Sportas neatsiejamas nuo sveiko gyvenimo būdo, tačiau kartu kelia ir traumų riziką. Šis straipsnis skirtas išnagrinėti sporto traumų problemą Lietuvoje, aptariant jų priežastis, rūšis, prevencijos būdus bei gydymo ir reabilitacijos galimybes.
Įžanga
Sportas yra svarbi fizinio aktyvumo forma, stiprinanti kūną ir gerinanti savijautą. Vis dėlto, sportuojant neišvengiamai susiduriama su traumų rizika. Lietuvoje kasmet tūkstančiai žmonių kreipiasi į gydytojus dėl sportinių traumų. Didžiausią riziką patiria ne profesionalūs sportininkai, o mėgėjai, sportuojantys laisvalaikiu.
Mėgėjų Sporto Traumų Problema
Traumatologai atkreipia dėmesį, kad dauguma sporto traumų įvyksta ne profesionalų varžybose, o draugiškuose krepšinio, futbolo ar padelio mačuose. Mėgėjų sporte aikštelėje susitinka skirtingo fizinio pasirengimo žmonės. Dažnai mėgėjai pamiršta apšilimą, o profesionalai treniruojasi, kaip saugiai nusileisti ar taisyklingai smūgiuoti. Pradėję kaip pramogą, žaidimai greitai tampa nuožmia kova. Traumatologai kasdien susiduria su socialinių sportų „aukomis“ - nuo paauglių su patemptais raiščiais iki suaugusiųjų su sudėtingais kelio ar riešo sužeidimais. Nors šie žaidimai suteikia daug džiaugsmo, jie gali tapti brangiai kainuojančia pramoga.
Sporto Traumų Statistika Lietuvoje
Kasmet Lietuvoje dėl sportinių traumų gydymo prireikia 15-20 tūkst. žmonių. 2016 metais dėl traumų stacionarų priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriuose buvo gydomi 314 025 ambulatoriniai ligoniai. Daugiausiai pacientai patyrė pečių lanko ir rankų (30,4 proc.), klubų ir kojų (27,9 proc.) bei galvos sužalojimus (19,2 proc.).
Dažniausios Sporto Traumų Priežastys
Žmogaus organizmas yra sudėtingas biomechaninis mechanizmas, kuris gali būti pažeidžiamas įvairiomis traumomis. Traumuojama dažniausiai silpniausia vieta struktūroje: raumenyse - vieta, kurioje raumuo jungiasi su sausgysle, sausgyslėse - vieta, kur ji jungiasi su kaulu, raiščiuose - susijungimuose su sąnariais. Net jei būsime labai atsargūs, greičiausiai vis tiek nepavyks išvengti sportinių traumų.
Taip pat skaitykite: Rizikos veiksniai krepšinio traumoms
Pagrindiniai Traumų Tipai ir Jų Mechanizmai
Raumenų traumos: Atsiranda pervargus, nuo per didelio apkrovimo treniruotės metu arba paprasčiausiai nuo vieno staigaus, netikslaus judesio, pvz., pertempus raumenį arba staigiai ir stipriai jį sutraukus. Atsiranda, kai darbas viršija raumens jėgą ir įtempimo išlaikymą. Plyšimas gali būti dalinis arba pilnas, jis gali įvykti raumens ir sausgyslės susijungimo vietoje arba sausgyslės ir kaulo susijungimo vietoje. Kartais maža kaulo atplaiša atsiskiria kartu su sausgysle. Raumuo ir sausgyslė susidoroja su per dideliu krūviu, o trauma įvyksta esant menkiausiam pasipriešinimui. Traumos sunkumas priklauso nuo raumens susitraukimo jėgos ir krūvio didumo. Gali įvykti kelių raumens skaidulų arba viso raumens plyšimas. Dažniausiai įvyksta lengvi raumenų patempimai ir stiprūs patempimai, be raumens plyšimo. Jie pasireiškia raumenų skausmu ir nemaloniais pojūčiais judant. Šie simptomai paaštrėja, kai būna dar didesni pažeidimai - plyšta raumeninės skaidulos.
Raiščių ir sausgyslių traumos: Dažnausiai raiščiai patempiami sportuojant, iškylaujant gamtoje, taip pat dėl nuolat patiriamos fizinės perkrovos. Raiščius ir sausgysles gali traumuoti ir nuolatiniai monotoniški pasikartojantys judesiai. Tokiu atveju gali būti sausgyslės uždegimas, kuris yra tarsi reakcija į nuolatinį sausgyslės traumavimą. Sausgyslės gali trūkti nuo tiesioginio smūgio buku daiktu, taip pat traumų metu sausgyslės ar raiščiai gali būti nupjauti aštriais daiktais. Dažniausia raiščių ir sausgyslių sužalojimo komplikacija - dėl netinkamo ar per trumpo gydymo atsiradęs raiščių ir sausgyslių nepakankamumas. Tuomet išlieka nuolatinis sąnario nestabilumas, nuo nedidelės pakartotinos traumos ar kryptelėjimo skausmas bei kiti simptomai atsinaujina. Vargina skausmai atsiradę dėl lėtinių raiščių ir sąnarių traumų, dėl nuolatinio sausgyslės pervargimo vystosi apie sausgyslę esančių audinių uždegimai. Ima varginti stiprėjantis skausmas, patinimas, paspaudus girdisi traškėjimas. Vystosi sausgyslės makščių bei pačių sausgyslių uždegimas tendovaiginitas ir tenditai. Atsiradus šiems negalavimams sportuoti negalima, reikia visiškos ramybės.
Kelio sąnario traumos: Kelio sąnarys - labai sudėtingas mechanizmas, talpinantis daug sausgyslių ir dar porą kremzlinių diskų, vadinamų meniskais. Šie diskai atlieka perkloto tarp dviejų sąnario paviršių vaidmenį. Tai C formos kremzlės, esančios tarp kelio sąnarį formuojančio šlaunikaulio ir blauzdikaulio . Kelio sąnaryje yra du meniskai - vidinis ir išorinis. Jie sušvelnina smūgius, tenkančius sąnariui, stabilizuoja sąnarį. Menisko įtrūkimas, jo dalies atplyšimas, vadinamas menisko plyšimu. Meniską pažeisti gana lengva, kartais pakanka visai nedaug, kad meniskas būtų perplėštas arba atitrūktų nuo tvirtinimosi vietos.
Stuburo traumos: Stuburą sudaro slanksteliai, tarpslanksteliniai diskai ir juos jungiantis sausgyslinis mechanizmas. Iš vidaus stuburas panašus į vamzdį, kurio viduje - nugaros smegenys. Jos labai svarbios, nes išeinantys nervai savo atšakomis pasiekia kiekvieną mūsų kūno kampelį, kiekvieną organą, raumenį. Nuo nervų priklauso maitinamų organų funkcinė būklė. Stuburas - skeleto ašis. Jis kūnui suteikia reikiamą formą, prie jo tvirtinasi ne tik stambiausi raumenys, sausgyslės, bet ir organų raiščiai. Tokiu būdu stuburas kūną laiko vertikalioje padėtyje, o gyvybiškai svarbius organus išlaiko taisyklingoje pozicijoje. Apie 80% žmonių bent vieną kartą per gyvenimą yra patyrę nugaros skausmą. Atletai žymiai dažniau susiduria su ūminiu ar lėtiniu nugaros skausmu. Apatinės nugaros dalies pažeidimas sudaro apie 5 - 10% visų atletų patiriamų traumų. Dažniausia nugaros pažeidimo ir skausmo priežastis - įvairios traumos, per didelis krūvis stuburui ir nugaros raumenims. Juosmeninė stuburo dalis - antra pagal pažeidimo dažnumą stuburo vieta. Dažniausiai juosmeninės stuburo dalies pažeidimas įvyksta dėl stiprių ir greitų viso kūno judesių.
Raumenų spazmai: Raumenų spazmai - patempimo požymis, pasireiškia stipriu raumenų susitraukimu. Tai apsauginis refleksas, apsaugantis traumuotą vietą nuo nepageidaujamų judesių ir tolimesnių pažeidimų. Spazmai gali tęstis ilgą laiką, suteikdami stiprų skausmą ir trumpalaikiai, kurie yra persitreniravimo ir pervargimo rezultatas.
Taip pat skaitykite: Liekamieji reiškiniai po sporto traumų
Sąnarių išnirimai: Sąnario išnirimai - būklė, kai priešingi vienas kitam paviršiai - kaulų susijungimo vietos, sudarančios sąnarį, yra sau neįprastoje vietoje. Tai atsitinka esant chroniškoms problemoms, dėl atpalaiduotų raiščių ar sąnario kapsulės. Esant rimtesniems patempimams, kartu su raiščių plyšimais, atsitinka sąnario išnirimas, t.y judesys sąnaryje vyksta jam nebūdinga kryptimi. Tai gali tęstis tik momentą, o atsistatymas įvyksta savaime.
Dažniausios traumos: Fiziškai aktyviems žmonėms yra ne tik didelė sąnarių pažeidimo rizika, bet gali būti pažeistos jų sausgyslės ir raiščiai. Dažniausiai patempiami čiurnos ar kelio raiščiai, pasitemps sąnarys nesidislokuoja, lūžių nebūna. Patempimo simptomai yra skausmas, lokalus patinimas, judesių ribotumas. Raiščių patempimai gana dažni užsiimant bet kokia veikla - tiek sportuojant, tiek aktyviai ilsintis. Čiurnos patempimas - gana dažna raumenų ir skeleto sistemos trauma. Simptomai varijuoja nuo maudimo ir patinimo iki intensyvaus skausmo, hematomos ir sutrikusios funkcijos. Raumenų patempimą lemia per stiprus ir staigus jo pertempimas ar per smarkus susitraukimas. Dažniausiai raumenys patempiami einant, bėgant, šokant ir staigiau pakeitus judesio kryptį. Kartu gali pasireikšti skausmas, raumenų spazmas, raumenų nusilpimas. Gali būti patempiamos ir sausgyslės, raiščiai, esantys aplink čiurnos, kelio, riešo ar pirštų sąnarius. Jei sausgyslė nutrūksta, po oda gali susiformuoti gumbas (susitraukęs raumuo). Kita traumų rūšis - sąnarių panirimas ir išnirimas paslydus, pargriuvus, lipant ir pan. Vienam kaulo sąnariniam paviršiui nuslydus nuo kito kaulo sąnarinio paviršiaus, sąnarys išnyra, o jei kaulo sąnariniai paviršiai nenuslysta vienas nuo kito (tik patempiama sąnario kapsulė ir raiščiai), sąnarys panyra. Išnirus kaulas yra dislokuojamas iš jam įprastos vietos. Dažniausia išnirimo lokalizacija suaugusiems pacientams yra peties sąnarys, vaikams - alkūnės sąnarys. Išnirsus deformuojamas sąnarys, būdingas didelis skausmas, riboti judesiai, lokalus tinimas. Dažnai išnirimą lydi ir kaulų lūžiai, todėl įtariant juos būtina atlikti rentgenogramą. Išnirus ar panirus sąnariui, žmogus turi būti pristatytas į gydymo įstaigą. Nereikėtų mėginti grąžinti išnirusią galūnę savarankiškai, be medikų pagalbos, nes būklę galima tik pabloginti.
Traumų Prevencija
Nepakankamas dėmesys traumų prevencijai yra opi problema. Vakarietiškos tendencijos į sveikatą investuoti avansu, kai dar nieko neskauda, Lietuvoje skinasi kelią labai pamažu. Pasaulinė sveikatos organizacijos statistika rodo, jog tinkama profilaktika žymiai pigesnė nei vėliau traumų gydymas.
„Kalbant apie sportą, jam būtina ruoštis iš anksto, tarsi darytum namų darbus. Prie krūvio reikia pratintis pamažu, palaipsniui jį didinant, neskubant ir neužsibrėžiant pernelyg didelių tikslų. Tai galioja visiems be išimties, tiek profesionalams, tiek mėgėjams, nes žmonių anatomija visų vienoda, - tikina gydytojas V.Trumpickas. - Pagrindinis principas - prieš bet kokią sunkesnę nei įprastą fizinę veiklą būtinas apšilimas, suaktyvinant kraujotaką ir sušildant raumenis, kad jie būtų pasiruošę darbui. Apšilimas tiesiog būtinas peržengusiems 30 m. ribą, nes su amžiumi, lėtėjant medžiagų apykaitai, raumenų ir sausgyslių aprūpinimui krauju ir naudingomis medžiagomis, organizamas tampa mažiau atsparus, didėja traumų rizika“.
Pagrindiniai Prevencijos Būdai
- Apšilimas.
- Tinkama apranga ir avalynė.
- Raumenų stiprinimas. Reguliarūs jėgos pratimai kojoms, sėdmenims, liemeniui - stiprina sąnarius ir raiščius.
- Žaiskite pagal taisykles.
- Klausykite savo kūno.
- Subalansuota mityba ir vitaminų vartojimas.
- Ergonominė, anatomiškai pritaikyta avalynė ar bent jau ortopediniai vidpadžiai, tolygiai paskirstantys pėdoms tenkantį krūvį ir išlaikantys taisyklingą pėdų ašį, apsaugo čiurnų ir aukščiau esančius sąnarius nuo nereikalingo krūvio.
Pirmoji Pagalba Įvykus Traumai
„Na, o jeigu trauma visgi įvyko, nedelsiant nutraukite treniruotę, - perspėja reabilitologas. - Stenkitės kuo mažiau judinti pažeistą vietą. Pirmas vaistas tokiu atveju - šaltis. Šaldykite apie 15-20 min. kas valandą. Imobilizuokite traumuotą vietą įtvaru. Jeigu skausmas nepakenčiamas, įtariate rimtesnę traumą ar kyla abejonių, visada kreipkitės į gydytoją“.
Taip pat skaitykite: Kaip apsisaugoti nuo sporto traumų
- Pažeista vieta laikoma aukščiau, kad praeitų tinimas.
- Skausmui malšinti gali būti skirti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo.
- Vengti judesių, kurių metu itin stipriai spaudžiami tarpslanksteliniai diskai.
- Tempimo pratimai raumenis ir raiščius daro elastingesnius, sąnarius lankstesnius, intensyvina kraujotaką raumenyse.
Pagalba patyrus nesunkią traumą
Minkštųjų audinių pažeidimui gydyti pasitelkiamos priemonės, kurios padeda sumažinti uždegimą, skausmą, patinimą ir sugrąžina funkciją. Pirmoji pagalba įvykus lengvai traumai turėtų būti suteikiama pagal RICE taisyklę:
- R - ramybė (angl. Rest). Esant lengvai traumai, kuri sukelia funkcijos sutrikimą, gali pakakti kelių dienų ramybės. Ji padeda išvengti galimo pakartotinio pažeistos vietos traumavimo.
- I - šaltis (angl. Ice). Jis sumažina tinimą, palengvina skausmą.
- C - spaudimas (angl. compression). Padeda sumažinti patinimą.
- E - pakėlimas (angl. elevation). Mažina pažeistos vietos tinimą ir skausmą.
Taip pat neretai skausmui ir uždegimui mažinti tenka pasitelkti vaistų.
Vietiškai naudojamo diklofenako efektyvumas
Diklofenakas skausmui ir uždegimui gydyti naudojamas daugelį metų. Jis yra bene geriausiai ištirtas NVNU. Vietiškai naudojamas diklofenakas mažina uždegimą, slopindamas ciklooksigenazės fermentus ir slopindamas uždegiminių prostaglandinų sintezę. Skausmą malšinantis poveikis nėra gerai žinomas. Nustatyta, kad diklofenakas gali veikti kaip natrio kanalų blokatorius, taip sukeldamas lokalų skausmo malšinimo poveikį per nociceptines aferentines skaidulas. Taip pat yra duomenų, kad diklofenakas gali slopinti L-tipo kalcio kanalus, kurie dalyvauja juntant skausmą. Diklofenakas efektyvus lokaliam skausmui, sukeltam ūmaus sausgyslių, raiščių, sąnarių ar raumenų patempimo, sumušimo ar sąnarių panirimo, malšinti. Lokaliai NVNU skiriami esant pažeidimui arti odos paviršiaus. Toks gydymas pasižymi geru poveikiu pažeidimo vietoje, nesukelia virškinimo ir kardiovaskulinės sistemos komplikacijų. Iš odos paviršiaus diklofenakas rezorbuojasi lėtai ir ne visas. Dėl nepertraukiamos diklofenako rezorbcijos kraujo plazmoje palaikoma pastovi jo koncentracija. Pavartojus išoriškai, spėjama, kad diklofenakas kaupiasi odoje atsargų pavidalu, iš kur lėtai atpalaiduojamas ir pasiskirsto organizme.
Reabilitacija po Traumų
Pačios pavojingiausios - iki galo neišgydytos traumos. Dalis sportininkų, norėdami kuo greičiau sugrįžti į rungtynes, nebaigia pilno reabilitacijos kurso, taip save pasmerkdami užburtam traumų ratui ir lėtiniams skausmams. Pasak V. Trumpicko, net 50 proc. traumų gydymo sėkmės priklauso nuo reabilitacijos. Šiuo periodu itin svarbus glaudus reabilitacijos komandos ir sportininko bendradarbiavimas, nes kiekvieno paciento, kiekvienos traumos reabilitacija yra skirtinga, ir geriausių rezultatų galima pasiekti, tik pritaikius individualų gydymo planą. Patyrusiam traumą atsistatyti padeda fizioterapijos procedūros, masažas, gydomoji mankšta salėje ir baseine bei kt. Neretai sportininkai taip nekantrauja grįžti į sporto salę, kad vos pasijutę geriau jau jaučiasi pilnai pagiję ir nutaria reabilitacijos netęsti. „Visada sportininkams sakau, kad reikia galvoti apie ateitį, o ne siekti rezultato čia ir dabar. Fizinis aktyvumas, sportinė veikla aktyvina žmogaus gyvybinius vyksmus, vyksta sudėtingi adaptaciniai reiškiniai. Gerai parinkta ir metodiškai taikoma judamoji veikla taiso sveikatą, didina darbingumą, gerina gyvenimo kokybę. Fiziniu krūviu yra veikiami skirtingos sveikatos, amžiaus, lyties, psichinės būklės žmonės. Sporto praktikoje svarbu glaudus sporto specialisto ir sporto medicinos gydytojo bendradarbiavimas.
Sportas ir psichologinė sveikata
Sportas mums dažnai asocijuojasi ne tik su laisvalaikio praleidimu, tačiau ir su geresne fizine ir psichologine sveikata. Užsiėmimo sportu ir geresnės ne tik fizinės, bet ir psichinės sveikatos ryšys jau seniai įrodytas ne vienu moksliniu tyrimu. Profesionalus sportas ir psichologinė sveikata - koks ryšys egzistuoja čia? Pažvelkime. Profesionaliame sporte, kuriame siekiama aukštų sportinių rezultatų, nuolat dalyvaujama aukšto lygio varžybose, sportininkai yra veikiami ne tik pozityvių sportinės veiklos aspektų. Tyrimai rodo, kad aukšto meistriškumo sportininkams yra būdingi įvairūs psichikos sutrikimai, pavyzdžiui, valgymo sutrikimai, nesaikingas alkoholio vartojimas, depresijos, nerimo sutrikimai. Iš pirmo žvilgsnio, sportininkai, kurie užkopė į profesionalaus sporto Olimpą, turėtų pasižymėti neblogu psichologiniu atsparumu, gerais streso valdymo įgūdžiais, gerai fiziniais duomenimis ir sveikata bei įvairiais kitais pozityviais bruožais, kurie padeda pasiekti gerus rezultatus. Tačiau žvelgiant šiek tiek iš kitos perspektyvos, nenuostabu, kad aukšto meistriškumo sportininkai susiduria su psichologiniais sunkumais. Klausimas kyla čia toks - ar profesionalūs sportininkai turi didesnę riziką, kad jiems išsivystis vienas iš psichikos sutrikimų? Visai neseniai atlikta (2016) didelio kiekio tyrimų sisteminė analizė prodė, kad bent jau depresijos ir nerimo sutrikimams profesionalūs sportininkai turi didesnę riziką nei vidutinis žmogus. Pažvelkime į dar kelias bendrybes ir skirtumus. Psichikos sutrikimai yra labiau būdingi tarp šiuo metu karjerą tęsiančių atletų, nei tarp karjerą jau baigusių sportininkų. Kaip ir kitų profesijų atstovai, sportininkai kartais patiria perdegimą ar jo simptomus sportinio perdegimo sindromą apibrėžia kaip sindromą, į kurį įeina emocinis ir fizinis išsekimas, sporto nuvertinimas ir sumažėjęs sportinis pajėgumas. Kaip matome, sportininkams būdingi psichikos sutrikimai, kurie paplitę ir bendrojoje populiacijoje, tačiau jų atsiradimo priežastys neretai būna susijusios su sportininko veikla ar aplinka. Dažnesni simptomai, kurie būdingi psichikos sutrikimams, dažniau pasitaiko sportininkams, kurie yra patyrę daugiau rimtų traumų, turėję daugiau chirurginių intervencijų dėl traumų, yra nepatenkinti savo karjera, patiria daugiau neigiamų gyvenimo įvykių, gauna mažiau socialinės paramos iš artimos aplinkos. Psichologams, kurie dirba su sportininkais, tenkanti darbo dalis yra ne tik psichologinis sportininkų parengimas, tačiau ir darbas ne tik su psichologiniais iššūkiais, bet ir su pačiais psichikos sutrikimais. Sportininkams kreipimasis psichologinės pagalbos neretai dar išlieka iššūkiu, kadangi plačiojoje visuomenėje dažnai suvokiamas kaip stigmatizuojantis. Sportininkai yra specifinė žmonių grupė, kuri yra ypač jautri galimai stigmatizacijai, kadangi profesionalaus sportininko įvaizdis dažnai siejamas su galia, puikiu pasirengimu, gebėjimu prisitaikyti prie įtampos ir pan. Tai, ko gero, liudija ir tyrimuose dalyvaujančių aukšto meistriškumo sportininkų skaičius, kurie ne visada linkę dalintis savo mintimis, o tai apsunkina psichologų pastangas vykdyti tyrimus šioje srityje ir suprasti veiksmingiausius pagalbos būdus. Taigi, aukštų rezultatų siekiantys sportininkai susiduria su įvairiais psichologiniais sunkumais, kurie būna susiję su sportine veikla ir jos aplinka (tiek fizine, tiek socialine).
tags: #traumu #sporte #rusys #ir #priezastys