiteto ir Lietuvos olimpinio fondo organizuojama šeimos sporto šventė vėl vyko gyvai!
Taip pat skaitykite: Teniso federacijų bendradarbiavimas
2019-aisiais uostamiestyje buvo užfiksuotas lankomumo rekordas - šventėje apsilankė, 100 sporto šakų, rungčių ir su olimpizmu susijusių veiklų išbandė, parodomąsias varžybas stebėjo, olimpinių vertybių ir istorijos mokėsi net 30 tūkstančių žmonių. Aktyviai dalyvauti šventėje organizatoriai skatina prizais. 2020 metais dėl pandemijos Tarptautinė olimpinė diena Lietuvoje buvo paminėta neįprastai - virtualiu bėgimu, kuris suvienijo tautiečius visame pasaulyje. Lietuviška olimpinė mylia buvo išraižyta ir daugybėje JAV valstijų, taip pat - Kanadoje, Brazilijoje, Kinijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Australijoje ir Naujoje Zelandijoje. O štai 2021-aisiais Olimpinė diena mūsų šalyje buvo švenčiame rekordiškai ilgai - ji pirmą kartą vyko ne vieną, o net šešias dienas. Birželio 21-25 d.
2023-aisiais Olimpinė diena grįžo į Panevėžį. Kaip ir anksčiau surengta gausybė įvairiausių veiklų - jų buvo daugiau nei 100. Tradiciškai vyko ir „LTeam Rogaining 2022“ orientavimosi sporto varžybos, kuriose pasirinkus norimą 1, 2 arba 4 val. trasą, ją su komandos draugu reikėjo įveikti dviračiais ar bėgte. Krepšinio gerbėjai išbandė jėgas ZIP FM 3×3 krepšinio turnyre, ištvermingiausi varžėsi ekstremalaus bėgimo „OCR Lietuva“ kliūčių ruože.
2024-ųjų Olimpinė diena vyko Šiauliuose. Didžiausia sporto ir pramogų šventė buvo dedikuota Lietuvos olimpinio judėjimo 100-mečio paminėjimui bei Paryžiaus olimpinių žaidynių laukimui. Renginyje apsilankė apie 20 tūkstančių dalyvių!
Sportas Lietuvoje: Istorinis Kontekstas
Lietuvos sporto istorija siekia gilią senovę, tačiau organizuota sportinė veikla prasidėjo XIX a. pabaigoje.
Sporto apraiškų būta jau senovės baltų buityje ir darbe. Rusijos valdomoje Lietuvos teritorijoje sportuota mažai. Pirmoji sporto organizacija buvo 1885 Vokietijos valdomoje Klaipėdoje įkurtas irklavimo klubas Neptūnas. 1918 nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje sportinė veikla pradėta organizuoti iš Rusijos, Latvijos, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) grįžusių ir vietinių lietuvių - S. Garbačiausko, E. Kubiliūnaitės‑Garbačiauskienės, P. Olekos, K. Dineikos, Prano Šližio, J. J. Bulotos, S. Dariaus, J. Ereto ir kitų iniciatyva bei pastangomis. Pradėta steigti sporto organizacijas (sąjungas, klubus). 1919 Kaune įkurta pirmoji nepriklausomos Lietuvos sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga (LSS; pirmininkas Pranas Šližys). 1920 įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS), kuri kultivavo beveik visas to meto populiarias sporto šakas (pirmininkas S. Garbačiauskas). 1922 Kaune įsteigta Lietuvos sporto lyga (LSL) - aukščiausioji sporto institucija, kuri vadovavo visam sporto sąjūdžiui ir tvarkė jo veiklą, atstovavo Lietuvai tarptautiniu lygiu. Kūrėsi ir kitos sporto organizacijos: 1922 - Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija (LGSF), 1923 - Lietuvos dviratininkų sąjunga (LDS), 1923 - Lietuvos futbolo lyga (LFL), 1924 - Kauno teniso klubas (KTK), 1926 - Klaipėdos įgulos ir krašto sporto sąjunga (KSS), 1930 - Akademinis sporto klubas (ASK), 1931 - Jaunalietuvių sporto organizacija (JSO). 1922 pasirodė pirmasis Lietuvoje sporto žurnalas Lietuvos sportas (redaktorė E. Kubiliūnaitė‑Garbačiauskienė).
Taip pat skaitykite: Nuo senovės žaidimų iki futbolo
1932 įsteigta valstybinė institucija - Kūno kultūros rūmai, jos vadovai buvo A. Jurgelionis (1932-34), V. Augustauskas (1934-40), Vincas Petronis (1940), Andrius Keturakis (1941), A. Vokietaitis (1941-43), V. Bakūnas (1943), M. Zaroskis (1943-44). Kūno kultūros rūmų iniciatyva ir pastangomis buvo susistemintas vadovavimas kūno kultūrai ir sportui. 1934-38 veikė Aukštieji kūno kultūros kursai - aukštosios mokyklos statusą turėjusi dvimetė mokykla, kuri rengė aukštesniųjų ir vidurinių mokyklų kūno kultūros mokytojus. Buvo statomos sporto bazės: Kūno kultūros rūmai Kaune (1934), Klaipėdoje (1938), Kauno stadionas (1936), gimnazijų sporto salės, pirmasis statinys Europoje krepšinio varžyboms - Kauno sporto halė (1939). 1935 įsteigtos 7 sporto apygardos: Kauno, Panevėžio, Marijampolės, Telšių, Ukmergės, Šiaulių, Klaipėdos. 1936 įsteigtas 4 laipsnių Valstybinis kūno kultūros ženklas.
20 a. 3 dešimtmečio pradžioje buvo populiarinamos sporto šakos, kurios Vakarų Europos šalyse kultivuotos jau kelis dešimtmečius. Pradėti rengti įvairių sporto šakų Lietuvos čempionatai: 1921 - lengvosios atletikos, 1922 - futbolo, moterų krepšinio, dviračių sporto, 1924 - vyrų krepšinio, 1925 - bokso, šaudymo, 1927 - stalo teniso, 1929 - teniso, 1931 - plaukimo; nuo 1935 - gimnazijų žaidynės. 1937 įkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), kuris organizavo olimpinį sąjūdį Lietuvoje, rengė sportininkus ir komandas olimpinėms žaidynėms, atstovavo Lietuvai Tarptautiniame olimpiniame sąjūdyje. Pirmasis LTOK pirmininkas buvo V. Augustauskas. 1938 LTOK pagal olimpinių žaidynių tradicijas surengė Lietuvos tautinę olimpiadą, kurioje dalyvavo daugiau kaip 2000 Lietuvoje, Brazilijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV, Latvijoje gyvenančių lietuvių sportininkų, 17 sporto šakų atstovų.
Vienas Lietuvos sporto prioritetų buvo tarptautiniai ryšiai ir tarptautinės varžybos. Pirmoji Lietuvos sporto organizacija, tapusi tarptautinės federacijos nare, buvo Lietuvos futbolo lyga, 1923 priimta į FIFA (Tarptautinę futbolo asociacijų federaciją). 1924 į Tarptautinę federaciją priimta Lietuvos dviratininkų sąjunga, 1928 - Lengvosios atletikos komitetas, 1935 - Šaudymo sąjunga, 1936 - Krepšinio komitetas. Pirmosios tarptautinių klubų rungtynės įvyko 1922, LFLS žaidė su Rygos YMCA futbolo klubu, lietuviai pralaimėjo 0:4. Pirmąsias tarpvalstybines rungtynes Lietuvos futbolo rinktinė 1923 žaidė su Estija (0:5), 1924 pirmąją pergalę tarpvalstybinėse rungtynėse pasiekė Lietuvos futbolo rinktinė, 2:1 nugalėjusi Estiją. 1925 pirmąsias tarpvalstybines rungtynes Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė žaidė su Latvija ir pralaimėjo 20:41, 1938 moterų rinktinė - su Estija ir nugalėjo 15:7. Pirmasis tarpvalstybinis boksininkų mačas Lietuva-Latvija surengtas 1926 Kaune.
Olimpinėse žaidynėse Lietuvos sportininkai debiutavo 1924. Lietuvos futbolo rinktinė Paryžiuje žaidė su Šveicarija ir pralaimėjo 0:9. Pirmasis Lietuvos sportininkas, dalyvavęs pasaulio čempionate 1928 Davose (Šveicarija), - greitojo čiuožimo atstovas K. Bulota. 500 m rungtyje jis užėmė 25 (50,8 s), 1500 m - 26 (2 min 40,2 s), 5000 m - 28 (9 min 40,1 s), 10 000 m - 22 (19 min 47,2 s) ir daugiakovėje - 21 (221,66 taško) vietą. Pasaulio stalo teniso čempionate Lietuvos vyrų rinktinė (A. Amonas, I. Lipšicas ir Chonė Šimensas) pirmą kartą žaidė 1929 Budapešte, užėmė 10 vietą tarp 10 dalyvavusių rinktinių. 1939 Lietuvos stalo teniso rinktinė (Chaimas Duškesas, V. Dzindziliauskas, Eugenijus Nikolskis, V. M. Variakojis) buvo ketvirta tarp 11 šalių. Pasaulio šachmatų olimpiadoje Lietuvos vyrų rinktinė debiutavo 1930 ir užėmė 14 vietą tarp 18 dalyvavusių šalių. Žaidė Leonardas Abramavičius, Z. Kolodnas, A. Z. Machtas, M. Šembergas, I. Vistaneckis. Pirmuosius pasaulio čempionato medalius Lietuvai 1937 Helsinkyje laimėjo šaudymo meistrai. Šaudant olimpiniais pistoletais greitašauda į siluetus iš 25 m nuotolio Pranas Giedrimas individualiose ir Lietuvos rinktinė (Pranas Giedrimas, Kazys Sruoga, Antanas Mažeika, Vladas Nakutis, Antanas Karčiauskas) komandinėse varžybose buvo apdovanoti sidabro medaliais. 1939 Liucernoje (Šveicarija) Jonas Miliauskas laimėjo bronzos medalį, Lietuvos rinktinė (Jonas Miliauskas, Pranas Giedrimas, Antanas Jelenskas, Antanas Mažeika, Vladas Nakutis) - sidabro medalius. 1938 I Europos moterų krepšinio čempionate Romoje sidabro medalius laimėjo Lietuvos moterų rinktinė: Stefanija Astrauskaitė, Bronė Didžiulytė, Juzė Jazbutienė, Paulina Kalvaitienė, Tatjana Karumnaitė, Juzefa Makūnaitė, Stasė Markevičienė, Genovaitė Miuleraitė, Aldona Vailokaitytė, Eleonora Vaškelytė; treneris F. Kriaučiūnas.
1940 SSRS okupavus Lietuvą tautinės sporto organizacijos buvo uždarytos arba tapo SSRS sporto organizacijų filialais. Daugelis sportininkų ir sporto organizatorių (P. Žižmaras, K. Bulota, V. Dovydaitis ir J. Dovydaitis, V. Augustauskas, J. Vabalas, E. Vaškelytė) buvo ištremti. Per Vokietijos okupaciją (1941-44) atsikūrė nepriklausomybės metais veikę sporto klubai ir organizacijos. Okupantų valdžia nenuolankius sportininkus ir sporto organizatorius (L. Puskunigį, V. Bakūną, A. Vokietaitį, V. Tumėną) suėmė ir išvežė į Vokietiją. 1940-41 ir nuo 1944 kūno kultūros ir sporto sistema buvo pertvarkoma SSRS pavyzdžiu: valstybinę instituciją - Kūno kultūros rūmus - pakeitė Fizinės kultūros ir sporto komitetas prie LSSR liaudies komisarų tarybos (1941 01-06), Kūno kultūros ir sporto komitetas prie LSSR komisarų tarybos (1944-46), Kūno kultūros ir sporto komitetas prie LSSR Ministrų tarybos (1946-1986), LSSR valstybinis kūno kultūros ir sporto komitetas (1986-90). Komitetų pirmininkai: Aleksiejus Šimanas (1940-41 ir 1944-46), Jonas Uloza (1946-53), Benediktas Bračas (1954), A. Gudanovičius (1954-61), Vytautas Ostrauskas (1961-72), Algirdas Balčiūnas (1972-76), Z. Motiekaitis (1976-90).
Nuo 1945 aukštosiose mokyklose, įmonėse, gamyklose, kolūkiuose, vidurinėse mokyklose pradėti steigti sporto kolektyvai, nemažai jų vėliau tapo kūno kultūros plėtros, sportininkų ir komandų rengimo centrais. Tai: Vilniaus Statyba, Šviesa, Mokslas, Kibirkštis, Kauno Pluoštas, Banga, Atletas, Pilėnai, Politechnika, Jonavos Azotas, Elektrėnų Energija ir kiti. Mokyklinės kūno kultūros programos rengtos remiantis BPDG (Būk pasirengęs darbui ir gynybai) ir PDG (Pasirengęs darbui ir gynybai) kompleksų reikalavimais. Mokyklinės ir sportininkų rengimo programos buvo bendros visoje SSRS, bet Lietuvoje jos turėjo savitumų, rėmėsi mokslininkų ir pedagogų rekomendacijomis. 1945 įkurtas Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas (1999-2012 Kūno kultūros akademija, nuo 2012 Lietuvos sporto universitetas), nuo 1954 rengiami kūno kultūros specialistai Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje (iki 1992 Vilniaus pedagoginis institutas, 1992-2011 Vilniaus pedagoginis universitetas, 2011-18 Lietuvos edukologijos universitetas), nuo 1949 Lietuvos aukštosiose mokyklose buvo steigiamos kūno kultūros katedros.
Po karo SSRS pasisavinus Lietuvos sporto organizacijų tarptautines teises į olimpines žaidynes, į pasaulio ir Europos čempionatus Lietuvos sportininkai galėjo išvykti tik patekę į SSRS rinktinę. 1947 krepšininkai S. Butautas, K. Petkevičius, J. Lagunavičius ir V. Kulakauskas tapo Europos čempionais. 1952 pirmuosius olimpinius (sidabro) medalius į Lietuvą parvežė S. Butautas, K. Petkevičius ir J. Lagunavičius. Boksininkas A. Šocikas pasiekė pergalių SSRS (1950-54, 1956) ir Europos (1953, 1955) čempionatuose. Pirmąja Lietuvos sportininke pasaulio čempione 1956 tapo tinklininkė Liudmila Meščeriakova, olimpiniu čempionu 1968 - boksininkas D. Pozniakas. 1959-90 Lietuvos sportininkai laimėjo 57 pasaulio čempionatų aukso medalius. Pirmoji Lietuvos pasaulio rekordininkė B. Kalėdienė (Zalagaitytė) 1958 numetė ietį 57 m 49 cm, pirmoji pasaulio moteris, nušokusi į tolį daugiau kaip 7 m - V. Bardauskienė (Praha, 1978; 7,09 m). 1963 T. Petreikio iniciatyva surengtas pirmasis pramoginių šokių konkursas. Didelių pergalių tarptautinėse varžybose pasiekė Lietuvos komandos. 1963, 1965, 1967 Europos čempionėmis tapo Vilniaus Žalgirio aštuonvietės irkluotojos (I. Bačiulytė, S. Bublytė, Sofija Korkutytė, Aldona Margenytė, A. Perevoruchova, L. Semaško, G. Striogaitė, R. Tamašauskaitė; treneris Eugenijus Vaitkevičius). 4 kartus (1951, 1985, 1986, 1987) SSRS čempionais tapo Kauno Žalgirio krepšininkai (Algirdas Brazys, V. Chomičius, Raimundas Čivilis, Virginijus Jankauskas, S. Jovaiša, G. Krapikas, R. Kurtinaitis, Mindaugas Lekarauskas, A. Sabonis, Arūnas Visockas; treneriai V. Garastas ir Henrikas Giedraitis). 1986 Žalgiris laimėjo aukščiausią pasaulio klubinių komandų varžybų apdovanojimą - tarpžemyninę Jones taurę.
Sportininkus rengė sporto mokyklos, sporto kolektyvai, kurių geriausiems buvo suteiktas sporto klubų statusas. 1968 Lietuvoje buvo 140 įvairių sporto mokyklų, iš jų 3 aukštojo sportinio meistriškumo, 43 olimpinio rezervo specializuotos vaikų ir jaunių, 93 vaikų ir jaunių, Panevėžio internatinė, Vilniaus respublikinė internatinė sporto mokyklos. Jose veikė 5785 grupės, mokėsi 87 392 jaunieji sportininkai. Reguliariai vyko sporto šakų vaikų, jaunučių, jaunių, jaunimo, suaugusiųjų čempionatai, taurių (Sporto, Tiesos, Lietuvos radijo ir televizijos ir kitų) varžybos, Drąsūs, stiprūs, vikrūs (moksleivių), Odinio kamuolio (futbolo), Auksinio ritulio (ledo ritulio), mažojo krepšinio, vaikų dviračių varžybos. Buvo populiarios kompleksinės varžybos: moksleivių, studentų, suaugusiųjų žiemos ir vasaros spartakiados. Paplito naujos sporto šakos: meninė gimnastika (1950), rankinis (nuo 1954), regbis (1961), mažasis krepšinis (1967), žolės riedulys (1970).
Nepriklausomos Lietuvos Sportas
1988 12 11 atkurtas LTOK, kurio prezidentu išrinktas A. Poviliūnas. Atsikūrė žydų sporto draugija Makabi, lenkų - Polonia. 1989 įkurta Lietuvos olimpinė akademija. 1990 Lietuvai atkūrus nepriklausomybę vietoj LSSR valstybinio kūno kultūros ir sporto komiteto įkurtas Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės. Departamentui vadovo: A. Raslanas (1990-93 ir 2005-09), Vytas Nėnius (1993-96 ir 2001-05), R. Kurtinaitis (1997-2001), Klemensas Rimšelis (2010-14), Edis Urbanavičius (2014-18), Vytautas Vainys (2019).
1988 Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse Adelaidėje. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (1990) beveik visi sportininkai atsisakė dalyvauti SSRS rinktinėse ir čempionatuose. Daug geriausių žaidėjų (krepšininkų, futbolininkų, rankininkų) nuo 1988 išvažiavo sportuoti į užsienio klubus. Š. Marčiulionis pirmas iš Lietuvos krepšininkų 1989 debiutavo NBA (San Francisko Golden State Warriors komandoje). 1991 vasarą Lietuvoje buvo surengtos IV Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, kuriose dalyvavo apie 2000 lietuvių sportininkų iš Argentinos, Australijos, Baltarusijos, Brazilijos, Čilės, Estijos, JAV, Kanados, Latvijos, Prancūzijos, Rusijos, Urugvajaus, Vokietijos ir Lietuvos. Tarptautinis olimpinis komitetas 1991 08 18 Berlyne atkūrė LTOK tarptautines teises. Savarankiškomis pasiskelbė Lietuvos sporto šakų federacijos, atgavo savo tarptautines teises (pvz., Lietuvos krepšinio federacija 1991 12 20), tapo tarptautinių federacijų narėmis. 1992, po 64 m. pertraukos, savarankiška Lietuvos olimpinė rinktinė - biatlonininkai Kazimiera Strolienė ir Gintaras Jasinskas, slidininkai V. Vencienė ir R. Panavas, dailiojo čiuožimo pora M. Drobiazko ir P. Vanagas vėl dalyvavo žiemos olimpinėse žaidynėse Albertville’yje. Tais pačiais metais 47 sportininkų Lietuvos olimpinė rinktinė varžėsi vasaros olimpinėse žaidynėse, kur disko metikas R. Ubartas tapo olimpiniu čempionu, o vyrų krepšinio rinktinė laimėjo bronzos medalius.
1993 įsteigta Lietuvos sporto federacijų sąjunga. V. Vitkauskas 1993 05 10 pirmasis iš Lietuvos įkopė į Everestą. R. Gintautas, Vasilijus Gubanovas, Ignas Miniotas (kapitonas), Tadas Miniotas, Algimantas Patašius, Gintaras Žukauskas - jachta Laisvė rytų kryptimi pro Horno ragą 1993 10-95 01 10 apiplaukė Žemę (startavo ir finišavo Buenos Airėse). Unikalų rekordą 1998 pasiekė P. Silkinas: 1000 mylių (1609 km) nubėgęs per 11 d. Pakito sportinės veiklos struktūra, organizavimas. Vietoj sporto draugijų steigiami sporto klubai, žaidimų varžybas ima rengti sporto lygos. Sportininkų ir komandų rengimas sutelktas sporto mokymo įstaigose (SMI) ir klubuose. Atgaivintas Lietuvos kūno kultūros ženklas (1996), praplėstas ir patobulintas jo turinys, ėmė veikti Lietuvos ištvermingųjų sąjūdis (1989), Lietuvos Karolio Dineikos sveikatos sąjunga (1990, nuo 1996 - Lietuvos sveikuolių sąjunga), Bėgimo mėgėjų (1992), Sportas visiems (1991) asociacijos. Kasmet rengiamos moksleivių sporto žaidynės, nuo 2006 - olimpinis festivalis, konkursai Sportiškiausia mokykla, Sportas ir aplinka ir kiti.
Lietuva - viena pajėgiausių Europos ir pasaulio krepšinio valstybių. 2003 trečią kartą Europos čempiono titulą laimėjo ir Lietuvos krepšininkai (Giedrius Gustas, Š. Jasikevičius, K. Lavrinovičius, A. Macijauskas, Virginijus Praškevičius, Donatas Slanina, D. Songaila, Dainius Šalenga, R. Šiškauskas, S. Štombergas, Eurelijus Žukauskas, Mindaugas Žukauskas; treneriai Antanas Sireika, Gintaras Krapikas, V. Chomičius). 2005 Lietuvos jaunimo rinktinė (iki 21 m.) Argentinoje tapo pasaulio čempione (Rolandas Alijevas, Michailas Anisimovas, Steponas Babrauskas, Paulius Jankūnas, Artūras Jomantas, Antanas Kavaliauskas, J. Mačiulis, Gediminas Navickas, Vaidotas Pridotkas, R. Seibutis, Darius Šilinskis; treneriai R. Butautas ir R. Kurtinaitis).
tags: #tarptautine #sporto #diena