Tenisas - tai sporto šaka, kurią galima žaisti ant įvairių paviršių. Dangos tipas daro didelę įtaką žaidimo stiliui, kamuoliuko atšokimui ir žaidėjų strategijoms. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines teniso dangas, ypač dėmesį skirdami gruntui, taip pat žolei ir kietajai dangai. Taip pat panagrinėsime dangų poveikį žaidimo stiliui ir žaidėjų sėkmei.
Teniso istorija ir dangų įvairovė
Apie teniso kilmę egzistuoja įvairių teorijų, tačiau populiariausia versija teigia, kad tenisas atsirado XI amžiuje Anglijos ir Prancūzijos vienuolynuose. Iš pradžių vienuoliai kamuoliuką mušinėjo rankomis, vėliau pirštines pakeitė raketės ir žaidimas išsivystė į vadinamąjį „tikrąjį tenisą“. Šis žaidimas paplito tarp Anglijos ir Prancūzijos aukštuomenės. Henrikas VIII buvo didelis entuziastas ir pasistatė teniso aikštelę savo pilyje Hamptone.
XVII a. Čarlis II atnaujino Hamptono aikštelę, kuri išliko iki šių dienų. Tuo metu tenisas buvo žaidžiamas ant kietosios dangos - medžio arba akmens. XVIII a. pabaigoje tenisas pradėtas žaisti lauke ant žolės, todėl jis buvo pavadintas „lauko tenisu“. Iki 1970 m. dauguma profesionalių turnyrų vyko žolės aikštėse.
Žolės danga: tradicijos ir iššūkiai
Žolės aikštelės vis labiau praranda savo populiarumą. Šiuo metu tik nedaugelis profesionalių turnyrų vyksta ant žolės. Viena iš priežasčių - didelės priežiūros sąnaudos. Žolės aikštelės turi būti nuolat lyginamos, apsėjamos ir pjaunamos. Pavyzdžiui, Vimbldono turnyrui kasmet sunaudojama apie toną sėklų žolei atnaujinti, o aikšteles nuolat prižiūri didelis personalas.
Žolės aikštelės yra slidžios, o kamuoliukas dažnai slysta ir atšoka žemai, beveik ties žaidėjo keliais. Kamuoliukas beveik nepraranda greičio, todėl žaidimas ant žolės yra greitas, staigus ir dažnai baigiasi per kelis smūgius. Žolės aikštelėje svarbūs padavimas ir žaidėjo greitis. Čia dažnai naudojama „padavimo ir išėjimo prie tinklo“ taktika.
Taip pat skaitykite: Sportas "Delfi TV": Tenisas
Vis dėlto, žolės aikštelės ypatybės keičiasi žaidimo metu. Po didelių turnyrų, tokių kaip Vimbldonas, prie pagrindinių linijų atsiranda ištryptos žolės plotai ir purvas, todėl sunku prognozuoti kamuoliuko atšokimą.
Nepaisant iššūkių, žolės danga išlieka svarbi teniso istorijos dalis. Geriausi žolės dangos žaidėjai, tokie kaip Roger Federeris, Pete’as Samprasas, Steffi Graf, Martina Navrátilová, Björnas Borgas ir Billie Jean King, yra ne kartą laimėję Vimbldono turnyrą.
Kietoji danga: populiarumas ir universalumas
Kietosios dangos teniso aikštelės yra vidutinio greičio - lėtesnės nei žolės, bet greitesnės nei gruntas. Jų populiarumas paaiškinamas paprasta priežiūra ir mažomis sąnaudomis. Kietoji danga gali būti įvairi: asfaltas, akytasis asfaltas, betonas, medis, akrilinės arba sintetinės dangos. Paprastai pagrindas būna asfaltas arba betonas, padengtas akrilu, kaučiuku ar kitomis sintetinėmis medžiagomis. Lauko aikštelėse svarbu, kad asfaltas būtų pralaidus vandeniui.
Žaidimas ant kietosios dangos yra stabilus ir nuspėjamas. Dangos ypatybės mažai priklauso nuo oro sąlygų. Tačiau akrilinė danga greitai nusidėvi ir tampa slidi, be to, žaidžiant ant jos greičiau dėvisi avalynė ir kamuoliukai. Kai kurie ekspertai teigia, kad kietoji danga gali kenkti sąnariams.
Sėkmingiausi kietųjų aikštynų žaidėjai yra R. Federeris, P. Samprasas, S. Graf ir Serena Williams. Jie ne kartą triumfavo „Didžiojo kirčio“ turnyruose, vykstančiuose ant kietosios dangos.
Taip pat skaitykite: Išsamus YONEX raketės vadovas
Grunto danga: klasika ir subtilybės
Daugiausia gruntinių aikštelių yra Europoje ir Pietų Amerikoje. Europoje jos dažniausiai būna raudonos, o JAV - žalios. Gruntines aikšteles pigu pastatyti, tačiau jų priežiūra brangi - jas reikia nuolat lyginti ir laistyti.
Raudonojo grunto aikštelės dažniausiai dengiamos sutrupintomis plytomis, o ne natūraliu moliu, nes molis lėtai išgarina drėgmę. Žaliojo grunto aikštelės yra šiek tiek kietesnės ir greitesnės už raudonąsias. Gruntinės aikštelės gali būti įvairių spalvų - kaštoninės, mėlynos, gelsvos ir kt.
Žaidimas ant grunto yra lėtesnis nei ant žolės ar kietosios dangos, o kamuoliukas atšoka aukštai. Dėl to žaidėjai dažnai žaidžia toliau nuo galinės linijos, o stiprūs padavėjai praranda pranašumą. Padavimo ir išėjimo prie tinklo strategija čia neveikia taip efektyviai. Pavyzdžiui, P. Samprasas, garsėjęs stipriu padavimu, niekada nelaimėjo atvirojo Prancūzijos čempionato, kuris yra vienintelis „Didžiojo kirčio“ turnyras, žaidžiamas ant grunto.
Grunto danga yra slidi, todėl žaidžiant jaučiamas papildomas krūvis kojoms ir rankoms. Kai kurie žaidėjai sugeba meistriškai „pričiuožti“ prie kamuoliuko. Grunto dangos ypatybės šiek tiek keičiasi priklausomai nuo oro sąlygų.
Didžiausias gruntinės aikštelės trūkumas - žymėjimo linijos. Europoje naudojama kreida, o Amerikoje - plastikinės juostos. Plastikinės linijos yra greitesnės, todėl kamuoliukas nuo jų atšoka žemiau ir greičiau. Tai į žaidimą įneša sėkmės elementą ir primena žaidimą ant žolės.
Taip pat skaitykite: Teniso Kortų Adresai
Šių laikų gruntinių aikštelių karalius yra Rafaelis Nadalis, kuris laimėjo ne vieną atvirąjį Prancūzijos čempionatą.
Kita danga ir aikštelių įrengimo ypatumai
Lietuvoje populiari sintetinė žolė, užpilta smėliu. Ši danga yra patvari ir nereikalauja daug priežiūros. Taip pat dažna uždarų teniso aikštelių danga - kilimas, kuris yra minkštas ir tinkamas mėgėjams bei vaikams.
Įrengti teniso aikštelę nėra pigu. Kvadratinis metras gali kainuoti nuo 60 iki 150 litų, o visas aikštynas - nuo 100 iki 150 tūkst. litų.
Teniso turnyrai ir reitingai Lietuvoje
Lietuvoje vyksta įvairūs teniso turnyrai, kuriuos organizuoja tokios įstaigos kaip „TenisoNamai.lt“ ir „Tenisas kitaip“. Šiuose turnyruose dalyviai skirstomi į divizionus pagal žaidimo lygį (MASTERS, TOP, TOP Challenge, 2 divizionas, 3 divizionas ir t.t.). Turnyrai susideda iš grupės varžybų ir atkrintamųjų varžybų. Žaidėjams suteikiami reitingai, kurie yra svarbūs dalyvaujant kituose turnyruose.
Turnyro metu žaidėjai turi vadovautis oficialiomis ITF taisyklėmis. Jie patys susitaria dėl žaidimo laiko ir vietos, o nesutarus remiasi nustatytais kriterijais. Mačai žaidžiami iki dviejų laimėtų setų, o esant lygiam rezultatui žaidžiamas lemiamas setas arba „tie-break“ iki 10 taškų.