Šiame straipsnyje apžvelgiamas Lietuvos sportininkų dalyvavimas olimpinėse žaidynėse, ypatingą dėmesį skiriant 1988 m. Seulo olimpiados TSRS krepšinio rinktinės sudėčiai ir lietuvių indėliui į šios rinktinės triumfą. Nors straipsnis skirtas krepšinio istorijai, atskira kategorija skirta Lietuvos sportininkų pasirodymams olimpinėse žaidynėse apžvelgti. Čia siekiama apžvelgti kiekvieno Lietuvos sportininko pasirodymus, net jei jis atstovavo ir ne Lietuvos rinktinei, o tarkime TSRS, ar kitų šalių kaip Amerikos ar Kubos.
Lietuvos sportininkų kelias į olimpines žaidynes: nuo ištakų iki Nepriklausomybės
Prieš pradedant apžvalgą, verta trumpai paminėti Lietuvos sportininkų olimpinio judėjimo pradžią ir istoriją. 1918 m. atkūrus nepriklausomybę, į Lietuvą grįžo pirmieji šalies sportininkai - Steponas Darius, Karolis Dineika, Viktoras Dineika, Kęstutis Bulota, Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė ir kiti. 1919 m. gegužės 18 d. Kaune įkurta pirmoji sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga, gyvavusi iki 1920 m. rugpjūčio. 1920 m. rugsėjo 15 d. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga įgijo ir naudojosi išimtine teise atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse.
Nepriklausomos Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo 1924 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Iš pradžių buvo nuspręsta siųsti 33 sportininkus, bet išsiuntė tik 15: 13 futbolininkų bei 2 dviratininkus. 1924 m. gegužės 25 d. Lietuvos futbolininkai žaidė prieš Šveicarijos komandą, bet pralaimėjo rezultatu 9-0 (4-0). Dviratininkai nebaigė 188 km ilgio trasos dėl techninių problemų.
1928 m. vasaros olimpinėse žaidynėse dalyvavo 12 sportininkų: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis. Geriausią pasiekimą pasiekė boksininkas Juozas Vinča, kuris su kitais boksininkais dalinosi 5-7 vietas.
1932 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Los Andžele Lietuva nedalyvavo dėl ekonominių sunkumų ir politinių ginčų. Buvęs Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Antanas Jurgelionis dalyvavo olimpiadoje kaip menų varžybų teisėjas.
Taip pat skaitykite: Sudėtis ir pasiekimai: TSRS 1986
1936 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Berlyne Lietuva nebuvo pakviesta dėl principingos Lietuvos pozicijos Kauno procese teisiant Klaipėdos krašto nacius.
1940 m. Lietuvą okupavo ir aneksavo Tarybų Sąjunga, todėl po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos sportininkai buvo priversti visose tarptautinėse varžybose dalyvauti Tarybų Sąjungos rinktinės sudėtyje. Pirmą kartą Lietuvos sportininkai TSRS sudėtyje pasirodė 1952 m. (3 krepšininkai, 1 boksininkas, 1 fechtuotojas). Tais pačiais metais pirmieji Lietuvos sportininkai laimi olimpinius medalius.
1990 m. atkūrusi valstybingumą, Lietuva vėl dalyvauja visose vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse. Visose vasaros olimpinėse žaidynėse, pradedant 1992 m., Lietuvos sportininkai yra laimėję medalius.
Per visą istoriją Lietuvai, kaip nepriklausomai valstybei, vasaros olimpinėse žaidynėse atstovavo 222 sportininkai 18-oje sporto šakų ir 27 sportininkai 6-iose sporto šakose žiemos olimpinėse žaidynėse. Jauniausia Lietuvos rinktinės narė buvo plaukikė Rūta Meilutytė, kuriai 2012 m. vasaros olimpinėse žaidynėse buvo 15 metų ir 133 dienos. Vyriausia šalies olimpiete tapo 2012 m. vasaros olimpinių žaidynių dalyvė Daina Gudzinevičiūtė, kuriai buvo 46 metai ir 225 dienos. Daugiausiai medalių pelnė Virgilijus Alekna ir Gintaras Einikis (po 3 medalius).
Lietuva kaip nepriklausoma valstybė dalyvavo 9 olimpinėse žaidynėse: 2 kartus prieš karą ir 7 kartus po Nepriklausomybės atgavimo.
Taip pat skaitykite: „Žalgirio“ atgarsiai
Pirmieji žingsniai: Leonardas Syttinas ir Nikolajus Voronkovas
1912 m. Stokholmo olimpinėse vasaros žaidynėse (Švedija) Leonardas Syttin (g. 1892 m. gruodžio 3 d. Vilniuje - ?) - Lietuvos šaulys iš Vilniaus gubernijos, atstovavęs Rusijos imperijos rinktinę. Nikolaj Voronkov (g. 1883 m. Vilniuje) buvo 400 metrų laisvuoju stiliumi plaukikas ir atstovavo Rusijos imperijos rinktinei. Jo rungtyje finišavo tik 5 plaukikai, o iš viso startavo 10 iš kurių 5 nebaigė, tad teoriškai Nikolajus pasidalino 6-10 vietas.
1924 m. Paryžiaus olimpinės vasaros žaidynės
Šiose žaidynėse pirmą kartą istorijoje dalyvavo Lietuvos delegacija. Į žaidynes buvo nusiųsti 15 sportininkų. Dalyvavo dvejose rungtyse. 13 futbolininkų ir 2 dviratininkai. 1924 m. gegužės 25 d. Lietuvos futbolininkai žaidė dvejas rungtynes. Prieš Šveicarijos komandą, bet pralaimėjo rezultatu 9-0 (4-0) ir prieš Egiptą, kuriems pralaimėjo 0:10. Dviratininkai varžėsi 188 km plento lenktynėse, tačiau dėl techninių problemų (sugedo dviračiai) trasos nebaigė. 1943 m. Isakas Anolikas naciams okupavus Lietuvą IX forte buvo sušaudytas.
Lietuvos futbolo rinktinei atstovavo: Stepas Garbačiauskas, Valerijonas Balčiūnas, Vincas Bartuška, Hansas Gecas, Georgas Hardingonas, Stasys Janušauskas-Jonušas, Leonas Juozapaitis, Eduardas Mikučiauskas, Stasys Razma, Stasys Sabaliauskas, Juozas Žebrauskas.
188 km plento lenktynėse: Juozas Vilpišauskas ir Isakas Anolikas.
1928 m. Amsterdamo vasaros olimpinės žaidynės
Į Amsterdamo vasaros olimpines žaidynes išvyko dvylikos Lietuvos sportininkų delegacija: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis. Taip pat vienas lietuvių kilmės sportininkas atstovavo kitos šalies rinktinėje. JAV plaukimo rinktinėje startavusi lietuvių kilmės septyniolikmetė Albina Osipavičiūtė laimėjo du aukso medalius. Albina Liusi Šarlotė Osipavičiūtė (Albina Lucy Charlotte Osipowich) gimė 1911 m. vasario 26 d. Vorčesteryje, Masačusetso valstijoje.
Taip pat skaitykite: Lietuvos sambo imtynių istorija
Aukščiausiai, į 5-8 vietas, pakilo boksininkas Juozas Vinča, kurį bokso pradmenų mokė ir Steponas Darius. Kitas boksininkas Kazys Markevičius (lengvasis svoris, iki 61,2 kg) pralaimėjo pirmąją kovą prancūzui Georges Carcagne ir tenkinosi 17-24 vieta.
Iš dviratininkų sėkmingiausiai pasirodė Tanchumas Murnikas: jis 168 km plento lenktynėse tarp 63 dalyvių užėmė 50 vietą. Jurgis Gedminas buvo 55-tas. Isakas Anolikas nuotolio nebaigė. Vladas Jankauskas nuotolio nebaigė.
Sunkumų kilnotojas Pranas Vitonis (lengvasis svoris, iki 75 kg) trikovėje iškėlė 275 kg ir pasidalijo 15-16 vietą. Iškilmingoje atidarymo ceremonijoje jis nešė Lietuvos vėliavą.
Lengvoji atletika: Parengiamąjį bėgimą baigusi devinta, galutinėje įskaitoje tarp 25 dalyvių ji tenkinosi 23-24 vieta. Haris Šveminas, dalyvavęs 100 ir 200 m parengiamuosiuose bėgimuose, į tolesnes varžybas nepateko. Į jas nepapuolė ir Julius Petraitis, 5000 m parengiamojo bėgimo finišo liniją kirtęs dešimtas. Šuolininkas Adolfas Akelaitis įveikė 160 cm aukštį ir tarp 35 dalyvių užėmė 33 vietą. Viktoras Ražaitis ietį numetė 51,16 m ir tarp 28 šios rungties dalyvių liko 26-tas.
Albina Osipavičiūtė dalyvavo 100 m. laisvuoju stiliumi rungtyje nuplaukdama šį atstumą per 1 minutę 11 sekundžių. Tai buvo tuometinis olimpinis rekordas. Taip pat dalyvavo estafetės plaukime kaip JAV olimpinės estafetės rinktinės narė. 4 x 100 m estafetės distanciją JAV rinktinė įveikė per 4:47,6 minutes, taip pat pagerindama pasaulio rekordą. Iškovotos dvi pirmosios vietos, 2 aukso medaliai.
1928 m. Sankt Morico žiemos olimpinės žaidynės
Šveicarijoje, Sankt Morice, vykusiose II žiemos olimpinėse žaidynėse pirmąkart turėjome savo šalies atstovą - įvairių sporto šakų populiarintoją ir pradininką Lietuvoje Kęstutį Bulotą, dalyvavusį keturiose greitojo čiuožimo varžybų rungtyse. 500 m distancijoje jis buvo 28-as, 1500 m ir 5000 m - 25-as, o 10 000 m rungtis nebaigta dėl atlydžio. Vis tik, kai kuriuose šaltiniuose galima rasti, kad šioje rungtyje jo pasiekimas geriausias ir užimta 5 - oji vieta.
Sovietams okupavus Lietuvą, 1941 metų birželio 14 dieną pirmasis Lietuvos žiemos olimpinių žaidynių dalyvis buvo suimtas NKVD ir ištremtas į Šiaurės Uralo lagerius. Tačiau K. Bulota ir tremtyje metė iššūkį - bandė pabėgti iš Sosnos lagerio. Deja, tai buvo paskutinis Lietuvos didžiavyrio žygis.
1936 m Berlyno olimpinės žaidynės
Lietuvos sportininkai nedalyvavo Berlyno olimpinėse žaidynėse. Bet JAV krepšinio rinktinės gretose olimpiniu čempionu tapo Pranas Lubinas (Frank Lubin), vėliau atstovavęs Lietuvos nacionalinei komandai ir su ja iškovojęs 1939 m. Europos čempiono titulą. Būtent jo metimas lėmė lietuvių pergalę lemiamose Kaune vykusių pirmenybių rungtynėse su latviais.
1936 m. Berlyno olimpiadoje, kurioje krepšinis buvo pirmą kartą įtrauktas kaip olimpinė sporto šaka, 198 cm ūgio vidurio puolėjas buvo JAV krepšinio rinktinės, iškovojusios auksą, kapitonas. JAV rinktinė žaidynėse nugalėjo Estiją (52:28), Filipinus (56:23), Meksiką (25:10), o finale nugalėjo Kanados rinktinę rezultatu 19:8. Pranas Lubinas vidutiniškai per rungtynes pelnė po 11 taškų (antras pagal rezultatyvumą komandoje).
Pagal trenerio nurodymą, žaidėjai buvo padalinti į dvi komandas, kurios žaidė pakaitomis, žaidė su Estija (pelnė 13 taškų) ir Meksika (9 taškai), o finale nedalyvavo.
1948 m. Sankt Morico žiemos olimpinės žaidynės
Šiose žaidynėse JAV bobslėjaus rinktinei atstovavo lietuvių išeivijos atstovas Edas (Ed) Rimkus. Jis su keturviečiu ekipažu laimėjo aukso medalius.
1952 m. Helsinkio vasaros olimpinės žaidynės
Lietuvos sportininkai po 24 metų pertraukos sugrįžo į olimpines žaidynes, tačiau vilkėjo ne tuo metu okupuotos savo šalies, o SSRS rinktinės aprangą.
Iš penkių Helsinkyje startavusių lietuvių trys namo grįžo su medaliais - olimpiniais vicečempionais tapo krepšininkai Stepas Butautas, Kazimieras Petkevičius ir Justinas Lagunavičius. SSRS krepšinio rinktinės sudėtyje buvo ir Stanislovas Stonkus, bet jis Helsinkyje nerungtyniavo.
Žaidynių favoritu buvo laikomas boksininkas Algirdas Šocikas, tačiau jis pralaimėjo ketvirtfinalyje Nimanui.
Olimpinės duonos Helsinkyje taip pat paragavo fechtuotojas Juozas Ūdras. Asmeninėse varžybose jis liko 73-ias, o su komanda užėmė 11-ąją vietą.
1956 m. Melburno vasaros olimpinės žaidynės
Net penki iš septynių Melburne kovojusių Lietuvos sportininkų iškovojo medalius.
Olimpinį sidabrą antrose žaidynėse iš eilės laimėjo Kazimieras Petkevičius, olimpiniais vicečempionais su SSRS krepšinio rinktine taip pat tapo Stanislovas Stonkus ir Algirdas Lauritėnas. Sidabro medalį iškovojo ir ėjikas Antanas Mikėnas.
Bronzos apdovanojimą pelnė boksininkas Romualdas Murauskas.
Antrose olimpinėse žaidynėse dalyvavęs fechtuotojas Juozas Ūdras su SSRS komanda užėmė 7-ąją vietą. 20-tas liko bėgikas Jonas Pipynė.
Šiose olimpinėse žaidynėse Australijos krepšinio rinktinei atstovavo du lietuvių išeivijos atstovai Algimantas Ignatavičius ir Stanislovas Darginavičius (Dargis).
1960 m. Romos vasaros olimpinės žaidynės
Iš Lietuvos į Romą nuvyko keturi sportininkai ir parsivežė tris medalius, o iki ketvirtojo trūko labai nedaug.
Olimpinį sidabrą iškovojo pavienę dvivietę su vairininku irklavę Zigmas Jukna ir Antanas Bagdonavičius. Jų vairininkas buvo rusas Igoris Rudakovas.
Bronzos medalį laimėjo ieties metikė Birutė Zalagaitytė-Kalėdienė.
Ketvirtąją vietą 1000 m distancijoje užėmė dvivietę baidarę kartu su ukrainiečiu Ivanu Golovačiovu irklavęs Mykolas Rudzinskas.
1964 m. Tokijo vasaros olimpinės žaidynės
Tokijo olimpinėse žaidynėse dalyvavo net 16 Lietuvos sportininkų. Iš jų net dešimt - irkluotojai. Penki lietuviai dalyvavo lengvosios atletikos varžybose, o vienas - bokso.
Būtent boksininkas Ričardas Tamulis iškovojo vienintelį lietuvių medalį Tokijo žaidynėse. Mūsų šalies atletą tik finale įveikė lenkas Marianas Kasprzykas.
Per žingsnį nuo garbės pakylos liko Romos olimpinių žaidynių bronzos laimėtoja Birutė Zalagaitytė-Kalėdienė - Tokijuje ji užėmė ket…
1988 m. Seulo olimpiada: Aukso amžius Lietuvos krepšiniui
1988 m. Seulo vasaros olimpinėse žaidynėse dalyvavo 8397 sportininkai iš 159 rinktinių. Net 25 sportininkai iš Lietuvos dalyvavo Seulo olimpinėse žaidynėse. Jie rungėsi irklavimo, rankinio, krepšinio, lengvosios atletikos, futbolo, dviračių plento ir treko, plaukimo, žirginio sporto varžybose. Du aukso medalius Seulo iškovojo dviratininkas Gintautas Umaras. G.Umaras Seulo treke laimėjo ir asmenines, ir komandų persekiojimo lenktynes. Su SSRS komanda persekiojimo lenktynių auksą iškovojo ir Artūras Kasputis. O G.Umaro brolis Mindaugas, taip pat startavęs komandų lenktynėse, neturėjo progos užkopti ant garbės pakylos, nes dalyvavo tik ketvirtfinalyje - vėliau jį pakeitė kitas dviratininkas. Futbolo olimpiniais čempionais tapo du lietuviai - Arminas Narbekovas ir Arvydas Janonis.
Tačiau labiausiai įsimintinas šios olimpiados momentas Lietuvos krepšinio istorijoje - SSRS krepšinio rinktinės triumfas, kuriame svarbų vaidmenį atliko net keturi lietuviai: Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius ir Rimas Kurtinaitis.
TSRS krepšinio rinktinės sudėtis 1988 m.
1988 m. Seulo olimpinėse žaidynėse SSRS krepšinio rinktinė, treniruojama Aleksandro Gomelskio, iškovojo aukso medalius, finale įveikusi Jugoslavijos komandą rezultatu 76:63. Ši rinktinė buvo ypatinga ne tik dėl savo meistriškumo, bet ir dėl tautinės įvairovės. Joje žaidė krepšininkai iš įvairių Sovietų Sąjungos respublikų, įskaitant ir keturis talentingus lietuvius.
Keturi Lietuvos krepšininkai rungtyniavo olimpine čempione tapusioje SSRS rinktinėje - Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius ir Rimas Kurtinaitis. Iš olimpinių čempionų komandos, kurią treniravo Aleksandras Gomelskis, iškilmėse dar dalyvavo Igoris Migliniekas, Sergejus Tarakanovas, Valerijus Tichonenka ir Aleksandras Volkovas. Į šventę negalėjo atvykti Aleksandras Belostenas ir Tiitas Sokkas. Dviejų 1988 metų olimpinio krepšinio turnyro nugalėtojų - Valerijaus Goborovo ir Viktoro Pankraškino jau nėra tarp gyvųjų. Paminėti šios sukakties buvo atvykę ir buvę Sovietų Sąjungos rinktinės žaidėjai: Jose Biriukovas, Heino Endenas, Stanislavas Jeriominas, Sergejus Jovaiša, Andrejus Lopatovas, Vladimiras Tkačenka, Gundaras Vėtra.
Finalinėse rungtynėse daugiausiai taškų SSRS rinktinei pelnė Š. Marčiulionis - 21. A. Sabonis surinko 20 taškų.
Lietuvos krepšininkų indėlis į pergalę
Šarūnas Marčiulionis finale pelnė daugiausiai taškų (21), o Arvydas Sabonis pridėjo dar 20 taškų. Valdemaras Chomičius buvo komandos kapitonas, o Rimas Kurtinaitis taip pat svariai prisidėjo prie pergalės. Šių krepšininkų indėlis buvo neįkainojamas, o jų meistriškumas ir atsidavimas padėjo SSRS rinktinei pasiekti aukščiausią apdovanojimą.
Prisiminimai apie triumfą
Buvę komandos draugai prisimena, kad SSRS rinktinę sudarė skirtingų tautybių žaidėjai, tačiau jie buvo kaip šeima ir siekė vieno tikslo - nugalėti. Jie kartu gyveno, treniravosi ir žaidė ne vienerius metus, o šilti santykiai išliko visam gyvenimui. Susitikimų metu dažniausiai prisimenami ne buvę žaidimai, o įvykiai už aikštelės ribų.
Š. Marčiulionis prisimena trenerio A. Gomelskio įtikinėjimus prieš pusfinalio rungtynes, kad jie nėra prastesni už JAV krepšininkus. A. Sabonis teigia, kad jiems tiesiog pasisekė įšokti į tą traukinį.
Premijos ir išsipirkimai
Už pergalę Seule krepšininkams atiteko premijos po 3500 JAV dolerių. Jie taip pat gavo po žemės sklypą namams, tačiau, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, turėjo tuos sklypus išsipirkti.