Įvadas
Lietuvos olimpinis judėjimas turi turtingą ir sudėtingą istoriją, prasidėjusią dar 1924 metais. Šiame straipsnyje aptariama Lietuvos olimpinio fondo (LOF) veikla ir istorija. Nuo pat pirmųjų žingsnių tarptautinėje arenoje iki dabartinių iššūkių ir pasiekimų, siekiant populiarinti sportą ir užtikrinti tinkamą sportininkų pasiruošimą olimpinėms žaidynėms.
Lietuvos Olimpinio Judėjimo Istorija
Pradžia ir Pirmieji Žingsniai (1922-1936 m.)
Lietuvos olimpinio judėjimo ištakos siekia 1922 m., kai buvo įkurta Lietuvos sporto lyga, koordinavusi visą šalies sportinį judėjimą. 1923 m. gruodžio 2 d. buvo sušauktas nepaprastasis LSL suvažiavimas, kuriame buvo papildytas lygos statutas 9 straipsniu, numatančiu Olimpinio komiteto sudarymą prieš olimpines žaidynes. Organizacija įgijo išimtinę teisę atstovauti Lietuvai 1924 m. Paryžiaus ir 1928 m. Amsterdamo vasaros bei 1928 m. Sankt Morico žiemos olimpinėse žaidynėse.
Lietuvos olimpinis debiutas įvyko 1924 m. Paryžiuje. Šie metai laikomi ir Lietuvos olimpinio judėjimo tarptautinio pripažinimo data. Šalies paraiškoje olimpinių žaidynių organizaciniam komitetui buvo net septynios sporto šakos, bet žaidynėse dalyvavo tik futbolininkai ir dviratininkai. Deja, debiutas nebuvo sėkmingas - Lietuvos futbolininkai pralaimėjo jau pirmąsias rungtynes, o du mūsų dviratininkai dėl mechaninių dviračių gedimų distancijos nebaigė. 1928 m. vasario mėn. Lietuva debiutavo žiemos olimpinėse žaidynėse.
1928 m. dalyvauti IX vasaros olimpinėse žaidynėse Amsterdame Lietuva išsiuntė dvylika sportininkų. Geriausią rezultatą pasiekė boksininkas Juozas Vinča, pasidalijęs 5-8 vietomis.
Lietuvos Tautinio Olimpinio Komiteto Įkūrimas ir Veikla (1937-1940 m.)
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas pirmą kartą įkurtas tik 1937 m. gruodžio 18 d. Iki tol Lietuvoje nacionalinio olimpinio komiteto funkcijas atliko Lietuvos sporto lyga ir Kūno kultūros rūmai. 1937 m. pagaliau pajudėjo Lietuvos olimpinio komiteto steigimo reikalai, nusprendus nepriklausomybės dvidešimtmetį paminėti Tautine olimpiada. Kūno kultūros rūmų taryba paruošė Tautinės olimpiados statuto projektą. 1937 m. gruodžio mėnesį Tautinės olimpiados statutą švietimo ministras paskelbė „Vyriausybės žiniose“. Pagal šį dokumentą Tautinei olimpiadai rengti turėjo būti steigiamas komitetas. Švietimo ministras įgavo teisę skirti komiteto pirmininką ir dalį narių penkeriems metams. Kūno kultūros rūmų sporto sąjungų pirmininkai pagal statutą tapo Lietuvos tautinės olimpiados komiteto nariais.
Taip pat skaitykite: Viskas apie Tokijo olimpines žaidynes
Gruodžio 18 d. komiteto sudėtis buvo patvirtinta, jo pirmininku paskirtas Kūno kultūros rūmų direktorius Vytautas Augustauskas-Augustaitis. Po penkių dienų įvyko posėdis, per kurį buvo išrinktas prezidiumas: du pirmininko pavaduotojai - Jonas Navakas ir Rapolas Skipitis, iždininkas Česlovas Butkys, sekretorius Vincas Kemežys. Komitetas pradėjo darbą, kuris 1938 m. buvo vainikuotas pirmosios Tautinės olimpiados sėkme. 1939 m. Lietuvos olimpinį komitetą pripažino ir Tarptautinis olimpinis komitetas.
1940 m. iš TOK atėjo kvietimas Lietuvos sportininkams dalyvauti XII olimpinėse žaidynėse Helsinkyje, tačiau dėl prasidėjusio Antrojo pasaulinio karo šios žaidynės neįvyko. Lietuvą okupavus SSRS, mūsų olimpiečių ryšiai su TOK nutrūko. Daugelis to meto Lietuvos olimpinio sporto vadovų ir olimpiečių buvo represuoti.
Dalyvavimas SSRS Rinktinėje (1952-1988 m.)
1952-1988 m. Lietuvos sportininkai olimpinėse žaidynėse dalyvavo kaip SSRS rinktinės nariai.
LTOK Atkūrimas (1988 m.)
LTOK atgimė 1988 m. gruodžio 11 d. Sumanymas vėl atkurti savarankišką nacionalinį olimpinį komitetą kilo 1988-aisiais. 1988 m. iškart po Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio įsteigimo šalies sporto bendruomenė viena pirmųjų išsirinko Sąjūdžio rėmimo grupę. Jos nariai - Vytautas Briedis, Dainius Kepenis, Rimvydas Rimdžius, Pranas Rimša, Antanas Vaitkevičius - iškėlė idėją ne tik atkurti olimpinį komitetą, bet ir iš esmės pertvarkyti Lietuvos sporto sistemą. Palaikydami šią idėją Algis Daumantas bei Vytautas Padlipskas įkūrė Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio sporto darbuotojų koordinacinį centrą.
Didžiulį impulsą LTOK atkūrimui davė 1988 m. spalio 6 d. laikraštyje „Sportas“ išspausdintas Romos Griniūtės-Grinbergienės straipsnis „Ar naudosimės teise į LTSR nacionalinį olimpinį komitetą?“. Po publikacijos redakciją pasiekė laiškai su daugiau kaip šimtu tūkstančių parašų, raginančių atkurti Lietuvos tautinį olimpinį komitetą. Prasidėjus sunkiai sustabdomiems procesams, Lietuvos valstybinio kūno kultūros ir sporto komiteto kolegija nusprendė sudaryti komisiją (darbo grupę) olimpiniam komitetui atkurti. Jos vadovu buvo paskirtas tuometis Kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Artūras Poviliūnas, darbo grupę sudarė iškiliausi ir įtakingiausi sportininkai, kultūros, mokslo veikėjai, teisininkai. Pagrindiniai darbo grupės tikslai buvo aiškiai suformuluoti galimybes atkurti olimpinį komitetą ir pateikti siūlymų Lietuvos sporto pertvarkai įvykdyti.
Taip pat skaitykite: Nuo Tokijo iki Paryžiaus: bilietų kelionė
Olimpinio komiteto atkūrimo darbo grupės veiklą vainikavo gruodžio 11 d. Vilniuje vykęs Lietuvos sporto federacijų, organizacijų ir visuomenės atstovų suvažiavimas. LTOK atkūrimo darbo grupę sudarė Albertas Bandžius, Julius Vytautas Briedis, Algis Daumantas, Kleopas Girdžius, Janis Grinbergas, Roma Grinbergienė, Juozas Jankauskas, Rimgaudas Jūras, Antanas Kalanta, Donatas Kazlauskas, Dainius Kepenis, Vytautas Kukarskas, Jonas Mackevičius, Valdas Malinauskas, Algimantas Mikutis, Kazimieras Motieka, Vytas Nėnius, Vytautas Padlipskas, Arūnas Pakula, Artūras Poviliūnas, Irena Ramelytė, Rimvydas Rimdžius, Pranas Rimša, Aleksandras Ronkus, Petras Statuta, Kazimieras Tamašauskas, Rimgaudas Tirilis, Gintautas Umaras, Antanas Vaitkevičius.
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkuriamajame suvažiavime išrinktas pirmasis atkurtojo LTOK prezidentas bei trys viceprezidentai. LTOK prezidentu tapo darbo grupės vadovas A. Poviliūnas, viceprezidentais - K.Motieka, V.Nėnius ir olimpinis čempionas G.Umaras. Generaliniu sekretoriumi paskirtas J.Grinbergas. Suvažiavime priimtos rezoliucijos „Dėl sporto ir sveikatos harmonijos“, „Dėl sporto sistemos pertvarkymo ir sporto federacijų savarankiškumo“, „Dėl olimpinio sąjūdžio asociacijos sukūrimo“ (Lietuvos, Latvijos ir Estijos olimpinių komitetų asociacija).
Tarptautinis Pripažinimas ir Sugrįžimas į Olimpines Žaidynes (1990-1992 m.)
Atkūrus LTOK prasidėjo tarptautinio pripažinimo paieškos. 1990 m. kovo 11 d. buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas. 1990 m. liepos 30 d. Lozanoje Lietuvos, Latvijos, Estijos ir SSRS olimpinių komitetų vadovus priėmė Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Juanas Antonio Samaranchas. Jis pažadėjo pasitarti šiuo klausimu su kitais TOK nariais ir sudaryti Baltijos šalių informacinę komisiją. Procesai buvo lėti, bet sprendimus pagreitino 1991 m. rugpjūčio pučas Maskvoje ir SSRS žlugimas. Pasaulis pripažino Lietuvos nepriklausomybę ir Jungtinės Tautos rugsėjo 17 d. Lietuvą priėmė į savo gretas.
1991 m. rugsėjo 18 d. Berlyne susirinkęs TOK vykdomasis komitetas nutarė pripažinti Estijos, Latvijos ir Lietuvos nacionalinius olimpinius komitetus de facto ir tris Baltijos šalis grąžinti į tarptautinį olimpinį sąjūdį, pabrėždamas, kad „tai nėra naujas pripažinimas, nes jos buvo pripažintos iki tol, kol Sovietų Sąjunga 1940 m. jas aneksavo.“ Gavus balsavimo biuletenius, 1991 m. lapkričio 11 d. Baltijos šalių olimpiniai komitetai pripažinti de jure. TOK prezidentas J.A.Samaranchas pasirašė trims Baltijos šalims adresuotus kvietimus dalyvauti 1992 m. Albervilio žiemos ir Barselonos vasaros olimpinėse žaidynėse. Į tarptautinę olimpinę areną Lietuva grįžo po 64 metų pertraukos - 1992-aisiais.
Lietuvos Olimpinio Fondo (LOF) Veikla
Tikslai ir Užduotys
Lietuvos olimpinis fondas (LOF) yra svarbi organizacija, prisidedanti prie olimpinio judėjimo Lietuvoje. LOF siekia užtikrinti finansinę paramą sportininkams, renginiams ir programoms, susijusioms su olimpiniu sportu. Pagrindiniai LOF tikslai:
Taip pat skaitykite: Atrankos kriterijai: maratonas
- Skatinti ir plėtoti olimpinį sportą Lietuvoje.
- Remti sportininkų pasiruošimą olimpinėms žaidynėms.
- Organizuoti ir remti sporto renginius.
- Populiarinti olimpinį judėjimą ir vertybes.
Finansavimas ir Parama
LOF finansuoja įvairias veiklas, įskaitant olimpinių stipendijų mokėjimą, olimpinių sporto federacijų finansavimą, specialaus inventoriaus pirkimą, olimpinių kandidatų medicininį ir mokslinį aptarnavimą, programų „Tokijas 2020“, „Pekinas 2022“, „Paryžius 2024“ įgyvendinimą, sportininkų rengimo finansavimą, olimpinės pamainos programą ir kitas Olimpinio sporto direkcijos vykdomas veikloms. 2021 metais LOF pajamos siekė 1,49 mln. eurų, o išlaidos - 1,1 mln. eurų. 2022-aisiais numatoma surinkti 1 mln. eurų biudžetą, o išlaidoms numatyta 1,2 mln. eurų.
Bendradarbiavimas su TV3
Pirmą kartą visas olimpinių žaidynių transliavimo teises įsigijo Lietuvos olimpinis fondas (LOF), kuris savo informaciniu partneriu pasirinko TV3. TV3 olimpines žaidynes transliuos dviem TV kanalais - per TV3 ir TV6, o taip pat interneto portale tv3.lt, todėl transliacijos bus rekordinės - žiūrovai galės stebėti daugiausiai sporto valandų olimpiadų transliacijų istorijoje. TV3 televizija, tapusi oficialiu LTOK informaciniu partneriu, be Pjongčango ir Tokijo olimpinių žaidynių transliavimo taip pat viešins ir LTOK organizuojamus renginius „Olimpinę dieną“, „LTeam olimpinį festivalį“, „LTeam sporto apdovanojimus“ ir kitus.
Olimpiniai Festivaliai
LOF aktyviai dalyvauja organizuojant olimpinius festivalius, kurių metu visuomenė gali išbandyti įvairias sporto šakas, stebėti varžybas ir dalyvauti kitose sportinėse veiklose. Pavyzdžiui, olimpinis festivalis "Tokyo 2020" įsikūrė Menų Zonoje Nidoje, kur vyko iškilminga Tokijo olimpinių žaidynių atidarymo ceremonija, sporto viktorinos, rytinės mankštos ir treniruotės su olimpiete Egle Balčiūnaite.
Pasiruošimas Tokijo Olimpinėms Žaidynėms
LTOK yra antrasis nacionalinis olimpinis komitetas pasaulyje, sutaręs dėl stovyklų prieš olimpines žaidynes su vienu iš Japonijos regionų. Hiratsukos miestas buvo pasirinktas dėl gerų sąlygų treniruotėms ir patogaus susisiekimo su sostine. Čia rengtis Tokijo žaidynėms galėjo krepšininkai, plaukikai ir dvikovinių sporto šakų atstovai.
Dabartinė Situacija ir Iššūkiai
Finansavimo Pokyčiai
LTOK iždininkas Darius Čerka apžvelgė praėjusių metų LTOK biudžeto apyskaitą. Iš viso pajamos praėjusiais metais siekė 11,37 mln. eurų - beveik pusantro milijono daugiau nei buvo planuota. „Augo UAB „Olifėja“ bilietų pardavimas, o tuo pačiu ir olimpiniam sportui skiriama 8 proc. parama”, - aiškino D. Čerka. Organizacijos išlaidos praėjusiais metais siekė 10,5 mln. eurų - 2 mln. mažiau nei buvo planuota.
Kadangi UAB „Olifėja“ 8 proc. parama bus skiriama tik iki liepos 1 d., planuojama, kad LTOK pajamos kitais metais sieks 7,4 mln. eurų. Olimpinis sportas bus finansuojamas pirmąjį šių metų pusmetį, tam numatoma 5,9 mln. eurų. „Kol kas sudėtinga pasakyti, kaip bus po to, ar dar galėsime padėti sportininkams bei federacijoms, ar ne“, - sakė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
Aukšto Meistriškumo Sportininkų Rengimo Sistemos Tobulinimas
LTOK prezidentė D. Gudzinevičiūtė pristatė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuotos Aukšto meistriškumo sportininkų rengimo sistemos tobulinimo darbo grupės veiklą. „Su nerimu laukiame liepos 1-osios, kai iki šiol veikusi sistema pasikeis kardinaliai. Neramu, kad pokyčiai - jau už kelių mėnesių, o klausimų vis dar daugiau nei atsakymų. Stengiamės žiniomis ir kompetencija prisidėti prie naujosios sistemos kūrimo, juk viskas dėl sporto ateities. Tačiau tikrai ne visada esame girdimi“, - konstatavo D. Gudzinevičiūtė.
Žymūs LTOK Vadovai
Lietuvos olimpinis judėjimas turėjo daug žymių vadovų, kurie prisidėjo prie sporto plėtros ir populiarinimo šalyje. Tarp jų:
- Jonas Jurgis Bulota (1855-1942): Pirmasis faktinis Lietuvos olimpinio komiteto vadovas, sporto organizatorius ir visuomenės veikėjas.
- Antanas Jurgelionis (1894-1976): Kūno kultūros ir sporto organizatorius, 1928 m. Amsterdamo žaidynių Lietuvos sporto delegacijos ir 1937 m. antrojo Europos krepšinio čempionato vadovas.
- Jonas Vileišis (1872-1942): Žymus visuomenės ir politinis veikėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras.
- Vytautas Augustauskas-Augustaitis (1904-1958): Pirmasis oficialus LTOK prezidentas, sporto organizatorius, pedagogas ir mokslininkas.
- Artūras Poviliūnas (g. 1951): LTOK prezidentas nuo 1988 m. iki 2012 m., treneris, dėstytojas ir sporto organizatorius.
Ateities Perspektyvos
Nors LTOK susiduria su finansiniais iššūkiais ir pokyčiais sporto finansavimo sistemoje, organizacija ir toliau siekia užtikrinti tinkamą sportininkų pasiruošimą olimpinėms žaidynėms ir populiarinti sportą Lietuvoje. Tikimasi, kad bendradarbiavimas su partneriais, tokiais kaip TV3, ir aktyvus dalyvavimas organizuojant sporto renginius padės pasiekti šiuos tikslus.
Mindaugas Griškonis, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto generalinis sekretorius, pabrėžia, kad komandos darbas yra svarbiausias siekiant aukštų rezultatų. Jis taip pat teigia, kad pareigingumas ir lojalumas yra svarbiausios savybės bet kurioje organizacijoje.