Fizinis aktyvumas yra gyvybiškai svarbus vaikų sveikatai ir gerovei. Šiame straipsnyje aptariami būdai, kaip motyvuoti vaikus sportuoti, atsižvelgiant į įvairius aspektus - nuo fizinės ir psichologinės naudos iki tėvų vaidmens ir praktinių patarimų.
Fizinio aktyvumo svarba vaikams
Fizinis aktyvumas vaikams yra labai svarbus jų sveikatai ir gerovei. Reguliarus fizinis aktyvumas prisideda prie vaikų fizinio vystymosi, stiprina raumenis ir kaulus, gerina širdies ir kraujagyslių sistemą. Šios priežastys parodo, kodėl svarbu skatinti vaikus būti fiziškai aktyvius ir sudaryti jiems galimybes dalyvauti įvairiose fizinio aktyvumo veiklose.
Fizinė nauda
Aktyvus gyvenimo būdas padeda palaikyti tinkamą svorį, stiprina raumenis ir kaulus bei gerina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. Fizinė veikla taip pat padeda kontroliuoti svorį, mažina nutukimo riziką ir skatina sveikesnį gyvenimo būdą. Vaikai, užsiimantys sportu, dažnai yra energingesni, turi daugiau ištvermės ir geresnę koordinaciją. Reguliarus fizinis aktyvumas stiprina vaiko imuninę sistemą, mažindamas sergamumą peršalimo ligomis.
Psichologinė nauda
Fizinis aktyvumas taip pat teigiamai veikia vaikų psichinę sveikatą. Sportuojantys vaikai patiria natūralų endorfinų išsiskyrimą, kuris gerina nuotaiką ir mažina streso lygį. Tyrimai rodo, kad vaikai, aktyviai užsiimantys fiziniais pratimais, dažniau pasiekia geresnius rezultatus mokykloje.
Socialinė nauda
Dauguma fizinio aktyvumo veiklų vyksta grupėse ar komandose, todėl jos skatina socialinį sąveikavimą ir bendradarbiavimą su kitais vaikais. Komandinis sportas skatina bendradarbiavimą ir dalijimąsi, atsparumą, tikslų siekimą ir santykių kūrimą. Vaikai ne tik mokosi visų su sportu susijusių technikų, bet ir gali lavinti savo gyvenimo įgūdžius.
Taip pat skaitykite: Kaip ugdyti meilę sportui
Įgūdžių tobulinimas ir savivertės didinimas
Įvairios fizinio aktyvumo veiklos, tokios kaip sportas ar šokiai, padeda vaikams lavinti įvairius įgūdžius ir savybes, tokius kaip koordinacija, lankstumas, ištvermė ir strateginis mąstymas. Sportas taip pat moko vaikus priimti tiek pergales, tiek pralaimėjimus. Jie išmoksta džiaugtis pasiekimais, bet taip pat susitaikyti su nesėkmėmis ir iš jų mokytis.
Sveikos gyvensenos įpročių formavimas
Vaikystėje įgyti įpročiai ir požiūris į sveiką gyvenseną dažnai išlieka visą gyvenimą. Reguliarus dalyvavimas sporto treniruotėse padeda vaikams išugdyti tvirtą fizinį pagrindą. Vaikams, kurie reguliariai sportuoja, raumenys stipresni, kaulai tankesni, o širdies ir kraujagyslių sistema veikia efektyviau. Išlikti aktyviam yra įgūdis visam gyvenimui.
Vaikų sporto pasirinkimai
Pasirinkimo įvairovė vaikų sporte leidžia kiekvienam rasti tinkamiausią veiklą, atitinkančią jų pomėgius ir gebėjimus.
Populiariausios sporto šakos
Futbolas yra vienas populiariausių sportų tarp vaikų. Ši komandinė žaidimo forma ne tik skatina fizinį aktyvumą, bet ir ugdo bendradarbiavimo, strateginio mąstymo ir draugystės įgūdžius. Kitas itin populiarus pasirinkimas - krepšinis. Šis sportas reikalauja greitų refleksų, koordinacijos ir komandinio darbo. Plaukimas yra dar viena sritis, kuri sulaukia didelio vaikų dėmesio. Jis ne tik padeda ugdyti fizinę ištvermę, bet ir yra puikus būdas mokytis saugiai elgtis vandenyje. Tarp populiarių sportų taip pat išsiskiria gimnastika, kuri reikalauja lankstumo, jėgos ir pusiausvyros. Taip pat vis daugiau vaikų atranda kovos menus, tokius kaip karate, judo ar taekwondo. Šie sportai moko ne tik fizinių įgūdžių, bet ir savidisciplinos, pagarbos, kantrybės ir savikontrolės.
Sporto psichologo patarimai
Sporto psichologas Sikstas Ridzevičius teigia, kad vaikams didžiausias pavyzdys yra tėvai. Reikia skatinti vaikus mėgautis - kažką aplenkti, kažką nugalėti, kažkur pataikyti. Mažiausiai reikia kreipti dėmesį į savo sportbačius ar stadioną.
Taip pat skaitykite: Vartų dydžiai vaikų futbolui
Svarbūs aspektai motyvuojant vaikus
S. Ridzevičius mano, kad vaikams sąlygos neturi kažką reikšti. Visiška nesąmonė yra vengti sporto dėl to, kad stadiono danga kurioje nors vietoje yra nelygi. Kitas svarbus dalykas, siekiant sudominti vaikus sportuoti - būreliai. Čia jau suaugusieji turi padėti vaikui susipažinti su nesėkme. Jeigu ryšys atsiras, tai vaikas „kaifuos“ ir norės sportuoti. Nuo 12 metų patys vaikai tampa savikritiškesni, labiau suvokia save ir pasaulį. Jie jau mato savo perspektyvas ir svajones.
Sporto reikšmė
Sporto psichologas mano, kad Lietuvoje vaikai dažnai per daug sureikšmina rezultatą. Reikia įskiepyti požiūrį, kad sportas tai ne tik sveikata ar pergalės. Sporto pagalba kartais tikrai tenka vaikus grūdinti tiek fiziškai, tiek morališkai. Kartais iš tėvų ar mokytojų reikia kietumo ir tvirtumo ugdant žmogų.
Statistika apie vaikų fizinį aktyvumą
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuvoje 76 proc. berniukų ir 85 proc. 11-17 metų mergaičių, lankančių mokyklą, fizinis krūvis yra nepakankamas. Anot PSO, kasmet šalyje auga antsvorį turinčių paauglių skaičius. Tokia situacija būdinga ne tik Lietuvai. PSO duomenimis, kaimyninėje Latvijoje nepakankamai fiziškai aktyvūs 76 proc. paauglių berniukų ir 84 proc. paauglių mergaičių, Estijoje - 81 proc. berniukų ir 88 proc. mergaičių.
Kaip motyvuoti vaikus sportuoti?
Už tai labiausiai atsakingi yra tėvai. Jie patys turėtų rodyti pavyzdį, reguliariai mankštintis, domėtis fiziniu aktyvumu ir apie tai su vaiku kalbėtis, diskutuoti. Suprasti, kas vaikui labiausiai tinka, nes vienam patinka komandinės sporto šakos, kitam - šokiai, o trečiam - individualios sporto šakos.
Rekomendacijos
Jei remtumėmės Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, paaugliai turėtų kasdien užsiimti 60 minučių trukmės fizine veikla, apimančią aukšto ir žemo intensyvumo pratimus. Deja, tos pačios Sveikatos organizacijos statistika rodo, kad tiek laiko sportui skiria tik 1 iš 5 paauglių. Pastebėta, kad paauglius užsiimti sportine veikla skatina galimybė labiau įsitraukti į socialinį gyvenimą. Todėl kalbėti turime paauglių kalba, sudominti juos tuo, kas aktualu ir naudinga jiems, o ne mums, suaugusiesiems.
Taip pat skaitykite: Krepšinio jaunimo ugdymas
Kūno kultūros pamokų svarba
Kūno kultūros pamokų neužtenka, nes judėti reiktų kur kas dažniau. Todėl svarbu kiek įmanoma sudaryti individualias sąlygas, juk kiekvienas moksleivis dėl kūno sandaros, fizinio pajėgumo yra skirtingas, vienas greičiau bėga, kitas padaro daugiau atsilenkimų ir tai yra visiškai normalu. Nuvertinantis kūno kultūros mokytojas gali visam gyvenimui atimti norą sportuoti, todėl labai svarbu, kad atmosfera kūno kultūros pamokose būtų pozityvi, motyvuojanti, tarp moksleivių būtų skatinamas tarpusavio palaikymas ir supratimas. Į kūno kultūros pamokas švietimo sistemoje turėtų būti žiūrima taip pat rimtai kaip ir į kitas, tai neturėtų būti antraeiliu dalyku. Kūno kultūros pedagogams būtina užtikrinti galimybę kelti kvalifikaciją, tobulėti (Merkel, 2013), jie turi ateiti į pamokas pasirengę psichologiškai palaikyti ir paskatinti mokinius.
Sporto nauda mokymosi rezultatams
Mokslininkai nustatė, kad moksleiviai, pradėję aktyviai sportuoti, pasiekė geresnių rezultatų moksluose, be to, numetė svorio, sumažėjo patiriama psichologinė įtampa (Loprinzi, 2012). Taip yra todėl, kad užsiimant fizine veikla pagerėja smegenų aprūpinimas deguonimi. Fiziškai aktyvūs žmonės sumažina stresą ir geriau miega. Besimokydami tam tikrų fizinių judesių lavinamas neuroraumeninis sąmoningumas. Smegenys harmoningai vystosi, lavėja, gerėja koncentracija ir atmintis.
Rekomenduojama fizinė veikla
Vidutinis fizinis aktyvumas vaiką daro budresnį ir pozityvesnį, tai gali būti intensyvus vaikščiojimas gryname ore ar važiavimas dviračiu. Aktyvi veikla kaip judrieji žaidimai, komandinės sporto šakos lavins koordinaciją, širdies-kraujagyslių sistemą, bei padidins laimės hormono - endorfino išsiskyrimą, o fiziniai pratimai su savo kūno svoriu ar pasipriešinimu sustiprins raumenis ir griaučių sistemą. Visos šios fizinės veiklos rūšys yra svarbios subalansuotai sveikatos vystymuisi paauglystės laikotarpiu kaip ir lankomos įvairių dalykų pamokos mokykloje.
Ko nepatartina daryti?
Šiuolaikinė „kūno kultūra" socialiniuose tinkluose daro didelį neigiamą spaudimą paaugliams. Tuomet išorinis įvaizdis tampa prioritetu. Paaugliai, turi suvokti, kad trumpalaikio pripažinimo kaina yra per didelė - jūs atsisakote paties savęs, o sveikatos problemos gali lydėti visą likusį gyvenimą. Lygiai taip pat pavojinga badauti siekiant numesti „antsvorį“, kuris dažnai merginų yra įsivaizduojamas, o ne realus. Brendimo laikotarpiu subalansuota mityba yra labai svarbi, tam tikrų medžiagų trūkumas susilpnina imunitetą, atsiranda energijos stoka, svaigsta galva, sunku susikaupti, atlikti kasdienius darbus, mokytis.
Jaunųjų atletų motyvacija
Jaunųjų atletų motyvacija yra labai svarbus aspektas, lemiantis jų sėkmę sporte. Vidinė motyvacija, susijusi su asmeninėmis vertybėmis ir noru tobulėti, yra ypač svarbi jauniesiems atletams. Išorinė motyvacija, pavyzdžiui, prizai, medaliai ar trenerių ir šeimos palaikymas, taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Be to, socialiniai aspektai, tokie kaip komandos dvasia ir draugystės, taip pat gali turėti didelę įtaką motyvacijai.
Tėvų vaidmuo skatinant fizinį aktyvumą
Tėvai gali paskatinti savo vaikus sportuoti įvairiais būdais, įskaitant vaidmenų modeliavimą. Tačiau ne tik tėvai ir globėjai yra sektinas pavyzdys vaikams. Vaikai dažnai tikisi, kad mokytojai, sporto treneriai ir priežiūros darbuotojai prieš ir po pamokų būtų įkvėpti ir padrąginti, kai kalbama apie sportą. Tėvų įsitraukimas ir palaikymas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių vaiko sėkmę ir pasitenkinimą sportine veikla.
Praktiniai patarimai tėvams
- Svarbu rodyti susidomėjimą vaiko veikla - klausinėti apie treniruotes, pasiekimus, iššūkius.
- Stenkitės dalyvauti vaiko sportiniame gyvenime - lankykitės varžybose, padėkite treniruočių dienomis. Tai rodo, kad vertinate vaiko pastangas ir interesus.
- Akcentuokite pastangas, tobulėjimą, sportinių vertybių mokymąsi.
- Atpažinkite signalus, kada vaikas patiria per didelį spaudimą.
- Mokykite vaiką prisiimti atsakomybę už savo sportinį kelią.
- Būkite geru pavyzdžiu.
Vaikų motyvacijos sportuoti didinimo strategijos
Tėvai dažnai susiduria su iššūkiu - kaip paskatinti vaiką daugiau judėti ir aktyviai sportuoti. Šiuolaikiniame pasaulyje, kupinantis televizijos, išmaniųjų telefonų ir kompiuterinių žaidimų, fizinio aktyvumo skatinimas tapo dar sudėtingesniu uždaviniu. Vaikų fizinis aktyvumas stipriai priklauso nuo jų asmenybės bruožų, ankstesnės patirties ir net temperamento. Svarbu atidžiai stebėti savo vaiko elgesį ir išgirsti jo nuomonę.
Baimių įveikimas
Vaikams dažnai kyla įvairių baimių, susijusių su sportu - nesėkmės baimė, baimė būti išjuoktam, fizinio skausmo baimė ar net baimė nenuvilti tėvų. Baimės įveikimas prasideda nuo jos normalizavimo - vaikai turi žinoti, kad jausti nerimą naujose situacijose yra natūralu. Pradėkite nuo mažų žingsnių - jei vaikas bijo sporto treniruočių, pirmiausia galite tiesiog apsilankyti ir stebėti treniruotę iš šalies. Vėliau, galbūt, jis norės trumpai pabandyti dalyvauti.
Vidinės motyvacijos ugdymas
Tėvų požiūris ir elgesys labai stipriai veikia vaiko motyvaciją sportuoti. Vienas svarbiausių aspektų - rasti balansą tarp skatinimo ir spaudimo. Siekiant motyvuoti vaiką sportuoti, ypač veiksminga demonstruoti pozityvų požiūrį į fizinį aktyvumą savo pavyzdžiu. Psichologai pabrėžia, kad ilgalaikės motyvacijos kūrimui ypač svarbu ugdyti vidinę motyvaciją - kai vaikas sportuoja dėl to, kad jam tai teikia malonumą, o ne vien dėl išorinių apdovanojimų. Leiskite vaikui išsikelti asmeninius tikslus ir švęskite kiekvieną mažą pergalę bei pažangą, o ne tik galutinius rezultatus. Tai padeda formuoti supratimą, kad sportavimas yra kelionė, o ne tik rezultatų siekimas.
Sportas - pramoga
Vaikų akimis žiūrint, sportas visų pirma turėtų būti smagus. Jei fizinė veikla asocijuosis su džiaugsmu ir teigiamomis emocijomis, motyvacija judėti atsiras natūraliai. Renkantis sporto šaką vaikui, verta atsižvelgti į jo temperamentą ir socialinius polinkius. Fizinio aktyvumo „žaidimizacija” - dar vienas puikus būdas padaryti sportą patrauklesnį vaikams. Paverčiant fizinius pratimus į žaidimus, varžybas ar nuotykius, sukuriame kontekstą, kuriame vaikai natūraliai nori dalyvauti.
Socialinis aspektas
Nepamirškite socialinio aspekto svarbos - daugeliui vaikų draugystė ir bendrumo jausmas yra vieni svarbiausių motyvatorių. Jei vaikas jaučiasi priimtas grupėje ir turi bendraminčių, jo noras dalyvauti sportinėje veikloje stipriai išauga. Svarbu leisti vaikui išbandyti įvairias treniruotes vaikams, prieš apsisprendžiant dėl vienos konkrečios.
Ilgalaikės motyvacijos kūrimas
Ilgalaikės motyvacijos kūrimas - vienas didžiausių iššūkių tėvams, siekiantiems skatinti vaiką sportuoti. Pastovumas ir rutina - vienas svarbiausių elementų formuojant ilgalaikę sportavimo kultūrą. Veiklų įvairovė gali būti puikus būdas išlaikyti motyvaciją. Net jei vaikas koncentruojasi į vieną pagrindinę sporto šaką, įtraukite ir papildomas veiklas - plaukimą vasarą, slidinėjimą žiemą, šokius ar kovos menus.
Įkvėpimas ir autonomija
Istorijos ir sporto herojai gali stipriai įkvėpti vaikus. Pagarba vaiko autonomijai - dar vienas svarbus aspektas. Leiskite vaikui pačiam priimti tam tikrus sprendimus dėl savo sportinės veiklos - rinktis sporto šaką, komandą ar trenerį (jei įmanoma). Šeimos dalyvavimas ir bendras laisvalaikis, susietas su sportu, taip pat gali stipriai paveikti vaiko požiūrį į fizinį aktyvumą. Organizuokite aktyvias šeimos išvykas, dalyvaukite bendruomenės sporto renginiuose, kartu žiūrėkite sporto transliacijas - tai parodo, kad sportas yra vertybė visai šeimai.
Lūkesčių keitimas
Augant vaikui, keiskite savo lūkesčius ir požiūrį į jo sportinę veiklą. Kas motyvavo jį būnant penkerių, greičiausiai nebebus aktualu sulaukus dvylikos. Motyvuoti vaiką sportuoti - tai nuolatinis procesas, reikalaujantis kantrybės, supratimo ir lankstumo. Tėvų palaikymas ir pozityvus požiūris į sportą kuria pamatą vaiko ilgalaikiam ryšiui su fiziniu aktyvumu. Nepamirškite, kad vaiko motyvacija sportuoti gali svyruoti - tai natūralu.
Kaip atrasti savo motyvaciją sportui?
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl taip greitai pametame užsidegimą fizinei veiklai, yra motyvacijos trūkumas. Kuo daugiau žmogus pasidomi tam tikra tematika, tuo didesnę atsakomybę gali pajusti. Neturėdami aiškaus tikslo labai greitai numojame ranka į sportavimo įprotį, nes jis neatrodo toks aktualus. Jei žinosite savo siekį ar netgi labiau būseną, kurią norite pasiekti, daug lengviau atrasite kasdienio užsidegimo.
Motyvacijos šaltiniai
Nerimo kamuojančius žmones neretai motyvuoja kitų istorijos, kuomet pabrėžiama, kaip sportą įtraukus į savo dienos planus, sumažėja įtampa ir krenta streso lygiai. Individai, kurių siekis grynai fizinis, suradę skirtingų fizinio aktyvumo planų šaunius rezultatus, dažniau pradeda ieškoti savo unikalaus recepto. Labai svarbu yra suprasti savo santykį su judėjimu - ar tai prievolė, ar visai malonus ritualas? Vien tai, kokią sporto šaką nusprendžiame išbandyti, gali smarkiai pakeisti motyvacijos išraišką.
Socialinė parama ir iššūkiai
Judėjimą prisijaukinti bandančių žmonių yra tikrai daug ir jie mėgsta burtis į bendruomenes. Tai, kad pasidalinsite net ir mažais tikslais su aplinkiniais, gali labai įkvėpti nesustoti. Kartais žmonėms tiesiog reikia kitų palaikymo bei patarimų, kurie leidžia suprasti, kad sporto kelionėje jie nėra vieni. Tiems, kuriems patinka konkurencija, užsiregistravimas į iššūkius įvairiose programėlėse - puikus būdas pasitempti ir įtraukti fizinę veiklą į kasdienius planus.
Investicija į save ir sveikas požiūris
Kartais kažkoks išėjimas iš komforto zonos ar net investavimas į save padeda užtikrintai pradėti naujas veiklas. Net apsilankymas pas dietologą, su kuriuo galima aptarti tiek savo KMI rezultatus, tiek tinkamiausią mitybos planą, gali padėti unikalios motyvacijos, paremtos sveiku požiūriu į savo kūną, pamatus. Šiuolaikinė visuomenė, kuri yra smarkiai įnikusi į socialinius tinklus, vis dažniau mato idealizuojamą stereotipą - žmogus turi būti maksimaliai produktyvus, siekti tik geriausių rezultatų. Tokia pasaulėžiūra gali taip paveikti individą, kad net viena praleista treniruotė atrodo kaip pasaulio pabaiga. Juk realybė yra visai kitokia - kiekvieno tikslai skirtingi. Jei vienam iš tiesų reikia kasdien treniruotis, nes ruošiamasi ilgam maratonui, kitam sporto kelionės pradžioje tikrai gali užtekti kelių trumpų pilateso sesijų.
Poilsis ir malonumas
Bendrai, tuomet, kai jaučiate, kad kūnui reikia pailsėti, būtent tai ir turėtumėte padaryti. Kitu atveju, fizinė veikla gali pradėti asocijuotis su bausme, skausmu ar net emociniu nuovargiu. Tačiau kartais vidinis balsas ragina praleisti treniruotę be rimtos priežasties.
Dažniausios demotyvacijos priežastys
- Trūksta aiškaus tikslo.
- Nėra greitų rezultatų.
- Nuobodulys ir rutina treniruočių metu.
- Netinkama aplinka.
- Treniruotės kaip bausmė.
Patarimai motyvacijai palaikyti
- Pirmiausia išsiaiškinkite, kas jums tikrai patinka, ir pabandykite užsiimti šia sporto šaka.
- Agresyvi motyvacija ne visada pasiteisina, todėl nereikia barti savęs. Daug efektyviau yra girti save.
- Iš anksto planuojant savo laiką, nukrypti nuo plano būna sunkiau, todėl įpraskite planuoti savo treniruotes.
- Jei dažniausiai treniruojatės vienas, bet jums trūksta motyvacijos, išbandykite grupinius užsiėmimus. Arba susiraskite draugą, kuris norėtų eiti su jumis į sporto klubą.
- Nepamirškite, kad rezultatai priklauso ne tik nuo jūsų užsispyrimo, bet ir nuo individualių žmogaus savybių, tokių kaip amžius, sporto patirtis, medžiagų apykaita ir genetika.
- Muzika taip pat gali turėti didelę įtaką nuotaikai ir nusiteikimui treniruotės metu.
- Jei tam tikros aplinkybės neleidžia išeiti iš namų, sporto apleisti nereikėtų. Treniruotę galite atlikti ir namuose.
- Prieš treniruotę nereikėtų valgyti sunkiai virškinamo bei riebaus maisto. Angliavandenių atsargas rekomenduojama papildyti likus 1,5 - 2 valandoms iki treniruotės, kad organizmas turėtų energijos treniruotėms.
Tėvų klaidos ugdant vaiko požiūrį į sportą
Apie fizinio aktyvumą svarbą suaugusiam, o juolab vaikui, daug kalbėti nereikia. Ne paslaptis, kad fizinis aktyvumas ugdo ir stiprina visas organizmo sistemas, veikia jų funkcijas ir gyvybingumą, stiprina kūną. Galiausiai, judant gerėja žmogaus motorika ir fiziniai gebėjimai, judėjimas turi teigiamą poveikį ir psichinei sveikatai. Fizinio aktyvumo poreikis yra lygiai toks pat kaip ir maisto ar oro poreikis. Fizinis vaiko aktyvumas tiesiogiai priklauso nuo tėvų sąsajos su sportu, auklėjimo gebėjimų ir paties fizinio aktyvumo.
Dažniausios tėvų klaidos
- Mamos įtaka: Vaiko polinkis fiziniam aktyvumui, pasak mokslininkų, formuojasi nuo mažų dienų, tokių mažų, kad galbūt neįsivaizduojame - dar tada, kai jis yra įsčiose.
- Spąstai patiems sau: Tėvai siekdami „patogesnių“ išėjimų į lauką visų pirma labai kenkia vaiko sveikatai ir vystymui.
- Dėmesio dovanėlė: Vietoj menkaverčio futbolo kamuoliu, pasirenkamas „iphone“.
- Nusimesti naštą: Dažni tėvai planšetę ar telefoną naudoja kaip vaiko „užkišimo“ priemonę.
- Sporto varžybos: Ar kada paklausėte savo penkiamečio, į kokias sporto varžybas norėtų nueiti būtent jis?
- Neversti apsispręsti: Užuot džiaugdamiesi, kad vaikas bando ir krepšinį, ir futbolą, ir gimnastiką, tėvai burbia, kad jiems patiems per daug vargo su šiais „žaidimais“.
- Negailėti gero žodžio: Vienas didžiausių dalykų, ką galite padaryti dėl savo vaiko - palaikyti jį.
- Skatinti įveikti save: Tėvams būtina išklausyti, kaip vaikui sekėsi treniruotė, kas pavyko, o kas ne itin.
- Nereikalauti pergalių: Turime mokyti vaiką ne tik bet kokia kaina siekti rezultato, bet mokytis ir pralaimėti.
- Sportuokite kartu: Žaiskite su vaikais badmintoną, futbolą, gaudynių - visus įmanomus žaidimus.
Sporto nauda emocinei sveikatai
Sportas lauke turi didelę naudą ne tik fizinei, bet ir emocinei sveikatai. Reguliari fizinė veikla gryname ore gali pagerinti nuotaiką, miego kokybę, protinius procesus ir netgi sustiprinti imuninę sistemą.
Imuninės sistemos stiprinimas
Reguliari fizinė veikla teigiamai veikia imuninę sistemą. Sportuojant gryname ore, organizmas skatinamas prisitaikyti prie įvairių oro sąlygų, todėl rečiau sergama ūminėmis infekcinėmis ligomis ir gerėja adaptacinės savybės.
Miego kokybės gerinimas
Moksliniai tyrimai rodo, kad reguliariai sportuojantys žmonės užmiega greičiau ir lengviau, o jų miegas yra gilesnis ir kokybiškesnis.
Nuotaikos gerinimas
Fizinio aktyvumo metu išsiskiria laimės hormonai ir tuo pačiu sumažėja streso hormonų koncentracija organizme. Reguliariai sportuojantys žmonės statistiškai reikšmingai sumažina tokių sutrikimų kaip generalizuotas nerimo sutrikimas, depresija ir kitų psichinių sutrikimų išsivystymo riziką.
Protinės veiklos suaktyvinimas
Viena treniruotė maždaug dvigubai pagerina smegenų aprūpinimą krauju, deguonimi ir maistinėmis medžiagomis, o tai, savo ruožtu, gerina protinę veiklą.
Laimingumo jausmo didinimas
Daugiau judantys žmonės yra ne tik energingesni ir laimingesni, bet ir džiaugiasi kur kas stipresne fizine bei emocine sveikata.
Populiarios fizinio aktyvumo formos
Vaikščiojimas
Profesorius A. Skurvydas vaikščiojimą laiko viena iš natūraliausių fizinio aktyvumo formų. Vaikščiojimas atlieka svarbų vaidmenį palaikant ne tik tinkamą fizinę būklę, bet ir psichikos sveikatą.
Šokdynė
Šokdynė yra puikus būdas stiprinti sveikatą ir gerinti fizinę būklę. Ši prieinama priemonė leidžia tuo pačiu metu deginti kalorijas, stiprinti viso kūno raumenis, gerinti koordinaciją ir ištvermę.
Bėgimas
Bėgimas - viena populiariausių ir prieinamiausių aktyvių veiklų. Ja gali užsiimti kiekvienas, turintis bent minimalų fizinį pasirengimą. Bėgiojant dirba visos mūsų raumenų grupės, todėl stiprėja tiek apatinės, tiek viršutinės kūno dalies raumenys, gerėja bendra kūno forma.
Fizinis aktyvumas vaikystėje
Fizinis aktyvumas vaikystėje - tai ne tik būdas išleisti vaikišką energiją, bet ir investicija į ilgalaikę sveikatą, emocinius įgūdžius ir gyvenimo kokybę. Būtent šis aktyvumas padeda vaikui ne tik sustiprėti fiziškai, bet ir formuoja pagrindinius įpročius, kurie išliks visą gyvenimą.
Fizinė nauda
Reguliari fizinė veikla vaikystėje stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, padeda išlaikyti sveiką kūno svorį ir mažina riziką susirgti lėtinėmis ligomis ateityje. Aktyviai judant, kaulai tampa tvirtesni ir tankesni, o tai sumažina osteoporozės riziką senatvėje. Nuolat judant, raumenys ne tik auga, bet ir mokosi koordinuotai dirbti, taip formuojant gerą laikyseną ir užkertant kelią galimoms judėjimo aparato problemoms ateityje. Vaikų imunitetas taip pat stiprėja dėl fizinio aktyvumo.
Kognityvinė ir emocinė nauda
Judėjimas stimuliuoja smegenų veiklą ir skatina naujų nervinių jungčių formavimąsi. Aktyvūs vaikai paprastai pasižymi geresne atmintimi, koncentracija ir problemų sprendimo gebėjimais. Fizinė veikla skatina endorfinų - natūralių laimės hormonų - išsiskyrimą, todėl vaikai jaučiasi laimingesni ir mažiau patiria streso. Komandiniuose žaidimuose ir grupinėse veiklose vaikai ne tik fiziškai aktyvūs, bet ir mokosi bendrauti, bendradarbiauti bei prisitaikyti prie taisyklių. Kai vaikas įveikia fizinį iššūkį - išmoksta važiuoti dviračiu, perplaukia baseiną ar įvaldo naują šokio judesį - jis patiria asmeninį pasiekimo jausmą, kuris stiprina jo savivertę.
#
tags: #vaiku #motyvacija #sportuoti