Įvadas
Tauralaukis, įsikūręs netoli Klaipėdos, turi turtingą istoriją, persipynusią su sportu, kultūra ir gamtos paveldu. Šiame straipsnyje panagrinėsime Tauralaukio praeitį, ypatingą dėmesį skirdami sporto raidai, kultūriniams ženklams ir gamtosaugos svarbai šiame regione. Tauralaukis - tai ne tik gyvenamasis rajonas, bet ir svarbi Memelio krašto istorijos dalis, kurioje susipina gamta, sportas ir kultūrinis paveldas.
Istorinis Tauralaukio kontekstas
Dvarvietės istorija ir gamtos paveldas
Pradedant nuo XV a., kairiajame Dangės krante per Mažojo Tauralaukio dvaro valdas ėjo pagrindinis kelias į Žemaitiją. Šiandieninis dvaro pastatas, atnaujintas prieš keletą metų, buvo pastatytas XIX a. Tauralaukio dvarvietė ir aplinkiniai želdynai yra išskirtinis upės slėnio gamtos, XIX a. pradžioje sodintų želdynų ir miesto kultūros istorijos darinys. Tokių išbaigtų kraštovaizdžių Lietuvoje mažai kur galima aptikti.
Savaiminiai ąžuolai yra Vakarų Lietuvos Dangės slėnio (Baltijos ledyno pakraštinių moreninių kalvų) miškų, pajūrio lygumos ąžuolynų liekana. XVII-XIX a. gyvieji žymenys ryškūs mieste, nors dalis jų nustelbti naujųjų gyvenamųjų rajonų statinių. Ryškiausi istorinio kraštovaizdžio dėmenys yra Klaipėdos miesto Herkaus Manto, Kūlių vartų ir Budsargių gatvėse.
Prūsijos karalių atminimas
Tauralaukis Memelio krašto ir Rytprūsių kultūros istorijoje išskiriamas kaip ypatinga miestiečių pagarba atminimo ženklams Prūsijos karalių šeimai ir jos lankymuisi bei gyvenimui 1807 metais. Ši atida atsispindi istoriniame kraštovaizdyje, kur atvira Dangės slėnio erdvė suteikia galimybes įgyvendinti kūrybingus, aplinką tausojančius sprendimus.
Kelio į Tauralaukį svarba
Kelias į Tauralaukį yra galimybė įgyvendinti kūrybinius sumanymus, naudojant Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšas kelių tiesimui ir jų būklės gerinimui. Tai primena panašų įvykį iš Lietuvos gamtosaugos praeities, kai tiesiant kelio A1 Vilnius-Kaunas atkarpą, buvo išsaugotas ąžuolas skiriamojoje juostoje ties 22-uoju kilometru.
Taip pat skaitykite: Finansinė „Mėmelio Sportas“ būklė
Tauralaukio sporto istorija
VšĮ "Mėmelio sportas" veikla
Viešoji įstaiga "Mėmelio sportas" (įmonės kodas 302691103) buvo įkurta 2011 m. lapkričio 25 d. Pagrindinė įmonės veikla yra globa ir priežiūra. 2024 metais "Mėmelio sportas" pardavimo pajamos siekė 254 362 Eur, o nuostolis prieš mokesčius buvo -269 Eur. Naujausiais Sodros duomenimis, įmonės darbuotojų skaičius yra 4. Šiuo metu "Mėmelio sportas" įsikūrusi adresu Tauralaukio g. 1, Klaipėda.
Sporto klubų veikla
EVRK 2.1 red. apibrėžia sporto klubų veiklą, nesvarbu, ar jie skirti profesionalams, pusiau profesionalams ar mėgėjams. Ši veikla suteikia galimybę klubų nariams užsiimti sportine veikla. Sporto klubai paprastai yra pelno nesiekiantys subjektai, tačiau jų įtraukimą į sporto sektorių įteisina vyraujantis vykdomos veiklos tikslas - sporto praktikos skatinimas.
Sporto arenos ir aikštynų nuoma
VšĮ "Mėmelio sportas" itin vertina ir saugo duomenų subjektų privatumą, todėl aiškiai ir skaidriai pateikia informacijos rinkimo ir naudojimo principus savo interneto svetainėje. Įstaiga tvarko asmens duomenis sporto renginių organizavimo, aikštynų nuomos ir sveikatingumo paslaugų teikimo tikslais. Galima rezervuoti sporto aikštynus naudojantis rezervacijos programa.
Kultūriniai ir istoriniai ženklai Tauralaukyje
Signetinės plytos: praeities liudininkai
Žmogaus susidūrimas su senovinėmis signetinėmis plytomis gali būti netikėtas. Taip nutiko Urnikų šeimai, įsigijusiai apleistą sklypą Klaipėdoje, Tauralaukyje. Tvarkant teritoriją Klaipėdos g. 6 aptikta plytų su įvairiais įspaudais. Šios plytos yra svarbus istorinis šaltinis, atspindintis regiono praeitį.
Verslininkas Vidmantas Urnikas pasakojo, kad tvarkant sklypą rasta visokiausių plytų, kurios buvo panaudotos takeliui kloti ir įmūrytos į naujus pastatus, tvorą bei vartus. Keletą signetinių plytų galima apžiūrėti ir nekeliant kojos į privačią valdą, nes jos įmūrytos vartuose iš gatvės pusės.
Taip pat skaitykite: Sportas ir socialiniai įgūdžiai
Plytų įvairovė ir jų kilmė
Iškart į akis krenta didžiausia (27X13 cm) plyta su aiškiai matomu įspaudu „F.F. MEMEL“. Tokios plytos degtos Klaipėdos plytinėje, kurią Friedrichas Theodoras Gottschalkas Feinholzas valdė nuo 1849 m. iki 1863 m. Taip pat rasta plytų su ilgesniu įrašu - „F. FEINHOLTZ. MEMEL“.
Vartų fasade yra plytos su įrašais „F&G“ (siejama su Tauralaukio plytine), „Garbeniencken 3.“ ir „B. WEHLAU“. „B. WEHLAU“ - tai Wehlau (liet. Vėluvos) gyvenvietė Kaliningrado srityje. Labiausiai intriguoja didelė plyta iš Telšių r. buvusio Biržuvėnų dvaro plytinės su 1872 m. data ir bajorų Gorskių bei Burbų heraldika.
Beržėnų dvaro herbas
Į gyvenamojo namo fasadą įmūryta plyta su Beržėnų dvaro (Kelmės r.) savininkų Napoleono Liudviko Tito Gorskio ir jo sutuoktinės Irenos Burbaitės jungtiniu herbu. Jo skydas - rokokinis, dviejų laukų. Heraldinėje dešinėje - Gorskių giminės Nalęcz (Raištis) herbas, kairėje - Burbų giminės Odyniec III (Kryžius užlenktais galais) herbas. Virš herbo skydo - raidės N.[alęcz] G.[orski]. Po herbu - data 1872.
Kitos plytos
Į dvarelio fasadą ir šalia esantį pastatą įmūrytos plytos su įspaudais „G“ (Götzhofen, t. y. Klaipėdoje buvusio Gedminų dvaro plytinių trumpinys), „JANISCHKEN“ (buv. Joniškės dvaro prie Malūno tvenkinio uostamiestyje plytinė), „W“ (1782-1814 m. vieną iš plytinių Klaipėdoje turėjusio pirklio Wilhelmo Wachseno inicialas), „W.Koch. Kratzwick“ (dab. Lenkija, Kraśnica miestelis, plytinė 1906 m. priklausė Guidui Henckel von Donnersmarck), „CADINEN“ (dab. Kadyny, Lenkija).
Gamtosaugos svarba Tauralaukyje
Ąžuolų išsaugojimas
Tiesiant Tauralaukio ir Klaipėdos gatvių kryžkelę numatyta išpjauti šalikelės ąžuolus. Trylika paprastųjų ąžuolų pagal jų išorę yra 80-250 (320) metų amžiaus, išaugę kas 8-10 metrai, šaknynas, kamienai ir lajos gerai išsivystę. Medžiai pasiekę fizinę brandą, žievė sveika, ryškus rūšiai būdingas raukšlėtumas. Medžiai žydi ir brandina giles. Bendrai vertinant medžių būklė gera.
Taip pat skaitykite: Parkūras: sportas ir filosofija
Istoriniai precedentai
Tauralaukio ąžuolus nekartą pavyko išgelbėti ankstesnių kelio pertvarkų metu. Išskirti į salelę jie pasiekė brandą. Šis faktas rodo, kad išsaugoti gamtos paveldą yra įmanoma net ir vykdant infrastruktūros projektus.
Pakelės medžių matavimai
Tauralaukio pakelės medžių (ąžuolų, liepų, kaštonų) matavimai atlikti 2020 m. gegužės 16 d. Šie matavimai leidžia įvertinti medžių būklę ir amžių, o tai svarbu planuojant bet kokius statybos ar rekonstrukcijos darbus.
"Memelio miesto" projektas
Teritorijos konversija
Planuojama teritorija anksčiau priklausė Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui, joje buvo įsikūrusi laivų remonto įmonė „Laivitė“. Nuo 2008 m. teritorija atiteko miestui, bet iki šiol ją juosia tvoros, o už jų vyksta įvairi gamybinė veikla, nuomojamose patalpose vyksta sporto, šokių, meno ir kt. veiklos. Teritorija ilgą laiką buvo naudojama kaip pramoninė ir sandėliavimo teritorija, joje iki šiol yra išlikę pastatai.
Urbanistinė struktūra
Planavimo organizatorius, vadovaudamasis Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniais, numatė šios maždaug 16,5 ha ploto teritorijos optimalią urbanistinę struktūrą: suformuota daugiafunkcinė teritorija su komercinės ir visuomeninės paskirties objektais, daugiabučiais gyvenamaisiais pastatais, bendrojo naudojimo ir rekreacinėmis erdvėmis, suplanuota racionali susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros plėtra.
Viešosios erdvės ir parkavimas
Naujame Klaipėdos miesto centrinės dalies daugiafunkciniame kvartale dominuos kokybiškos žalios ir saugios viešosios erdvės, skirtos pėstiesiems ir dviratininkams, miestiečiams ir miesto svečiams atsivers galimybė prieiti prie Kuršių marių krantinių. Planuojamoje teritorijoje numatomos automobilių stovėjimo vietos.
Projekto etapai ir iššūkiai
UAB „Memelio miestas“, įsigijęs pastatus iš AB „Laivitė”, tikėjosi atverti teritoriją miestui, bet 2013 m. lapkričio 29 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi „Memelio miestui“ buvo iškelta bankroto byla. Visą turtą įsigijo nekilnojamuoju turtu užsiimanti SEB banko grupės įmonė „Litectus“. „Memelio mieste“ iš viso planuojama pastatyti apie 100 tūkst. kv. m. įvairios paskirties pastatų. Vystymas suplanuotas etapais.
Istorinis pastatas Naujojoje Uosto gatvėje
Viešbutis "British Hotel"
Pirmąkart pastatas šioje vietoje paminėtas 1786 m., o 1858 m. savininku įvardijamas britų kilmės pirklys ir komercijos tarėjas Džonas Maisonas (John Mason). Šiame jam priklausiusiame name buvo atidarytas viešbutis „British Hotel“ (buv. Marktstrasse Nr.48/49). Viešbutis ne kartą keitė savininkus, o 1915 m. pervadinamas į „Berliner Hof“.
Įvairios veiklos
Pastate taip pat buvo nuomojami butai ir įrengti įvairių paslaugų teikimo kabinetai. Jame gyveno ir dirbo kirpėjas, odontologas, siuvėjas. Čia dirbo muitinės tarpininkai, veikė Memelio tekstilės fabriko firminė parduotuvė, batų parduotuvė, radijo aparatų taisykla, trąšų įmonės kontora.
Lietuvos spaudos bendrovė "Rytas"
Po Pirmojo pasaulinio karo Klaipėdos kraštą atskyrus nuo Vokietijos, jis 1920-1923 m. buvo administruojamas Prancūzijos. 1921 m. šiame pastate įsikūrė Lietuvos spaudos leidimo ir prekybos bendrovė „Rytas“ (likviduota 1939 m.), turėjusi ir savo to paties pavadinimo viešbutį. Manoma, kad būtent jame 1923 m. trumpai gyveno Antanas Smetona, būdamas Lietuvos Vyriausybės aukštuoju įgaliotiniu Klaipėdos kraštui, kai derėjosi su Prancūzijos prefektu Petisne, bei kiti Lietuvos pareigūnai.
Pokario perstatymai
Pastatas pokariu perstatytas. Jo fasadas pakeistas, suvienodintas atskirų pastato dalių aukštingumas, atsisakyta centrinės pastato dalies dekoro, pristatyti balkonai. Po 1990 metų pirmame pastato aukšte veikė kavinė ir sporto prekių parduotuvė. 2011 m. jame įsikūrė gintaro dirbinių galerija - parduotuvė „Amber Queen“, o 2013 m. VšĮ „Mėmelio sportas“.
tags: #tauralaukio #memelio #sportas