Neįtikėtinas Lietuvos Krepšinio Rinktinės Kelias: Nuo Pirmųjų Pergalių Iki Šių Dienų Triumfų!

Lietuvos krepšinio rinktinės istorija - tai ne tik pergalių ir pralaimėjimų metraštis, bet ir tautos identiteto, vienybės bei laisvės siekio atspindys. Ši istorija, prasidėjusi dar 1925 m., neatsiejama nuo legendinių asmenybių, įkvepiančių pasiekimų ir išskirtinių marškinėlių, tapusių tikru kultiniu reiškiniu.

Krepšinio Pradžia Lietuvoje: Steponas Darius

Pats krepšinio išradėjas yra Jamesas Naismithas, kuris šį žaidimą sugalvojo dar 1891 m. O kas gi buvo mūsų krašte šio, oranžinio kamuolio, žaidimo pirmieji iniciatoriai? Tai gi, šią garbingą misiją reikėtų priskirti legendiniam lakūnui Steponui Dariui.

Steponas Darius - ne tik lakūnas, didvyriškai skridęs per Atlantą kartu su Stasiu Girėnu lėktuvu „Lithuanica“, bet ir žmogus, padėjęs pamatus Lietuvos sportui. Gimęs 1896 m. Rūbiškės vienkiemyje, būdamas 11 metų emigravo į JAV, kur įstojo į Harisono universitetą ir susidomėjo įvairiomis sporto šakomis. Grįžęs į Lietuvą 1920 m., S. Darius ne tik įstojo į Lietuvos kariuomenę, bet ir aktyviai įsitraukė į sportinę veiklą.

S. Darius populiarino futbolą, lengvąją atletiką, ledo ritulį ir kitas sporto šakas. Jis buvo treneris, teisėjavo varžybose, Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Steponas Darius buvo pirmojo Lietuvoje stadiono projekto autorius ir vadovavo jo statybai Kaune 1925-1926 m. Jis inicijavo ir dalyvavo pirmajame Lietuvos beisbolo čempionate 1922 m., 1926 m. įkūrė Lietuvos beisbolo lygą. Futbolo rinktinėje žaidė pirmąsias Lietuvos rinktinės tarpvalstybines rungtynes su Estija (1923 m. birželio 24 d.). S. Dariaus išleista knygelė „Basketbolo žaidimas“ tapo svarbiu įnašu į krepšinio populiarinimą Lietuvoje. Jis taip pat dalyvavo pirmosiose oficialiose krepšinio rungtynėse Lietuvoje (1922 m. balandžio 23 d.), žaidė Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komandoje, kuri tapo pirmąja Lietuvos krepšinio čempione. 1924 m. tapo vienu iš keturių pirmųjų krepšinio teisėjų, kuriems buvo pripažinta tuo metu aukščiausia kvalifikacinė kategorija.

Pirmieji Žingsniai Tarptautinėje Arenoje

Pačios pirmosios Lietuvos rinktinės tarpvalstybinės rungtynės įvyko 1925 m. gruodžio 13 d. Rygoje su Latvijos rinktine. II Europos čempionatas Rygoje: Lietuvos rinktinė tapo čempionais (5 rungtynės ir 5 pergalės). Pranas Talzūnas išrinktas čempionato naudingiausiu žaidėju.

Taip pat skaitykite: Erikas Venskus: karjeros apžvalga

1939 m. III Europos čempionatas Kaune: Lietuvos rinktinė tapo čempionais (7 rungtynės ir 7 pergalės). Mykolas Ruzgys išrenkamas naudingiausiu čempionato žaidėju.
1941 m. I Pabaltijo šalių čempionatas Kaune: dėl to meto reglamento nugalėtojai nebuvo paskelbti, nes visos komandos surinko po vieną pergalę (2 rungtynės ir 1 pergalė).
1946 m. II Pabaltijo šalių čempionatas Kaune: Lietuvos rinktinė tapo čempionais (2 rungtynės ir 2 pergalės).
1947 m. III Pabaltijo šalių čempionatas Taline: (2 rungtynės ir 1 pergalė).
1948 m. I Pabaltijo šalių spartakiada Rygoje: (2 rungtynės ir 0 pergalių).
1948 m. IV Pabaltijo šalių čempionatas Kaune: (2 rungtynės ir 1 pergalė).
1950 m. II Pabaltijo šalių spartakiada Kaune: Lietuvos rinktinė tapo čempionais (2 rungtynės ir 2 pergalės).
1951 m. SSRS taurės varžybos: (2-1).
1952 m. III Pabaltijo šalių spartakiada: Lietuvos rinktinė tampa čempionais (2-2).
1953 m. I SSRS žiemos čempionatas Rygoje: Lietuvos rinktinė tampa čempionais (9-7).
1954 m. II SSRS žiemos čempionatas Leningrade: Lietuvos rinktinė tampa čempionais (9-7).
1954 m. IV Pabaltijo šalių spartakiada: Lietuvos rinktinė tampa čempionais (3-3).
1955 m. III SSRS žiemos čempionatas Stalingrade: Lietuvos rinktinė iškovoja sidabro medalius (8-5).
1956 m. I-oji SSRS tautų spartakiada Maskvoje: Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius (9-7).
1957 m. V Pabaltijo šalių spartakiada Kaune: Lietuvos rinktinė tampa čempionais (3-3).
1959 m. II-oji SSRS tautų spartakiada Maskvoje: (9-6).
1963 m. III-oji SSRS tautų spartakiada Maskvoje: (8-4).
1967 m. IV-oji SSRS tautų spartakiada Maskvoje: (9-6).
1971 m. V-oji SSRS tautų spartakiada Maskvoje: (8-4).
1975 m. VI-oji SSRS tautų spartakiada Kijeve: (9-6).
1975 m. Baltijos taurės turnyras: Lietuvos rinktinė tampa čempionais (3-3).
1979 m. VII-oji SSRS tautų spartakiada Vilnius/Kaunas: (10-6).
1983 m. VIII-oji SSRS tautų spartakiada Maskvoje: (10-5).

Lietuvos Krepšininkai TSRS Rinktinėje

Nuo 1939 m. Lietuvos rinktinė Europos, pasaulio ir olimpinėse žaidynėse po savo vėliava dalyvauti negalėjo dėl politinių priežasčių. Tačiau ryškiausios Lietuvos krepšinio žvaigždės atstovavo TSRS rinktinei, garsindamos Lietuvos vardą tarptautinėje arenoje.

Žymūs Lietuvos krepšininkai TSRS rinktinėje ir jų pasiekimai:

1947 m. Europos čempionatas Prahoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Justinas Lagunavičius, Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Vytautas Kulakauskas.
1951 m. Europos čempionatas Paryžiuje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius.
1952 m. Olimpinės žaidynės Helsinkyje: TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazys Petkevičius ir Stanislovas Stonkus.
1953 m. Europos čempionatas Maskvoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Justinas Lagunavičius, Algirdas Lauritėnas.
1955 m. Europos čempionatas Budapešte: TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Algirdas Lauritėnas, Stanislovas Stonkus.
1956 m. Olimpinės žaidynės Melburne: TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Algirdas Lauritėnas, Kazys Petkevičius, Stanislovas Stonkus.
1957 m. Europos čempionatas Sofijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stanislovas Stonkus, Algirdas Lauritėnas.
1965 m. Europos čempionatas Tarybų Sąjungoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo pripažintas naudingiausiu turnyro žaidėju.
1967 m. Europos čempionatas Suomijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas. Jis taip pat išrinktas į geriausių čempionato žaidėjų simbolinį penketuką.
1967 m. Pasaulio čempionatas Urugvajuje: TSRS rinktinė tampa čempione. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
1968 m. Olimpinės žaidynės Meksikoje: TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas.
1969 m. Europos čempionatas Italijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas.
1970 m. Pasaulio čempionatas Jugoslavijoje: TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
1971 m. Europos čempionatas Šiaurės Vokietijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
1972 m. Olimpinės žaidynės Miunchene: TSRS tampa olimpine čempione. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas.
1973 m. Europos čempionatas Ispanijoje: TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas.
1974 m. Pasaulio čempionatas Puerto Rike: TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas.
1978 m. Pasaulio čempionatas Filipinuose: TSRS iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Sergejus Jovaiša.
1979 m. Europos čempionatas Italijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Valdemaras Chomičius.
1980 m. Olimpinės žaidynės Maskvoje: TSRS iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Sergejus Jovaiša.
1981 m. Europos čempionatas Čekoslovakijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Sergejus Jovaiša.
1982 m. Pasaulio čempionatas Kolumbijoje: TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Sergejus Jovaiša, Valdemaras Chomičius.
1983 m. Europos čempionatas Prancūzijoje: TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša. Arvydas Sabonis išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
1985 m. Europos čempionatas Vakarų Vokietijoje: TSRS rinktinė tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša, Rimas Kurtinaitis. Arvydas Sabonis pripažintas naudingiausiu čempionato žaidėju ir išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
1986 m. Pasaulio čempionatas Ispanijoje: TSRS iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius. Arvydas Sabonis išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
1987 m. Europos čempionatas Graikijoje: TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša. Šarūnas Marčiulionis išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
1988 m. Olimpinės žaidynės Seule: TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Šarūnas Marčiulionis.
1989 m. Europos čempionatas Jugoslavijoje: TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Arvydas Sabonis.
1990 m. Pasaulio čempionatas Argentinoje: TSRS iškovoja sidabro medalius. Rinktinės vyriausiasis treneris buvo Vladas Garastas.

Sugrįžimas Į Tarptautinę Areną Su Savo Vėliava

Nuo 1991 m., atgavus nepriklausomybę, Lietuvos krepšininkai vėl atstovavo Lietuvos rinktinei svarbiausiuose čempionatuose po savo vėliava.

Svarbiausi Lietuvos rinktinės pasiekimai po nepriklausomybės atkūrimo:

1992 m. Olimpinės žaidynės Barselonoje: Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius (8 rungtynės ir 6 pergalės).
1995 m. Europos čempionatas Atėnuose: Lietuvos rinktinė iškovoja sidabro medalius (9 rungtynės ir 7 pergalės). Šarūnas Marčiulionis ir Arvydas Sabonis išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką. Šarūnas Marčiulionis išrinktas čempionato MVP.
1996 m. Atlantos olimpinės žaidynės: Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius (8 rungtynės ir 5 pergalės).
1997 m. Europos čempionatas Ispanijoje: Lietuvos rinktinė iškovoja 6 vietą (9 rungtynės ir 5 pergalės).
1998 m. Pasaulio čempionatas Atėnuose: Lietuvos rinktinė iškovoja 7 vietą (9 rungtynės ir 5 pergalės).
1999 m. Europos čempionatas Prancūzijoje: Lietuvos rinktinė iškovoja 5 vietą (9 rungtynės ir 7 pergalės).
2000 m. Olimpinės žaidynės Sidnėjuje: Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius (8 rungtynės ir 5 pergalės).
2001 m. Europos čempionatas Turkijoje: Lietuvos rinktinė iškovoja 12 vietą (4 rungtynės ir 2 pergalės).
2003 m. Europos čempionatas Švedijoje: Lietuvos rinktinė tampa čempionais (6 rungtynės ir 6 pergalės). Saulius Štombergas ir Šarūnas Jasikevičius išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką. Šarūnas Jasikevičius išrinktas čempionato MVP.
2004 m. Olimpinės žaidynės Atėnuose: Lietuvos rinktinė iškovoja 4 vietą (8 rungtynės ir 6 pergalės).
2005 m. Europos čempionatas Serbijoje: Lietuvos rinktinė iškovoja 5 vietą (6 rungtynės ir 5 pergalės).
2006 m. Pasaulio čempionatas Japonijoje: Lietuvos rinktinė iškovoja 7 vietą (9 rungtynės ir 5 pergalės).
2007 m. Europos čempionatas Ispanijoje: Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius (9 rungtynės ir 8 pergalės). Ramūnas Šiškauskas išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
2008 m. Olimpinės žaidynės Pekine: Lietuva iškovoja 4 vietą (8 rungtynės ir 5 pergalės).
2009 m. Europos čempionatas Lenkijoje: Lietuva iškovoja 11-12 vietas (6 rungtynės ir 1 pergalė).
2010 m. Pasaulio čempionatas Turkijoje: Lietuva iškovoja bronzos medalius (9 rungtynės ir 8 pergalės). Linas Kleiza išrinktas į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką.
2011 m. Europos čempionatas Lietuvoje: Lietuva iškovoja 5 vietą (11 rungtynių ir 8 pergalės).
2012 m. Olimpinės žaidynės Londone: Lietuva iškovoja 5-8 vietas (6 rungtynės ir 2 pergalės).
2013 m. Europos čempionatas Slovėnijoje: Lietuva iškovoja sidabro medalius (11 rungtynių ir 8 pergalės). Linas Kleiza išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
2014 m. Pasaulio čempionatas Ispanijoje: Lietuva iškovoja 4 vietą (9 rungtynės ir 6 pergalės).
2015 m. Europos čempionatas Latvijoje/Prancūzijoje/Kroatijoje/Vokietijoje: Lietuva iškovoja sidabro medalius (9 rungtynės ir 7 pergalės). Jonas Mačiulis ir Jonas Valančiūnas išrinkti į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
2016 m. Olimpinės žaidynės Rio De Žaneire: Lietuva iškovoja 7 vietą (6 rungtynės ir 3 pergalės).

„Skeleto“ Marškinėliai: Laisvės Ir Vilties Simbolis

1992 m. Barselonos olimpinės žaidynės tapo ypatingu įvykiu Lietuvai, ką tik atgavusiai nepriklausomybę. Tačiau kelionė į šias žaidynes buvo kupina finansinių iššūkių. Būtent tada į pagalbą atėjo legendinė roko grupė „The Grateful Dead”, kuri sukūrė ir paramos koncerte pristatė marškinėlius su skeletu, dedančiu į krepšį. Surinktos lėšos padėjo krepšininkams išvykti į olimpines žaidynes ir kovoti dėl medalių.

Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis

Pirmoji Nepriklausomybę atgavusios Lietuvos krepšinio rinktinė medalių teikimo ceremonijos metu nustebino visus vilkėdama batika dažytą aprangą su grupės Grateful Dead ir Lietuvos simbolika. Taip krepšininkai norėjo atsidėkoti muzikos grupei, parėmusiai rinktinę, kad ši galėtų dalyvauti Olimpiadoje.

Šių marškinėlių kūrėjas Gregas Speirsas juos apibūdino taip: „Tarsi feniksas, kylantis iš pelenų, lietuvių komanda atsirado iš niekur. Jie siekia lanko, nepaisydami jokių kliūčių ir kala kamuolį į krepšį…“

Batikos technika dažytuose marškinėliuose vaizduojamas į krepšį kamuolį dedantis skeletas Lietuvos vėliavos spalvų fone. Ši apranga tapo skiriamuoju Lietuvos rinktinės ženklu, o simpatijų lietuviams negailintys gerbėjai visame pasaulyje ėmė kolekciniais tikslais įsigyti šią rinktinės atributiką. Pasibaigus Olimpiadai, neeilinė krepšininkų apranga nebuvo pamiršta. 1996 m. grupės Grateful Dead nariai ir Lietuvos krepšininkai pratęsė sėkmingą marškinėlių istoriją - dar spalvingesnės jų variacijos džiugino sirgalius Atlantos olimpinėse žaidynėse. Netrukus vienus jų išvydo pasaulyje populiaraus serialo „Draugai“ žiūrovai. Jame „skeleto“ marškinėlius vilkėjo pašėlusi herojė Fibi (akt. Lisa Kudrow).

Neįtikėtina, bet tai dar ne legendos pabaiga! „Skeleto“ marškinėliai 2013 m. galėjo pabuvoti kosmose. A. Karnišovas pasidalijo netikėta naujiena: „Susipažinau su astronautu, kuris kitų metų kovo 28 dieną šešiems mėnesiams skris į kosmosą.

Greg Speirs: Auka Vardan Laisvės

Jo 450 tūkst. dolerių auka lietuvių rinktinei - tai visas pelnas, kurį jam atnešė prekyba marškinėliais su skeleto atvaizdu. Nors paremti komandą ir padėti jai atvykti į pirmąsias olimpines žaidynes po nepriklausomos valstybės atkūrimo norėjo ir daugiau žmonių, didžiąją kelialapio kainos dalį padengė G.Speirso sukurti marškinėliai.

Taip pat skaitykite: Krepšinio rungtynių transliacijos: vadovas

„Padariau tai vardan nepriklausomybės ir laisvės nevaržomai siekti svajonės. Lietuviai tapo nepriklausomi atsiskyrę nuo sovietų ir gavę galimybę laisvai siekti savo svajonių. Aš - kaip menininkas, turintis panašią laisvę - nepriklausomai sukūriau atvaizdą ir leidau jį naudoti, kad būtų surinkta lėšų rinktinei ir ji būtų sutelkta d…

Dabartinė Situacija Ir Kartų Kaita

Vis garsiau kalbama, kad atėjo laikas atjauninti Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę. Pasvarstykime, kam iš veteranų jau artėja laikas atsisveikinti ir kas iš jaunųjų gali belstis į rinktinės duris.

Pauliui Jankūnui - 37-eri, Jonui Mačiuliui - 36-eri, Renaldui Seibučiui - 35-eri, Mantui Kalniečiui - beveik 35-eri. Tiek šiems garsiems mūsų šalies krepšininkams būtų kitąmet per Tokijo olimpines žaidynes.

Jei lietuviai patektų į žaidynes, o minėti žaidėjai atstovautų šalies nacionalinei komandai, ji, ko gero, būtų viena vyriausių turnyre. Bet kokiu atveju, jeigu Lietuvos ekipa žaistų Japonijoje, joje tikriausiai nestigtų į ketvirtą dešimtį įkopusių krepšininkų.

Tokie, be išvardytų žaidėjų, būtų ir Mindaugas Kuzminskas, Eimantas Bendžius, Artūras Milaknis, Adas Juškevičius, jeigu nutartų vėl ginti šalies garbę, o šio snaiperio paslaugų prireiktų treneriams.

Tiesa, nėra daug šansų, kad į rinktinės dvyliktuką prasibrautų ilgą laiką dėl traumos nerungtyniaujantis R. Seibutis ar silpnokai besiginantis A. Milaknis, kuriam kitąmet jau būtų 35-eri. Vis dėlto realu, kad nacionalinės komandos aprangą vis dar vilkės gana gausus veteranų būrys.

Ar jie dar duos naudos rinktinei? Ar vis dėlto „senukai“ jau dabar turėtų užleisti vietą jaunesniems krepšininkams? Apie tai, kad rinktinėje turėtų atsirasti šviežio kraujo, pastaruoju metu vis garsiau kalbama.

J. Mačiulio Statistika Prastėja

Iš didžiųjų mohikanų į rinktinę sunkiausia būtų prasibrauti turbūt J. Mačiuliui. Nors jis kovotojas iki kaulų smegenų, regis, geriausi „Maironio“ laikai yra praeityje. Europos mastu vidutiniokui - Atėnų AEK klubui atstovaujančio lengvojo puolėjo statistika stambiausiuose turnyruose prastėja.

2015-ųjų Europos čempionate Jonas vidutiniškai pelnė net po 13,8 taško, atkovojo 6,3 kamuolio. Tačiau paskui jo indėlis menko. 2016-ųjų olimpinėse žaidynėse kaunietis rinko po 9,5 taško, 2017 m. Europos pirmenybėse - 5,7, 2019-ųjų pasaulio čempionate - 4,8, o 2021 m. „Eurobasket“ atrankos varžybose - tik 3,5 taško.

Tarp lengvojo puolėjo pozicijos žaidėjų - didžiausia konkurencija. Vadinamuoju trečiuoju numeriu žaidžia Edgaras Ulanovas, Mindaugas Kuzminskas, Rokas Giedraitis, Arnas Butkevičius, taip pat Ignas Brazdeikis, kuris gali greitai gauti Lietuvos pilietybę.

P. Jankūno Nauda

Tikrai nėra šimtaprocentinės garantijos, kad rinktinės aprangą Tokijuje vilkėtų P. Jankūnas. Jo karjera artėja prie pabaigos. Nacionalinės komandos senbuvis niekada negarsėjo šoklumu, greičiu, bet pastaruoju metu tapo dar lėtesnis. Jam itin sunku suspėti paskui atletiškesnius, staigesnius tiesioginius oponentus. Per praėjusias planetos pirmenybes Kinijoje sunkusis puolėjas įmetė 4,4 taško, sugriebė 1,8 kamuolio, o dvitaškius ir tritaškius (bendrai) metė vos 22 proc. taiklumu. 2019-2020 m. sezoną Eurolygoje veteranas vidutiniškai pelnė po 3 taškus, realizavo tik 14 proc. tritaškių.

Tiesa, P. Jankūno galimybes patekti į rinktinę didina ne tik jo milžiniška patirtis, bet ir maža konkurencija tarp sunkiųjų kraštų. Nors visiškai kitokio stiliaus nei Paulius, tipiškas ketvirtasis numeris iš rimčiausių pretendentų į nacionalinę komandą yra tik E. Bendžius. Domantas Sabonis, Donatas Motiejūnas yra labiau vidurio nei sunkieji puolėjai, o ką jau kalbėti apie tikrus „centrus“ Joną Valančiūną bei Artūrą Gudaitį.

P. Jankūnas puikiai orientuojasi komandinės gynybos pinklėse ir sugeba efektyviai kamšyti atsiradusias skyles. Nereikia pamiršti, kad šis ilgametis rinktinės narys yra vienas dvasinių jos lyderių, kuria palankią atmosferą rūbinėje.

M. Kalnietis Dar Nepakeičiamas

Iš žinomiausių veteranų tvirčiausios yra M. Kalniečio pozicijos. Taip, Manto žaidimo kreivė po truputį sminga, bet jis vis dar turi pakankamai jėgos, kad ir Tokijo žaidynėse būtų pagrindinis rinktinės atakų organizatorius.

Prieš metus pasaulio čempionate jis ne tik fiksavo 10 taškų vidurkį, bet ir atliko 5,2 rezultatyvaus perdavimo, tritaškius šaudė gana solidžiu 37 proc. taiklumu. Tobulėja ir jaunasis Rokas Jokubaitis, bet vargu ar jam atsiras vieta dvyliktuke žinant, kad yra ir kitas įžaidėjas - Lukas Lekavičius. Sunkoka įsivaizduoti, kad komandos strategas Darius Maskoliūnas į Japoniją vežtųsi tris atakų organizatorius.

Vietoj R. Seibučio - T. Dimša?

Iš 2019 m. planetos pirmenybėse dalyvavusios mūsų šalies ekipos beveik garantuotai neliks R. Seibučio. Vienas pagrindinių kandidatų užimti jo vietą - Tomas Dimša. Jis per gana trumpą laiką padarė neįtikėtiną pažangą. Ypač Tomas pasitempė atstovaudamas Panevėžio „Lietkabeliui“.

Ne veltui jį neseniai susigrąžino Kauno „Žalgiris“, o D. Maskoliūnas pakvietė į rinktinę padėti per „Eurobasket 2021“ langus. Šis atletiškas atakuojantis gynėjas, galintis žaisti ir lengvuoju puolėju, ypač sustiprėjo psichologiškai, todėl jo žaidime beveik neliko didžiulių bangavimų. Be to, Tomas pastebimai pagerino tolimų metimų taiklumą.

2018-2019 m. Lietuvos krepšinio lygos (LKL) pirmenybėse T. Dimša, būdamas Utenos „Juventus“ narys, rinko po 9 taškus, realizavo 33 proc. tritaškių, o pastarąjį sezoną, gindamas stipresnio klubo - „Lietkabelio“ garbę, įmetė 14,1 taško, iš tolimo nuotolio atakavo 43 proc. tikslumu. FIBA Čempionų lygoje gynėjo rodikliai buvo panašūs - 13,3 taško, 43,5 proc. realizuotų tolimų metimų. Kitą vasarą T. Dimšai bus 27-eri.

tags: #tryliktasis #krepsinio #rinktines #narys