Įvadas
Tinklinis - populiari sporto šaka visame pasaulyje, įtraukianti milijonus žaidėjų tiek profesionaliai, tiek mėgėjiškai. Tarptautinė studentų sporto federacija (FISU) vaidina svarbų vaidmenį plėtojant tinklinį tarp studentų visame pasaulyje. Šiame straipsnyje nagrinėjama tinklinio istorija, ypač dėmesys skiriamas Lietuvos studentų sporto kontekstui.
Tinklinio ištakos ir raida pasaulyje
Šiuolaikinio tinklinio kūrėju laikomas kūno kultūros mokytojas W. Morganas iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Pirmosios tinklinio taisyklės sukurtos 1895 m., o žaisti pradėtas 1896 m. Europoje, įskaitant Prancūziją ir Čekiją, tinklinis pradėtas žaisti 1916-1917 m.
1947 m. įkurta Tarptautinė tinklinio federacija (FIVB), kuri vienija penkias konfederacijas: Afrikos, Azijos, Europos, Pietų Amerikos ir Šiaurės Amerikos. FIVB rengia savo čempionatus ir taurės varžybas, kuriose dalyvauja nacionalinės rinktinės ir klubų komandos.
Tinklinio istorija Lietuvoje
Lietuvoje tinklinio (anksčiau vadinto kumščiasvydžiu, orasvydžiu) pradžia siejama su 1921-1923 m. 1921 m. išleista J. Ereto knygelė „Kumščiasvydis“, o 1923 m. Šiauliuose kūno kultūros mokytojų kursuose buvo mokoma žaisti kumščiasvydį. Tuo metu žaidžiama 40 × 20 m aikštėje, vietoj tinklo dažnai ištiesiant virvę. Kamuolys buvo mušamas kumščiu į varžovų pusę, o šie turėjo jį atmušti atgal. Šį žaidimą galima laikyti orasvydžio pirmtaku.
Pradžioje orasvydžio žaidimo technika ir taktika buvo paprasta: kamuolio padavimas iš apačios, pavienė užtvara, stengimasis kuo greičiau kamuolį grąžinti į varžovo pusę. Vėliau komandos pradėjo žaisti dviem ir trimis lietimais, kamuolį paduoti kabliu. Pasirodė grupiniai, komandiniai veiksmai, galingesni tapo puolamieji smūgiai.
Taip pat skaitykite: Lietuva ir irklavimas
Tinklinis labiausiai paplito Kaune, kai 1934 m. buvo pastatyti Kūno kultūros rūmai. Žaidėjai buvo krepšininkai - A. Andrulis, V. Grešnovas, P. Mažeika, L. Petrauskas, Z. Puzinauskas, S. Šačkus, S. Astrauskaitė, S. Grybauskaitė, S. Klibavičiūtė, G. Vokietaitytė ir kiti, treneris ir organizatorius L. Baltrūnas, paminėtini organizatoriai P. Lukošiūnas, J.
1929 m. rugpjūčio 15-16 d. Kaune įvyko pirmos oficialios rungtynės: žaidė Šančių šaulių klubo „Kovas“ moterų ir vyrų komandos su Rygos lietuvių sporto klubo „Vytis“ komandomis (rungtynes rezultatu 2:0 laimėjo svečiai). Šią datą nutarta laikyti tinklinio pradžia Lietuvoje. 1934 m. į lietuvių kalbą išverstos tarptautinės tinklinio taisyklės ir surengti pirmieji teisėjų kursai. Žurnale „Kūno kultūra ir sportas“ paskelbtas straipsnis „Orasvydžio žaidimo technika“. 1935 m. įvyko pirmosios Kauno miesto pirmenybės (4 moterų, 7 vyrų komandos). Laimėjo Centrinė jaunalietuvių sporto organizacija ir Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga.
1936 m. Kaune žaistos pirmos tarpvalstybinės rungtynės: Lietuva-Estija 0:2 (9:15; 15:17); žaidė A. Andrulis, L. Baltrūnas, Č. Daukša, A. Mažeika, M. Šliupas, V. Šodė. 1936 m. išleistas J. Narbuto metodinis leidinys „Orasvydis treneriams ir žaidėjams“. Tinklinis įtrauktas į 1938 m. SELL (Suomija, Estija, Latvija, Lietuva) studentų olimpiados programą: Lietuva-Latvija 0:2 (11:15; 6:15); žaidė L. Baltrūnas, V. Miniukas, J. Karazija, L. Jerošekas, Lazauskas, V. Leščinskas.
1938 m. liepos 23-27 d. Kaune I Lietuvos tautinės olimpiados tinklinio varžybose dalyvavo po 16 moterų ir vyrų komandų. Laimėjo Kauno Centrinė jaunalietuvių sporto organizacija ir Vilniaus lietuviai. 1938 m. sudarytas atskiras Kamuolio žaidimų sąjungos tinklinio komitetas. 1939 m. Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą įvyko pirmosios Vilniaus ir Kauno rinktinių (moterų ir vyrų) rungtynės; laimėjo vilniečiai 2:0. 1943 m. surengtos Kauno miesto moterų pirmenybės, jas laimėjo Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija.
Tinklinis pokario metais
Pasibaigus II pasauliniam karui tinklinis pradėtas vėl populiarinti ne tik miestuose, bet ir valsčiuose (rajonuose). 1945 m. įsteigtame Lietuvos kūno kultūros institute tinklinį dėstė T. Karumnaitė, A. Kišonas, D. Lupeikaitė, E. Vanina, vėliau V. Jankus, A. Kauno Aviacijos sporto klubo ir Lietuvos žemės ūkio akademijos moterų komandos ir Vilniaus „Dinamo“ vyrai nuo 1947 m. pradėjo dalyvauti SSRS II grupės tinklinio čempionatuose (dalyvavo iki 1991 m.). 1982-1987 m. SSRS aukščiausiojoje lygoje žaidė Vilniaus „Kuro aparatūros“ (vyrai), 1988-1989 m. Kauno „Dinamo“ (moterys) komandos.
Taip pat skaitykite: Teniso federacijų bendradarbiavimas
1951 m. įkurta „Kolūkiečio“ (vėliau „Nemunas“) draugija plėtojo tinklinį kaime. 1950-1970 m. Lietuvoje išaugo gausus būrys didelio meistriškumo tinklininkų.
Nepriklausomybės laikotarpis
1992 m. įkurta Lietuvos tinklinio federacija (vietoj Respublikinės tinklinio sekcijos) priimta į FIVB ir CEV. Nuo 1992 m. Lietuvos moterų ir vyrų rinktinės ir komandos pradėjo dalyvauti Europos taurės ir Europos čempionato atrankos varžybose. 1994 m. pradėtas leisti jaunių komisijos biuletenis „Tinklinis“. 1989-1995 m. Lietuvos rinktinėse žaidė geriausi tų metų tinklinio žaidėjai.
Nuo 2007 m. pradėta dalyvauti Europos veteranų čempionatuose. 2000-2010 m. išaugo nacionalinių rinktinių pamaina.
Studentų tinklinis Lietuvoje
Lietuvos studentų sportinio sąjūdžio pradžia laikoma 1922 m. Lietuvos universitete buvo įsteigta ateitininkų sporto sekcija, 1922 m. lapkričio 14 d. pasivadinusi Kauno studentų sporto klubu „Achilas“. Vėliau kuriami ir kiti studentų sporto klubai.
SSRS vėl okupavus Lietuvą 1945 m. Lietuvos mokslo įstaigose, aukštosiose mokyklose buvo įsteigti karinio rengimo ir sporto skyriai, 1947 m. vietoj jų - kūno kultūros ir sporto skyriai. 1948 m. pradėta kurti sporto klubus, bet trūko išsilavinusių specialistų, sporto bazė buvo apgailėtina, nebuvo bendros studentų sporto organizacijos. 1949 m. Vilniuje surengta I Lietuvos studentų spartakiada (kompleksinėje įskaitoje nugalėjo Vilniaus universiteto sportininkai).
Taip pat skaitykite: Nuo senovės žaidimų iki futbolo
1959 m. prie Žalgirio Centro tarybos buvo įsteigta Respublikinė studentų sporto klubų ir fizkultūros kolektyvų taryba, 1968 m. vietoj jos prie LSSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos - LSSR studentų sporto taryba. 1974 m. ši taryba buvo perorganizuota į Respublikinę studentų sporto tarybą, o 1977 m. vadovauti studentų sportui prie minėtos ministerijos buvo įkurtas Studentų kūno kultūros ir sporto skyrius.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 m. įkurta Lietuvos studentų sporto asociacija (LSSA), vienijanti Lietuvos aukštųjų mokyklų sporto klubus, kūno kultūros katedras ir centrus. Įkūrus LSSA studentų sportą kurį laiką rėmė ir Žalgirio draugija. LSSA 1993 m. įkurtos (1998 m. oficialiai įregistruotos) ir sėkmingai veikiančios organizacijos - Lietuvos studentų krepšinio lyga (LSKL), Lietuvos studentų futbolo lyga (LSFL) ir Respublikinė studentų tinklinio lyga (RSTL). LSSA nuo 1991 m. yra Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“, nuo 1993 m. - FISU, nuo 1999 m. - EUSA narė.
Lietuvos studentų pasiekimai tarptautinėse varžybose
Lietuvos studentai dalyvavo SSRS studentų spartakiadose, atstovavo Lietuvai įvairiose sąjunginėse, su SSRS komandomis - tarptautinėse varžybose. Nuo 1998m. šalies aukštųjų mokyklų geriausi sportininkai turi galimybę dalyvauti atkurtose SELL (Suomija, Estija, Latvija, Lietuva) žaidynėse.
Per palyginti trumpą laikotarpį Lietuvos studentai dalyvavo aštuoniose pasaulio universiadose: keturiose žiemos ir keturiose vasaros. Taip pat startuota šešių sporto šakų (akademinio irklavimo, dziudo, stalo teniso, orientavimosi sporto, rankinio ir badmintono) studentų pasaulio čempionatuose. Svarbiausių laimėjimų spoto arenose pasiekė dailiojo čiuožimo meistrai P.Vanagas ir M.Drobiazko bei šuolininkė į aukštį N. Žilinskienė, iškovodami sidabro medalius.
Lietuvos studentų tinklinio lygos (RSTL) veikla
1990 m. LSSA vienija Lietuvos aukštųjų mokyklų sporto klubus, fizinio auklėjimo katedras ir centrus, jos iniciatyva buvo įkurta Lietuvos studentų krepšinio lyga (LSKL), Lietuvos studentų futbolo lyga (LSFL) ir Respublikinė studentų tinklinio lyga (RSTL).
LSSA kasmet vykdo 20-ties sporto šakų studentų čempionatus. Kas antri metai organizuojamos ir koordinuojamos Lietuvos universiadose bei Sporto visiems festivaliai. Patys geriausi Lietuvos studentai sportininkai atstovauja šaliai didžiausiose tarptautinėse varžybose, Universiadose bei pasaulio čempionatuose.
Universiteto indėlis į tinklinio plėtrą
Vilniaus universiteto tinklininkės aktyviai dalyvauja įvairiuose turnyruose, įskaitant Augustino Karkausko taurės tinklinio turnyrą Kaune. Šis turnyras, turintis ilgalaikę istoriją, skirtas pagerbti legendinį trenerį, Kūno kultūros akademijos docentą. Vilniaus universiteto merginų tinklinio komanda nuolat demonstruoja aukštą lygį ir siekia aukštų rezultatų.
Be varžybų, Vilniaus universitetas organizuoja ir kitas sporto iniciatyvas, tokias kaip "Sporto kino vakarai", kuriuose bendruomenės nariai kviečiami žiūrėti filmus apie sportą ir dalyvauti diskusijose su sportininkais ir specialistais.
tags: #tarptautine #studentu #sporto #federacija #tinklinis