Traumos yra neišvengiama sporto dalis. Kai kurie sportininkai dantis sukandę jas ištveria ir sugrįžta į aikštę stipresni, tačiau kiti dėl traumų būna priversti atsisveikinti su didžiuoju sportu. Šiame straipsnyje pristatysime dešimt iškilių Lietuvos krepšinio asmenybių ir apžvelgsime didžiausias traumas jų karjerose.
Arvydas Sabonis: legenda, įveikusi Achilo sausgyslės traumas
Šįmet 50 metų jubiliejų atšventusi Lietuvos krepšinio legenda didžiausias traumas patyrė pačiame savo jėgų žydėjime. 221 cm ūgio vidurio puolėjas, savo talentu pribloškęs visko mačiusius krepšinio ekspertus, 1986 metais, prieš pat NBA naujokų biržą, patyrė Achilo sausgyslės plyšimą. Po operacijos jau beatsigaunantis Sabas antrą kartą susižeidė tą pačią koją ir turėjo antrą kartą gultis ant operacinio stalo. Tai lietuvio nesustabdė - įkalbėtas Aleksandro Gomelskio jis surizikavo ir išvyko su tuomet SSSR rinktine į Seulą, kur iškovojo olimpinį auksą. Net ir tapęs ne toks greitas, šoklus A. Sabonis po Achilo sausgyslės traumų žaidė dar 17 sezonų ir demonstravo įspūdingą krepšinį. Vienas geriausių visų laikų Europos žaidėjų, 7 sezonus žaidęs NBA, karjerą baigė 2005 metais. 2010 metais A. Sabonis buvo įtrauktas į NBA šlovės muziejų. Šiuo metu jis eina Lietuvos krepšinio federacijos prezidento pareigas.
Jonas Mačiulis: kelio kryžminių raiščių trauma
Šiuo metu Madrido „Real“ marškinėlius vilkintis trisdešimtmetis savo karjeroje nurijo ne vieną karčią piliulę, tačiau sunkiausias laikotarpis buvo 2011 metais. Tuomet 198 cm ūgio Milano „Armani Jeans“ puolėjas patyrė sunkią traumą, ilgam laikui neleidusią jam sportuoti. Po rungtynių į ligoninę pristatytas J. Mačiulis išgirdo grėsmingą gydytojų verdiktą - trūko dešiniojo kelio priekinis kryžminis raištis. Po operacijos jis ėjo sunkiu devynis mėnesius trukusiu reabilitacijos keliu. Tuomet po truputį atsigaunantis krepšininkas iš Kauno „Baltų“ persikėlė į Atėnų „Panathinaikos“ , o nuo 2014 metų gina Madrido „Real“ klubo garbę.
Linas Kleiza: dviguba kelio operacija
30 metų 203 cm puolėjas gana sėkmingai šiuo metu gina italų Milano „Emporio Armani“ klubo garbę. Tačiau buvo laikas, kai Lietuvos rinktinės lyderis nebuvo tikras, ar išvis sugrįš į aikštę. 2011 metais vasarį puolėjo karjera pakibo ant plauko, kai jam buvo atlikta dviguba dešinio kelio operacija - artroskopinė įplyšusio kelio menisko, o tada kur kas sudėtingesnė to paties kelio mikrolūžio operacija kremzlės defektui panaikinti. Nedaugelis sportininkų ryžtasi tokiai operacijai, o jos reabilitacija truko metus. Tuo metu L. Kleizos trauma buvo rimtas smūgis Lietuvos rinktinei, kuri tikėjosi šluoti varžovus nuo kelio Europos čempionate, vykusiame mūsų šalyje. Panašu, kad L. Kleiza kupinas energijos ir noro karjerą rinktinėje baigti su Europos čempionato auksu.
Arvydas Macijauskas: Achilo sausgyslės ir nugaros traumos
Dėl savo unikalių snaiperio sugebėjimų Lietuviškuoju Kalašnikovu pramintas krepšininkas taip pat ragavo NBA duonos. Tiesa, nesėkmingai. O karjerą baigė kamuojamas traumų. Šiuo metu 35 metų 193 cm ūgio Macas pripažino, kad viską lėmė prastėjanti sveikata. 2006 metais jam trūko Achilo sausgyslė ir Arvydas negalėjo sportuoti šešis mėnesius. 2008 metais snaiperiui individualiai treniruojantis Kaipėdoje plyšot dešinės kojos raiščiai ir jis vėl kone pusmečiui iškrito iš rikiuotės. Čia ramiai sveikti dar nedavė ir prasidėjęs bylinėjimasis su Pirėjo „Olympiacos“ klubu, kuris nenorėjo mokėti lietuviui atlyginimo. 2010 metais krepšininkas priėmė sprendimą baigti karjerą. Kaip tvirtino pats A. Macijauskas, jam reikėjo daryti sudėtingą nugaros operaciją, kurios pasekmės žaidimui buvo gana miglotos. Pasitaręs su šeima Macas nutarė nebetempti gumos.
Taip pat skaitykite: Sporto arenų svarba
Žydrūnas Ilgauskas: pėdos traumos
Sėkmingiausiai NBA žaidęs lietuvis pajėgiausioje krepšinio lygoje praleido net 15 metų. Tiesa, dėl itin sunkių traumų šiuo metu 39 metų 220 cm ūgio vidurio puolėjui teko praleisti net ištisus sezonus. Dėl pėdos traumų krepšininkas nesužaidė nė vieno mačo debiutiniu turėjusiame būti 1996-1997 metų sezone ir 1999-2000 metais. Tik penkeriose rungtynėse ant parketo lietuvis pasirodė ir 1998-1999-ų sezone. Daugiausiai kentėjo vidurio puolėjo pėdos, joms prireikė net keletos rimtų operacijų. Įdomu, kad nuo 2002 metų Ž. Ilgauskas rimtų traumų nepatyrė ir tapo vienu geriausių NBA vidurio puolėjų. Jis dukart (2003 ir 2005 metais) žaidė NBA „Visų žvaigždžių“ rungtynėse ir tebėra vienintelis lietuvis, per plauką nelaimėjęs NBA aukso žiedo - 2007 metais žaidė finale. JAV pilietybę pernai gavęs Big Z dirba „Cavaliers“ klubo vyriausiojo vadybininko asistentu. 2014 metų kovo 9 dieną „Cavaliers“ pakabino arenos palubėse 11 numeriu pažymėtus lietuvio marškinėlius. Jis iki šiol yra klubo rekordininkas pagal sužaistas rungtynes, atkovotus kamuolius ir blokuotus metimus.
Donatas Motiejūnas: nugaros išvaržos operacija
Penktadienį už Atlanto Lietuvos rinktinės ir NBA klubo „Houston Rockets“ puolėjui Donatui Motiejūnui buvo atlikta nugaros operacija. Dėl jos krepšininkas veikiausiai kone pusmetį negalės sportuoti. „Aišku, yra gaila ir sunku, bet kai atsitiko man trauma jau tuomet supratau, kad tai nėra paprasta trauma. Daktarai man pasakė, kad reikia operuoti iškarto norint pilnai atsigauti, o jei neoperuosiu ir lauksiu, tai galiu ir niekada neatsigauti. Tai būtų karjeros pabaiga“, - prieš operaciją sakė D. Motiejūnas. Po nugaros išvaržos operacijos reabilitacija truks maždaug keturis mėnesius. Tikimybė, kad D-Mo padės Lietuvos rinktinei žemyno pirmenybėse - labai nedidelė. 24 metų 213 cm ūgio lietuvį operavo vienas geriausių nugaros traumų specialistų, gydęs ir jo komandos draugą Dwightą Howardą. Atlikti operaciją lietuvį paskatino jį apžiūrėję medikai. Gydytojai įspėjo, kad delsimas gali lemti net karjeros pabaigą. Trečiąjį sezoną NBA Donatas atsiskleidė - iš atsarginio tapo tvirtu starto penketo žaidėju. Per 71 rungtynes net 62-ose jis rungtynes pradėjo starto penkete ir vidutiniškai pelnė 12 taškų ir atkovojo 5,9 kamuolio. Šį sezoną jis taip pat buvo vienas patikimiausių ekipos metikų - dvitaškius metė 50,4 proc. taiklumu, o tritaškius - 36,4 proc.
Mantas Kalnietis: peties ir kelio traumos
Pagrindiniam Lietuvos rinktinės įžaidėjui šis sezonas - tarsi prakeiksmas. Pasaulio čempionato išvakarėse, kontrolinėse rungtynėse su kroatais 28 metų 196 cm ūgio krepšininkas gavo sunkią peties traumą. Jam išniro raktikaulis ir įplyšo raumenys - gydytojams teko gerokai paplušėti, kol atkūrė raiščius. Kone pusmetį reabilitaciją atlikęs M. Kalnietis vasarį vėl vilkosi Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ marškinėlius ir bėgo į aikštę, tačiau dėl naujos traumos su rusų klubu buvo priverstas nutraukti sutartį ir anksčiau laiko baigti sezoną. Įžaidėjui įtrūko kelio sausgyslė ir jis praėjusią savaitę prieš Velykas Lietuvoje gulėsi ant operacinio stalo. „Nenorėjau ilgiau laukti, nes jeigu operacija būtų daroma po sezono, tai paskui ir rinktinė galėjo nuplaukti. Norėjau susitvarkyti kuo greičiau. Negalėjau normaliai ir treniruotis, ir žaisti, todėl nebuvo prasmės toliau to tempti“, - teigė gynėjas, pasiryžęs padėti Lietuvos nacionalinei ekipai kovoti Europos čempionate.
Darjušas Lavrinovičius: plaštakos ir nugaros operacijos
Lietuvos rinktinės ir italų Emilijos Redžo „Grissin Bon“ klubo vidurio puolėjui Darjušui Lavrinovičiui šis sezonas - vienas sunkiausių karjeroje. Į Italiją 35 metų 212 cm ūgio krepšininkas atvyko jau traumuotas - teko daryti plaštakos operaciją, kurią susižeidė pasaulio čempionate. Vos tik atsigavęs Brolis vėl buvo priverstas gultis ant operacinio stalo - šįkart dėl įsisenėjusių nugaros skausmų. Sugrįžimas į aikštę buvo atidėtas gerokai ilgesniam laikui. Galiausiai po penkerių mėnesių reabilitacijos jis pradėjo žaisti ir ketina įrodyti, kad dar turi užtektinai parako.
Šarūnas Marčiulionis: kojos trauma
Šiuo metu penkiasdešimtmetis Šarūnas buvo vienas pirmųjų europiečių, pradėjusių žaisti NBA. 196 cm ūgio gynėjas pasižymėjo atletišku žaidimu, veržlumu, tad nenuostabu, kad talentas atvedė jį į NBA. Seulo olimpinio čempiono karjera čia nebuvo ilga, tačiau įspūdinga. Kaip vėliau pasakojo pats Š. Mačiulionis, jo karjera galėjo trukti bent dviem metais ilgiau, jei ne didelis noras žaisti už Lietuvą. Jau NBA nuo daugybės traumų ir operacijų kentėjęs lietuvis 1996 metais Atlantos olimpiadoje žaidė neišsigydęs kojos traumos. Nacionalinę ekipą jis vedė kęsdamas didelius skausmu, tad nenuostabu, kad kūnas neatlaikė ir netrukus po dar vieno sezono „Denver Nuggets“ ekipoje jis buvo priverstas palikti krepšinį. Su Lietuvos rinktine Š. Marčiulionis dukart laimėjo olimpinę bronzą ir kartą - Europos čempionato sidabrą.
Taip pat skaitykite: Plaukimo klaidų analizė
Robertas Javtokas: sunki motociklo avarija
Jei Lietuvos rinktinės ir Kauno „Žalgirio“ veteranui Robertui Javtokui užsiminsite apie 2002 metų gegužės 2 dieną, 35 metų 211 cm ūgio vidurio puolėjo veidas apsiniauks. Tuo metu krepšininkui buvo žadama itin šviesi ateitis, NBA naujokų biržoje jį 56-uoju numeriu pasirinko „San Antonio Spurs“ komanda, tačiau lemtinga klaida vos nekainavo jam ne tik krepšinio karjeros, bet ir gyvybės. Minėtą datą Robertas motociklu lėkė keliu daugiau nei 200 km/val. greičiu ir mėgindamas lenkti trenkėsi į automobilį, sukusį Lentvario pusėn. Nuo smūgio krepšininkas nulėkė nuo motociklo ir keliasdešimt metrų besivartydamas čiuožė keliu. Medikai buvo susiėmę už galvos ir stebėjosi, kaip tokioje situacijoje jis apskritai išliko gyvas. Trauma buvo sunki - šlaunies kaulas sutrupėjo į keletą dalių, jį tvirtino specialiais metaliniais varžtais. Robertas taip pat susižalojo petį, kelį, inkstys, neteko kraujo. Nedaug kas tikėjo, kad R. Javtokui pavyks grįžti į krepšinio aikštę. Praleidęs visą 2002-2003 metų sezoną jis vis dėlto sugebėjo atsistoti tvirtai ant kojų ir vėl užsivilko „Lietuvos ryto“ marškinėlius.
Traumų prevencija ir pasekmės
Traumos yra neatsiejama sporto dalis - vieniems pavyksta jų išvengti, kiti išsigydo ir sugrįžta į aikštelę, o dar kitus traumos priveda prie profesionalaus sportininko karjeros baigimo. Peržvelgę visą sporto istoriją, galime matyti daugybę skirtingų sporto šakų atstovų, kuriuos traumos privertė baigti karjerą anksčiau laiko. Traumų prevencija yra pagrindinis dalykas siekiant profesionalo karjeros. Kiekviena aukščiausio lygio sporto organizacija turi ne po vieną kineziterapeutą, masažuotoją ir kitus medicinos personalo narius. Atsakingas pasiruošimas rungtynėms bei atsistatymas po jų gali sumažinti traumų riziką, tačiau tuo pačiu niekas neapsaugo nuo nelaimių aikštelėje. Vienas geriausių pasaulio krepšininkų LeBron James gali pasigirti įspūdinga, net 22 metus trunkančia karjera NBA lygoje. Viena iš to priežasčių - kūno priežiūrai per metus išleidžiami 1,5 mln.
Pavyzdžiai iš kitų sporto šakų
Marco van Basten yra „Ajax“ ir „AC Milan“ legenda. Tris kartus „Ballon d‘Or“ ir Europos futbolo čempionato su Nyderlandų futbolo rinktine laimėtojas, karjerą baigė būdamas vos 28-erių metų. Futbolininkas 1986 metais patyrė kojos traumą, po kurios pilnai atsigauti taip ir nepavyko. Karjerą tęsė su skausmais, tačiau nuolatinės kojos problemos privedė prie to, kad 1994 metais jis net negalėjo normaliai išlipti iš lovos. Paskutines rungtynes sužaidė 1993 metais, dar dvejus metus bandė išsigydyti traumą, bet 1995 m. baigė karjerą. Sergio Aguero galima vadinti vienu geriausiu šių dienų puolėju. 2011-21 metais buvo neatsiejama Mančesterio „City“ dalis. 2021 metais persikėlęs į „FC Barcelona“ sužaidė vos ketverias rungtynes ir buvo priverstas baigti karjerą dėl širdies problemų. Tarp kitų futbolininkų, kurie dėl traumos pasitraukė anksčiau laiko yra gerai žinomi Carles Puyol bei Andre Schurrle. Nors C. Puyol karjerą baigė 36-erių metų, pats futbolininkas norėjo žaisti iki 40-ties. Gynėjo karjerą užbaigė Achilo trauma. Vokietis A. Schurrle buvo 2014 metų Vokietijos futbolo rinktinės dalis, kuri laimėjo pasaulio čempionatą.
Taip pat skaitykite: Didžiausios arenos Europoje
tags: #top #10 #didziausios #krepsinio #traumos