Europos futbolo čempionatas, kas ketverius metus organizuojamas UEFA, yra vienas svarbiausių ir prestižiškiausių futbolo turnyrų pasaulyje. Šis čempionatas, pritraukiantis milijonus sirgalių visame pasaulyje, turi turtingą ir įspūdingą istoriją, prasidėjusią dar 1960 metais.
Ištakos ir Pirmieji Turnyrai
Senojo žemyno rinktinių turnyro užuomazgos atsirado 1956 m. Prancūzijos futbolo federacijos generalinis sekretorius Henri Delaunay 1927 metais pirmą kartą pasiūlė Europos futbolo čempionato idėją. Tačiau, čempionato idėja pavirto realybe tik po daugiau nei dvidešimties metų, prabėgus trims metams po jo mirties. Iki 1968 m. jis buvo žinomas kaip Europos tautų taurė. Iš tikrųjų šis čempionatas pradėtas organizuoti ne nuo 1960 m., o dviem metais anksčiau, t.y. nuo 1958 m. varžybose dalyvauja visų UEFA priklausančių šalių futbolo rinktinės.
Pirmasis UEFA Europos futbolo čempionatas vyko 1960 metais. Jame kovėsi septyniolika komandų. Pirmasis turnyras buvo organizuotas Prancūzijoje. Pirmajame finale susitiko SSRS ir Jugoslavijos rinktinės. Turnyro struktūra kurį laiką nesikeitė: rungtynės namuose ir išvykoje iki tol, kol vieną komanda iškris. Laimėtojais buvo išrinkta Sovietų Sąjunga, kuri atkaklios kovos finale įveikė priešininkę Jugoslaviją 2 - 1 rezultatu per papildomą laiką, išplėšdama pergalę. Susitikimas būtų pasibaigęs kitaip, jei ne kone stebuklingas rusų vartininko Levo Jašino žaidimas. Tai buvo geriausias SSRS rinktinės žaidėjas, o 113-ą minutę Victoras Ponedelnikas galva pelnė įvartį ir SSRS ekipa su L.Jašinu priešakyje išsaugojo vartus tuščius iki finalinio arbitro švilpuko. Taip SSRS laimi pirmą Europos čempionatą.
Pirmaisiais Europos futbolo čempionato finalinio etapo dalyviais tapo Prancūzijos, Jugoslavijos, Čekoslovakijos ir SSRS futbolininkai. Čempionatas vyko Prancūzijoje, tad vietos futbolo mėgėjai tikėjosi tapti savo numylėtinių pergalės liudininkais. Tačiau jau pirmose pusfinalio rungtynėse šeimininkai 4:5 nusileido jugoslavams, nors likus 15 min. iki susitikimo pabaigos prancūzai pirmavo 4:2. Kitame pusfinalyje SSRS rinktinė 3:0 įveikė Čekoslovakijos futbolininkus. Stipriausia Europos futbolo komanda tapo SSRS rinktinė.
1964 metais Senojo žemyno futbolo čempionatas vyksta Ispanijoje. Į finalą patenka SSRS ir Ispanija. Dvi diktatoriškų valstybių ekipos. Tuomet Ispaniją valdo generolas Fransico Franco , o SSRS - Nikita Chruščiovas. Ispanų generolas F.Franco įsako komandai laimėti finalą. Lemtinga akistata vykta Madride „Bernabeu“ stadione. 84-ą minutę ispanas Marcelino galva nukreipia kamuolį į priešininkų vartus ir Ispanija laimi pirmą Senojo žemyno titulą. Ispanija atsisakė žaisti su Sovietų Sąjunga dar ketvirtfinalyje dėl tuo metu vyravusių dviejų politinių protestų.
Taip pat skaitykite: Merginų U-17 futbolo čempionato istorija ir reikšmė
Čempionato Formato Pokyčiai
Pirmąjį turnyro struktūra kurį laiką nesikeitė. Iki 1976 m. finaliniuose turnyruose žaidė tik 4 komandos. 1977 m. nutarta išplėsti iki aštuonių - pirmąkart ši naujovė išmėginta 1980 m. Italijoje. 1996 m. Europos čempionate dalyvavo 16 komandų. Po istorinių permainų Rytų Europoje 1996 m. turnyre dalyvavo 48 komandos - tarp jų ir Lietuvos rinktinė.
1968 m. Europos Čempionatas Italijoje
1968 m. Europos futbolo čempionatas vyko Italijoje. Norą dalyvauti Europos čempionate pareiškė 31 šalies rinktinė. Visos jos pirmą kartą buvo suskirstytos į 8 atrankos grupes, kur buvo kovojama dviejų ratų principu. Į kitą etapą, ketvirtfinalį žengė tik grupių laimėtojai. Ketvirtfinalio porų laimėtojai po dviejų tarpusavio rungtynių pateko į finalinį etapą. Ketvirtfinalyje italams teko kietas riešutėlis - bulgarai. Sofijoje po atkaklios kovos 3-2 laimėjo šeimininkai, tačiau Neapolyje Italija atsirevanšavo "saugiu" rezultatu 2-0 ir pateko į finalinį etapą. Titulą ginantiems ispanams teko ne kas kitas, o tuometiniai pasaulio čempionai. Pirmos dvikovos 1968-ųjų balandį pabaigoje Londono "Wembley" stadione Bobby Charltonas pelnė vienintelį įvartį ir išplėšė saviškiams pergalę. Po mėnesio abi rinktinės kovojo Madride. 47 min. Amancio Amaro pasiekė įvartį ir išlygino bendrą rezultatą. Tačiau netrukus pasižymėjo Martinas Petersas, o susitikimo pabaigoje įmušė ir Normanas Hunteris. Tai reiškė, kad Ispanija baigė pasirodymą šiame Europos čempionate. Tuo tarpu Jugoslavijos - Prancūzijos dvikovoje intriga buvo nebent pirmosiose rungtynėse Marselyje (1-1). Belgrade jugoslavai nušlavė varžovus net 5-1. Į finalinį čempionato ketvertą trečią kartą iš eilės pateko ir SSRS rinktinė. Po pralaimėjimo Budapešte vengrams 0-2, sovietai namuose atsirevanšavo 3-0.
Finalinį čempionato etapą 1968 m. birželio 5 - 10 dienomis UEFA patikėjo surengti Italijai. Pirmajame pusfinalyje birželio 5 dieną ginklus surėmė Italija ir SSRS. Abi rinktinės šiose rungtynėse pasižymėjo geležine gynyba, skirdamos savų vartų saugumui itin daug dėmesio.
Pusfinalio Burtai
Neapolio "San Paolo" aikštėje vyko nuožmi ir bekompromisė kova - po susidūrimo su Valentinu Afoninu antrajame kėlinyje aikštę turėjo palikti italų puolėjas Gianni Rivera ir italai liko dešimtiese. Jau pratęsimo metu kelio traumą patyrė Giancarlo Barcellino. Pirmajame kėlinyje dominavo SSRS, tačiau po pertraukos iniciatyvą perėmė Italija. Progų buvo sukurta itin mažai. Galiausiai rungtynės baigėsi 0-0. Tuomet 11 metrų baudiniai nebuvo mušami. Peržaisti rungtynes taip pat nebuvo kada - po poros dienų laukė finalas. Komandą nugalėtoją turėjo lemti šiuolaikiniame futbole neįsivaizdujamas faktorius - burtai. Teisėjo iš Vokietijos Kurto Čenšerio mesta moneta pergalę ir kelialapį į finalą lėmė Italijai.
Finalas ir Italijos Triumfas
Tikėdamiesi saviškių triumfo, Neapolyje į finalo rungtynes tarp Italijos ir Jugoslavijos susirinko per 80 tūkst. futbolo gerbėjų. Triukšminga minia nuščiuvo po jugoslavų atakos 39 min. Po pertraukos šeimininkai stengėsi atakuoti, o "jugai" gynėsi kaip įmanydami ir dažnai prasižengdami - antrajame kėlinyje jie surinko net 4 geltonas korteles. Vis dėl to Italiją išgelbėjo Angelo Domenghini, kai 80 min. Per likusį laiką ir pratęsimą įvarčių pasiekta nebuvo. Antrajame finale kur kas šviežesni buvo italai. Treneris Ferruccio Valcareggi iš pagrindų atnaujino sudėtį, į aikštę išleido nemažai naujų žaidėjų, turinčių šviežių jėgų. Jau 12 min. Italija įsiveržė į priekį, kai po tolimo komandos draugo smūgio kamuolys baudos aikštelėje atiteko laisvam Luigi Rivai ir jam beliko įmušti į apatinį vartų kampą. 31 min. puikiu smūgiu iš 16 metrų rezultatą padvigubino Pietro Anastasi. Įgiję persvarą, italai per likusį laiką kontroliavo iniciatyvą. Italija šventė saviškių pergalę Europoje.
Taip pat skaitykite: Europos moterų futbolo čempionatas: istorinis kontekstas
Įsimintini Čempionato Momentai
Per visą Europos čempionato istoriją būta daugybė įsimintinų momentų, kurie įsirėžė į futbolo sirgalių atmintį:
Antonino Panenkos baudinys (1976 m.): Čekoslovakijos žaidėjas Antoninas Panenka finale prieš Vokietiją realizavo 11 metrų baudinį smūgiuodamas kamuolį lengvai per vidurį, kai vartininkas jau buvo šokęs į šoną. Šis baudinys tapo legendiniu ir iki šiol vadinamas "Panenkos" stiliumi.
Marco van Basteno įvartis (1988 m.): Olandijos puolėjas Marco van Bastenas finale prieš Sovietų Sąjungą įmušė vieną gražiausių įvarčių Europos čempionato istorijoje. Jis atliko smūgį iš aštraus kampo ore, kamuoliui skriejant į tolimąjį vartų kampą. 1988 metais Europos futbolo čempionatas vykos Vokietijoje. Finale susikovė buvusios SSRS ir Olandijos komandos. Po pirmo kėlinio Miuncheno olimpiniame stadione 1-0 pirmavo Olandija. Akistata klostėsi nervingai. Tai olandai prasižengia, tai priešininkai uždirba baudas. Įtampa tokia, kad vienas smūgis gali pakeisti visą mačo baigtį. Vienoje atakoje oranžiniai surengia varžovų vartų apgultį. Adri van Tiggelenas perduoda kamuolį beveik nuliniame kampe ties SSRS vartais esančiam Marco van Bastenui ir tikimąsi, kad jis atliks perdavimą Ruudui Gullitui. Tačiau M. Van Bastenas pasirenka kitokią kombinacijos baigtį. Jis smūgiuoja į vartus ir pelno reto grožio įvartį. SSRS vartininkas Rinatas Dasaevas kartu su kamuoliu krenta į vartų tinklą. Net olandų vartininkas Rinusas Michelsas nepatiki tokiu M.van Basteno smūgiu. „Totalinio futbolo“ pradininkas pašoka nuo suolelio ir jam prireikia kelių akimirkų, kad įsitikintų, jog smūgis buvo taiklus.
Danijos triumfas (1992 m.): Danija į 1992 m. Europos čempionatą pateko tik dėl Jugoslavijos diskvalifikacijos. Nepaisant to, danai sugebėjo sensacingai laimėti čempionatą, finale įveikę Vokietiją. 1992 metais Danijos rinktinė į Europos futbolo čempionatą išsiuntė ne stipriausiose Europos klubuose žaidžiančius vaikinus. Dar net neprasidėjus pirmenybėms, Danija jau buvo priskiriama prie autsaiderių. O susiklostė viskas kitaip. Danija nepateko į EURO 1992 turnyrą ir futbolininkai išvažiavo atostogauti. Poilsis buvo trumpas. UEFA pakvietė Daniją, kai iš turnyro buvo išmesta dėl pilietinio karo Jugoslavija. Danai atvyko be pagrindinės savo žvaigždės Michaelio Laudrupo. Vaikinai iš paplūdimio pusfinalyje įveikė Olandiją, o finale nugalėjo favorite laikomą Vokietiją.
Graikijos stebuklas (2004 m.): Graikija 2004 m. Europos čempionate Portugalijoje tapo tikra sensacija. Niekas nesitikėjo, kad graikai, treniruojami Otto Rehhagelio, sugebės laimėti čempionatą. Tačiau jie parodė puikią gynybą ir komandinę dvasią, įveikdami visas favorites ir finale nugalėdami Portugaliją. Prieš 2004 metų Europos čempionato pradžią Graikijos šansai laimėti pirmenybes buvo vertinami santykiu 80/1. Tačiau prognozės lieka prognozėmis. Graikija pakeliui į Europos čempionato titulą ketvirtfinalyje išmetė Prancūziją, pusfinalyje - Čekiją, o finale savo žiūrovų akivaizdoje Lisabonoje - Portugaliją. Prieš tai graikai tik du kartus žaidė rimtuose futbolo turnyrų finaliniuose etapuose - 1980 metais Europos futbolo čempionate ir 1994 metais pasaulio futbolo pirmenybėse. Iš šių turnyrų Graikija grįždavo neiškovojusi anei vieno taškelio.
Taip pat skaitykite: UEFA Futbolo Apžvalga
EURO 2000- ieji pasižymėjo Prancūzijos rinktinės žaidėjo Davido Trezeguet „auksiniu įvarčiu“ finalinėje dvikovoje su Italija. Olandijos mieste Rotterdame vykusių varžybų pagrindinis laikas baigėsi be įvarčių - 0: 0, o vienas prancūzų lyderių Sylvainas Wiltordas patyrė sunkų kojos traumą. Prancūzai išleido į aikštę D.Trezeguet, kuris po Roberto Pireso perdavimo pergudravo Italijos ekipos vartininką Francesco Toldo ir įmušė „auksinį įvartį“. Prancūzija tapo pirmąja futbolo valstybe, kuriai po pasaulio čempionato iškart pavyko laimėti ir Europos futbolo pirmenybes.
Europos Čempionatų Nugalėtojai
Per visą Europos čempionato istoriją nugalėtojais tapo šios šalys:
- 1960 m. - SSRS
- 1964 m. - Ispanija
- 1968 m. - Italija
- 1972 m. - Vokietija
- 1976 m. - Čekoslovakija
- 1980 m. - Vokietija
- 1984 m. - Prancūzija
- 1988 m. - Olandija
- 1992 m. - Danija
- 1996 m. - Vokietija
- 2000 m. - Prancūzija
- 2004 m. - Graikija
Ispanija ir Vokietija yra sėkmingiausios Europos čempionato komandos, laimėjusios po 3 kartus.
Europos Čempionato Rekordai ir Statistika
Per visą Europos čempionato istoriją užfiksuota daugybė rekordų ir įdomių statistinių duomenų:
- Rezultatyviausias žaidėjas: Michelis Platini (Prancūzija) - 9 įvarčiai (1984 m.). 1984 metai Europos futbole priklausė vienam žmogui - Micheliui Platini. Buvusi Turino „Juventus“ žvaigždė rinktinėje ir Europos futbolo čempionate švietė ne ką mažiau. Per pirmenybes Prancūzijoje M. Platini įmušė aštuonis įvarčius per keturias rungtynes ir padėjo prancūzams pasiekti finalą, kur turnyro šeimininkai susigrūmė su ispanais. Finale M.Platini pelnė devintą įvartį ir padėjo laimėti Europos futbolo čempionatą. Iki šiol niekas nesumušė M.Platini rezultatyvumo rekordo, kuris yra 9 įvarčiai per pirmenybes.
- Jauniausias žaidėjas: Jetro Willemsas (Nyderlandai) - 18 metų ir 71 diena (2012 m.).
- Seniausias žaidėjas: Kostas Chalkias (Graikija) - 38 metai (2012 m.).
- Daugiausiai kartų čempionais tapusios šalys: Ispanija ir Vokietija (po 3 kartus).
2020 m. Europos Futbolo Čempionatas
2020 m. Europos futbolo čempionatas, dėl pandemijos perkeltas į 2021 m., vyko 12 skirtingų Europos šalių miestuose. Šis čempionatas buvo unikalus tuo, kad neturėjo vieno šeimininko. Kiekvienais metais čempionatas vyksta skirtingoje šalyje. 2020 metais birželio 12 - liepos 12 dienomis vyks renginys, kurio nepraleidžia nei vienas futbolo sirgalius. Formatas šį kartą gali nustebinti ne vieną, tačiau ši naujovė leis pamatyti aukščiausio lygio futbolą įvairiuose Europos kampeliuose. Futbolo rungtynės, nuo grupės iki finalinių etapų vyks net dvylikoje skirtingų šalių, o pusfinaliai bei finalas vyks legendiniame Wembley stadione, Londone. Stadione telpa net 90 tūkst. žmonių. Naujas čempionato formatas susilaukė neigiamų komentarų, tačiau tam yra labai aiškus paaiškinimas. Kuo toliau, tuo labiau šalys vengia tokių didelių renginių, kadangi istorija rodo, jog jie dažnai neatsiperka. Ypač tose šalyse, kurios neturi pilnai įrengtos infrastruktūros, po čempionatų ji būna nebeišnaudojama ir apleista. 19 šalių dalyvavo procese ir išreiškė norą prisidėti prie čempionato rengimo, vis tik galimybė buvo suteikta ne visoms. Didžiausias stadionas, kuris buvo atmestas yra Velse - Cardiff stadione telpa net 75 tūkst. žmonių. Atsisakyta buvo ir Makedonijos, Švedijos, Izraelio, Bulgarijos ir Baltarusijos. 2012 metais UEFA pranešė, kad 2020 metų Europos čempionato dalyvių skaičius bus padidintas iki 24 komandų, o viso bus sužaistos 51 rungtynės čempionate. Kaip žinome, anksčiau čempionato šeimininkė gaudavo vietą čempionate. Tačiau, šį kartą visoms joms reikės išsikovoti vietą per atrankos etapus, kadangi vienos šeimininkės čempionate nėra.
tags: #uefa #europos #futbolo #cempionatas