Įžanga
1972 m. Miuncheno olimpinės žaidynės, turėjusios būti džiaugsmo ir sportinio meistriškumo švente, virto viena kruviniausių dienų šiuolaikinių olimpinių žaidynių istorijoje. Rugsėjo 5 d. įvykdytas palestiniečių teroristų išpuolis, pareikalavęs 11 Izraelio sportininkų ir vieno Vokietijos policijos pareigūno gyvybių, sukrėtė pasaulį ir paliko neišdildomą pėdsaką tiek olimpiniame judėjime, tiek Vokietijos istorijoje.
Žaidynių Atmosfera ir Saugumo Spragos
Miuncheno olimpinės žaidynės buvo surengtos su šūkiu „Linksmosios žaidynės“, Vakarų Vokietijai siekiant parodyti pasauliui savo draugišką veidą ir atsikratyti nacistinio šleifo. Nors Vokietijos saugumo tarnybos ir policija žinojo apie galimas grėsmes, palestiniečių teroristai nebuvo laikomi prioritetiniu taikiniu. Dėl šios priežasties aštuoni teroristinės grupuotės „Juodasis rugsėjis“ nariai, nešini AK47 automatais ir granatomis, rugsėjo 5 d. nesunkiai įsibrovė į olimpinį kaimelį.
Teroro Aktas ir Įkaitų Drama
Aštuoni palestiniečių teroristinės grupuotės „Juodasis rugsėjis“ nariai į Miuncheno olimpinių žaidynių kaimelį įsibrovė 1972 m. rugsėjo 5 dieną. Teroristai įsiveržė į Izraelio komandos apgyvendinimo patalpas ir paėmė įkaitais 11 Izraelio sportininkų, trenerių ir teisėjų. Teroristai reikalavo, kad Izraelis paleistų palestiniečių kalinius iš Izraelio ir Vokietijos kalėjimų. Tuometė Izraelio ministrė pirmininkė Golda Meir iškart atmetė reikalavimus paleisti palestiniečių kalinius ir už savo šalies sportininkų saugumą Miunchene atsakomybę permetė Vokietijai.
Nesėkminga Gelbėjimo Operacija
Po kelias valandas trukusių derybų Vokietijos vidaus reikalų ministras Hansas-Dietrichas Genscheris pažadėjo teroristams saugų pasitraukimą į Egipto sostinę Kairą. Sutarta, kad policija atsiųs du sraigtasparnius, kurie visus nuskraidins į Fiurstenfeldbruko oro bazę. Pirminis vokiečių planas buvo, jog lėktuve teroristų lauks persirengę policijos pareigūnai, tačiau policija šį planą atmetė kaip per daug pavojingą. Vietoj to buvo nuspręsta, kad snaiperiai nušaus teroristus, kai jie bandys persėsti iš sraigtasparnių į lėktuvą.
Tačiau gelbėjimo operacija virto visišku fiasko. Vokiečių pajėgos buvo prastai koordinuotos, policininkai nebuvo apmokyti įkaitų vadavimo operacijų ir net neturėjo radijo ryšio. Snaiperiai nespėjo nukauti visų teroristų, o šie pradėjo šaudyti į įkaitus ir granatomis susprogdino sraigtasparnius.
Taip pat skaitykite: Sporto universiteto renginiai
Tragiškos Pasekmės
Po nesėkmingos gelbėjimo operacijos paaiškėjo, kad žuvo visi 11 Izraelio įkaitų ir vienas Vokietijos policijos pareigūnas. Policijai pavyko nukauti penkis teroristus iš aštuonių, o likę trys buvo sulaikyti, tačiau vos po kiek daugiau nei mėnesio buvo paleisti į laisvę, kai „Juodojo rugsėjo“ organizacijos rėmėjai spalio 29-ąją užgrobė „Lufthansa“ lėktuvą ir pareikalavo šios trijulės išlaisvinimo.
Žaidynių Tęstinumas ir Kritika
Nepaisant tragedijos, olimpinės žaidynės Miunchene buvo tęsiamos po vienos dienos pertraukos ir laidotuvių ceremonijos. Šis sprendimas sulaukė daug kritikos, nes daugelis manė, kad žaidynės turėjo būti nutrauktos, siekiant pagerbti aukų atminimą.
Pasekmės ir Pokyčiai
Miuncheno teroro aktas turėjo didelių pasekmių visam pasauliui. Teigiama, kad šis išpuolis pasaulyje pakeitė labai daug. Skaičiuojama, kad 1968 m. pasaulyje iš viso veikė 11 aktyvių teroristinių grupuočių. Daugybė žiniasklaidos atstovų, atvykusių į olimpines žaidynes, išplatino žudynių vaizdus. Teigiama, kad visame pasaulyje įkaitų dramą tiesiogiai per TV ekranus stebėjo apie 900 mln. žmonių. Šis išpuolis taip pat pakeitė ir požiūrį į terorizmo grėsmę.
- Požiūrio į terorizmą pasikeitimas: Iki tol daugelis šalių neįvertino terorizmo grėsmės rimtumo, tačiau po Miuncheno tragedijos buvo imtasi griežtesnių saugumo priemonių ir pradėta aktyviau kovoti su teroristinėmis organizacijomis.
- Izraelio atsakas: Izraelis po šio teroro akto paskelbė tikrą karą teroristams ir gaudė bei žudė su Miuncheno teroro aktu susijusius asmenis.
- Saugumo priemonių sugriežtinimas: Po Miuncheno tragedijos visose olimpinėse žaidynėse buvo sugriežtintos saugumo priemonės, siekiant užtikrinti sportininkų ir žiūrovų saugumą.
Vokietijos Atsakomybė ir Atsiprašymas
Ilgus metus Vokietijos valdžia buvo kritikuojama dėl nesėkmingos gelbėjimo operacijos ir nepakankamo dėmesio aukų artimiesiems. Tik praėjusią savaitę Vokietija pasiekė susitarimą dėl žalos atlyginimo su artimųjų netekusiomis šeimomis.
Bavarijos antisemitizmo komisaras Ludwigas Spaenle teigė, kad dešimtmečius su liudininkais, aukomis ir jų šeimomis „buvo elgiamasi beveik kaip su erzinančiais vargšais giminaičiais“. Jis pasiryžęs iš naujo ištirti 1972 metų įvykius. „Tai, kas vyko po to, buvo dramatiška valstybės nesėkmė, - sakė L. Spaenle. - Žmonės norėjo labai greitai viską pamiršti ir dėjo visas pastangas, kad taip atsitiktų. Jie tylėjo apie įvykius.“
Taip pat skaitykite: LFF stadionas: Istorija
Lietuvos Sportininkų Dalyvavimas ir Išgyvenimai
Šiemet sukako 50 metų nuo Miuncheno olimpinių žaidynių. Jose SSRS rinktinei atstovavo ir 8 Lietuvos sportininkai: lengvaatlečiai Anatolijus Baranovas, Kęstutis Šapka, Nijolė Sabaitė, Rimantas Plungė ir Romualdas Bitė, kanojų irkluotojas Vladas Česiūnas, plaukikė Birutė Užkuraitytė ir krepšininkas Modestas Paulauskas.
Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete (LTOK) prisimintos šios žaidynės ir pagerbti jose dalyvavę lietuviai. Atminimo dovanas atsiimti atvyko K. Šapka, R. Bitė, B. Užkuraitytė-Statkevičienė ir olimpinio čempiono V. Česiūno dukra Veronika.
Lietuvos sportininkai prisiminė, kad teroro aktas turėjo įtakos jų pasirodymams ir sukėlė didelį stresą. Šuolininkas į aukštį Kęstutis Šapka neslėpė, kad Miunchene jis buvo laikomas realiausiu pretendentu nugalėti ir į olimpines žaidynes vyko, galvodamas apie aukso medalį. „Tačiau mus per anksti atvežė į olimpinį kaimelį. Belaukdamas starto numečiau nemažai svorio, prasidėjo kojos mėšlungis, negalėjau normaliai bėgti. Nesupratome, kas čia vyksta, buvo didelis stresas“, - prisiminė K. Šapka.
3000 m kliūtinio bėgimo atstovas vilnietis Romualdas Bitė prisiminė, kad teroro dieną po pusryčių išvažiavo į miestą susipažinti su olimpine Bavarijos sostine ir apie įvykusį teroro aktą jie nieko nežinojo. „Sugrįžus atgal, mūsų neįleido į olimpinį kaimelį. Kitą dieną buvo paskelbta, kad olimpinės žaidynės laikinai nutraukiamos. Šis precedento neturintis atsitikimas parodė, kokia rimta padėtis susidarė žaidynėse“, - prisiminė R. Bitė.
Kaunietė plaukikė Birutė Užkuraitytė-Statkevičienė pasakojo, kad būnant žaidynėse nesijautė, kad kažkas gali atsitikti, bet geros apsaugos trūko. „Moterų ir vyrų olimpiniai kaimeliai buvo atskiri. Į vyrų kaimelį moterys laisvai galėdavo patekti, o vyrai pas mus - ne. Tačiau pažeidimų buvo, ne vienas vyras prasmukdavo pas mus. Tikrai nebuvo super geros apsaugos“, - pasakojo B. Užkuraitytė- Statkevičienė.
Taip pat skaitykite: Sporto įvykiai Lietuvoje
Vlado Česiūno Istorinė Pergalė
Nepaisant tragedijos, vienas iš Lietuvos sportininkų, kanojų irkluotojas Vladas Česiūnas, iškovojo istorinę pergalę Miuncheno olimpinėse žaidynėse. Jis kartu su Jurijumi Lobanovu tapo olimpiniais čempionais kanojų dviviečių varžybose. Ši pergalė buvo ypač svarbi Lietuvai, nes tai buvo pirmasis Lietuvos kanojininko olimpinis aukso medalis.
V.Česiūnas prisiminė, kad 1972 metų žaidynėse su Jurijumi nepralaimėjo nė vienerių varžybų. „Buvo sunku visą sezoną būti lyderiais ir išlaikyti gerą sportinę formą. Būtų buvusi didelė neteisybė, jeigu per olimpines žaidynes fortūna būtų nusisukusi nuo mūsų“, - sakė V.Česiūnas.
Atsiminimas ir Pamoka
Miuncheno olimpinių žaidynių teroro aktai yra tragiškas įvykis, kuris primena apie terorizmo grėsmę ir būtinybę užtikrinti saugumą. Šis įvykis taip pat primena apie aukų atminimą ir svarbą atsiminti istoriją, kad tokios tragedijos nepasikartotų ateityje.