Lietuvos Irklavimo Federacijos Istorija

Įvadas

Lietuvos irklavimas - viena seniausių sporto šakų šalyje, turinti gilias tradicijas ir pasiekimus tarptautinėje arenoje. Šis straipsnis apžvelgia Lietuvos irklavimo federacijos (LIF) istoriją, nuo pirmųjų irklavimo klubų įkūrimo iki šių dienų, išskiriant svarbiausius įvykius, sportininkus ir pasiekimus.

Irklavimo Pradžia Lietuvoje

• Pirmieji klubai: 1885 m. Klaipėdoje įkurtas pirmasis irklavimo sporto klubas „Neptūnas", kuris tuo metu priklausė Prūsijai. Klubas sėkmingai varžėsi Prūsijos čempionatuose. 1912-13 m. Šilutėje įkurtas irklavimo klubas.

• Veikla Vilniuje ir Kaune: 1920 m. įsteigta Vilniaus irklavimos draugija. 1931 m. prie Lietuvos jachtų klubo (Kaunas; įkurtas 1921) įsteigta irklavimo sekcija. 1934 m. prof. Stepono Kolupailos iniciatyva organizuoti žygiai dvivietėmis baidarėmis.

• Pirmasis čempionatas ir moterų įsitraukimas: 1936 m. Kaune surengtas I Lietuvos irklavimo čempionatas, kuriame 2000 m nuotolyje varžėsi dvivietės su vairininku. 1937 m. irkluoti pradėjo ir moterys.

Lietuvos Irklavimo Federacijos Įkūrimas ir Veikla

• Įkūrimas: 1945 m. įkurta Lietuvos irklavimo federacija.

  Taip pat skaitykite: Baidarių ir kanojų irklavimas Lietuvoje

• Pirmosios pirmenybės: 1940 m. Kaune įvyko pirmosios Lietuvos irklavimo pirmenybės, nuo 1948 m. rengiamos kasmet.

• Tarptautinis pripažinimas: 1991 m. Lietuvos irklavimo federacija priimta į Tarptautinę irklavimo federaciją (FISA). 2023 m. FISA vienijo 157 šalis.

Svarbiausi Pasiekimai ir Sportininkai

Lietuvos irkluotojai yra iškovoję medalių olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose. Štai keletas žymiausių sportininkų ir jų pasiekimų:

• Olimpiniai medaliai:

  • 1960 m. Roma: A. Bagdonavičius ir Z. Jukna (2+) - sidabras.
  • 1968 m. Meksikas: A. Bagdonavičius, V. Briedis, J. Jagelavičius, Z. Jukna (8+) - bronza.
  • 1976 m. Monréalis: V. Butkus (4×) ir Klavdija Koženkova (8+) - sidabras, G. Ramoškienė ir L. Kaminskaitė (2×) - bronza.
  • 1980 m. Maskva: J. Narmontas ir J. Pinskus (8+) - bronza.
  • 2000 m. Sidnėjus: Kristina Poplavskaja ir B. Šakickienė (2×) - bronza.
  • 2016 m. Rio de Žaneiras: M. Griškonis ir S. Ritter (2×) - sidabras, D. Vištartaitė ir M. Valčiukaitė (2×) - bronza.

• Pasaulio čempionatų medaliai:

  Taip pat skaitykite: Lietuvos irklavimo federacijos kalendorius

  • 1962 m.: A. Bagdonavičius, V. Briedis, J. Jagelavičius, Z. Jukna, Petras Karla, Ričardas Vaitkevičius (8+) - sidabras.
  • 1966 m.: A. Bagdonavičius, J. Jagelavičius, Z. Jukna (4-) - sidabras.
  • 1974 m.: G. Šidagytė-Ramoškienė (1×).
  • 1975 m.: Antanas Čikotas (8+) - sidabras, G. Šidagytė-Ramoškienė (1×), L. Kaminskaitė (4×) ir V. Butkus (4×) - bronza.
  • 1978 m.: L. Kaminskaitė (2×) - sidabras.
  • 1981 m.: Zigmantas Gudauskas, J. Narmontas, S. Norušaitis, J. Pinskus, Vladimiras Nižegorodovas (8+), R. Baltutytė (8+) - auksas.
  • 1983 m.: J. Narmontas, J. Pinskus, V. Nižegorodovas (4+) ir Angelė Kulikauskaitė ir Fedosija Kaleinikova (4+) - bronza, S. Norušaitis (2+) - sidabras.
  • 1985 m.: Sigitas Kučinskas (4+) ir J. Pinskus (8+) - auksas, J. Narmontas (4-) - sidabras.
  • 1986 m.: V. Cesiūnaitė-Bagdonienė (8+) - auksas, J. Pinskus, Zigmantas Gudauskas (8+) - sidabras.
  • 1987 m. ir 1990 m.: Sigitas Kučinskas ir J. Narmontas (4-) - sidabras ir bronza.

• Europos čempionatų prizininkai:

  • 1961 m.: A. Bagdonavičius, Z. Jukna, vairininkas Gerdas Morkus (2+) - pirmą vietą.
  • 1963 m.: Eugenijus Levickas, Romualdas Levickas, Povilas Liutkaitis, Celestinas Jucys (4+) - trečią vietą.
  • 1963, 1965 ir 1967 m.: Vilniaus Žalgirio moterų aštuonvietė tapo čempionėmis, 1964 ir 1966 - vicečempionėmis.
  • 1963 ir 1964 m.: A. Bagdonavičius, V. Briedis, J. Jagelavičius, Z. Jukna, P. Karla, R. Vaitkevičius (8+) - antrą vietą.
  • 1965 m.: A. Bagdonavičius, J. Jagelavičius, Z. Jukna (4-) - pirmą vietą.
  • 1967 m.: A. Bagdonavičius, J. Jagelavičius, Z. Jukna (4+) - pirmą vietą.
  • 1966 m.: Sofija Grucova (4×) - antrą, 1968 - trečią, 1967 ir 1969 - pirmą vietą.
  • 1969 m.: J. Jagelavičius, Z. Jukna, L. Subačius (8+) - antrą vietą, G. Šidagytė-Ramoškienė (1×) 1969 ir 1973 - pirmą, 1967 ir 1970 - trečią vietą.
  • 1971 m.: Apolinaras Grigas, Benjaminas Nacevičius, Mindaugas Vaitkus (8+) - trečią.
  • 1973 m.: Apolinaras Grigas, Benjaminas Nacevičius, Mindaugas Vaitkus (4-) - antrą, V. Butkus (1×) - antrą vietą.

Geriausių Lietuvos BKI Irkluotojų Rinkimai

Nuo 2013 metų Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacija išrenka geriausius metų Lietuvos BKI irklavimo suaugusiųjų ir jaunimo (iki 24 metų) sportininkus. Geriausiam Lietuvos BKI irkluotojui metams yra įteikiama Vlado ČESIŪNO pereinamoji taurė. Vadas Česiūnas yra olimpinis bei keturis kartus pasaulio čempionas. Geriausiam Lietuvos BKI jaunajam irkluotojui metams yra įteikiama Dariaus SURVUTO pereinamoji taurė. Darius Survutas buvo Pasaulio jaunių čempionas.

• 2023 metai: Geriausiu Lietuvos BKI irkluotoju išrinktas Mindaugas Maldonis.
• 2022 metai: Geriausiu Lietuvos BKI irkluotoju išrinktas Mindaugas Maldonis. Geriausiu Lietuvos Jaunuoju BKI Irkluotoju išrinktas baidarininkas Tomas Jusevičius, kuris pasaulio studentų čempionate iškovojo sidabro ir bronzos medalius.
• 2021 metai: Geriausiu Lietuvos BKI irkluotoju buvo išrinktas Mindaugas Maldonis. 2021 metais M. Maldonis Rusijoje laimėjo Pasaulio taurės K-1 200 m rungties aukso medalį, pasaulio čempionate Danijoje K-4 500 m rungtyje finišavo penktas, Tokijo Olimpinėse žaidynėse K-1 200 m užėmė 10 vietą. Geriausiu Lietuvos Jaunuoju BKI Irkluotoju tapo baidarininkė Gintarė Pališauskaitė.
• 2019 metai: Geriausiu Lietuvos BKI irkluotoju bei Geriausiu Lietuvos BKI jaunuoju irkluotojų tapo Artūras Seja.
• 2018 metai: Geriausiu Lietuvos BKI irkluotoju bei Geriausiu Lietuvos BKI jaunuoju irkluotoju tapo Artūras Seja. 2018 metais Artūras Seja Pasaulio čempionate K-1 200 m nuotolyje iškovojo sidabro medalį, pasaulio jaunimo (iki 24 metų) čempionate - aukso, Europos suaugusiųjų ir Europos jaunimo (iki 24 metų) čempionatuose - po sidabro medalį.
• 2017 metai: Geriausiu Lietuvos BKI irkluotoju bei Geriausiu Lietuvos BKI jaunuoju irkluotoju tapo Henrikas Žustautas.
• 2016 metai: Geriausiais Lietuvos BKI irkluotojais tapo Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas. Geriausiu Lietuvos BKI jaunuoju irkluotoju tapo Vadimas Korobovas, kuris tapo Europos jaunimo iki 24 metų čempionu, Pasaulio jaunimo iki 24 metų Pasaullio vicečempionu.
• 2015 metai: Henrikas Žustautas I Europos žaidynėse iškovojo Aukso medalį C-1 200 m nuotolyje, tapo Pasaulio jaunimo iki 24 metų čempionu, Europos jaunimo iki 24 metų čempionate iškovojo Bronzos medalį.
• 2014 metai: Geriausiu Lietuvos BKI irkluotoju tapo Jevgenijus Šuklinas. Geriausiu Lietuvos BKI jaunuoju irkluotoju tapo Henrikas Žustautas.

Garbės Ženklais Apdovanoti Asmenys

Lietuvos irklavimo federacija įteikia garbės ženklus asmenims, nusipelniusiems irklavimo sportui. Tarp jų:

• Nr. 011 - Liudvikas Albertas Mileška, Klaipėdos irklavimo sporto centro direktorius, irklavimo treneris, irkluotojas. Apdovanotas 2024 metais.
• Nr. 010 - Ryszard Stadniuk, Mechanikos inžinierius, verslininkas, „Czarne Szczecin“ irkluotojas. Apdovanotas 2021 metais.
• Nr. 009 - Sofija Grucova, Irkluotoja, trenerė, teisėja. Apdovanota 2019 metais.
• Nr. 008 - Alvydas Varnas, Irkluotojas, slidininkas, treneris. Apdovanotas 2017 metais.
• Nr. 007 - Stasys Karolis Nutautas, Irkluotojas, treneris, teisėjas. Apdovanotas 2017 metais.
• Nr. 006 - Antanas Bagdonavičius, Irkluotojas, treneris, teisėjas. Apdovanotas 2016 metais.
• Nr. 005 - Eugenijus Levickas, Irkluotojas, teisėjas, sporto organizatorius. Apdovanotas 2014 metais.
• Nr. 004 - Zygfryd Żurawski. Apdovanotas 2013 metais.
• Nr. 003 - Algirdas Kazimieras Arelis. Apdovanotas 2013 metais.
• Nr. 002 - Werner Zwimpfer. Apdovanotas 2013 metais.
• Nr. 001 - Vytautas Julius Briedis, irklavimo ne tik akademinę valtį, bet ir kanoją, taip pat dirbo treneriu, buvo sporto organizatorius. Apdovanotas 2013 metais.

Irklavimo Varžybų Tipai ir Taisyklės

Irklavimas apima įvairias rungtis ir varžybų tipus. Varžybos vyksta tiesioje trasoje daugiau kaip 2 m gylio ramiame vandenyje, kiekvienai valčiai skiriama 12,5-15 m pločio juosta, vienu metu gali startuoti 6-8 valtys.

• Valtys: Lenktyninė valtis siaura, ilga, žemais lygia apkala (medine ar plastikine) šonais, su deniu. Irklo ilgis 285-385 cm, masė 3,5-4 kilogramai. Valtys būna 8 klasių: pavienės valtys, kurias kiekvienas sportininkas irkluoja 1 irklu: dvivietė su vairininku (2+, valties masė nuo 32 kg, vidutinis ilgis 10,4 m; tik vyrų) ir be jo (2-, masė nuo 27 kg, vidutinis ilgis 10,4 m), keturvietė su vairininku (4+, masė nuo 51 kg, vidutinis ilgis 13,4 m; tik vyrų) ir be jo (4-, masė nuo 50 kg, vidutinis ilgis 13,4 m), aštuonvietė su vairininku (8+, masė nuo 96 kg, vidutinis ilgis 19,9 m, sudedama iš 2 dalių); porinės valtys, kurias kiekvienas sportininkas irkluoja 2 irklais: vienvietė (1×, masė nuo 14 kg, ilgis nuo 7,2 m, vidutinis 8,2 m), dvivietė (2×, masė nuo 27 kg, vidutinis ilgis 10,4 m), keturvietė (4×, masė nuo 52 kg, vidutinis ilgis 13,4 m).

  Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis

• Amžiaus grupės: Skiriamos amžiaus grupės: jauniai, jaunimas (iki 23 metų), suaugusieji ir meistrai.

• Svorio kategorijos: Pagal svorį išskiriami lengvojo svorio irkluotojai.

Tarptautinės Varžybos Lietuvoje

Lietuva yra surengusi keletą svarbių tarptautinių irklavimo varžybų:

• Nuo 1962 m. Trakuose kasmet rengiamos tarptautinės Gintarinių irklų regatos.
• 2002 m. Galvės ežere (Trakai) surengtas pasaulio jaunių irklavimo čempionatas.
• 2017 metais Trakuose vyko pasaulio jaunių (iki 19 metų) čempionatas, kuris buvo pagrindinės atrankos į 2018-ųjų jaunimo olimpines žaidynes varžybos.

Baidarių ir Kanojų Irklavimas

Kadangi kanojų, baidarių irklavimas generuoja energiją, šis sportas tapo labai populiarus pastarąjį dešimtmetį. Netgi neprofesionalūs atletai mėgaujasi irklavimu. Tai būdas pabėgti nuo karštligiško miesto tempo. Viena iš kanojų, baidarių irklavimo rūšių - irklavimas ramiame vandenyje. Pagrindiniai šios šakos bruožai - jėga ir greitis. Kanojų irklavimo varžybose viename maršrute dalyvauja devyni individualūs varžovai arba devynios įgulos. Preliminarinių, pusfinalio ir finalo varžybų organizavimas priklauso nuo dalyvių skaičiaus. Maršrutas sudarytas iš 9 mmetrų pločio linijų. Varžybos vyksta irklavimo centre, dalyviai turi įveikti 200m, 500 m arba 1000 m distancijas. Laimi tas irkluotojas arba įgula, kurios baidarė pirma kerta finišo liniją.

Istorija

1865 metais Škotų juristas Džonas Mak Gregoras, gyvenantis Londone, sukonstravo ir pasigamino klinkerinę valtį, kurią pavadino „Rob Rojumi“ šios valties prototipu jis paėmė eskimų kajaką, o pavadino savo bendrapavardžio škotų plėšiko Mak Gregoro pravarde Rob Rojus, jo garbei. Savo valtimi, kurios ilgis 4 m 26 cm, o plotis 66 cm, jis daug keliavo Centrinės Europos ežerais ir upėmis ir tai aprašė 1865 metais išleistoje knygoje „1000 mylių kanoja Rob Rojus“. 1866-1867 metų laikotarpyje jis daug keliavo po Skandinaviją, Šiaurinę Vokietiją, taip pat Baltijos ir Raudonąją jūromis. Šios kelionės išpopuliarino irklavimą valtimis be kronšteinų pasauliniu mastu. Savo įspūdžius Mak Gregoras aprašė trijose knygose, kurios sukėlė didelį susidomėjimą. Pagal šios valties pavyzdį 19 a. Aštuntame 19 a. Gaminant kajakus ir kanojas Europoje, buvo panaudota akademinių valčių gamybos patirtis. Tuo pačiu metu Skandinavijos šalių konstruktoriai, neturėdami jokios patirties ir nevaržomi tradicijų, eksperimentiniu būdu gamindami valtis be kronšteinų, pasiekė geresnių rezultatų. Artėjant link mūsų dienų, prieš 10-15 metu geriausias valtis gamindavo Danai. Jų valtimis startuodavo pajėgiausi vakarų sportininkai. Gerberdtas Klintcas su daktaru D.Petenu 1877 metais dalyvavo parodomajame vienviečių baidarių plaukime akademinių valčių varžybų metu, Moaso upėje, Liutache, kur varžybas stebėjo Belgijos karalius Leopoldas. Baidarių ir kanojų populiarinimas davė gerų rezultatų. Europoje susikūrė specializuoti klubai: 1876 m. Breslalyje, 1885 m. Bonoje ir Genoveryje, 1900 m. Vokietijoje ir Švedijoje, 1904 m. Prancūzijoje, 1908 m. Prahoje ir kt. miestuose. 1924 m. Paryžiuje, Olimpinių varžybų metu, įvyko parodomasis plaukimas, kuriame dalyvavo po keturis Amerikos ir Kanados irkluotojus. Jie startavo kanadietiškomis kanojomis, neturinčiomis denio, irklavo kklūpodami ant vieno kelio, baidariniu irklu pradžioje - kaip kanojoje, vėliau - kaip baidarėje. Tarptautinių varžybų skaičius pastoviai augo. 1925 m. Prahoje įvykusios varžybos sukėlė didelį olimpinio kongreso dalyvių susidomėjimą. Imta kiekvienoje regatoje išbandyti įvairių konstrukcijų valtis. Imta irkluoti dvivietėmis, trivietėmis, keturvietėmis, šešiavietėmis baidarėmis. 1933 metais Prahoje įvyko varžybos, kurias nuspręsta laikyti pirmosiomis Europos pirmenybėmis. Atsižvelgiant į vietines sąlygas, moteris buvo patvirtintas 600 metrų nuotolis, o vyrams 1000 metru ir 10000 metrų nuotolis. Ši regata leido palyginti tiek valtis, tiek nacionalinių komandų jėgas. 1933 metais B/K irklavimas tapo TOK nariu, bet i olimpinių žaidinių programą nutarta įjungti šią sporto šaką tik 1934 m. Pirmosios irkluotojų olimpinės žaidynės vyko 1936m. Vokietijoje. Jos buvo pravestos gana iškilmingai, o žymiai pakėlė baidarių ir kanojų autoritetą. 1948 m. Olimpinėse žaidynėse, LLondone, pirmą kartą 500 metrų nuotolyje dalyvavo moterys. Pirmoji buvo danė K.Choff. 1960 metais tarybų sąjungoje imta propaguoti ilgų nuotolių varžybas, kurios vygdavo dvi dienas iš eilės. Vykdavo 100 km. Varžybos. 50 km. vieną dieną, likusieji 50 km. kitą dieną. Sia ilgą distanciją nugalėtojai įveikdavo (susumavus rezultatus) per 10-12 valandų. Vakarų Šalyse baidarių irklavimą priimta žymėti raide „K“ (kajak), o kanojų irklavimą raide „C“ (canadier), Abi sporto šakos apjungiamos žodžiais - kanų sportas (baidarių-kanojų irklavimas), Angliškas žodis „canoe“ yra kilęs Iš ispaniško „canoa“, reiškiančio šeivą ir pasisavinto iš Karibų indų kalbos. Dauguma Anglijos Kareliškojo baidarininkų klubo narių keliaudavo savo valtimis ir tuo būdu daugelyje šalių sukėlė susidomėjimą nauju irklavimo būdų, kurį, imta naudoti turizme ir varžybose. Baidarių ir kanojų prototipai - šiaurės gyventojų eskimų žvejybinės ir medžioklinės valtys kajakai ir Centrinės ir Pietų Amerikos aborigenų valtys kanojos. Tarptautiniai standartiniai žymėjimai: baidarė-kajakas „K“ (K-1, K-2, K-4) kanoja - canoe „C“ (C-1 C-2, C-4).

Dabartis ir Ateitis

Lietuvos irklavimo federacija ir toliau aktyviai veikia, siekdama populiarinti irklavimą Lietuvoje, rengti aukšto lygio sportininkus ir organizuoti tarptautines varžybas. Lietuvos irkluotojai ir toliau garsina šalies vardą tarptautinėje arenoje.

tags: #lietuvos #irklavimo #federacija