Sportas yra svarbi vaikų gyvenimo dalis, padedanti jiems augti sveikiems ir stipriems. Krepšinis, kaip viena populiariausių sporto šakų Lietuvoje, gali būti puikus pasirinkimas vaikams, norintiems aktyviai praleisti laiką. Tačiau svarbu suprasti, kad sportas vaikams gali būti tiek naudingas, tiek žalingas, todėl būtina žinoti, kaip sportuoti saugiai ir kokiu intensyvumu.
Fizinės veiklos nauda vaikams
Fizinė veikla yra būtina vaikų normaliai psichomotorinei raidai. Mokslas neabejoja, kad fiziniai pratimai stiprina raumenis, gerina pusiausvyrą, padeda stiprinti raiščius, padidinti sąnarių stabilumą ir turi daug naudos širdies ir kraujagyslių sistemai. Tačiau svarbu nepamiršti, kad didelis fizinis krūvis augančiam organizmui gali būti ne tik nenaudingas, bet ir žalingas bei gali sukelti morfologinius skeleto pokyčius.
Krepšinio pradmenys vaikams
Lietuvoje krepšinį žino maži ir dideli. Istorija byloja, kad krepšinis pasiekė Lietuvą 1921 metais, o po metų jau buvo sužaistos pirmosios oficialios krepšinio rungtynės. Mažeikių lopšelyje-darželyje „Gintarėlis“ pirmųjų krepšinio žingsnelių vaikai mokomi kūno kultūros pedagogo. Vaikams sudarytos sąlygos mokytis mažąjį krepšinį sporto salėje. Krepšinio pradmenų 6-7 metų ugdytiniai mokosi ne tik per kūno kultūros valandėles, bet ir kartą per savaitę krepšinio pratybų metu.
Mažasis krepšinis reikalauja daug fizinių, psichinių ir dvasinių pastangų. Žaisdami vaikai krepšinio veiksmus dažnai atlieka netiksliai, tačiau pratinasi valdyti kamuolį ir derinti savo judesius su draugų veiksmais, daug juda, bėgioja. Iš pradžių vaikai išmoksta judėjimo technikos, pajausti kamuolio svorį, jo atšokimo aukštį. Žaidžiant įvairius žaidimus, veiksmų atlikimas sunkinamas. Išmokus kamuolio valdymo technikos - perdavimo ir gaudymo, varymo, metimo į krepšį veiksmų, vaikai pradeda mokintis žaisti mažąjį krepšinį.
Amžiaus grupės ir sporto rūšys
Vaikus galima suskirstyti į tris kategorijas pagal jų amžių, kuriose juos sieja labai panašus psichomotorinis išsivystymas. Kiekvienai kategorijai gali būti priskiriamos tam tikros sporto rūšys:
Taip pat skaitykite: „Zatario kapitonai“: Futbolo filmas
- Ikimokyklinis amžius (3-5 metai): Tokio amžiaus vaikai dar pernelyg maži organizuotam ir komandiniam sportui, tad jiems reikėtų parinkti tokią sporto rūšį, kurioje jie galėtų daug judėti ir turėti laisvės tai daryti. Tam puikiai tinka bėgiojimas, mėtymas, gaudymas, plaukimas.
- Pradinis mokyklinis amžius (6-9 metai): Šiuo amžiaus tarpsniu didėja vaikų pastabumas, dėmesingumas, gebėjimas susikaupti, atlikti užduotis, dalyvauti komandiniame sporte. Jie įgyja daugiau fizinės jėgos, geba geriau pažinti savo kūną ir jį valdyti. Jau galima įtraukti tokias sporto rūšis, kaip futbolas, gimnastika, tenisas, kovos menai.
- Vyresnis mokyklinis amžius (10-12 metai): Tokio amžiaus vaikai paprastai jau gali dalyvauti ir sudėtingesnėje bei aktyvesnėje sportinėje veikloje. Jiems jau tinka futbolas, krepšinis, tinklinis, ledo ritulys ir panašiai.
Saugus sportas: patarimai tėvams
- Dalyvavimas ugdymo įstaigų fizinėje veikloje: Pirmas dalykas, kurį turėtume padaryti, - paskatinti savo vaikus dalyvauti fizinės veiklos užsiėmimuose ugdymo įstaigose.
- Šeimos vaidmuo: Visiems vaikams pritaikyta vienoda judėjimo programa gali visiškai patenkinti vieno vaiko judėjimo poreikį, bet neatitikti kito vaiko norų ir gebėjimų. Tuomet aktyvus vaidmuo tenka šeimai - būtent čia vaikas, kuris norėtų pajudėti daugiau, turėtų gauti galimybę tai daryti.
- Sporto būreliai: Kai kuriose šeimose sportu paremtas gyvenimo būdas yra kasdienybė, todėl vaikas natūraliai įtraukiamas į įvairias veiklas. Kitais atvejais vaikams parenkami papildomi sporto būreliai.
- Profesionalus sportas: Yra ir situacijų, kuomet vaikams parenkama tam tikra sporto šaka, kurioje iš jų tikimasi rezultatų, tai yra vaikai siekia tapti profesionaliais sportininkais.
- Sporto šakos pasirinkimas: Vaiko amžius, lytis, subrendimas, lėtinės ligos ar buvusios traumos bei jo norai gali tėvams padėti nuspręsti, kuri sporto šaka esamuoju momentu galėtų būti pati tinkamiausia.
- Konsultacija su treneriu: Ją pasirinkus, antras darbas yra susipažinti bei pasikalbėti su treneriu, kuris įvertins vaiko fizines galimybes, biomechaninius veiksnius, jo morfologiją bei psichologinį pasiruošimą ir padės suprasti, ar šeima pasirinko teisingai, ir vaikas gali pradėti sportuoti.
- Alternatyvus planas: Tikrai pasitaiko situacijų, kuomet tėvų ar vaiko lūkesčiai negali būti patenkinti. Tarkime, vaikui, kuris yra plokščiapadis, bus sudėtinga užsiimti tomis sporto šakomis, kur reikia daug bėgioti (krepšiniu, futbolu). Kaip ir vaikui, kuris turi stuburo iškrypimą, užsiimti menine gimnastika. Žinoma, bandyti visada galima, tačiau pravartu turėti ir planą B bei jį aptarti su vaiku, kad, pavyzdžiui, varginant pėdų skausmams, vaikas be didelio nusivylimo iš krepšinio aikštelės pereitų į irklavimą.
- Saugiausios sporto šakos: Renkantis sporto rūšį galima pasidomėti ir statistiniais duomenimis. Štai viena iš Kolorado (JAV) ligoninių atliko tyrimą, kurio metu išanalizavo 150 mokyklų duomenis ir nustatė, jog tarp mokyklinio amžiaus vaikų saugiausios sporto šakos yra šios - plaukimas, tenisas, golfas, tinklinis ir lengvoji atletika.
- Krūvio valdymas: Vaikas organizuotu sportu turėtų užsiimti tiek valandų per savaitę, kiek jam metų. Taigi dešimtmečiui profesionaliai sportuoti rekomenduojama ne daugiau kaip 10 valandų per savaitę.
- Vaiko pojūčiai: Labai svarbu pasikliauti ir vaiko pojūčiais. Dažniausiai jis pats gali puikiai įvardinti, kada jaučiasi pavargęs, kada jam ką nors skauda arba kada tęsti užsiėmimus tampa vis sudėtingiau.
- Sporto medikai: Vaikams, kurie susitelkia ties viena sporto šaka, nes siekia joje tapti profesionalais, turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Jie turėtų reguliariai lankytis pas sporto medikus, kurie įvertintų jų sveikatos būklę ir nustatytų, ar nebuvo peržengtos ribos ir sportas nepradėjo vaiko žaloti.
- Augimo šuoliai: Augimo šuolių metu gali sutrikti vaikų koordinacija, gebėjimas susikaupti, gali kankinti augimo skausmai. Šiuo periodu vaikai yra šiek tiek imlesni traumoms.
- Įvairiapusiškumas: Kadangi vaiko kūnas auga ir vystosi, rekomenduojama nepradėti propaguoti vienintelės sporto šakos pernelyg anksti. Svarbu leisti vaikui save išbandyti daugelyje sričių bei taip išsiaiškinti, kur jo fiziniai duomenys yra patys palankiausi ir kur jis pats jaučiasi geriausiai.
- Vaiko norai ir galimybės: Mums, tėvams, užuot puoselėjus savo lūkesčius, verčiau daugiau susitelkti į vaiką, jo norus ir galimybes, stebėti jo vystymąsi ir prie to pritaikyti tinkamas fizines veiklas.
Kvėpavimo svarba sportuojant
Sportuojant labai svarbu taisyklingai kvėpuoti. Taisyklingi kvėpavimo pratimai yra pritaikomi ir vaikams, todėl mokinkite jaunuosius sportininkus, jog taisyklingas kvėpavimas svarbus nuo pat mažens. Žmogaus kvėpavimas yra dviejų tipų: krūtininis ir diafragminis. Diafragminio kvėpavimo metu išnaudojamas visas plaučių tūris, todėl organizmas gauna daugiau taip reikalingo deguonies.
Mažasis krepšinis: ugdymas ir sveikata
Mažasis krepšinis (6-12 metų vaikų) nėra supaprastinta krepšinio atmaina. Pirmasis trenerio uždavinys - sudaryti bendrąjį mokinio judesių ir veiksmų modelį. Pradedama mokyti paprasčiausios struktūros judesių ir veiksmų įprastomis, nekintamomis sąlygomis (ėjimas, bėgimas, šokinėjimas, kamuolio gaudymas, perdavimai ir t. t.). Vykdant pradinį mokymą itin svarbu labai gerai pažinti vaikus, ypač jų amžiaus ypatumus bei poreikius.
6-9 metų vaikų mokymas žaisti krepšinį nėra tik žaidimas su kamuoliu. Būtina naudotis ir kitokiais įrankiais, kurie padėtų vaikams pajausti save, savo kūno galias, suvokti erdvę ir laiką, pvz., lazdelėmis, virvutėmis, kaspinais, arba žaisti įvairius judriuosius žaidimus (poromis, po tris, grupėmis). 10-12 metų vaikams tęsiama tai, kas pradėta, kartu formuojami ir tobulinami tam tikri žaidimo įgūdžiai, padedama mokiniams suprasti technikos veiksmų taikymo, elgesio tam tikroje situacijoje priežastis. Tuo tikslu taikomi žaidimų pratimai 1×1, paskui 3×3, dar vėliau 5×5. Šis tarpsnis - tarsi aukso amžius technikos veiksmams ir jų deriniams išmokti. Tikslingas mokymas, nuoseklios pratybos leidžia pasiekti veiksmų automatizmo.
Vaikų atranka į mažojo krepšinio grupes
Mažasis krepšinis - nuostabus ir naudingas žaidimas, bet tik tada, kai jis mokamai ir teisingai organizuojamas. Atrenkant vaikus į grupes, visuomet reikia atsiminti, kokių tikslų siekiama mažojo krepšinio pratybomis. Į mažąjį krepšinį reikia žiūrėti pirmiausia kaip į priemonę visapusiškam vaikų vystymui ir sveikatos stiprinimui, o taip pat ir kaip į savotišką tarpinį etapą, kurį vaikai praeina prieš patekdami į suaugusių krepšinį. Vaikų skaičius vienoje grupėje pirmajame atrankos etape turėtų būti 25-30 vaikų. Tai nesudarys didelių sunkumų vykdant pratybas, kadangi pagrindinis pratybų vykdymo metodas - žaidybinis.
Taip pat skaitykite: Kilimėlis sportui
Taip pat skaitykite: Judrumo ir koordinacijos lavinimas su MalPlay