Įvadas
Žirgų sportas Lietuvoje turi gilias tradicijas, siekiančias tarpukario Lietuvą. Lietuvos žirginio sporto federacija (LŽSF) yra pagrindinė organizacija, atsakinga už šios sporto šakos plėtrą ir valdymą šalyje. Šiame straipsnyje apžvelgsime LŽSF istoriją, veiklą ir svarbiausius pasiekimus.
Istorija
Priešistorė: Kariuomenės Įtaka
Lietuvos šiuolaikinio jojimo sporto pradininkė buvo kariuomenė, ypač jos kavalerija. 1925-1932 m. visas sportas buvo organizuojamas kavalerijos štabo. Tai rodo, kokią svarbą kariuomenė teikė fiziniam pasirengimui ir jojimo įgūdžiams.
Kūno Kultūros Rūmų Įkūrimas ir LŽSS
1932 m. šalies vyriausybė, siekdama vadovauti visam sportui, įkūrė Kūno Kultūros Rūmus (KKR). Tų pačių metų spalio 1 d. KKR įkūrė šešias sporto sąjungas, tarp kurių buvo ir Lietuvos žirginio sporto sąjunga (LŽSS). Pirmuoju LŽSS vadovu tapo majoras I. Kraunaitis. Žirginis sportas buvo laikomas svarbia sporto šaka.
Okupacija ir Sporto Sunykimas
Deja, po 1940 m. birželio 15 d. sovietų okupacijos žirginio sporto šaka buvo visiškai sunaikinta. Dauguma įžymiausių trenerių ir raitelių, kurie dažnai buvo kavalerijos karininkai, tapo žiaurių represijų aukomis.
Atkūrimas ir Ribotos Galimybės
Po 15 metų pertraukos, talentingi sportininkai, treneriai ir organizatoriai pasiekė gražių rezultatų. Tačiau nuo 1957 m. veikusios LTSR Jojimo federacijos galimybės buvo labai ribotos. Ji nebuvo pripažinta FEI (Fédération Equestre Internationale - Tarptautinė žirgų sporto federacija), neturėjo jokių ryšių su stipriausiomis žirginio sporto valstybėmis, o ryšiams su "soclagerio" šalimis reikėjo Maskvos leidimo. Todėl SSRS žirginio sporto atsilikimas tik didėjo. Izoliuotai nuo laisvojo pasaulio Lietuvai nesimatė jokios tarptautinės perspektyvos.
Taip pat skaitykite: Lietuva ir irklavimas
LŽSS Atkūrimas
Audringais kovos dėl nepriklausomybės metais atsikūrė LTOK ir daugelis kitų tarpukaryje veikusių organizacijų. 1989 m. vasario 24 d. įvyko LIF jojimo sekcijų delegatų suvažiavimas, kuris vieningai nutarė atkurti Lietuvos žirginio sporto sąjungą, priėmė jos įstatus ir nusprendė įstoti į FEI. Prezidentu išrinktas A. Deveikis.
Įstojimas į FEI
Atkūrus nepriklausomybę, 1990 m. liepos 21 d. buvo išsiųsta oficiali paraiška įstoti į FEI. Po žlugusio Maskvos pučo jau rugpjūčio 30 d. FEI paprašė atnaujinti paraišką. FEI delegatas lenkas E. Brabecas po apsilankymo Lietuvoje patvirtino, kad LŽSS atitinka visus FEI statuto reikalavimus. Kitų metų kovo 26 d. Generalinė Asamblėja priėmė LŽSS į savo nares.
Pavadinimo Keitimas
2011 m. asociacija pakeitė pavadinimą iš Lietuvos žirginio sporto sąjungos į Lietuvos žirginio sporto federaciją, tapdama nuo 1989 m. veikusios LŽSS teisių ir pareigų perėmėja bei tradicijų tesėja.
Sportas
Aukso Amžius ir Sovietinis Periodas
Lietuvos raitelių aukso amžiumi pelnytai laikoma antroji XX a. pusė, kai buvo sukurtas platus ir tankus sporto sekcijų tinklas, kuriame darbavosi jauni, energingi ir talentingi treneriai. Šalies jojimo sporto vadyba puikiai prisiderino prie tuometės santvarkos ypatumų. Būtent tuomet - praėjusio amžiaus 8 - 9 dešimtmečiais - Lietuvos konkūrininkų komanda karaliavo Sovietų Sąjungos aikštėse. Šalies sportininkai patekdavo į SSRS rinktines ir dalyvavo Europos bei Pasaulio čempionatuose visose trijose klasikinėse jojimo rungtyse - konkūruose, dailiajame jojime ir trikovėje. R. Udrakis su gražuole Dekoracija dalyvavo Seulo olimpinėse žaidynėse.
Nepriklausomybės Metai
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę pirmasis iš šalies raitelių trispalvę tarptautinėje arenoje iškėlė Zigmantas Šarka, 1998 m. iškovojęs teisę dalyvauti Pasaulio jojimo sporto žaidynėse Romoje. Po aštuonerių metų analogiškame forume Acheno mieste kovojo dailiojo jojimo meistrė Julija Vyšniauskas ir dvi ištvermės jojimo atstovės - Danguolė Lastauskaitė ir G. Stugytė.
Taip pat skaitykite: Teniso federacijų bendradarbiavimas
Tuo tarpu trikovininkas Aistis Vitkauskas dalyvavo Europos čempionatuose: 2007 . Jungtinėje Karalystėje ir 2009 - aisiais Prancūzijoje. Pelnęs antrąją vietą pasaulio taurės etape Baltarusijoje, jis pateko į 2009 m. pasaulio taurės finalą Lenkijoje.
Tarptautinė Raitelio Registracija
Tarptautinė raitelio registracija yra privaloma visiems raiteliams, dalyvaujantiems tarptautinio lygio varžybose. Raiteliams iki 17 metų tarptautinė registracija yra nemokama. Raitelis registruojamas visam einamųjų metų laikotarpiui (sausio 01 d. - gruodžio 31 d.). Tarptautinės raitelio registracijos kaina yra 70 Eur. Tarptautinė raitelio registracija gali būti suteikta tik tiems raiteliams, kurie yra įsigiję nacionalinę metinę raitelio licenciją.
LŽSF Nariai ir Struktūra
Lietuvos žirginio sporto federacijos nariais gali būti teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje įregistruotos sporto organizacijos.
Žirgų Sporto Rungtys
Tarptautinė žirgų sporto federacija (FEI) kultivuoja 7 rungtis, iš kurių 3 yra olimpinės:
- Konkūrai: Kliūtinis jojimas griaunamų kliūčių maršrute.
- Dailusis jojimas (išjodinėjimas): Žirgo fizinių ir psichinių savybių lavinimas per sistemingas treniruotes.
- Trikovė: Susideda iš dailiojo jojimo, laukų jojimo ir konkūro.
- Reiningas: Jungtinių Amerikos Valstijų kaubojiško vesterno stiliaus išjodinėjimo varžybos.
- Ištvermės jojimas: Ilgų nuotolių jojimas per vieną dieną su veterinariniais kontrolės punktais.
- Važiavimas kinkiniais: Susideda iš važiavimo manieže, lauko kliūčių įveikimo ir aikštėje įrengto kliūčių maršruto įveikimo.
- Voltižiravimas: Gimnastika ant ratu bėgančio žirgo.
Konkūrai
Populiariausia žirgų sporto rungtis - konkūrai (iš pranc. concours; angl. jumping) - kliūtinis jojimas griaunamų 6-17 kliūčių maršrute (parkūre). Kiekvienas dalyvis startuoja atskirai. Taisyklių pažeidimai vertinami baudos taškais arba baudos sekundėmis. Aukščiausiojo lygio varžybose kliūčių aukštis iki 160 cm, plotis iki 200 cm; aukštesnės negu 170 cm kliūtys naudojamos tik šuolio galingumo rungtyje.
Taip pat skaitykite: Nuo senovės žaidimų iki futbolo
Dailusis Jojimas
Dailiojo jojimo įgūdžių įgyjama išjodinėjimu - žirgo fizinių ir psichinių savybių lavinimu per sistemingą treniruotės procesą. Pagrindinis išjodinėjimas būtinas bet kurioje rungtyje, dailiojo jojimo rungtyje dalyvaujantiems žirgams privaloma vadinamoji aukštoji jojimo mokykla - jie atlieka sudėtingiausius judesius (suktukas, pasažus ir kita, įvairius jų derinius). Sunkiausia dailiojo jojimo rungtis - Didžiojo prizo (Grand Prix) varžybos. Pagrindinė čempionatų rungtis - laisvoji programa pagal Didžiojo prizo varžybų reikalavimus. Atliekama su muzika. Varžybos vyksta 60 × 20 m smėlio aikštėje, aptvertoje 30 cm aukščio tvorele.
Trikovė
Trikovė susideda iš pagrindinio išjodinėjimo testo (be vadinamosios aukštosios jojimo mokyklos), laukų jojimo ir konkūro (kliūtys iki 120 cm). Laukų jojimas vyksta raižytoje vietovėje įveikiant negriaunamas 120 cm aukščio kliūtis; yra kliūčių, įkomponuotų sekliame vandenyje. Priklausomai nuo varžybų sunkumo klasės, šuolių skaičius 32-45, nuotolis 4160-7410 m, reikalaujamas jojimo greitis 520-570 m/min.
Reiningas
Reiningas - Jungtinių Amerikos Valstijų kaubojiško vesterno stiliaus išjodinėjimo varžybos apvalioje smėlio arenoje. Jojama Amerikos ketvirtmylių veislės (quarter horse) žirgais, kurių atliekamų žaibiškų sukinių neišlaikytų jokios kitos žirgų veislės kojų sausgyslės. Vertinama balais.
Ištvermės Jojimas
Ištvermės jojimas - ilgų nuotolių jojimas per vieną dieną su veterinariniais kontrolės punktais. Klasikinis nuotolis 160 km (100 mylių); jojama 80 km ir trumpesni nuotoliai. Žirgų būklė tikrinama prieš startą, trasoje ir finiše. Laimi raitelis, pirmas finišavęs ir išlaikęs veterinarinį patikrinimą po finišo.
Važiavimas Kinkinais
Važiavimas kinkiniais susideda iš važiavimo manieže, lauko kliūčių įveikimo ir aikštėje įrengto kliūčių maršruto įveikimo. Vyksta keturkinkių, dvikinkių ir vienkinkių varžybos, jų pasaulio ir žemynų čempionatai.
Voltižiravimas
Voltižiravimas - gimnastika ant ratu bėgančio žirgo, pabalnoto specialiu balnu su rankenomis.
Žirgų Sportas Lietuvoje
Prieškaris
Šiuolaikinis žirgų sportas radosi Lietuvos kavalerijos pulkuose. Nuo 1920 visi 3 pulkai - husarai (Kaune), ulonai (Alytuje), dragūnai (Tauragėje) - geresniam kareivių ir žirgų parengimui naudojo 8 km kliūtinį laukų jojimą. 1925 pulkai ėmė rengti savo konkūrų varžybėles. Pirmąsias oficialias žirgų sporto varžybas - kavalerijos pulkų raitųjų sporto rungtynes - 1929 06 16 Kaune surengė Kavalerijos štabas.
Pokaris
Po J. Stalino mirties šiek tiek sušvelnėjus režimui, keli entuziastai pradėjo laisvalaikiu jodinėti. Žirgų sporto atkūrimo iniciatorius ir pradininkas K. Načajus, 1955 rugpjūtį Lietuvos žemės ūkio akademijos ūkio direktoriui A. Antanaičiui leidus panaudoti 2 arklius, pasidaręs kelias kliūtis ir pataisęs senus balnus, pradėjo treniruotis.
Šiaulių Mero Taurė
2018 m. spalio 13-14 d. „Šiaulių arenoje” įvyko Šiaulių miesto mero taurė ir CSI2* - W/CSIYH1* tarptautinės žirgų konkūrų ir dailiojo jojimo varžybos - Pasaulio taurės etapai, kurių metu varžysis Lietuvos ir užsienio raiteliai dėl įvairių grupių nugalėtojo titulų.
Tarptautinis Bendradarbiavimas
FEI Sankcijos Rusijai ir Baltarusijai
„FEI taryba rinkosi kovo 28 d. ir svarstė naująsias TOK rekomendacijas dėl rusų ir baltarusių, kaip neutralių atletų, dalyvavimo varžybose. Pati TOK dar neapsisprendė, ar rusai su baltarusiais galės dalyvauti Paryžiaus olimpiadoje, o FEI taryba priėmė sprendimą, jog šiuo metu nėra objektyvaus būdo, kuris leistų tiksliai nustatyti sportininkų ar jų trenerių neutralumą. Dėl šios priežasties visi rusų ir baltarusių sportininkai, jų žirgai bei delegacijų nariai ir toliau negalės dalyvauti jokiose FEI varžybose. Taip pat 2023 m. Rusijoje ir Baltarusijoje negalės vykti FEI varžybos.
Mūsų taryba nori išreikšti solidarumą su Ukrainos žmonėmis, kurie per pastarąjį laikotarpį turėjo daug ką iškęsti. Taip pat mes toliau remsime Ukrainos žirgų sporto bendruomene, tam panaudodami FEI solidarumo fondo lėšas“, - sakė FEI prezidentas belgas Ingmaras De Vosas.
tags: #tarptautine #zirgu #sporto #federacija