Šiame straipsnyje aptarsime Tokijo olimpines ir parolimpines žaidynes, įskaitant nukėlimo priežastis, pasirengimą, Lietuvos sportininkų pasiekimus ir technologijų įtaką žaidynių patirčiai. Taip pat apžvelgsime 2024 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių faktus ir skaičius.
Nukėlimo priežastys ir pasekmės
Sprendimą nukelti Tokijo olimpines ir parolimpines žaidynes lėmė precedento neturinti situacija, kai pasaulis kovojo su ypač pavojingu COVID-19 virusu. Šis gyvybiškai svarbus sprendimas tiesiogine prasme užtikrino sportininkų ir visuomenės saugumą. Priėmus sprendimą dėl žaidynių nukėlimo, sportininkams buvo suteikta daugiau aiškumo ir laiko tinkamai pasiruošti varžyboms.
Parolimpinio judėjimo ištakos ir reikšmė
Parolimpinis judėjimas užgimė po Antrojo pasaulinio karo, kai sportas tapo svarbia reabilitacijos priemone sužeistiems kariams. 1948 m. neurochirurgas Liudvigas Gutmanas Anglijoje surengė pirmąsias vežimėliuose sėdinčių sportininkų varžybas, kurios vėliau išaugo į Tarptautines neįgaliųjų sporto žaidynes. 1960 m. Romoje įvyko pirmosios oficialios parolimpinės žaidynės, surengtos tame pačiame mieste kaip ir olimpinės žaidynės.
Parolimpinės žaidynės atlieka svarbų vaidmenį keičiant visuomenės požiūrį į negalią ir įrodant, kad sportininkai su negalia gali pasiekti aukštų rezultatų. Šios žaidynės skatina fizinį aktyvumą, stiprina sveikatą ir didina visų visuomenės narių įtraukumą.
Dėmesys parolimpiniams atletams ir visuomenės įtrauktis
Parolimpiniams atletams turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Tuo pačiu raginama Lietuvos visuomenė nepamiršti, kad rizikos grupei priklauso tūkstančiai žmonių, turinčių negalią. Jie šiandien yra ypatingai pažeidžiami. Kviečiama visus darbdavius būti solidariais ir socialiai atsakingais bei maksimaliai stengtis, kad būtų išsaugotos darbo vietos, tarp jų - ir neįgalių asmenų. Prašoma kiekvieno jaunesnio amžiaus ir sveiko Lietuvos žmogaus ištiesti pagalbą silpnesniam. Gal jūsų kaimynas serga cukriniu diabetu ar širdies liga?
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
Kauno ir Hiracukos miestų partnerystė
Septintus metus skaičiuojančią partnerystę su Hiracukos miestu Japonijoje Kaunas sustiprino oficialia susigiminiavimo sutartimi. Merų parašais įtvirtintas siekis toliau plėtoti miestų tarpusavio ryšius bei mainus sporto, švietimo ir kultūros srityse, keistis gerosiomis patirtimis.
Miestų ryšiai prasidėjo prieš septynerius metus, kai Hiracuka buvo paskelbta Lietuvos olimpiečių delegaciją priimančiu miestu per Tokijo olimpines ir parolimpines žaidynes. Nuo to laiko mainai vyksta ne tik sporto, bet ir kitose srityse.
Lietuvos parolimpiečių pasiekimai
Lietuvos parolimpiečiai dalyvavo šešiose vasaros ir vieneriose žiemos parolimpinėse žaidynėse. Iš viso jie iškovojo 29 medalius: 4 aukso, 11 sidabro ir 14 bronzos. Didžiąją daugumą medalių (25) iškovojo lengvaatlečiai. Viena sėkmingiausių Lietuvos komandinių sporto šakų yra golbolas (aklaiųjų riedulys). Lietuvos golbolo rinktinė iškovojo sidabrą 2000 m. Sidnėjuje ir auksą 2016 m. Rio de Žaneire.
Svarbūs Lietuvos parolimpiečiai:
- Sigita Markevičienė-Kriaučiūnienė: lengvaatletė, dalyvavusi 1994 m. žiemos parolimpinėse žaidynėse Lilehameryje.
- Kęstutis Skučas: sportininkas, varžęsis keliose sporto šakose (plaukime, krepšinyje vėžimėliuose, lengvojoje atletikoje) ir 2004 m. Atėnų parolimpinėse žaidynėse pelnęs sidabro medalį.
- Mindaugas Bilius: lengvaatletis, 2016 m. Rio de Žaneire tapęs čempionu rutulio stūmimo rungtyje.
- Osvaldas Bareikis: dziudo imtynininkas, Tokijo žaidynėse iškovojęs bronzą.
- Edgaras Matakas: plaukikas, Tokijo vasaros parolimpinėse žaidynėse iškovojęs bronzos medalį.
Lietuvos rinktinė 2024 m. Paryžiaus parolimpinėse žaidynėse
2024 m. Paryžiaus parolimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovaus devyni sportininkai:
Taip pat skaitykite: Įtampa ir susitaikymas Korėjoje
- Andrius Skuja: lengvoji atletika (rutulio stūmimas)
- Aušra Garunkšnytė: lengvoji atletika (maratonas)
- Donatas Dundzys: lengvoji atletika (rutulio stūmimas ir disko metimas)
- Edgaras Matakas: plaukimas
- Eivydė Vainauskaitė: lengvoji atletika (rutulio stūmimas)
- Gabrielė Čepavičiūtė: plaukimas
- Oksana Dobrovolskaja: lengvoji atletika (disko metimas)
- Osvaldas Bareikis: dziudo imtynės
- Raimeda Bučinskytė: šaudymas
2024 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių apžvalga
Šios olimpinės žaidynės - pirmosios, kurios suplanuotos ir surengtos pagal „Olimpinės darbotvarkės 2020“ reformas. Tai buvo pirmosios olimpinės žaidynės, kuriose užtikrinta visiška lyčių lygybė, nes Tarptautinis olimpinis komitetas olimpinėse varžybose po 50 proc.
Anot oficialių transliavimo teisių turėtojų pranešimų, palyginti su ankstesnėmis žaidynėmis, 2024 m. · 4 sporto šakas pasiūlė 2024 m. · Parduota daugiau nei 9,5 mln. Daugiau nei 6 mln. · 4,5 mln. · 95 proc. · Krepšinis - beveik 1,08 mln. · Vien liepos 30 dieną 2024 m. · 40 000 entuziastų rugpjūčio 10-ąją dalyvavo pirmąkart olimpinių žaidynių istorijoje organizuotame masiniame renginyje - „Marathon Pour Tous“, į jį patekę bėgimo mėgėjai galėjo įveikti tą pačią trasą, kurioje ką tik varžėsi geriausi olimpinio vyrų maratono bėgikai. · 2024 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių organizacinio komiteto personalas ir valdyba lyčių lygybės atžvilgiu taip pat išlaikė po 50 proc. · Paryžiaus olimpinis kaimelis taps nauju gyvenamuoju ir verslo ekologiniu rajonu, kuriame bus įrengta 2800 butų, skirtų, 6000 žmonių, iš jų 25 proc. · 195 NOK gavo Olimpinio solidarumo sportininkų stipendijas, skirtas pasiruošti 2024 m. 2024 m. · Skaičiuojama, kad žiūrėdami transliacijas ar skaitmeninius kanalus 2024 m. · „Athlete Moment“ ryšys užmegztas daugiau nei 440 kartų - šis skaičius daugiau nei dukart viršija 2020 m. · Socialinės žiniasklaidos priemonėse fiksuoti beprecedenčiai olimpinių žaidynių rezultatai: daugiau nei 12 mlrd. įsitraukimų - šis skaičius daugiau nei dukart viršija 2020 m. · Daugiau nei 32 mln. naujų sekėjų prisijungė prie 2024 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių socialinės žiniasklaidos priemonių - tai daugiau nei triskart viršija 2020 m. · Fiksuotas rekordinis olimpinių žaidynių interneto svetainės ir programėlės naudojimas: per 2024 m. Paryžiaus olimpines žaidynes ja naudojosi apie 300 mln. 2024 m. · 2024 m. · 5 mln. · 4,5 mln. · Olimpinis kaimelis, taip pat esantis Senos-Sen Deni departamente, taps nauju gyvenamuoju rajonu; jame atsiras 2800 butų, iš kurių 25 proc. · Tikimasi, kad dėl žaidynių Paryžiaus metropolinėje zonoje bus sugeneruota nuo 6,9 iki 11,1 mlrd. · 90 proc. žaidynėms reikalingų priekių tiekėjų buvo iš Prancūzijos, 78 proc. 2024 m. · Paryžius siekė perpus sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį, palyginti su 2012 m. Londono ir 2016 m. · 95 proc. · 90 proc. · Olimpinis kaimelis - naujas gyvenamasis ir verslo ekologinis rajonas, pastatytas naudojant 30 proc. · Olimpinio deglo estafetę stebėjo apie 8 mln.
Technologijų įtaka olimpinėms žaidynėms
Olimpinės žaidynės - tai ne tik sporto varžybos, bet ir platforma, kurioje susitinka kultūros, technologijos ir nacionalinės ambicijos. Artėjant renginio atidarymui, „Telia“ dalinasi, kaip 5G transformuos šiųmečių Olimpinių žaidynių patirtį.
Žaidynėse bus naudojama 12 tūkstančių ekranų, 8 tūkstančiai Wi-Fi terminalų ir 13 tūkstančių kompiuterių. Atlaikyti tokio kiekio įrenginių srautą yra didelis iššūkis. Organizatorių pasitikėjimas 5G demonstruoja jo patikimumą bei universalumą. Pirmųjų visiškai skaitmeninėmis tituluojamų Olimpinių žaidynių privalumus galėsime pajusti net būdami už tūkstančių kilometrų - matysime greičiau pateikiamą varžybų statistiką, daug aukštesnės kokybės vaizdą, o pačios transliacijos labiau primins filmą, nei įprastą rungtynių peržiūrą.
Organizuoti Olimpines žaidynes tokiame turtingą istoriją turinčiame mieste, kaip Paryžius, iš telekomunikacijų pusės yra itin sudėtinga užduotis. Per atidarymo ceremoniją kiekvienos šalies delegacija, užuot ėjusi ant scenos, laivu plauks upe. Organizatoriai plaukimo metu planuoja realiu laiku transliuoti vaizdą iš kiekvienos valties, kas greičiausiai nebūtų įmanoma be stabilumu pasižyminčio 5G ryšio. Jo bazines stotis planuojama maskuotai įrengti ant upę kertančio tilto atramų, o kai kuriose vietose - net ir panaudoti antenomis aprūpintus sunkvežimius.
Taip pat skaitykite: Istorija ir tradicijos: Olimpinės žaidynės
Tikimasi, kad minėta 5G infrastruktūra taip pat sklandžiai patenkins net 400 tūkstančių pakrantėse susirinkusių žiūrovų skaitmeninius poreikius. Ši vasaros Olimpiada turėtų tapti pirmąja, kurioje varžybos bus filmuojamos 8K HDR raiška ir 60 kadrų per sekundę kokybe. Taip pat transliacijoms planuojama pasitelkti kaip niekada daug pačių įvairiausių kamerų - skirtas vaizdui televizoriuose, išmaniųjų formatui subalansuotas vertikalaus vaizdo ir net 360 laipsnių vaizdą fiksuojančias, kurių buvimą įvertins virtualios realybės akinių savininkai.
Kadangi mobiliojo ryšio pajėgumų prieinamumas kinta dinamiškai, varžybų transliavimas, ir dar iš tokios daugybės skirtingų kamerų, yra pakankamai rizikingas, net ir turint omenyje 5G galimybes. Tačiau už transliacijas atsakingas Olimpinių žaidynių transliuotojas (OBS) ketina pasitelkti 5G suteikiamą tinklo „pjaustymo“ sprendimą, kai fizinėje infrastruktūroje sukuriamas atskiras izoliuotas tinklas ir jam rezervuojama dalis resursų. Tai užtikrins, kad transliacijų nenutrauks programišiai ir vaizdas nenutruks pačiu netinkamiausiu metu.
Olimpinė diena Lietuvoje
Šį šeštadienį Kaunas virto visos Lietuvos sporto sostine - mieste vyko didžiausia judesio šventė - „Olimpinė diena 2022”. Renginio metu miesto gyventojams ir svečiams organizatoriai žadėjo daugiau nei 100 įvairių nemokamų sporto ir pramoginių veiklų - vyko įvairios varžybos, specialūs turnyrai, buvo galima patiems išbandyti įvairias sporto šakas, gyvai pabendrauti su profesionaliais sportininkais, susitikti su olimpiečiais, įsitraukti į žaidimus, prisijungti prie edukacinių, olimpinio švietimo renginių.
Vienu iš renginio akcentų tapo Olimpinės dienos deglo nešimo ir įžiebimo ceremonija, kuri paskelbė renginio pradžią. Šiemet garbė deglą iki renginio vietos estafete paeiliui nešti patikėta šešiems sportininkams - septintą vietą 2020 metų Tokijo olimpinėse žaidynėse užėmusiai penkiakovininkei Gintarei Venčkauskaitei, olimpiečiams buriuotojui Juozui Bernotui, Europos čempionei, krepšinio trenerei Linai Dambrauskaitei, krepšininkei Ugnė Sirtautaitei, gimnastui Tomui Kuzmickui bei pasaulio bokso čempionei Gabrielei Stonkutei.
Olimpinis švietimas ir vertybės
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) didelį dėmesį skiria vaikų ir jaunimo olimpinių vertybių ugdymui. Šia knyga siekiama supažindinti su olimpinio švietimo judėjimu, idėjomis ir ugdyti olimpines bei paralimpines vertybes, kurios svarbios ne tik sporto srityje, bet ir kasdieniame jaunimo gyvenime. Knygoje pateiktos įvairiausios temos, teorinės, kūrybinės ir praktinės užduotys. Knyga suteiks daugiau galimybių ugdytojui: pristatomos olimpizmo temos gali būti integruojamos į įvairių mokomųjų dalykų turinį, o pedagogui suteikiama laisvė kūrybiškai veikti. Per olimpinį ugdymą analizuojamos įvairios temos: lyčių lygybė, tolerancija, darnus vystymasis ir aplinkosaugos klausimai, socialinės žiniasklaidos vaidmuo olimpinio švietimo sferoje, plačiai aprašoma olimpinio judėjimo istorija, naujos olimpinio sporto šakos. Mokymosi knyga leidžiama Lietuvos olimpinės akademijos lėšomis. Lietuvos olimpinė akademija.
tags: #tokyo #olimpines #ir #parolimpines